Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo ir 2013 m. gruodžio 2 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-482-265/2012 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovams A. P., R. P., R. J. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei O. V. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovės prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl įgaliojimo dalies pripažinimo apsimestiniu sandoriu

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai (CK 2.151 str. 2 d.). Šiuo atveju įstatymas nenumatė neatlygintinio atstovavimo, į bylą taip pat nepateikta ir sutartis, numatanti neatlygintinį ieškovės atstovavimą. Tačiau byloje yra duomenys, jog būtent atsakovas sumokėjo ieškovei 20 000 Lt (pinigus gavo ieškovės sutuoktinis A. V., pakvitavimu patvirtinęs, jog gavo 20 000 Lt už žemę (1 t., 88-89 b. l.). Ieškovė neįrodė, kad atsakovas šiuos pinigus sumokėjo kitu tikslu ar už kitą nei ginčo žemę (CPK 178 str.). Beje, atsakovas įvykdė pavedimą atkurti ieškovei nuosavybės teises į 0,2000 ha žemės sklypą, o apie ieškovės atliktus mokėjimus (pvz., atlyginant išlaidas bei sumokant atlyginimą) atsakovui byloje duomenų nėra. Tai papildomai patvirtina ieškovės ir atsakovo A. P. faktinį susitarimą dėl teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pirkimo-pardavimo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jos ir atsakovo nesieja jokiai asmeniniai ar giminystės ryšiai, o atstovaudamas ieškovę ginčo įgaliojimo pagrindu būtent atsakovas ieškovei mokėjo pinigus ir neatlygintinai atliko veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į vieną konkretų 0,20 ha žemės sklypą. Toks šalių elgesys leidžia daryti išvadą apie ieškovės ir atsakovo susitarimą dėl teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą atlygintinio perleidimo atsakovui. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovui reikėjo žemės. Minėtas aplinkybes patvirtina ir itin platus ? suteikiantis atsakovui teisę perleisti teises atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra bet kuriam trečiajam asmeniui, nors tą pačią dieną ieškovės sutuoktinis A. V. atsakovui A. P. išdavė įgaliojimą tik dėl veiksmų, nesusijusių su ieškovės sutuoktinio nuosavybės teisių perleidimu (2 t., 93 b. l.). Tokiu būdu ieškovė suteikė galimybę disponuoti teisėmis (nuspręsti dėl jų) išimtinai paties atsakovo nuožiūra, kas, neabejotinai rodo ieškovės valią atsakovui suteikti visišką laisvę disponuoti turtinėmis teisėmis, nenumatant jokių ribojimų.

Teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pirkimo-pardavimo sandoris be abejo yra dvišalis, t. y. jam sudaryti būtina dviejų šalių tarpusavyje suderinta valia, išreikšta tam tikram bendram rezultatui pasiekti. Tačiau egzistuoja skirtingos sandorio šalių valios išreiškimo formos. CK 1.64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 str. 2 d.). Nustačius, kad sandorį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, neatitinka jų vidinės valios, sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Taigi šiuo atveju nors ir buvo išduotas įgaliojimas, kuris yra vienašalis sandoris, tačiau ieškovės išduoto įgaliojimo turinys, šalių vidinė valia buvo nukreipta teisių pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti. Tą patvirtinta byloje nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad įgaliojimo dalis neatitiko jame išoriškai išreikštos ieškovės valios, nes įgaliojimu buvo siekiama pridengti faktiškai sudarytą turtinių teisių pirkimo-pardavimo sandorį. Ieškovė ir atsakovas suderintą valią dėl teisės pirkimo-pardavimo sandorio išreiškė skirtinga išraiškos forma, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas iš esmės prisiėmė atitinkamas teises bei pareigas pagal įgaliojimų dengiamą tikrąjį sandorį. Byloje nustatytų duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovas, sumokėdamas pinigus ieškovei, nupirko iš jos teisę atkurti nuosavybės teises į 22,55 ha žemės bei sutiko atlikti visus reikalingus veiksmus, kurie buvo būtini tam, kad ieškovei būtų atkurta nuosavybės teisė į 0,20 ha žemės sklypą, t. y. dalį kainos už perleidžiamą teisę atsakovas sumokėjo pinigais (20 000 Lt suma) ir dalį kainos sumokėjo suteiktomis paslaugomis atkuriant ieškovei nuosavybę į 0,20 ha žemės sklypą.

Apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas pripažino 2001 m. spalio 11 d. įgaliojimo dalį dėl atkūrimo nuosavybės teisių į 22,55 ha žemės apsimestiniu sandoriu, o įgaliojimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,20 ha žemės pripažino atitinkančia tikrąją ieškovės valią. Tokią teismo išvadą apeliantė vertina kaip dviprasmišką ir teisiškai neįmanomą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas pripažino apsimestiniu sandoriu ieškovės O. V. 2001 m. spalio 11 d. išduoto įgaliojimo dalį dėl atkūrimo nuosavybės teisių į 22,55 ha žemės. Teisėjų kolegija sutinka, jog tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė, kai pripažįstama apsimestiniu sandoriu įgaliojimo dalis dėl nuosavybės teisių į konkretų žemės plotą, yra neaiški. Kaip teisingai pastebi apeliantė, susidaro įspūdis, kad to paties įgaliojimo pagrindu atsakovas veikė ir kaip įgaliotinis, ir kaip apsimestinio sandorio šalis. Įgaliojime nėra įvardyti jokie konkretūs žemės sklypo plotai (dydžiai) ar kiti detalizuojantys duomenys. Tačiau pastebėtina, kad ginčijamas įgaliojimas susideda iš dviejų santykinai savarankiškų dalių, kuriose apibrėžtos skirtingos veikimo teisės. Kadangi įgaliojimas susideda iš dviejų gana skirtingas atsakovo veikimo teises apibrėžiančių dalių, t. y. viena ginčijamo įgaliojimo dalis (įgaliojimo pirmoji pastraipa) susijusi su ieškovės atstovavimu atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kita dalis (įgaliojimo antroji pastraipa) ? su tokių teisių perleidimu savo nuožiūra bet kuriam asmeniui, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, jog pripažinus apsimestiniu sandoriu tik ginčijamo įgaliojimo dalį, būtų sukuriama dviprasmybė ir teisiškai nepaaiškinama situacija. Pats ginčijamo įgaliojimo turinys įgalina daryti išvadą, jog viena įgaliojimo dalimi atsakovas veikė kaip įgaliotinis, o kita įgaliojimo dalimi – kaip šalis apsimestinio sandorio, kuriuo siekta pridengti nuosavybės atkūrimo teisės pirkimo-pardavimo sandorį. Kaip jau buvo minėta pirmiau šioje nutartyje, įgaliojimas buvo išduotas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimu. Įgaliojimo vienoje dalyje (pirmoji pastraipa), be kitų joje išvardintų veiksmų, ieškovė atsakovui suteikė teisę rašyti ieškovės vardu pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šio pavedimo įvykdymu, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, būtent ir įgalino atsakovą A. P. atlikti visus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių ieškovei į 0,2000 ha žemės sklypą atkūrimui. Darytina išvada, kad atkuriant ieškovei nuosavybės teises į 0,2000 ha žemės sklypą, atsakovas A. P. veikė įgaliojimo pirmosios dalies pagrindu ir veikė būtent kaip įgaliotinis. Apsimestiniu sandoriu, dengiančiu nuosavybės atkūrimo teisės pirkimo-pardavimo santykius, pripažintina įgaliojimo dalis dėl ieškovės atstovavimo atstovui savo nuožiūra sudarant ir pasirašant sutartį dėl teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą į žemę perleidimo su bet kuriuo asmeniu (įgaliojimo antroji pastraipa). Būtent ši įgaliojimo dalis suteikė atsakovui teisę laisva valia spręsti dėl teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo tretiesiems asmenims ir dengė šių teisių perleidimo atlygintinai atsakovui A. P. sandorį. Pripažinus, kad ieškovės ir atsakovo valia dėl turtinės teisės pirkimo-pardavimo buvo „paslėpta“ įgaliojimo dalyje, suteikiančioje atsakovui galimybę sudaryti teisių perleidimo sutartis su bet kuriuo trečiuoju asmeniu, ši įgaliojimo dalis pripažintina apsimestiniu sandoriu, o ne įgaliojimas dalyje dėl nuosavybės teisių į konkretaus dydžio – 22,55 ha ploto žemės nuosavybės atkūrimą, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Aplinkybę, kad pirmoji įgaliojimo dalis suteikia teisę atstovauti ieškovę dėl nuosavybės teisių atkūrimo, patvirtina ir notarės A. B. parodymai, duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Notarė, atsakydama į klausimą, kodėl skiriasi A. V. ir O. V. įgaliojimų turinys, aiškino, kad ... „iš pradžių įgaliojimai buvo padaryti vienodi, bet V. pakeitė, nes suteikė tik teisę atstovauti tik dėl teisių atkūrimo“ (10 t., 65 b. l.).

