- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-09
- Bylos Nr.
- 1-1690-932/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19869-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- N. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lazdijuose, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. A. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis, 2017 m. balandžio 25 d., apie 22.39 val., Vilniuje, Architektų gatvėje, ties pastatu Nr. 43, vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,37 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kadangi N. A., kuris kaltinamas padarius nesunkų nusikaltimą, teisme savo kaltę pripažino visiškai, pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. A. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Alkoholį vartojo tą pačią dieną, grįžęs po darbo namo iš pradžių išgėrė puodelį alaus, po ko nutarė vykti į Trakus, kadangi norėjo susitaikyti su mergina, su kuria buvo susipykęs. Nepavykus susitaikyti su drauge, grįžo į automobilį ir išgėrė alų, kurį turėjo pasiėmęs į mašiną. Po to nuvyko į parduotuvę, kurioje nusipirko dar du butelius alaus, ką taip pat išgėrė (alų vartojo ir vairuodamas). Su nustatytu girtumu sutinka ir jo neginčija. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Supranta, kad iki namų parvažiavo tik palankiai susiklosčius aplinkybėms, nepadarė jokio eismo įvykio. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba skirti kuo mažesnę baudą, taip pat kuo trumpesniam terminui atimti teisę vairuoti transporto priemonę, kadangi tokia teisė jam yra reikalinga darbe.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu N. A. savo kaltę taip pat pripažino, nurodė, jog 2017 m. balandžio 25 d., apie 16 val., baigė darbą ir grįžo namo, į Lazdynų mikrorajoną (Vilniaus mieste). Važiuodamas namo, užvažiavo į parduotuvę, kur nusipirko 2 litrus alus „Tauro Pilsneris“. Privažiavęs prie namų, vieną litrinį butelį alaus paliko automobilyje, kitą pasiėmė su savimi į butą. Namie pavalgė, išgėrė vieną arbatinį puoduką alaus. Tada vėl apsirengė, paėmė jau nugertą butelį alaus ir grįžo prie savo automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdo prie vairo ir išvažiavo link Trakų. Važiavo pas savo merginą, su kuria buvo susipykęs ir su kuria norėjo susitaikyti. Pakeliui nupirko jai gėlių. Trakuose nuvažiavo į kavinę „Kiubetė“, kurioje dirba jo mergina, padovanojo jai gėles, atsiprašė jos, bet ji neatleido. Kai išėjo iš kavinės, sėdo į savo automobilį ir išgėrė visą alų, kuris buvo jo automobilyje, t. y. nepilnus 2 litus. Išgėręs alų užvedė variklį ir išvažiavo namo. Prieš tai Trakuose nuėjo į parduotuvę ir nupirko dar 2 litrus tokio pat alaus, kurį išgėrė važiuodamas į Vilnių. Atvažiavęs į Vilnių, į Lazdynus, nutarė palikti automobilį parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje Architektų g. 43. Jam besiparkuojant aikštelėje, pamatė, kaip į aikštelę įvažiavo policijos ekipažas. Iš policijos automobilio išlipo policijos pareigūnai, priėjo prie jo, prisistatė, paprašė pateikti dokumentus, paklausė, ar jis gėrė alkoholinius gėrimus. Pasakė, kad gėrė ir pateikė visus prašomus dokumentus. Policijos pareigūnai davė jam alkotesterį, į kurį jis pripūtė 1,94 promiles. Po to pareigūnai vežė jį į Priklausomybės ligų centrą kraujui paimti (b. l. 18).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. P. parodė, kad 2017-04-25, apie 22.35 val., patruliuojant katu su vyriausiuoju patruliu V. S. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Erfurto gatvėje, automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Automobilį „Audi“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo Vilniuje, Architektų g. 43, parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis judėjo, jo vairuotojas aikštelėje apsisukinėjo. Privažiavę prie automobilio policijos pareigūnai jį sustabdė. Su kolega priėjo prie automobilio, vairuotojui prisistatė ir paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog jis galimai neblaivus. Asmuo buvo sustabdytas 22.39 val. Tada pareikalavo pateikti visus būtinus dokumentus ir ištraukti raktelius iš užvedimo spynelės. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad prie minėto automobilio vairo sėdėjo ir jį vairavo N. A.. Daugiau žmonių automobilyje nebuvo. N. A. nurodė tądien vartojęs alkoholinius gėrimus, o būtent alų, tai darė maždaug prieš valandą. Vyrui alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,94 promilės girtumas, dėl ko N. A. buvo pristatytas į VPLC, o vėliau į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą (b. l. 11).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyr. patrulio P. P. 2017-04-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017-04-25, apie 22.35 val., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Erfurto gatvėje, automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Minėtą automobilį policijos pareigūnai pastebėjo Vilniuje, Architektų g. 43, parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis judėjo, jo vairuotojas aikštelėje apsisukinėjo. Privažiavo prie automobilio ir jį sustabdė. Automobilio vairuotojas N. A. nurodė, kad prieš valandą vartojo alų, jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,94 promilės. N. A. buvo pristatytas į VPLC, o vėliau į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą (b. l. 6).
Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0127 rodmenyse užfiksuota, jog 2017-04-25, 22.42 val., N. A. nustatytas 1,94 promilių girtumas (b. l. 27).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017-04-26 specialisto išvados Nr. T-A 3966/2017(01) matyti, kad N. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,37 promilės etilo alkoholio (b. l. 26).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė lengvojo automobilio „Audi A4 Avant“ 1,9 TDI (2004 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 3 620 Eur (b. l. 7).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacinio išrašo, matyti, jog automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) priklauso N. A. (b. l. 8).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad N. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis N. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pilnai pripažino savo kaltę, jo kaltę taip pat įrodo liudytojo P. P. parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad N. A. vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,37 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo N. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-09 baudžiamuoju įsakymu pripažino N. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskyrė jam 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudą bei BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę trejiems metams uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti transporto priemones. N. A. 2017-05-19 pateikė teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, nurodydamas, jog su priimtu baudžiamuoju įsakymu nesutinka, nes, jo manymu, paskirta bausmė yra per griežta, todėl jis prašo paskirti švelnesnę bausmę, taip pat trumpesniam laikui taikyti baudžiamojo poveikio priemonę. Prašyme V. A. nurodė iki įvykio buvęs charakterizuojamas teigiamai, neblaivus vairavęs pirmą kartą, yra neteistas, dirbantis, o jo darbas susijęs su nuolatiniu važinėjimu po objektus.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo N. A. darbdavį (įmonės (duomenys neskelbtini) direktorių) – J. K..
Teismo posėdyje apklaustas kaltinamojo N. A. laiduotoju prašantis būti J. K. nurodė esantis kaltinamojo darbdavys. Paaiškino, jog kaltinamasis jo vadovaujamoje įmonėje dirba 4 mėnesius, su kaltinamuoju jis kasdien (darbo dienomis) matosi darbe, jis kaltinamajam galėtų daryti teigiamą įtaką, suteikdamas pastarajam karjeros galimybes, šviesdamas jį. Nurodė, jog niekada neteko N. A. matyti išgėrusio, kaltinamasis yra sąžiningas darbuotojas, turi galimybes ir perspektyvą toliau dirbti jo įmonėje. J. K. nurodė esantis pasirengęs mokėti užstatą, teigė pats esantis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (per 1,5-2 metus apytiksliai padaro po vieną smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą), tačiau jo padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, niekada nėra vairavęs neblaivus, paskutinį kartą buvo nubaustas daugmaž prieš mėnesį (dėl transporto priemonės vairavimo, esant pasibaigusiai techninei apžiūrai).
