Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-512-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-06-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-09
Bylos Nr.
1A-512-1020/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19869-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Stasys Punys
Nuteistasis
N. A.
Advokatai
Antonas Kviatkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-512-1020/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19869-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.9.1.; 1.1.9.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Stasio Punio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,nuteistajam N. A. ir jo gynėjui advokatui Anton Kviatkovski,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 75 MGL (2 824,50 EUR) dydžio bauda, kuri remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant – 50 MGL (1 883 EUR) dydžio baudą ir kuriai sumokėti nustatytas 5 mėnesių terminas.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, N. A. uždrausta 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas N. A. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A4 Avant“, (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

N. A. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis, 2017 m. balandžio 25 d., apie 22.39 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,37 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais N. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

N. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir jam paskirti kiek įmanoma švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskirta bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise savo dydžiu yra per griežtos. Teismas paskyrė beveik maksimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 2 metus ir 6 mėnesius, nors jis neblaivus vairavo pirmą kartą ir yra neteistas; iki tol niekada piktybiškai ir grubiai nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET); dirba ir jo darbui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones; iki šio įvykio buvo charakterizuojamas teigiamai. Apeliantas pastebi, kad panašiose bylose teismai paprastai skiria ne ilgesnį nei 2 metų trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Anot apelianto, jo situacijoje neįžvelgiamos aplinkybės, kurios rodytų būtinybę jam skirti beveik maksimalų teisės atėmimo terminą. Be to, apeliantas teigia, kad didžiojoje dalyje peržiūrėtos teismų praktikos už panašų į jo padarytą pažeidimą skiriamos apie 30 MGL dydžio baudos. Tuo tarpu jam skirta 50 MGL dydžio bauda, nors jis uždirba kiek daugiau nei minimumą; gyvena kartu su sugyventine ir padeda išlaikyti jos vaikus; teismas nutarė konfiskuoti jo automobilį; netekus teisės vairuoti, padidės jo finansinės išlaidos. Atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes ir jo sunkią materialinę padėtį; jog jis labai gailisi padaryto; kad sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu; jog jo veika sunkesnių padarinių nesukėlė, jam paskirta bauda laikytina labai didele ir galėtų būti sumažinta.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis N. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo N. A. apeliacinis skundas atmestinas, nes įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta, o N. A. paskirtos bausmės dydis ir baudžiamojo poveikio priemonės terminas - yra teisingi ir ne per griežti.

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos N. A. padarytų veikų faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme, o konkrečiau su jam skirtos bausmės rūšies ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones - dydžiu. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.

Dėl baudos dydžio

Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės baudos skyrimo pastebi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kiekvieno konkretaus kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo įvertinti tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas, išanalizavo apeliaciniame skunde pateikiamus teismų praktikos pavyzdžius, kurie, pasak apelianto, reikšmingi sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dalyje šių teismo sprendimų, asmenų atžvilgiu buvo skiriama bauda nuo 50 iki 60 MGL už analogiškas veikas (pvz. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiuose baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-209/2017 ir Nr. 1A-385-211/2017, asmenims nustačius 2,06 ir 1,95 promilių neblaivumo laipsnį (lyginant su N. A. konstatuotu didesniu – 2,37 promilių neblaivumo laipsniu (b. l. 26)) skirtos atitinkamai 50 ir 60 MGL dydžio baudos). Tokios baudos buvo galutinės ir nesumažintos. Taigi, atvejai, kai už BK 281 straipsnio 7 dalies pažeidimą yra skiriami panašūs, kaip N. A. atveju baudos dydžiai yra realiai egzistuojantys, o konkretų skirtiną baudos dydį visuomet lemia kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių ir konkretų asmenį charakterizuojančių duomenų analizė.

