Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-08-09 · Civilinė byla Nr. 2-827/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-08-09Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-01-28Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaPapildomas sprendimas · 2013-12-02Klaipėdos apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-03-04Lietuvos apeliacinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2015-07-01Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-09
Bylos Nr.
2-827/2012
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00318-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė, Alvydas Poškus
Atsakovas
R. J. S., A. P., R. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
O. V.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“
Civilinė byla Nr. 2-827/2012Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00318-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 110.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsakovo R. J. S. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-482-265/2012, pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovams A. P. , R. P. , R. J. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo bei atsakovų A. P. ir R. P. priešieškinį ieškovei O. V. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 3 920 863 Lt žalos priteisimo iš solidarių atsakovų. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams priklausantį 3 920 863 Lt vertės turtą ir sustabdyti atsakovams nuosavybės teisių atkūrimo procesą į O. V. vardu turėtą žemę.

Atsakovai A. P. ir R. P. priešieškiniu prašė pripažinti atsakovui A. P. ieškovės 2001-10-11 išduotą ir notaro patvirtiną įgaliojimą apsimestiniu sandoriu.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - areštavo solidariems atsakovams A. P. ir R. P. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo nesant, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti, ar iš esmės sumažinti jo vertę. Ieškovės prašymą areštuoti atsakovo R. J. S. (notaro) turtą atmetė motyvuodamas, kad notaro profesinė civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl nėra pagrindo areštuoti šio atsakovo turto. Prašymą dėl ieškovės nuosavybės teisių atkūrimo proceso sustabdymo atmetė motyvuodamas tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra atsakovas šioje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Atsakovai A. P. ir R. P. pateikė teismui prašymą - įpareigoti ieškovę užtikrinti 200 000 Lt galimus nuostolius dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi šį atsakovų prašymą atmetė, nes pagal pateiktus duomenis nėra galimybės preliminariai nustatyti galimų nuostolių dydžio ir jų realumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės - įpareigojo ieškovę pateikti atsakovų A. P. ir R. P. galimų 200 000 Lt nuostolių užtikrinimą, įmokant į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 200 000 Lt arba pateikiant šios sumos dydžio banko garantiją.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė teismo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti solidarių atsakovų A. P. , R. P. ir R. J. S. 3 920 863 Lt vertės turtą. Atsakovai R. P. ir A. P. pateikė teismui prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi jų turtui taikytą areštą, nes ieškovė neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo užtikrinti atsakovų galimus nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atmetė ieškovės O. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o atsakovų R. P. ir A. P. prašymą patenkino - panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovų A. P. ir R. P. turtui taikytą areštą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės O. V. prašymas taikyti atsakovo R. J. S. turtui areštą ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovės O. V. prašymą tenkino – areštavo atsakovo R. J. S. 3 920 863 Lt vertės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovo lėšas ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; areštuoto turto savininką paskyrė areštuoto turto saugotoju ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir juo naudotis; iš sąskaitose areštuotų lėšų leido atsiskaityti su ieškove, nedraudžiant disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą. Teismas konstatavo, kad prašoma priteisti suma yra didelė, o tai pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra pakankamai rimtas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovas ginčijamo sandorio tvirtinimo metu, būdamas notaru, nebuvo apsidraudęs notaro profesinės civilinės atsakomybės, todėl sprendė, kad yra dar vienas pagrindas areštuoti šio atsakovo turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas R. J. S. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos taikymo išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nesprendė ir nesiaiškino atsakovo atsakomybės masto, ieškovės reikalavimų, kitų byloje reikalavimų atžvilgiu, todėl nepagrįstai taikė atsakovo 3 920 863 Lt vertės turto areštą.

2. Atsakovas 2009 m. Klaipėdos apygardos teismui faksu buvo pateikęs 2011 m. kovo 5 d. UAB DK „Preventa“ 50 000 Lt notaro profesinės civilinės atsakomybės draudimo polisą, kuris patvirtina, kad atsakovas savo profesinę atsakomybę nuo 2001 m. balandžio 5 d. iki 2002 m. balandžio 4 d. buvo apsidraudęs. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad sandorio sudarymo metu atsakovo profesinė atsakomybė buvo neapdrausta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo R. J. S. atskirąjį skundą ieškovė O. V. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (86-87 b. l.)

Nurodo, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ginčijamo sandorio metu jis buvo apsidraudęs profesinę civilinę atsakomybę UAB DK „Preventa“, galėtų turėti įtakos tik taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastui ir nėra pagrindas panaikinti atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimu į atsakovo R. J. S. atskirąjį skundą atsakovė R. P. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir tenkinti atsakovo R. J. S. atskirąjį skundą (88-89 b. l.). Nurodo, kad ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

Atsiliepimu į atsakovo R. J. S. atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui spręsti savo nuožiūra (92-93 b. l.).

2012 m. liepos 31 d. teisme gautas apelianto prašymas dėl skubaus laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimo, kuriame jis nurodo, jog būdamas garbaus amžiaus dėl taikyto turto arešto negali patenkinti net būtiniausių savo poreikių, dėl ko paaštrėjo širdies negalavimai, nemiga ir atsirado depresijos požymiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šioje apeliacijoje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių, solidaraus atsakovo turtui taikymo pagrįstumo klausimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, 3‘920‘863 Lt žalos priteisimo iš solidarių atsakovų. Ieškinys buvo grindžiamas ieškovės atsakovui išduotu įgaliojimu atstovauti ieškovę įvairiose institucijose ir perleisti ieškovės teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Ieškovės teigimu, atsakovas atkūrė nuosavybės teises į ieškovės turtą ir šį turtą perleido savo sutuoktinei. Notaro (apelianto) atsakomybę grindė imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio patvirtinimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovais patraukti asmenys, kurie, remiantis materialiosios teisės normomis, negali būti atsakingi pagal jiems pareikštus reikalavimus. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi didelės ieškinio sumos prezumpcija, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką taip pat yra vienu iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.). Pagal susiformavusią teismų praktiką, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Taigi, patenkinus ieškovės ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems atsakovams, ieškovė įgytų teisę pasirinkti priteistą sumą išieškoti iš vieno, kelių ar visų atsakovų. Solidariosios prievolės atveju vieno skolininko prievolės įvykdymas laikomas tinkamu ir atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo (CK 6.6 str. 7 d.). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad ieškinys pareikštas solidariems atsakovams, šioje proceso stadijoje teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl notaro ar kiekvieno iš atsakovų atsakomybės masto. Aplinkybė, kad byloje atsakovai pateikė priešieškinį, taip pat nesudaro teisinio pagrindo netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes atsakovai, kaip ir ieškovė, turėjo taip pat procesinę teisę prašyti teismo priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo. Taigi, įvertinus teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti apelianto turtui areštą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, nenurodo jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apelianto nurodomas aplinkybes dėl nurodytų nepakeliamų suvaržymų. Centrinės hipotekos Turto areštų registro duomenimis ieškinio reikalavimų įvykdymas užtikrintas apelianto nekilnojamojo turto - žemės sklypų ir statinių (dešimties objektų), taip pat dviejų transporto priemonių turto areštu, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, tačiau valdymo ir naudojimosi teisė atsakovui neapribota. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi leido realizuoti apeliantui nuosavybės teise priklausančius 3 žemės sklypus (duomenys neskelbtini), įpareigojant už parduotą turtą gautas lėšas įnešti į teismo depozitinę sąskaitą. Apelianto lėšoms taikytas areštas tik tuo atveju, jeigu nepakaktų ieškinio užtikrinimui nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Byloje nėra duomenų, kad areštuotų 10 nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų ir statinių vertė (duomenys neskelbtini), nepakanka ieškiniui užtikrinti ir yra areštuotos apelianto lėšos sąskaitose, priešingai, Turto areštų registro duomenimis atsakovo lėšos sąskaitose nėra aprašytos ir areštuotos. Apeliantas taip pat nenurodo, kad dėl taikyto turto arešto negauna pensijos ar kitų socialinio draudimo išmokų, kokiai gaunamai periodinių išmokų daliai turėtų būti panaikintas areštas tam, jog apeliantas galėtų patenkinti savo kasdienius poreikius. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl pablogėjusios sveikatos taip pat nepagrindžiamos jokiais rašytiniais įrodymais.

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikia jokių objektyvių įrodymų dėl nepagrįstai taikomo turto arešto ar nepakeliamų apribojimų. Todėl teisėjų kolegija vien dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų neturi teisinio pagrindo panaikinti atsakovo turtui taikyto arešto.

Bylos duomenys liudija, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, ieškovei neužtikrinus atsakovų R. P. ir A. P. galimų nuostolių dėl taikyto turto arešto, panaikino šių atsakovų turto areštą. Taigi, šiai dienai pagal susiklosčiusias aplinkybes ieškovės ieškinys užtikrintas tik apelianto turto areštu, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo panaikinti skundžiama nutartimi atsakovo turtui taikyto arešto. Būtina pažymėti, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovų priešieškinis tenkintas iš dalies, tačiau ši aplinkybė nepaneigia prima face ieškinio pagrįstumo ir savaime nereiškia, jog ieškinys negali būti patenkintinas išnagrinėjus bylą apeliacinio proceso tvarka, nes, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka.

Minėta, ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti nekilnojamojo turto ir turtinių teisių perleidimo sandorius negaliojančiais ir priteisti 3 920 863 Lt žalą iš solidarių atsakovų. Bylos duomenys liudija, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu, apeliantas buvo apsidraudęs notaro profesinę civilinę atsakomybę 50 000 Lt (54 b. l.). Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad apelianto turto arešto mastas turėtų būti sumažintas šia suma. Todėl skundžiama pirmosios instancijos nutartis pakeičiama – sumažinant apelianto turto arešto mastą nuo 3 920 863 Lt iki 3 870 863 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Klaipėdos apygardos 2012 m. sausio 9 d. nutartį pakeisti - sumažinti atsakovo R. J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto arešto mastą nuo 3 920 863 Lt iki 3 870 863 Lt, kitas nutarties dalis paliekant nepakeistas.

Nutarties kopijas siųsti šalims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų registrui.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDanutė MilašienėAlvydas Poškus