Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Zarasų apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda;

4) Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. pagal BK 284 straipsnį galutine subendrinta bausme – keturiasdešimties parų areštu ir 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. pagal BK 284 straipsnį keturiasdešimties parų areštu;

6) Utenos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, bausmę atlikęs 2023 m. birželio 12 d.,

S. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti pagrindinį išsilavinimą, išsiskyrusi, bedarbė, teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, kurio vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, kurio vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, kurio vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams;

4) Utenos apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atlikusi 2024 m. lapkričio 27 d., ir

D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, bedarbis, teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais šešiems mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės neatlikta dalis pakeista 9 MGL (450 Eur) dydžio bauda, 419,43 Eur baudos dalies nesumokėjęs,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. L., S. R. ir D. R. 2025 m. vasario 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 15 val. iki 16 val. Ignalinos rajono savivaldybėje, Dūkšto seniūnijoje, Pasmalvės miške, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, siekdami išreikšti neapykantą dėl M. V. seksualinės orientacijos ir panaudodami fizinį smurtą, V. L. spyrus M. V. į sėdmenis, o S. R. ir D. R. spyrus nenustatytą kiekį kartų M. V. į įvairias kūno vietas, atėmė nukentėjusiajam M. V. galimybę priešintis, pagrobė M. V. priklausančią piniginę, kurioje buvo 110 eurų ir 10 eurų vertės „Swedbank“, AB mokėjimo kortelė, po to S. R. pareikalavus pasakyti „Swedbank“, AB kortelės PIN kodą, o M. V. nesutikus to padaryti, V. L. pagaliu trenkė nukentėjusiajam M. V. per galvą, taip išreikalavo „Swedbank“, AB kortelės PIN kodą, po to V. L. pagaliu trenkė M. V. į galvą, tada nurengę nukentėjusiajam drabužius bei parvertę M. V. ant žemės, per kaklą megztiniu pririšo nukentėjusįjį prie medžio ir V. L. pagaliu sudavė nukentėjusiajam M. V. į galvą, tuo M. V. dėl galvos ir veido sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje ir kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis akiduobių srityse, galvos smegenų sukrėtimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės momeninės galvos smegenų skilties srityje, abiejų žandinių ančių (sinusų) sienelių lūžiais ir kraujo išsiliejimu juose, taip pat dėl kairio alkūnkaulio viršutinio trečdalio skersinio lūžio padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė M. V. priklausantį turtą, nukentėjusiajam M. V. padarydami 120 eurų turtinę žalą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu V. L. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2025 m. vasario 22 d. buvo šeštadienis ir tą dieną jo namuose adresu: (duomenys neskelbtini) su S. R. ir D. R. vartojo alkoholį. Trise išgėrė 0,5 litro talpos gal tris ar keturis butelius degtinės. Begeriant, S. ir D. papasakojo, kad pažįsta M., kuriam patinka vyrai. S. paprašė pakviesti M. pasikalbėti. S. buvo pasipiktinusi dėl M. seksualinės orientacijos, nes ji turi du mažus vaikus ir sakė, kad toks iškrypėlis, kai jie užaugs, juos išnaudos. Jis paskambino M.. Su M. susitarė susitikti prie netoli namų esančios parduotuvės „Iki“. Prie parduotuvės susitikti su M. ėjo vienas, S. su D. nuėjo į miškelį. Su S. ir D. susitarė susitikti miškelyje už degalinės. Kai susitiko su M., parduotuvėje M. jam nupirko butelį degtinės, o degalinėje – cigarečių. Neprisimena, ar M. mokėjo grynais ar kortele. M. pasakė, kad miškelyje laukia draugai ir kartu su M. nuėjo pas juos. Susitikę su S. ir D. miškelyje vaikščiojo, ėjo į miškelio gilumą už geležinkelio bėgių. Paėję apie 150 metrų už geležinkelio bėgių, sustojo. Sustoję kalbėjo, prašė pas M. pinigų, gal 50 Eur. Pinigų M. nedavė, nes neturėjo. Bekalbant, su M. susistumdė. Jis stumdė M., vieną kartą spyrė jam į sėdmenis. S. taip pat įspyrė M.. D. nedarė nieko, tik stovėjo ir žiūrėjo. Praradęs savitvardą, mušė M., miške rastu pagaliu sudavė jam į galvą. S. M. telefonu filmavo M.. Kai ji M. filmavo, jie M. liepė sakyti, kad jis norėjo jam pačiulpti ir visa kita. S. rėkė, kad M. piderastas, toks ir anoks. Po filmavimo jis nurengė M.. M. buvo apsirengęs striuke, džemperiu. Nurengtu džemperiu pririšo M. prie medžio. Iš pykčio dar sudavė M.. Jis iš viso M. sudavė pagaliu du-tris kartus į galvą. Kažkas iš jų reikalavo iš M. piniginės ir banko kortelės PIN kodo. Jis pats nematė, kiek pinigų buvo M. piniginėje. Piniginę purtė S.. Jis turėjo M. banko kortelę, kurią sulaužęs išmetė. S. išmetė M. piniginę. Palikę M. pririštą prie medžio, jie visi trys pasišalino. Tą dieną buvo daug išgėrę alkoholio, bet įvykio detales jis atsimena. Prieš posėdį sumokėjo M. 120 Eur turtinei žalai atlyginti, kad būtų jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Sutinka atlyginti ir neturtinę žalą, galėtų išvažiuoti į užsienį ir užsidirbti.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 94-96, 101).

Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu S. R. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad viskas vyko taip, kai nurodyta kaltinime. Viskas prasidėjo nuo to, kad 2025 m. vasario 22 d. gėrė jos namuose, o ne V.. Be jos, buvo jos buvęs sugyventinis A., draugė E., D. ir V.. V. susiskambino su M. ir susitarė su juo susitikti. Jie susitiko prie parduotuvės ar parduotuvėje. Ji su D. nuėjo į miškelį. V. jai pasakė, kad pasiims M. ir kartu visi eis kepti šašlykų. Visi susitiko Pasmalvės miške, Visagine už geležinkelio stoties. V. kažko susiginčijo su M.. Dėl girtumo sunkiai prisimena, kas įvyko. Mano, kad ji spyrė M. į sėdmenis, filmavo M., sakė visokius žodžius. Atsimena, kad M. turėjo kuprinę, kažkokius dokumentus. M. piniginės ir pinigų ji neėmė. V. norėjo pasiimti M. telefoną, ji nežino, kodėl jai kilo mintis filmuoti M.. Neatsimena, kas reikalavo, kad M. pasakytų banko kortelės PIN kodą. Ji tik spyrė M.. V. daužė M. buteliu ir pagaliu per galvą, nurengė M. ir pririšo jį prie medžio. Ji suprato, kad V. skriaudė M. dėl jo seksualinės orientacijos. Ji V. nestabdė, nes buvo labai girta, vos pastovėjo ant kojų. Ji taip pat buvo pikta dėl M. seksualinės orientacijos, nes turi du mažus vaikus ir tokių žmonių nesupranta. Eidama susitikti su M., apie jį nieko nežinojo, V. nieko nepasakojo. Apie M. seksualinę orientaciją ji sužinojo tik miške, kai V. ant jo pradėjo rėkti, nes M. miške norėjo už 35 Eur pačiulpti V. lytinį organą. Kai V. pririšo M. prie medžio ir mušė, ji išsigandusi pabėgo, nes pagalvojo, kad M. mirė. V. liepė jai peiliu durti M. į lytinius organus, bet ji neturėjo peilio. Jei būtų turėjusi, būtų taip padariusi. Kai viskas vyko, D. tik stovėjo ir išsigandęs žiūrėjo, nieko nedarė. Įtaką jos elgesiui turėjo girtumas. Sutinka su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu.

Panašius parodymus kaltinamoji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 4-5, 12).

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu D. R. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. vasario 22 d. visą dieną S. namuose, kuriuose tuo metu gyveno, vartojo alkoholį – alų ir degtinę. Buvo jis, jo draugė E., S. ir S. draugas A.. Tuo metu tame bute visi kartu gyveno. Pas juos atėjo V. L.. Begeriant, V. jiems papasakojo apie M., sakė, kad M. yra „iškrypėlis“. V. paskambino M. ir susitarė su juo susitikti. V. nuėjo su M., o jis su S. nuėjo jų laukti į miškelį. Tuo metu abu su S. jau žinojo apie M. seksualinę orientaciją iš V. pasakojimų ir toks M. „iškrypimas“ jiems nepatiko. Gal po dvidešimties minučių į miškelį atėjo ir V. su M.. Jie atsinešė degtinės. Eidami miškeliu gėrė degtinę. Jis M. pavadino „iškrypėliu“, bet daugiau jam nieko nedarė. M. piniginės ir pinigų neėmė. Kas paėmė, nežino. Atsimena, kad kažkokia kalba buvo apie PIN kodą. Telefonu M. filmavo S.. Ji paprašė pas M., kad jis parodytų, koks jo telefonas, ir paėmusi iš M. telefoną, juo filmavo. Filmuojant M. buvo sakoma, kad jis prisipažintų, jog yra toks ir toks. M. prisipažino, kad yra netradicinės lytinės orientacijos. Jam tokie žmonės nepatinka, bet jis M. net nelietė, bet žiūrėjo kaip M. buvo mušamas. M. lazda mušė V.. Palikę M. miške, jie pasišalino. Jis su S. nuėjo pirmi, V. juos pasivijo. Eidami gėrė, nes dar buvo degtinės. Su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu sutinka, supranta, kad kito pasirinkimo nėra, nes buvo kartu.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 120-121, 126).

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) M. V. paaiškino, kad iš trijų kaltinamųjų pažįsta V. L.. Kitus du kaltinamuosius yra matęs tik vieną kartą miške. 2025 m. vasario 22 d. 14 val. 30 min. susitiko su V. L.. Prieš tai L., paskambinęs telefonu pasakė, kad nori susitikti. Sakė, kad iš Zarasų atvažiuos draugai ir miške keps šašlykus. Su L. susitiko Visagine, prie parduotuvės „Iki“. Nuo skambučio iki susitikimo buvo praėję apie pusvalandį. Jis turėjo kuprinę, kurioje buvo piniginė, neįgalumo lygio nustatymo dokumentai. Piniginėje buvo dokumentai, kortelės ir 110 Eur grynais. Banko kortelėje buvo 300 Eur. Susitikus, L. paprašė, kad jis nupirktų degtinės. Pasakęs, kad jis degtinės neperka, nes negeria, davė L. 10 Eur, tai jis pats nuėjo ir nusipirko. L. iš parduotuvės atsinešė keletą butelių degtinės, gal du ar tris. Degalinėje „Alauša“ nupirko L. cigarečių. Mokėjo kortele. Iš degalinės ėjo į mišką. Miške rado S. ir D. R.. Tada jie pradėjo gerti degtinę, gėrė eidami ir pasakojo jam, kaip čia viskas gražu. Praėjus traukinių bėgius, viskas prasidėjo. S. pas jį paprašė telefono. Ji gražiai pasakė, kad jai reikia nusifotografuoti ir ji nori pasižiūrėti, kokia kamera. S. matė, kad jo telefonas naujas, nes telefoną jis nešėsi rankoje. Kai S. paėmė telefoną, L. jam spyrė. Spyrė į šoną, gali būti, kad į užpakalį. Spyrė du kartus. Po to pradėjo daužyti. Kai jis jau buvo kruvinu veidu, S. pradėjo jį filmuoti. Sakė, kad nufilmuos ir įdės į TikTok ir visa Lietuva matys, kad jis piderastas. S. jam liepė kartoti tą, ką ji sakė, o jeigu nesakys, grasino užmušti. Jis darė viską, ką jie liepė, nes buvo labai išsigandęs. Liepė sakyti, kad jis piderastas. S. sakė, kam čia reikalingi šitam pasauly piderastai, juos reikia užmušti. Tuo metu ji viską filmavo jo telefonu. Taip pat S. rėkavo ir jam spyrė. Tas trečias vaikinas tuo metu nieko nedarė, tik žiūrėjo. Dar jiems tik einant mišku, tas vaikinas gyrėsi, kad tik prieš savaitę išėjo iš kalėjimo, sakė, jog visus gali primušti. Jo piniginę paėmė L., banko kortelę L. padavė S.. S. reikalavo, kad jis pasakytų kodą, o jeigu nepasakys, grasino tai užmušti. Iš pradžių nenorėjo pasakyti, bet kai nesakė, L. pradėjo jį daužyti dar labiau ir jis labai išsigando. L. pradėjo jį nurenginėti, paskui kažkur rado pagalį ir tuo pagaliu pradėjo per galvą daužyti. Pradėjus daužyti su pagaliu, jis išsigandęs pasakė PIN kodą. Tuo metu jau beveik nurengtas, jo daiktai buvo išmėtyti. Pasakius PIN kodą, jie vis tiek neatstojo. Jis maldavo, kad paliktų pasą ir neįgalumo dokumentus, o jie sakė, jog nieko nepaliks, grasino. Sakė, kad kortelių negrąžins, suplėšys. Prie medžio jį pririšo dėl jo lytinės orientacijos. Jie nurengė jį iki apatinių, paliko tik su marškinėliais, kelnaitėmis ir su kojinėmis. Prie medžio pririšo megztiniu ir daužė jį pagaliu. Kai dar buvo nepririštas, bandė pabėgti, tačiau L. pasivijęs jį pačiupo, nurengė ir prie medžio pririšo. Sąmonės nebuvo praradęs, visada buvo sąmoningas, atsimena viską, ką jam darė. Kad daužė degtinės buteliu, tai neatsimena. Žino, kad spardė ir daužė su pagaliu. Tas trečias vaikinas pasakė tai merginai, kad ji ieškotų peilio. Mergina savo kišenėse pradėjo ieškoti peilio, o jis apsimetė negyvu, nekvėpavo. Tada ji garsiai surėkė L., ką jis padarė ir liepė bėgti, o tada L. paskutinį kartą dar trenkė jam pagaliu ir jie pabėgo. Jam pavyko išsilaisvinti ir jis nubėgo į priešingą pusę, nei tie trys. Mišku ėjo ilgai, buvo priėjęs kažkokį namelį, pravažiavo mašina, bet nesustojo. Paskui išėjo ant plento, jau buvo beveik sutemę, jis visas buvo kruvinas. Sustojo dvi mašinos, iš kurių vėliau viena nuvažiavo, o kita liko ir laukė, kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba. Pagalbą iškvietė tie sustoję žmonės. Jie jam davė apklotą, kad nesušaltų. Ligoninėje jam siuvo galvą, nes iš galvos labai smarkiai bėgo kraujas. Galva buvo sumušta pagaliu, o spardė jam į šonus. Ranką galėjo sulaužyti, kai jis dengėsi nuo smūgių lazda ir kojomis. Daugiausia smūgių jam sudavė L., mergina keletą kartų spyrė, o tas trečias gyrėsi, kad iš kalėjimo išėjęs ir vaidino „kietą“, liepė tai merginai išsitraukti iš kišenės peilį ir vieną kartą įspyrė į užpakalį, kai jis nukritęs gulėjo ant žemės. Žino, kad spyrė būtent tas trečias, nes tuo metu S. filmavo, o L. jis matė. Netiki, kad kaltinamieji gailisi ir atsiprašo jo nuoširdžiai.

Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu liudytoja A. E. nurodė, kad 2025 m. vasario 22 d. su šeima iš Smalvų kaimo, esančio Zarasų rajone, važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Buvo po pietų, apie kokią 15-16 val. Buvo žiema, buvo pradėję temti. Ji pati vairavo automobilį. Kairėje pusėje iš miško išėjo žmogus. Jis kaip ir stabdė, mostelėdamas ranka. Jis buvo apsirengęs marškinėliais trumpomis rankovėmis, su kojinėmis. Buvo kraujuotas jo visas veidas, galva ir rankos, jis visas drebėjo, sakė: „jie mane mušė, mušė“. Dar pasakojo, jog kai jį mušė, tai jis apsimetė, kad apalpo, kad jie atstotų. Neįvardino, kas tie jie. Prašė, kad ji nuvežtų jį į greitąją, bet nepraneštų policijai. Jis sakė, kad žadėjo, jog užmuš. Telefonu 112 ji iškvietė pagalbą. Kol laukė pagalbos, jo galvą tvarstė bintu iš mašinos vaistinėlės, mašinoje turėtu apklotu apklojo. Laukė greitosios ir su juo bendravo apie 10 minučių. Jis buvo tik su apatiniais ir kojinėmis. Be batų, vienomis kojinėmis.

Panašius parodymus liudytoja A. E. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 80-81).

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu liudytojas A. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 83-84) ir nurodė, kad apie 2025 m. vasario 22 d. įvykį, kai miške buvo sumuštas M. sužinojo, kai S. R. ir D. R., su kuriais gyveno viename bute, gavo iš policijos raštus, kad vyksta tyrimas dėl sumušimo. Iki tol apie tai nieko nežinojo, jam neteko girdėti, kad V., S. ir D. tarpusavyje aptarinėtų 2025 m. vasario 22 d. įvykį. Atsimena, kad 2025 m. vasario 22 d. namuose, kuriuose tuo metu gyveno, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo vartojamas alkoholis. Jis pats gurkšnojo alų ir žiūrėjo televizorių kambaryje, o V., S. ir D. sėdėjo virtuvėje ir gėrė degtinę. Apie ką gerdami alkoholį kalbėjo V., S. ir D., negirdėjo. Jie visi trys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Alkoholį dažnai vartodavo, į savaitę gal ne kiekvieną dieną, bet beveik. Gavus dokumentus iš policijos, D. aiškino, jog nieko nedarė, kad tik V. su pagaliu mušė nukentėjusįjį, o S. sakė išvis nieko neprisimena.

2025 m. vasario 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Ignalinos rajono savivaldybėje, Dūkšto seniūnijoje, Pasmalvės miške. Miško takas, kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai kelkraštis, teritorija šalia miško tako. Apžiūra pradėta nuo Pasmalvės miško takelio, kuris yra rytinėje miško pusėje, apie 520 m atstumu į šiaurės rytų pusę nuo Kosmoso g. 1 esančios degalinės „Saurida“, kurios teritorija fiksuojama vaizdo stebėjimo kameromis (žr. nuotrauką Nr. 1). Miško takeliu, vakarų kryptimi, apie 130 m atstumu nuo geležinkelio bėgių, yra įvykio vieta, kuri nuotraukoje Nr. 1 pažymėta rodykle ir numeriu 1 (žr. nuotraukas Nr. 2-3). Įvykio vietoje ant žemės, miško takelio dešinėje pusėje (žr. iš rytų), apie 1 m atstumu nuo takelio krašto, guli vokas, kuris nuotraukoje Nr. 2 pažymėtas rodykle ir numeriu 1 (žr. nuotraukas Nr. 4-7). Takelio kairėje pusėje išmindytas sniegas, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, kurios nuotraukoje Nr. 2 pažymėta rodykle ir numeriu 2 (žr. nuotraukas Nr. 8-10). Dešinėje takelio pusėje apie 3,4 m atstumu nuo voko, tarp rąstų yra juodos spalvos medžiaginė kepurė, kuri nuotraukoje Nr. 2 pažymėta rodykle ir numeriu 3 (žr. nuotraukas Nr. 11-14). Nuo rastų į vakarų pusę, apie 2,1 m atstumu nuo kepurės, kairėje takelio pusėje (žr. iš rytų) guli mėlynos spalvos rašiklis „Schneider“, kuris nuotraukoje Nr. 2 pažymėtas rodykle ir numeriu 4 (žr. nuotraukas Nr. 15-16). Šalia rašiklio, apie 1 m atstumu į vakarų pusę, yra tuščia Winston“ cigarečių pakuotė, kuri nuotraukoje Nr. 2 pažymėta rodykle ir numeriu 5 (žr. nuotraukas Nr. 17-18). Nuo cigarečių pakuotės į vakarų pusę apie 113 m atstumu yra striukė, krepšys „PUMA“, sportinės kelnės, megztinis ir mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ (žr. nuotraukas Nr. 19-20). Kairėje takelio pusėje (žr. iš rytų), apie 1,6 m atstumu nuo takelio kairiojo krašto, ant sniego yra įspaustas avalynės pėdsakas su raudonos spalvos dėme, panašia į kraują (žr. nuotrauką Nr. 21). Nuo avalynės pėdsako, pietų kryptimi apie 1 m atstumu, sniege yra išversta striukė „The North Face“, kuri nuotraukoje Nr. 19 pažymėta rodykle ir numeriu 6. Striukės medžiaga vietomis suplėšyta, taip pat yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotraukas Nr. 21-29). Nuo striukės, apie 15 m atstumu į vakarų pusę, apie 2,6 m atstumu nuo takelio kairiojo krašto pietų kryptimi, tarp krūmo šakų yra juodos spalvos kuprinė, ant kurios baltos spalvos raidėmis parašyta „PUMA“, kuri nuotraukoje Nr. 19 pažymėta rodykle ir numeriu 7. Kuprinės pagrindinis skyrius yra užtrauktas, mažasis – atitrauktas. Kuprinės viduje yra užrašų knygutė su raudonos spalvos viršeliu ir dvejos raudonos ir juodos spalvų darbinės pirštinės (žr. nuotraukas Nr. 30-33). Apie 9 m atstumu nuo kuprinės į vakarų pusę, takelio kairėje pusėje, pietų kryptimi yra nuvirtęs medis, kuris nuotraukoje Nr. 19 pažymėtas rodykle ir numeriu 8. Nuo takelio kairiojo krašto iki medžio (pietų kryptimi) yra apie 4,2 m atstumas. Prie nuvirtusio medžio sniegas ištryptas apie 3 × 2 m dydžio plote (žr. nuotraukas Nr. 34-38). Ištryptame plote yra matomi įspausti avalynės pėdsakų fragmentai ir raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotraukas Nr. 39-43). Apie 1 m atstumu nuo takelio kairiojo krašto, prie ištrypto ploto, yra juodos spalvos dešinės kojos batas, apie 2 m atstumu nuo dešinės kojos bato į pietų pusę yra juodos spalvos kairės kojos batas (žr. nuotraukas Nr. 44-49). Nuo kairės kojos bato, apie 1,5 m atstumu į pietų pusę, ant žemės, sniege yra pilkos spalvos sportinės kelnės su užrašu „Seeker“, kelnės sumazgytos, ant jų yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Šalia kelnių ant sniego yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotraukas Nr. 50-52). Apie 0,3 m atstumu nuo kelnių į pietų pusę yra nugriuvęs medis, ant kurio kamieno užrištas žalios spalvos megztinis, kuris yra sumazgytas, ant jo yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotraukas Nr. 53-56). Šalia užrišto megztinio ant medžio kamieno yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotrauką Nr. 57). Nuo nuvirtusio medžio į pietų pusę apie 1,7 m atstumu, sniege yra juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A35“, IMEI (duomenys neskelbtini). Ant telefono paviršiaus prilipęs sniegas, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotraukas Nr. 58-64). Nuo išmindyto ploto, esančio prie nuvirtusio medžio, apie 2 m į vakarų pusę, takelio dešinėje pusėje (žiūrint iš rytų), sniege yra 4 m ilgio ir 1,2 m pločio išmindyto sniego plotas, kuris nuotraukoje Nr. 19 pažymėtas rodykle ir numeriu 9. Sumindytoje vietoje ant sniego yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotraukas Nr. 65-73). Apie 313 m atstumu nuo išmindyto ploto į vakarų pusę, yra nuokalnė, kur yra pėdsakai, iš kurių išsidėstymų, padėties ir rašto, galima spręsti, kad tai slydimo vieta, kuri nuotraukoje Nr. 1 pažymėta rodykle ir numeriu 5. Pėdsakai išsidėstę apie 9,8 m ilgyje ir apie 1,7 m plotyje. Sniegas susimaišęs su smėliu, yra praslydimai, ant sniego ir smėlio yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotraukos Nr. 74-76). Apžiūrėta kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai teritorija ties Zarasų ir Ignalinos rajonų riba, kuri nuotraukoje Nr. 1 pažymėta rodykle ir numeriu 6. Kairėje kelio pusėje, žiūrint nuo Zarasų pusės, yra miško takelis, padengtas sniego danga. Takelyje yra palikti pėdsakai, kurių raštas yra neryškus (žr. nuotraukas Nr. 74-82). Įvykio vieta, miško takelyje, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 76-79, 81-122).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apžiūrėtas 2025 m. vasario 23 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas mobilusis telefonas „Samsung Galaxy A35“ ir jame rasta informacija:

1) telefono korpuso galinėje pusėje, ties viduriu, yra lipdukas su užrašais „SM-A356B/Ds 128GB IMEI: (duomenys neskelbtini)“. Telefono skiltyje „Nustatymai“, toliau „Apie telefoną“, matomas paskyros pavadinimas „M. A35“, gaminio pavadinimas „Galaxy A35 5G“, modelio pavadinimas „SM-A356B/DS, serijos Nr. RZCXC0HLWFT, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini);

2) skiltyje „Galerija“ yra 2025 m. vasario 22 d. dvi nuotraukos 20250222_152900.JPG, 20250222_152925.JPG ir vaizdo įrašas 20250222_152930.MP4. Nuotraukose matoma M. V. galva, dalis viršutinės kūno dalies. Fone matomi medžiai (miškas), sniego danga padengta žemė. M. V. apsirengęs žalios spalvos džemperį, kuris yra kruvinas. M. V. galva ir veidas kruvini. Nuotraukoje 20250222_152900.JPG šalia M. V. matoma kito asmens juodos spalvos striukės dalis. Nuotraukoje 20250222_152925.JPG matomos rankos – kaire ranka sugriebta už M. V. džemperio, kita ranka laikomas tamsios spalvos mobilusis telefonas, kuris pridėtas prie pat M. V. kairės veido pusės. Ant mobilaus ryšio telefono galinės pusės, ties viduriu, viršuje, matyti įrengtos foto/vaizdo kameros, 3 vienetai, ir kairėje – kamerų blykstė. Matyti, kad rankos yra vyriškos, asmuo dėvi juodos spalvos striukę;