Šioje byloje sprendžiant dėl galimo bausmės dydžio švelninimo N. A. atžvilgiu, pažymėtina, kad apeliantas savo veiksmais padarė 1 (vieną) baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas N. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad šis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors N. A. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nebuvo teistas (b. l. 29), jis 4 kartus buvo nubaustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 30-31), iš kurių vienas galiojo jam inkriminuoto, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto, nusikaltimo padarymo metu. Pastarasis pažeidimas, vertinant jį ir N. A. inkriminuoto nusikaltimo kontekste, savo pobūdžiu buvo pavojingas – N. A. prieš 5 mėnesius iki nusikaltimo padarymo, tuo pačiu automobiliu, net 42 km/val. viršijo leistiną greitį (b. l. 31). Tai rodo, kad kaip kelių eismo dalyvis, N. A., nesielgia pavyzdingai ir yra linkęs pažeidinėti KET. Ankstesnės administracinio poveikio priemonės jam neturėjo teigiamos įtakos ir šis padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, už kurį numatyta griežčiausio pobūdžio – baudžiamoji – atsakomybė. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad šis pažeidimas itin pavojingas bei parodantis nepagarbą visuomenės priimtoms nuostatoms. Teisėjų kolegija ypatingai pabrėžia, kad priešingai nei kitose panašiose bylose, nuteistasis N. A. elgėsi išskirtinai pavojingai, jis pripažino, kad alkoholinius gėrimus vartojo ne tik prieš pradėdamas vairuoti, tačiau ir vairuodamas automobilį. Tai rodo, kad N. A. puikiai suvokė, kad ignoruoja KET, atlieka neteisėtus bei pavojingus veiksmus, kurie gali sukelti labai sunkias pasekmes. Ši aplinkybė yra itin svarbi sprendžiant dėl jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės dydžio ir turi lemti griežtesnius padarinius nuteistajam, nepaisant jo nurodomų asmeninių interesų ir turtinės padėties pablogėjimo.

Visgi, nepaisant nustatytų aplinkybių, kurios didina N. A. ir jo veikos pavojingumą, Vilniaus miesto apylinkės teismas pastarojo atžvilgiu skyrė itin švelnią bausmę (ji buvo netgi švelnesnė nei neįsigaliojusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda). Priešingai nei mano apeliantas, tokiu sprendimu nėra nukrypta nuo teismų praktikos BK 281 straipsnio 7 dalies taikymo klausimais.

Pabrėžtina, kad N. A. inkriminuotas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Remiantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu (straipsnio redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), už nesunkų nusikaltimą numatyta bauda iki 500 MGL. Taigi, šios bausmės rūšies vidurkis nesunkaus nusikaltimo padarymo atveju yra lygus 250 MGL – todėl teismo skirtas baudos dydis N. A. atžvilgiu, kaip pagrįstai nurodė ir prokuroras baigiamojoje kalboje, yra ne tik žemesnis už jos vidurkį, tačiau artimas galimam skirti minimumui. Šių argumentų pagrindu, net ir įvertinus nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas N. A. atžvilgiu paskyrė per griežtą ar neproporcingą bausmę.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaip viena iš baudžiamojo poveikio priemonių numatytas uždraudimas naudotis specialia teise (šios bylos kontekste – teise vairuoti transporto priemones), kai asmuo naudodamasis šia teise padaro nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas naudotis specialiąja teise uždraudžia nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu N. A. beveik maksimaliam terminui - 2 metams ir 6 mėnesiams - uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) pasisakydamas dėl BK 68 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės yra nurodęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (LAT 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Teisėjų kolegija įvertinusi šio sprendimo 8 punkte nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad jų pagrindu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai uždraudė nuteistajam naudotis teise vairuoti transporto priemones ilgesniam laikui nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas tokios teisės atėmimo vidurkis. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir pabrėždama poreikį kiekvienoje byloje individualiai vertinti kiekvieno konkretaus nuteistojo nusikalstamą poelgį, neįžvelgia pagrindo jo trumpinti.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacinės instancijos teisme baigiamojoje kalboje nuteistojo gynėjas prašė nekonfiskuoti N. A. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes tam nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde toks klausimas tiesiogiai nebuvo keliamas, be to, jis nepagrįstas ir deklaratyvus. Automobilis šiuo atveju buvo pripažintas nusikalstamos veikos priemone, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, galėjo būti konfiskuotas ir taip nuspręsta visiškai pagrįstai.

Atsižvelgdama į visus aukščiau minėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. A. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jurgita KolyčienėStasys PunysErnestas Rimšelis