Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-11-19 · Administracinė byla Nr. eAS-1136-822/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-19
Bylos Nr.
eAS-1136-822/2025
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01894-2025-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė, Ričardas Piličiauskas, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-1136-822/2025Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01894-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir atsakovas) 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Mažeikių rajono merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo iš naujo.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant minėtas ABTĮ nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. raštu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės merę, kuri 2024 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. R8-4396 atsakė į kreipimąsi ir nurodė, kad jis nekonkretus ir nesuprantamas, negalima suprasti prašymo esmės, argumentų, pagrindo ir dalyko, raštas nenuoseklus ir chaotiškas.

Teismas vertino, kad Mažeikių rajono savivaldybės merės 2024 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. R8-4396 pareiškėjui nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, jam nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, nesukurtos ar atimtos teisės arba pareigos, taigi, skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas identiškus reikalavimus reiškė ir kitose administracinėse bylose, kuriose skundą buvo atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, juos atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įvertinus nagrinėjamos administracinės bylos skundo pagrindą ir dalyką (dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus), pirmosios instancijos teismas skundžiamose nutartyse priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjo skundo reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme, todėl skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.). Pagal ABTĮ 83 straipsnio 2 dalį, administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį.

Atsižvelgdamas į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, bei į tai, jog analogiškais skundais pareiškėjas kreipėsi į teismą 2025 m. rugpjūčio 1 d. (administracinė byla Nr. eI3-16418-362/2025) bei 2025 m. rugpjūčio 5 d. (administracinė byla Nr. eI3-16586-362/2025), o skundą šioje byloje padavė 2025 m. rugpjūčio 8 d., dar nesant priimtiems jokiems procesiniams sprendimams nurodytose administracinėse bylose, teismas pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, todėl skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisiškai neteisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą. Teismas akivaizdžiai veikia prieš įstatymą ir nevykdo teisingumo, be to, nepagrįstai paskyrė baudą.

Pareiškėjas prašo, kad teismui/teisėjui nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo), kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.).

Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 „Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės princi-po turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale bei neatitinka faktinės tikrovės. Priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ja pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų garbės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, ir pareiškėjui skirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti, kadangi skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, jame pareiškėjui nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, pritaikytos poveikio priemonės, sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos. Taip pat teismas skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas teisiškai neteisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą, taip pat nepagrįstai paskyrė baudą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Jungtinių Tautų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) nuostatų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – įgyvendindamas minėtą teisę, asmuo turi pareigą laikytis įstatymo nustatytų sąlygų ir tvarkos, inter alia (be kita ko), įstatymo įtvirtintų skundo (pareiškimų, prašymo) padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024; eAS-798-575/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir nurodytus reikalavimus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas su tapačiais reikalavimais panaikinti Raštą ir įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės merę iš naujo nagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo jau buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą, o Regionų administracinis teismas pareiškėjo skundus (pareiškimus) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skundžiamoje nutartyje. Pareiškėjas atskiraisiais skundais skundė Regionų administracinio teismo nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs tokio pat pobūdžio atskirųjų skundų argumentus, jų nepripažino pagrįstais ir nustatė, jog Raštas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) (žr., pvz., 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-629/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-451-575/2025, 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-423-492/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-487-520/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-523-575/2025, 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-608-575/2025, 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-575/2025 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra įsiteisėjusios.

Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl pareiškėjo skundo, kuriuo ginčijamas Raštas ir prašoma įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės merą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo, nepriimtinumo nagrinėti, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pasisakydama dėl pareiškėjui paskirtos 200 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu gali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas, objektyviai nesąžiningas veikimas ar neveikimas, nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams – iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą (ABTĮ 83 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; ir kt.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi į teismą su tapačiais skundais, t. y. inicijuoja naujus procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius įsakymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nuolatinis kreipimasis į teismą su skundais dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu laikytinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu bei savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjas atskirojo skundo reikalavime taip pat formuluoja prašymą pripažinti tam tikras aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.). Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, nenagrinėtinas šioje byloje pagal pareiškėjo atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytą prašymą priimti atskirąją nutartį, pažymi, jog ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią proceso normą. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė