- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- 1-2477-1057/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28584-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- R. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. v. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. v. (duomenys neskelbtini) nevedęs, dirbantis UAB „E“ brigadininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 7 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. D. kaltinamas tuo, kad 2017-06-09 apie 22.17 val. Vilniuj, (duomenys neskelbtini) namo kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Alfa Romeo 156“, v/n (duomenys neskelbtini). Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,5 promilės etilo alkoholio).
Šiais savo veiksmais R. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. D. paaiškino, kad 2017-06-09 (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, automobilyje „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kaimynu gėrė alkoholį. Vėliau nutarė perstatyti automobilį, tačiau per stipriai paspaudė akceleratoriaus pedalą, automobilis pradėjo buksuoti ir dėl to išlūžo dešinys priekinis ratas. Dėl pažeistos važiuoklės nebesugebėjo suvaldyti automobilio ir kliudė pravažiavimo šone priparkuotus automobilius, gatvės apšvietimo stulpą. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio.
Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai (teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad ji teisme būtų tiriama ir skelbiama), išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-23 įtariamuoju apklaustas R. D. parodė, kad pareikšto įtarimo esmė jam suprantama. Psichinėmis ligomis nėra sirgęs, į priklausomybės ligų įskaitas nėra įrašytas. 2017-06-09 vakare buvo (duomenys neskelbtini) namo nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio gretimame name gyvena, kieme, nes ten buvo pastatytas jo automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje su kaimynu iš savo namo M. gėrė degtinę 38 laipsnių stiprumo, nuo 18 valandos jis vienas išgėrė 0,7 l degtinės. Apie 22 val. buvo labai girtas, todėl tiksliai neprisimena, kodėl nusprendė pavairuoti automobilį. Jis neketino važiuoti kur nors į miestą. Užsivedęs automobilį, tikriausiai dėl girtumo labai stipriai paspaudė akceleratoriaus pedalą, automobilis pradėjo buksuoti ir dėl to išlūžo dešinys priekinis ratas. Dėl pažeistos važiuoklės nebesugebėjo suvaldyti automobilio, dėl to kliudė pravažiavimo šone priparkuotus automobilius, o paskui dar automobilio priekiu nežymiai įsirėmė į gatvės apšvietimo stulpą. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, taip pasielgė pirmą kartą gyvenime (b.l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. D. kaltę, be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-10 liudytoju apklaustas R. V. nurodė, kad 2017-06-09 apie 22.17 val. dirbant su tyrėju Š. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini). Atvykus šiuo adresu liudytoją pasitiko patrulių V1745 ekipažas, kurie nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Alfa Roemeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuo smūgio atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Alfa Romeo“ dar atsitrenkė į metalinį apšvietimo stulpą. Įvykio metu automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. D. sugadino tris automobilius ir apšvietimo stulpą. Įvykio vietoje alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0751, patikrinus vairuotojo R. D. blaivumą, nustatytas 2,25 promilių girtumas, todėl ekipažas V1745 vairuotoją nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Kadangi įvykio vietoje nebuvo „Audi“ ir „Toyota“ automobilių vairuotojų, jiems palikti šaukimai už priekinių langų valytuvų. Automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po įvykio stovėjo ant šaligatvio ir nebuvo galimybės pervaryti jo į kitą vietą, nes buvo sugadinta jo važiuoklė, buvo nutransportuotas į saugomą stovėjimo aikštelę adresu Lentvario g. 18, Vilnius (b.l. 23).
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-07-14 liudytoja apklausta B. P. – K. teigė, kad 2017-06-09 vakare pasistatė jai priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme. Vėliau apie 22 val. vyras išgirdo kieme triukšmą ir pro langą pamatė, kad jos automobilis nublokštas ant pievos. Vyras išbėgo į kiemą ir sulaikė automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvažiavo į jos automobilį, vairuotoją. Jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Eismo įvykio metu buvo sugadintas jai priklausantis automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl sugadinto automobilio jai padarytą žalą vertina kaip nedidelę. Dėl sugadinto automobilio po įvykio kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę (b.l. 27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nr. T-A 5697/2017(01) nurodyta, kad R. D. kraujyje nustatyta mažiausia 2,50 promilės etilo alkoholio (b.l. 56).
Alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, 2017 m. birželio 9 d., 22.52 val., R. D. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 53).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. birželio 9 d. akte Nr. 973 nurodyta, kad 2017 m. birželio 9 d., 23.40 val., R. D. nustatytas vidutinis girtumas – 2,50 promilės (b. l. 57).
Pažymoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „Alfa Romeo“, v/n (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) priklauso kaltinamajam R. D. (b.l. 29).
Transporto priemonės priverstinio nuvežimo 2017 m. birželio 9 d. akte nurodyta, kad 2017 m. birželio 9 d., automobilis Alfa Romeo 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nugabentas į Lentvario. 18, Vilniuje, esančią aikštelę (b. l. 15).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su priedais apžiūrėtas ir aprašytas R. D. nuosavybės teise priklausantis automobilis Alfa Romeo 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-14).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Alfa Romeo 156 V6 24V (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje su PVM yra 930 Eur (b. l. 30-31).
Dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nusikalstamos veikos padarymo
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog nusikalstamą veiką padariusiu laikomas tas asmuo, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Veika padaroma tiesiogine tyčia. Taigi, norint konstatuoti, jog asmuo padarė minėtą nusikalstamą veiką, šiuo atveju reikalinga įrodyti kelių transporto priemonės vairavimo ir atitinkamo apsvaigimo faktą bei tiesioginės tyčios buvimą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis teismas pripažįsta, jog minėtos aplinkybės laikomos įrodytomis.