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 29), kas reiškia, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis N. A. ikiteisminio tyrimo metu pilnai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisme kaltinamasis savo kaltę taip pat pilnai pripažino, parodė visas žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi. Tokiu būdu teismas laiko esant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas, dėl ko nėra pagrindo plačiau aptarti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą sąlygą. Taip pat nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Išdėstytos aplinkybės rodo egzistuojant visas būtinas formaliąsias sąlygas, leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Visgi vien formalių reikalavimų atitikimas nereiškia, jog laidavimo institutas privalo būti taikomas. Pabrėžtina, kad BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau asmens atleidimas, esant minėtame BK straipsnyje numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, pastarasis darbo dienos pabaigoje, pavartojęs alkoholio, sėdo prie automobilio vairo, važiavo pakankamai ilgą kelią iš Vilniaus į Trakus, kur suvartojęs dar daugiau alkoholio, nusprendė grįžti atgal ir važiavo iš Trakų į Vilnių. Kaltinamasis nurodė pirmiausiai išgėręs namuose (duomenys neskelbtini) vieną puodelį alaus, po ko vyko į Trakuose esančią kavinę „Kiubetė“ (adresas - Trakų g. 2D, Trakai), Trakuose suvartojęs visą su savimi turėtą ir dar papildomai nusipirktą alkoholį, grįžo atgal Vilnių, kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų (Vilniuje, Architektų gatvėje, ties pastatu Nr. 43). Kaip matyti, kaltinamasis, pavartojęs alkoholio, nuvažiavo daugiau nei 40 kilometrų pakankamai judriu keliu, kol jį įtartinai vairuojantį pastebėjo pašaliniai žmonės ir apie tai pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Pats kaltinamasis neneigė alkoholį vartojęs net vairuodamas. Jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas vertintinas kaip itin šiurkštus, tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių pasekmių, kurias kaltinamasis galėjo sukelti. Tokie kaltinamojo veiksmai byloja apie tai, jog asmuo sąmoningai priėmė sprendimą rizikuoti savo ir kitų eisme dalyvaujančių asmenų sveikata arba netgi gyvybe, pastarasis, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukėlė itin didelį ir realų pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis ar argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Nagrinėjamu atveju laiduotoju siekia būti kaltinamojo N. A. darbdavys J. K. (įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius). Nors J. K. praeityje nėra teistas (kas matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO), tačiau pats nurodė buvęs baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (atitinkama pažyma teismui nepateikta), todėl teismui kyla abejonių dėl J. K., kaip laiduotojo, tinkamumo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog J. K. 2005 m. administracine tvarka buvo nubaustas už tai, jog net 59 km/h viršijo greitį, 2006 m. baustas dėl to, kad nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai greta važiavęs automobilis sustojo, nepraleido pėsčiosios, ją partrenkė ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Nepaisant to, kad administracinės nuobaudos už nurodytus pažeidimus yra negaliojančios, tačiau atitinkami juridiniai faktai bet kokiu atveju yra svarbūs, vertinant asmens, prašančio būti laiduotoju, asmenybę. Pats kaltinamasis, taip pat laiduotoju siekiantis būti J. K. teismui nepateikė duomenų apie J. K. taikytą administracinę atsakomybę, tačiau apklausiamas teisme J. K. neneigė praeityje padaręs ne vieną KET pažeidimą (anot jo, smulkų), aiškino buvęs baustas išimtinai tik už KET pažeidimus, paskutinį kartą administracinį nusižengimą padarė prieš 1,5 ar 2 mėnesius.
Vertindamas laiduotojo tinkamumo klausimą, teismas pažymi, jog asmuo, prašantis būti laiduotoju atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, susijusią su eismo saugumu, KET nesilaikymu, visų pirma pats, kaip vairuotojas, turėtų būti išskirtinai teigiamas, nepadaręs jokių KET pažeidimų, kai tuo tarpu J. K. nurodė priešingas aplinkybes (kas iš dalies matyti, ir iš minėtų teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų). Kita vertus, pastarasis taip ir negalėjo teismui paaiškinti, kaip konkrečiai galėtų daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kaip matyti iš J. K. parodymų, jis su kaltinamuoju yra pažįstamas gana trumpą laiką (tik keturis mėnesius), juos sieja tik darbiniai santykiai, kaltinamąjį mato darbo dienomis, tačiau jokių artimesnių ryšių nepalaiko, po darbo nesusitinka, nenustatyta, kad jis gali kažkaip paveikti N. A.. Vien tai, kad J. K. yra kaltinamojo darbdavys, šio nuo nusikalstamos veikos nesulaikė. Atkreiptinas dėmesys, jog pats kaltinamasis taip pat negalėjo pasakyti, kokiu būdu jį galėtų paveikti darbdavys, pripažino, jog darydamas nusikalstamą veiką nei apie darbą, nei apie tai kokią įtaką jo veiksmai turės darbinei veiklai nepagalvojo.
Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad N. A. perdavus J. K. atsakomybei pagal laidavimą, šis objektyviai jam turės tokią įtaką, jog kaltinamasis daugiau nebenusikals. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkintinas.
Kaltinamojo N. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo N. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą girtumą laipsnį – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: N. A. praeityje neteistas (b. l. 29), administracine tvarka baustas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 30, 31), dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant daug mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Pažymėtina, jog išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje prokuroras prašė skirti kaltinamajam ženkliai didesnę baudą nei tą, kuri buvo siūloma skirti perdavus bylą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kuri vėliau kaip tik ir buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas pastebi, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės nepaaiškėjo jokių naujų duomenų nei apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nei apie paties kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis, paprašęs surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kaip ir iki tol, taip ir teisiamajame posėdyje savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jį kaip teigiamą asmenį apibūdino pastarojo darbdavys, todėl, teismo vertinimu, vien pasinaudojimas įstatymo suteikta teise, prašant panaikinti baudžiamąjį įsakymą, negali būti pagrindas taikyti asmeniui didesnę bausmę. Teismo skirtina bausmė (75 MGL dydžio bauda) atitinka tiek BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tiek teismų praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis N. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę intensyvaus transporto judėjimo keliu, važiavo ilgą atkarpą, kurioje transporto priemonių greitis yra pakankamai didelis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta net 2,37 promilių etilo alkoholio. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas realus pavojus tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog praeityje N. A. buvo baustas už KET pažeidimus, o nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą (už leistino greičio viršimą), kas neleidžia charakterizuoti kaltinamąjį kaip išskirtinai teigiamą kelių eismo dalyvį. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas laiko esant tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jo terminą nustatant didesnį už galimos skirti trukmės vidurkį (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
Išnagrinėjus bylą, valstybinis kaltintojas, priešingai nei tyrimą atlikęs ir į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu kreipęsis prokuroras, prašė konfiskuoti N. A. priklausantį automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (prokuroras niekaip nėra saistomas ankstesniojo prokuroro siūlymais, kaip, beje, ir teismo nesaisto baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, taikytos ar netaikytos baudžiamojo poveikio priemonės). Sprendžiant pareikšto prašymo konfiskuoti transporto priemonę pagrįstumą, pažymėtina, jog nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad N. A. vairuotas automobilis „Audi A4 Avant“ kaip tik ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas. Teismas savo sprendimuose akcentuoja, jog BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
Nepaisant to, kad N. A. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam teisiamas pirmą kartą, taip pat nėra baustas dėl vairavimo išgėrus ar kitus pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, anksčiau padaryti pažeidimai nėra išskirtinai šiurkštūs, baudos sumokėtos, taip pat tai, jog kaltę pilnai pripažino, konstatuota viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visgi tai nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo. Išvardintos aplinkybės buvo svarbios individualizuojant bausmę, parenkant bausmės rūšį, nustatant jos dydį, išdėstytos aplinkybės kartu su kitomis buvo įvertintos, jos visumoje nulėmė teismo sprendimą paskirti N. A. švelniausią bausmės rūšį, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už vidurkį (iš esmės labiau artimą žemutinei ribai). Teismų praktikos turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad tuo atveju, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pavyzdžiui, konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.
Išnagrinėtoje byloje neginčytinai įrodyta, kad N. A. vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,37 prom. etilo alkoholio kraujyje. Nors kaltinamojo vairuotas nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Dėl išdėstytų aplinkybių kaltinamojo N. A. vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju N. A. padarė tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Būtent tokia praktiką formuoja aukštesnių instancijų teismai savo sprendimuose (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-385-211/2017).
Kadangi automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokuroro nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 21) taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam N. A. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžius įsiteisėjus, N. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke prie baudžiamosios bylos) perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 19).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (2 824,50 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. A. galutinę 50 MGL (1 883 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatyti N. A. penkių mėnesių terminą savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti N. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti N. A. priklausantį automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, N. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.