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

Skunde teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje. Šis procesinės teisės normų pažeidimas siejamas su tuo, kad teismas sprendime nevertino ginčo įgaliojimą išdavusios notarės parodymų (tokiu būdu buvęs pažeistas ir CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas, įpareigojantis teismą nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus), kad nepasisakė dėl ieškovės paaiškinimų, duotų 2011 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu, kurie paneigia atsakovų paaiškinimus, kad vadovavosi prielaidomis, o ne liudytojos ir ieškovės paaiškinimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikro byloje įrodinėjamo fakto buvimą, remdamasis įrodymais, kuriuose yra duomenų, pagrindžiančių įrodinėjamą faktą (CPK 176 str. 1 d., 177 str. 1 d.). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu (CPK 185 str.), yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, notarės A. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai nepaneigia išvadų dėl apsimestinio sandorio. Visų pirma, pažymėtina tai, kad notarė paaiškino, jog įgaliojimo išdavimo metu nebuvo kalbama, kokiu tikslu išduodamas šis įgaliojimas (10 t., 65 b. l.), o šiuo atveju būtent tikslo atkleidimas būtų leidęs išsiaiškinti tikrąją ieškovės ir atsakovo valią, į įgaliojimą įrašant atsakovo teisę sudaryti ir pasirašyti su bet kuriuo asmeniu savo nuožiūra teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą perleidimo sutartis. Kadangi notarei nebuvo žinomas tikslas, dėl kurio yra išduodamas įgaliojimas, notarės paaiškinimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Tai, kad ieškovei nebuvo kliūčių sudaryti teisių pirkimo-pardavimo sutartį, savaime taip pat nereiškia, jog įgaliojimu nebuvo dengiamas tų teisių pirkimo-pardavimo sandoris.

Nors apeliantė ir nurodo, kad teismas neįvertino ieškovės O. V. paaiškinimų, duotų 2011 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu, kurie esą paneigia atsakovų paaiškinimus dėl reikšmingų aplinkybių (300 000 Lt gavimo iš atsakovų, įgaliojimo sudarymo, 20 000 Lt gavimo iš atsakovo A. P., teisių pirkimo-pardavimo sandorio), tačiau šio savo skundo argumento ji plačiau nedetalizuoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad išvadą dėl apsimestinio sandorio teismas darė remdamasis ne tik atsakovo paaiškinimais, bet visuma įrodymų, kuriuos įvardijo sprendime ir kurių pagrindu konstatavo, jog įgaliojimu buvo dengiamas ir teisių pirkimo-pardavimo sandoris. Minėto teismo posėdžio metu ieškovės duoti paaiškinimai tokių teismo išvadų nepaneigia, juo labiau, kai 2008 m. gegužės 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad „20 000 Lt iš P. gavau, jis norėjo gauti šiek tiek žemės“; „sklypą savo žemėje gavau“; „dėl P. 300 000 Lt ? gavau asmeniškai grynais namuose“ (3 t., 27 b. l.). Be to, 2011 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad „už 20 000 Lt pasirašė mano vyras. Aš žemės nepardaviau. Man žadėjo sumokėti, bet nemokėjo“, „Pas mane atėjo A. P. ir paprašė žemės“ (8 t., 23 b. l.), „Man P. žadėjo daugiau pinigų, bet nedavė“, „Aš „po visa žeme“ nepasirašiau. A. P. prie namų reikėjo žemės ir aš pasirašiau tik dėl tos žemės. Kiek A. P. reikėjo, aš nežinau, man nepasakė“, „20 000 Lt gavau už žemę, esančią apačioje“ (8 t., 23 b. l. (antra lapo pusė)). Šie ieškovės 2011 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje duoti parodymai nepaneigia tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusių pirkimo-pardavimo teisinių santykių, bet priešingai – juos patvirtina, nes buvo tariamasi dėl pinigų už teisės į žemės nuosavybės atkūrimą perleidimą, o kaina yra esminė pirkimo-pardavimo sąlyga. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog tai, kad notarės teisme duoti paaiškinimai, ieškovės 2011 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, taip pat ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodyti argumentai išsamiai neaptarti skundžiamo sprendimo motyvų dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai, jog teismas nevertino šių įrodymų bei argumentų.

