Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjų G. J. ir G. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. U. ieškinį atsakovei G. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Civilinėje byloje Nr. 2-5888-1009/2018 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. preliminariu sprendimu priteista iš atsakovės G. J. ieškovo L. U. naudai 8 626,00 Eur skolos, 588,00 Eur palūkanų, 932,40 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 502,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas nustato dvi būtinas sąlygas: pirma, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus ir pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl prašymo pateikimo terminų.

CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Ieškovas L. U. prašė taikyti ieškinio senatį nurodydamas, kad pareiškėjai praleido nustatytą trijų mėnesių proceso atnaujinimo terminą.

Iš civilinėje byloje Nr. 2-5888-1009/2018 esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų preliminarus sprendimas buvo priimtas 2018 m. balandžio 9 d., o atsakovei G. J. įteiktas 2018 balandžio 16 d., prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas 2018 m. liepos 10 d., tai yra, nepraleidus CPK numatyto trijų mėnesių termino pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimui. Pareiškėjai 2018 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi buvo įpareigoti pašalinti pareiškimo trūkumus, 2018 m. rugpjūčio 13 d. teismui pateikė patikslintą prašymą. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai CPK numatyto trijų mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą nepraleido ir jų prašymas laikytinas pateiktu teismui tinkamai.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo.

Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nustatęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

Pareiškėjai naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo tai, kad G. J. nebuvo žinoma, kad jos sutuoktinis G. J. atliko pavedimus, apmokėdamas dalį skolos ieškovui L. U..

Iš civilinės bylos Nr. 2-5888-1009/2018 medžiagos matyti, kad ieškovas L. U. pateikė teismui ieškinį, prašydamas iš atsakovės (pareiškėjos) G. J. priteisti skolą pagal 2006 m. vasario 22 d. sudarytą Paskolos sutartį tarp G. J. ir ieškovo L. U. dėl 40 000 Lt (11 594 Eur) sumos. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai preliminariu sprendimu 2018 m. balandžio 9 d. patenkino ieškovo L. U. reikalavimus priteisdamas iš atsakovės (pareiškėjos) G. J. 8 626,00 Eur skolos, 588,00 Eur palūkanų, 932,40 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 502,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl 40 000 Lt (11 594 Eur) sumos, tačiau iš atsakovės (pareiškėjos) priteista ženkliai mažesnė suma, t. y. 8 626,00 Eur skolos. Ieškovas byloje buvo pateikęs tarp šalių pasirašytą 2015 m. spalio 17 d. Pasižadėjimą dėl skolos 38 000 Lt (11 594 Eur) likučio, taip pat byloje buvo pateikęs mokėjimo nurodymus. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad dalį skolos buvo sumokėjusi pati atsakovė (pareiškėja) G. J., kitas įmokas buvo padaręs jos sutuoktinis G. J. (1 200 Eur sumai). Tiek rašant 2015 m. spalio 17 d. Pasižadėjimą, tiek nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5888-1009/2018 ir priimant 2018 m. balandžio 9 d. preliminarų sprendimą pareiškėja negalėjo nežinoti ir nesuvokti, kad skolos suma yra sumažėjusi. Be to teismas sprendime buvo nurodęs, kad atsakovė atliko 12 mokėjimų, bendrai 2 380 Eur sumai, civilinės bylos Nr. 2-5888-1009/2018 dokumentai ir preliminarus sprendimas pareiškėjai buvo įteikti 2018 m. balandžio 16 d. asmeniškai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad aplinkybė, jog G. J. nebuvo žinoma, kad jos sutuoktinis G. J. atliko pavedimus, apmokėdamas dalį skolos ieškovui L. U., nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes jos pareiškėjai turėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir bylą išnagrinėjusio teismo jau buvo įvertintos, todėl proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra jokio pagrindo.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo.

CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai teismas, nepaisydamas šio draudimo, priimtu byloje sprendimu nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų, gali būti konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau galimybė instancine tvarka konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų naudojasi apeliacijos teise (CPK 305 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas (kaip nagrinėjamos bylos atveju), galimybės instancine tvarka įvertinti, ar teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl nedalyvavusio byloje asmens materialiųjų teisių ar pareigų, nėra. Tokiu atveju iš esmės vienintelė procesinė galimybė asmeniui, nedalyvavusiam byloje, ginti savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą yra proceso atnaujinimo institutas, konkrečiai – CPK 336 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).

Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjai nurodo, kad G. J. turėjo dalyvauti byloje kaip atsakovės (pareiškėjos) G. J. sutuoktinis, nes pareiškėjos skolos gali būti išieškotos iš sutuoktinio G. J.. Dėl šio argumento pažymėtina, kad 2006 m. vasario 22 d. Paskolos sutartis dėl 40 000 Lt (11 594 Eur) buvo sudaryta tarp G. J. ir ieškovo L. U., 2015 m. spalio 17 d. Pasižadėjimas iki 2020 metų grąžinti likusią 38 00 Lt paskolos dalį taip pat buvo pasirašytas tarp G. J. ir ieškovo L. U.. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų preliminariu sprendimu 2018 m. balandžio 9 d. buvo patenkinti ieškovo L. U. reikalavimai priteisti pagal minėtą paskolos sutartį susidariusią skolą. 2006 m. vasario 22 d. sudarytos Paskolos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai tarp atsakovės (pareiškėjos) G. J. ir ieškovo L. U., todėl kaip ir nurodė savo atsiliepime L. U., ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-5888-1009/2018 neprivalėjo pareiškėjos sutuoktinio G. J. įtraukti į bylą atsakovu. Klaidingas pareiškėjos G. J. ir jos sutuoktinio G. J. įsivaizdavimas dėl procesinio statuso byloje negali būti pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo nedalyvavo byloje (nebuvo įtrauktas į procesą), ir pripažinti egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagrindą.

Šiuo atveju, susipažinus su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų preliminaraus sprendimo 2018 m. balandžio 9 d. motyvais, bei atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5888-1099/2018, negali būti tenkinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 punkto pagrindu.

Dėl baudos skyrimo.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą sąlygų. Su šiomis sąlygomis įstatymų leidėjas sieja civilinės bylos iškėlimo galimybę ir jos tolimesnį nagrinėjimą. Pažymėtina, kad ieškinio (prašymo dėl proceso atnaujinimo) priėmimo ir tolimesnėse bylos nagrinėjimo stadijose (iki sprendimo priėmimo) nėra sprendžiamas ieškinio (prašymo dėl proceso atnaujinimo) pagrįstumas, o tik preliminariai įvertinami pareikšti reikalavimai. Ieškinio (prašymo dėl proceso atnaujinimo) pagrįstumo preliminarus (prime face) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio tik preliminariai sprendžia ar ieškinys (prašymo dėl proceso atnaujinimo) yra tenkintinas, ar netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio (prašymo dėl proceso atnaujinimo) bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Pagal CPK 260 straipsnį ginčas yra išsprendžiamas galutiniu sprendimu, kuris priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, prašymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimų pagrįstumas gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pasinaudojo jiems įstatymo numatyta teise kreiptis į teismą, kad būtų apginta jų manymu pažeista teisė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjai savo procesine teise paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepiktnaudžiavo bei šią savo procesinę teisę įgyvendino nepažeisdami proceso tikslų ir naudodamasi pagal paskirtį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pagrindo pareiškėjams taikyti CPK 95 straipsnyje numatytą sankciją, todėl ieškovo L. U. prašymas skirti pareiškėjams G. J. ir G. J. baudą atmestinas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo kitai šaliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos dėl atsiliepimo į pareiškimą parengimo. Ieškovas L. U. pateikė rašytinius įrodymus apie 300 Eur patirtas advokato išlaidas, todėl ieškovo L. U. naudai iš pareiškėjų G. J. ir G. J. priteistinos 300 Eur išlaidos advokatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 365-370 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Priteisti ieškovui L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjų G. J., gimusios (duomenys neskelbtini) ir G. J., gimusio (duomenys neskelbtini)., 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Prašymo dėl baudos pareiškėjams skyrimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.