Tai, kad R. D. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, kaltinamasis pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. R. D. parodė, jog vairavo automobilį, gal kiek per daug nuspaudė akceleratorių ir todėl išlūžo priekinis dešinys ratas (b.l. 48). Dėl pažeistos važiuoklės nesugebėjo suvaldyti automobilio. Šias aplinkybes taip pat patvirtina liudytojų parodymai, kuriuose patvirtinama, jog būtent R. D. vairavo automobilį „Alfa Romeo 156“, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 23, 27). Tiek kaltinamojo, tiek liudytojų parodymai yra nuoseklūs, patvirtina esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo. Tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nr. T-A 5697/2017(01) nurodyta, kad R. D. kraujyje nustatyta mažiausia 2,50 promilės etilo alkoholio. Teismas taip pat pažymi, jog R. D. veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad yra girtas, suprato vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, bet vis tiek vairavo būdamas neblaivus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad R. D. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, t.y. Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kuris numato, kad „<...> Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims <...> neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>.“ Pažeidus šį Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir kraujyje nustačius daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas turi atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Skirdamas bausmę R. D., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis (maksimalios ribos) girtumo laipsnis, sukeltas eismo įvykis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis dirba (b.l. 60), anksčiau neteistas (b.l. 58), baustas administracine tvarka (b.l. 59). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas pažymi, jog 2017-09-28 įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusiu 2017-10-06, buvo pakeistas BK 47 straipsnis. Nusikalstama veika buvo padaryta 2017-06-09, todėl atsižvelgdamas į tai, kad asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis), skirdamas baudos bausmę teismas vadovaujasi 2017-06-03 redakcijos BK 47 straipsniu, kadangi baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Teismas pažymi, jog pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, teismas kartu su bausme asmeniui gali paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiąja teise, kai naudodamasis šia teise asmuo padaro nusikalstamą veiką. Uždraudimo terminas gali būti nuo 1 iki 3 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Teismas pažymi, jog BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-418-222/2016). Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-143-696/2017). Kaltinamasis prašo, kad būtų nustatytas ne ilgesnis nei 1 metų ir 6 mėnesių uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas. Teismas pažymi, jog šioje byloje kaltinamojo kraujyje buvo nustatyta nemažiau kaip 2,50 promilių etilo alkoholio. Nors teismų praktika taikant uždraudimą naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, dar tik formuojama, tačiau nustačius panašų į šioje byloje nustatytą etilo alkoholio kiekį kraujyje vairuoti kelių transporto priemones uždraudžiama ne trumpiau kaip 2 metų laikotarpiui (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-241-468/2017, Nr. 1A-434-211/2017) ar net 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, kai nustatytas etilo alkoholio kiekis kraujyje mažesnis, nei šiuo atveju (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-512-1020/2017). Uždraudimo naudotis specialiąja teise termino trukmė priklauso nuo dėl veikos kilusius padarinių bei aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę, visumos.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kurio padarymą turi kilti griežtos teisinės pasekmės. Teismas neabejoja, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, nes kaltinamasis nusikaltimą padarė tamsiu paros metu, kai ir taip yra apsunkinta gero matomumo galimybė, daugiaaukščių namų kieme, t. y. vietoje, kur vaikšto itin daug gyventojų, įskaitant nepilnamečius vaikus, be to – kas šiuo atveju itin svarbu sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise termino – dėl kaltinamojo veiksmų buvo apgadintas kitas automobilis; taip pat, pažymėtina, jog kaltinamajam nustatytas maksimalią vidutinio girtumo ribą siekiantis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. Šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo neatsakingumą, jo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Svarbu pažymėti, jog kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, įskaitant už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (nors kaltinamasis nurodė, kad prisiėmė kito asmens kaltę, tačiau tai tik jo deklaratyvūs teiginiai). Todėl nustatyti draudimo vairuoti kelių transporto priemones kaltinamojo prašomo 1 metų ir 6 mėnesių termino teismas neturi pagrindo. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis sistemingai pažeidinėtų Kelių eismo taisykles, todėl maksimalus 3 metų uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas šiuo atveju laikytinas per griežtu. Teismas konstatuoja, jog atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltinamajam uždraustina vairuoti kelių transporto priemones ilgesniam laikui nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas tokios teisės atėmimo vidurkis – 2 metų ir 6 mėnesių – laikotarpiui.
Dėl BK 72 str. numatyto turto konfiskavimo
BK 67 str. 2 d. 7 p. ir 72 str. numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).
Teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Nagrinėjamu atveju nenaudojant transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, 1A-409-209/2017 ir kt.).
Byloje pateikti VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, jog automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra BK 281 str. 7 d. numatytos nusikalstamos veikos priemonė, savininkas yra R. D. (b.l. 29).
Teismo vertinimu, šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai). Teismas pažymi, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas būtų per griežta ir neproporcinga poveikio priemonė.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo vardu registruotas automobilis „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), šioje byloje privalo būti konfiskuotas.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra.
Procesinė prievartos priemonė – laikinas R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į automobilį „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, išlaikant teisę jį naudoti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama (b.l. 32-36).
Procesinė prievartos priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“, paėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas VĮ „Regitra“ (b.l.50-52).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 3, dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 90 MGL (3 389 eurų ir 40 centų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 MGL (2 259 eurų ir 60 centų) baudą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti R. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
R. D. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Procesinę prievartos priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
1. Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.