Dėl proceso koncentracijos ir ekonomiškumo

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino proceso koncentruotumo, nes pakartotinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, nesant procesinio būtinumo tęsėsi beveik 2,5 metų, o tai yra procesinės teisės normų ir principų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą teisme, pažeidimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo dalis, kuria atmesti J. Š. reikalavimai, buvo panaikinta ir dėl šios dalies byla perduota nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teisme atlikti šie veiksmai: 2010 m. gruodžio 17 d. parengiamąjį teismo posėdį teismas atidėjo dėl pakeistos šalies, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo pakeista jos teisių perėmėju Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (6 t., 27-28 b. l.), 2011 m. sausio 10 d. ieškovė teikė patikslintą ieškinį (6 t., 43 b. l.), kurį vėliau tikslino dar du kartus, t. y. 2011 m. balandžio 1 d. (7 t., 66 b. l.), 2011 m. liepos 26 d. (7 t., 160 b. l.), teismas 2011 m. vasario 15 d., nepavykus šaukimo įteikti atsakovui R. J. S., įpareigojo ieškovo atstovą patikslinti atsakovo buvimo vietą, ir, dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, parengiamąjį teismo posėdį atidėjo (6 t., 187-188 b. l.), 2011 m. balandžio 1 d. parengiamąjį teismo posėdį teismas atidėjo iki bus išspręstas ieškovės pareiškimo dėl ieškinio dalyko papildymo priėmimo klausimas, ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu (7 t. 56-59 b. l.), 2011 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu atidėtas nutarties (dėl perėjimo į teismo posėdį, J. Š. statuso byloje nustatymo ir taikos sutarties priėmimo arba atmetimo) priėmimą ir paskirta kito teismo posėdžio data (7 t., 80-82 b. l.), 2011 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu iškilo poreikis užklausti medicinos įstaigą, ar ieškovė gali dalyvauti teismo posėdyje, nors jos dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu (7 t., 111 b. l.), 2011 m. rugpjūčio 26 d. teismas posėdį atidėjo dėl to, kad į jį neatvyko ieškovė, o atsakovo atstovė nurodė, kad bylos nedalyvaujant ieškovei nagrinėti negalima (7 t., 166-167 b. l.), 2011 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl atsakovo atstovės ligos, atsakovui nepageidaujant, kad byla būtų nagrinėjama be atstovės, o ieškovės atstovui paliekant šį klausimą spręsti teismo nuožiūra (8 t., 11-12 b. l.), 2011 m. lapkričio 4 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl ligos neatvykus į teismo posėdį atsakovų atstovei, suteikiant galimybę šalims pateikti papildomus įrodymus dėl žemės sklypų kainos, atsakovą teismas įpareigojo pateikti ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo kopijas, gavus duomenis apie sklypų pirkėjus, šiuos asmenis įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis, į teismo posėdį kaip liudytoją nutarta kviesti notarę A. B. (8 t., 21-32 b. l.), 2011 m. gruodžio 16 d. teismo posėdis atidėtas dėl atsakovės R. P. nutrauktos su ją atstovavusia advokate sutarties ir kito atstovo paieškos (8 t., 58-60 b. l.), 2012 m. sausio 17 d. teismo posėdis buvo atidėtas iki bus išspręstas atsakovės R. P. prašymas dėl teisėjo nušalinimo, 2012 m. kovo 13 d. teismo posėdis atidėtas, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukus UAB „Ergo Lietuva“ (9 t., 181-184 b. l.), 2012 m. balandžio 17 d. teismo posėdis atidėtas, nusprendus užklausti VĮ Registrų centrą dėl trijų sklypų, priklausančių atsakovei R. P., būklės, prašymą pareiškė ieškovės atstovas (10 t., 61-67 b. l.), 2012 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje byla išnagrinėta iš esmės, atidėtas sprendimo priėmimas ir paskelbimas (10 t., 134-146 b. l.). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinius veiksmus, atliktus po to, kai apeliacinės instancijos teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti J. Š. reikalavimai ir paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, paskirtų teismo posėdžių atidėjimo priežastis, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Pažymėtina, jog nurodytu laikotarpiu ieškovė tris kartus tikslino ieškinį. Beje, galimybė ieškovei tikslinti ieškinį buvo suteikta ir po priešieškinio byloje priėmimo, t. y. priešieškinis buvo pareikštas 2011 m. vasario 28 d., o ieškinio patikslinimai gauti 2011 m. balandžio 1 d., 2011 m. liepos 26 d. Proceso teisės normos numato tą patį momentą, iki kurio šalys turi teisę keisti ieškinio dalyką arba pagrindą, taip pat pareikšti priešieškinį (CPK 141, 143 str.). Dėl to nelaikytinas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai, vilkindamas teismo procesą, priėmė priešieškinį, kai pati ieškovė tuo laikotarpiu teikė pareiškimus dėl ieškinio dalyko tikslinimo. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti apie tai, kad buvo pažeistas CPK 7 straipsnis. Be to, pažymėtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

Dėl žyminio mokesčio ir ieškinio senaties taikymo

Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo priešieškinį, kuris nebuvo tinkamai apmokėtas žyminiu mokesčiu. Atsakovas byloje pareikštu priešieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti O. V. 2001 m. spalio 11 d. įgaliojimą apsimestiniu sandoriu, sudarytu siekiant pridengti teisės atkurti nekilnojamojo turto nuosavybės teises į 22,55 ha žemės pardavimą A. P. (reikalavimas dėl restitucijos nebuvo reiškiamas). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu ieškiniu (šiuo atveju priešieškiniu) ieškovas (šiuo atveju atsakovas) reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys (priešieškinis) kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu (priešieškiniu) neprašoma priteisti lėšų ar kito turto, jeigu ieškinys (priešieškinis) yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju nepriteisiama turto, toks ieškinys (priešieškinis) kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovas, už priešieškinio reikalavimus sumokėjęs 135 Lt dydžio žyminį mokestį (7 t., 12 b. l.), netinkamai įgyvendino subjektinę teisę kreiptis į teismą.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senatimi, nes tai neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pripažinus dalį ginčijamo įgaliojimo apsimestiniu sandoriu, nebegali būti tenkinami ieškinio reikalavimai, todėl pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie ieškinio senaties taikymą ieškinio reikalavimams pareikšti nėra tikslinga. Teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl kitų skundo argumentų, kurie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį pirmiau šioje nutartyje nurodytu būdu. Taip pat nėra pagrindo naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo priimtą papildomą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovai R. P. ir A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti papildomai (11 t., 29 b. l.). 2013 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme elektroniniu būdu per EPP gautas R. P. atstovo advokato J. P. prašymas priteisti iš ieškovės atsakovei 4 817,53 Lt išlaidų, patirtų atsiliepimui į apeliacinį skundą apmokėti (11 t., 81 b. l.). Prie prašymo pridėta PVM sąskaita-faktūra Nr. MG12/0185, kurioje nurodyta suteiktų paslaugų kaina, taip pat apmokėjimą patvirtinantys banko sąskaitos išrašai (11 t., 82-84 b. l.). CPK 98 straipsnyje nustatytos išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą atlyginimo sąlygos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. CPK 98 straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pasiektą teisinį rezultatą, į Rekomendacijų 8.11 punktą, į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, taikytinus nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, taip pat į tai, kad atsiliepimas pateiktas tiek atsakovės R. P., tiek atsakovo A. P. vardu, o advokatas J. P. atstovavo tik atsakovę R. P., sprendžia, jog atsakovei R. P. iš ieškovės O. V. priteistina 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą ir 2013 m. gruodžio 2 d. papildomą sprendimą palikti iš esmės nepakeistus, patikslinant 2012 m. birželio 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iš dalies tenkintas priešieškinis, taip: vietoje teksto „Pripažinti ieškovės O. V. 2001-10-11 išduotą įgaliojimą, patvirtintą notarės A. B., dalyje dėl atkūrimo nuosavybės teisių į 22,55 ha žemės apsimestiniu sandoriu“ įrašyti tekstą „Pripažinti apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo dengiamas teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą pirkimo-pardavimo sandoris, ieškovės O. V. 2001 m. spalio 11 d. išduoto įgaliojimo (registro Nr. 2-4708) dalį dėl ieškovės O. V. atstovavimo sudarant ir pasirašant sutartį dėl teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą į žemę perleidimo su bet kuriuo asmeniu savo nuožiūra, pasirašymo ir atlikimo visų kitų veiksmų, susijusių su šio pavedimo įvykdymu“.

Priteisti atsakovei R. P. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš ieškovės O. V. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.