3) vaizdo įrašas 20250222_152930.MP4 darytas 2025 m. vasario 22 d. 15 val. 30 min., koordinatės 55.6016, 26.4031. Vaizdo įraše matomas tas pats vaizdas kaip ir apžiūrėtose nuotraukose – M. V. apsirengęs žalios spalvos džemperį, M. V. veidas, galva ir džemperis yra kruvini. Matoma vyriška kairė ranka, kuria sugriebta M. V. už džemperio. Asmuo apsirengęs juodos spalvos striukę. Girdimi dviejų vyrų, moters ir M. V. balsai. Užfiksuotas pokalbis. Vyras: „Palauk, tuoj, palauk įjungsiu ragelį“. Moteris: „Sakyk dabar“. Vyras: „Vaizdą, skambutį, įpisai?“. Moteris: „Jo. Davai sakyk“. Vyras: „Sakyk – aš norėjau V. pačiulpti bybį. Savo noru“. M. V.: „Aš norėjau V. pačiulpti bybį“. Vyras: „Savo noru“. M. V.: „Savo noru“. Vyras: „Paliubomu“. M. V.: „Paliubomu“. Vyras: „Ir man jis labai patiko, kaip tu sakei, ir sakei man ne kartą“. M. V.: „Ir man jis labai patiko“. Vyras: „Ir aš jam sakiau ne kartą, tu man taip sakei. Realiai sakei“. M. V.: „Ne kartą sakiau“. Vyras: „Jo, jo, jo“. Moteris: „Tai kodėl pyderastai Lietuvoj gyvena blet, nahui, blet, mano kantrybės neduok nahui, nes pizda“. Vyras: „Aš išėjęs. Aš išėjęs, aš tave užmušiu“. Moteris: „Aš pati iš zonos išėjusi blet, nekenčiu pyderastų blet, jie vaikus prievartauja blet, pideraska tu jibana blet, tu nahui žinojai, kad mano vaikai gyvena Visagine. Blet du mažamečiai vaikai, blet. O tu pyderastas vaikštai, ieškai vaikų blet pačiulpti, papisti, dar kažką blet“. Vyras: „Girdi? Aš už savo vaiką aš nahui, nahui…“. Programėlėje „Messenger“ matyti, kad paskyra naudojasi M. V.;

4) programėlėje „Messenger“ užfiksuotas pokalbis su naudotoju „V. L.“. Vasario 21 d. 16 val. 06 min. V. L.: „Labas gal susitinkam vakare duosiu tau pačiulpti kaip norjei. Vasario 21 d. 18 val. 08 min. M. V.: „Gali rytoj“. Vasario 22 d. 12 val. 31 min. M. V.: „Labas ką tu“ (1 t., b. l. 133-135, 137-148).

Asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2025 m. vasario 27 d. buvo atlikta viešojoje įstaigoje Visagino ligoninėje gulinčio M. V. apžiūra – dešinės kojos blauzdos priekinėje dalyje yra užklijuotas baltos spalvos pleistras, dėl uždėto pleistro, nustatyti žaizdos gylio ir dydžio galimybės nėra, visoje blauzdos priekinėje ir šoninėse dalyse matomi įvairūs nubrozdinimai, ant kurių matomas galimai sudžiūvęs, rudos spalvos kraujas (šašas), kelio srityje matomas įdrėskimas. Ant kairės kojos kelio srities, ties vidine puse, matomas įdrėskimas. Kairė ranka nuo žasto iki riešo yra sugipsuota ir aprišta medicininiu tvarsčiu, ant kairės rankos plaštakos, išorinėje ir vidinėje dalyse, matomos kraujosruvos. Dešinio dilbio vidinėje dalyje matoma melsvai violetinės spalvos kraujosruva, besitęsianti nuo alkūnės per riešo vidinę pusę į delno sritį, alkūnės vidinėje pusėje matomas įvestas medicininis kateteris, daugybiniai pavieniai įdrėskimai nuo vidinės dilbio dalies besitęsiantis į išorinę dilbio dalį. Dešinės plaštakos vidinėje dalyje matoma melsvai violetinės spalvos kraujosruva per visą delno plotą. Išorinėje plaštakos pusėje matomi įdrėskimai ant nykščio, rodomojo piršto bei išorinėje plaštakos pusėje, tarp rodomojo ir vidurinio pirštų. Ant dešinės rankos pirštų, krumplių srityse, ant rankų pirštakaulių susijungimo (sąnarių) srityse matomos melsvai violetinės kraujosruvos. Ant smakro, po apatinės lupos dešiniu kampu, centro link, matomas įdrėskimas, aplink akis – audinių patinimas, mėlynos-violetinės spalvų kraujosruvos, visas veidas yra patinęs, akys pilnai neatsimerkia dėl užtinimo, virš dešinės akies išorinio kampo, po antakiu, matomas įdrėskimas, ant nosies, srityje tarp akių, akių lygyje matomas įdrėskimas. Dešinės pusės kaklo srityje, po ausimi, matoma melsvai violetinės spalvos mėlynė, dešinės ausies išorinėje pusėje – daugybinės pavienės mėlynės, vidinėje ausies dalyje ir ausies landoje – rudos spalvos, išdžiūvęs skystis, galimai kraujas. Dešinės pusės ausies, kaktos ir galvos srities apžiūrėti negalima dėl uždėto medicininio tvarsčio bei medicininių pleistrų (2 t., b. l. 15-16, 18-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1041/2024 (01) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apžiūrėjus M. V. medicinos dokumentus – 2025 m. vasario 22 d. viešojoje įstaigoje Visagino ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymą Nr. 25-1398, gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 25S-642 ir kompaktinį diską su radiologinio tyrimo vaizdais – M. V. nustatytas galvos ir veido sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje ir kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis akiduobių srityse, galvos smegenų sukrėtimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės momeninės galvos smegenų skilties srityje, abiejų žandinių ančių (sinusų) sienelių lūžiais ir kraujo išsiliejimu juose, taip pat nustatytas kairio alkūnkaulio viršutinio trečdalio skersinis lūžis. Kaukolės pamato kaulų lūžio diagnozė, įvertinus galvos kompiuterinės tomografijos tyrimų aprašymus ir radiologinio tyrimo vaizdus kompaktiniame diske, nepasitvirtino, todėl ji sužalojimu nevertinama. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. M. V. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais, iš jų mažiausiai šeši – į galvos sritį ir vienas – į kairio dilbio (alkūnkaulio) sritį. Visų nustatytų sužalojimų M. V. griūdamas pasidaryti negalėjo. Sužalojimai sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 11-12).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro garso įrašo duomenys patvirtina, kad pranešėja A. E. 2025 m. vasario 22 d. 17 val. 13 min., paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, jog važiuojant keliu Visaginas-Zarasai, prie Ignalinos rajono ženklo, sutiko kraujuotą, praskelta galva, pusnuogį, 24 metų amžiaus asmenį, kuris nurodė, kad jį kažkokie asmenys išvežė į mišką ir sumušė (1 t., b. l. 66-68).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apžiūrėta policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį PRĮR 0125000102748, kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose esanti informacija:

1) vaizdo įraše PSS-20250222-173422UTC+0200 matomi į įvykio vietą atvažiuojantys policijos pareigūnai. Ant kelio stovi medikai, moteris, du vyrai ir dar vienas žydros spalvos pledu apsigaubęs vyras, kurio galva sutvarstyta tvarsčiais, visas veidas kruvinas. Minėtą vyrą medikai įsodina į savo automobilį. Liudininkas T. K. paaiškina, kad jis važiavo keliu ir pamatė iš miško išeinantį vyrą kruvinu veidu, sakė, kad jis painiojosi parodymuose, vieną kartą sakė vienokią informaciją, kitą kartą jau kitokią. T. K. paaiškina, kad sužalotas vyras bijo pasakoti įvykio aplinkybes, sakė, kad jį buvo surišę miške. Liudininkas paaiškina, kad minėtas vyras turi trečios grupės neįgalumą, serga epilepsija. Kita liudininkė prisistatė A. E. vardu. Policijos pareigūnė nustato, kad nukentėjęs asmuo yra M. V.. Policijos pareigūnai apžiūri vietą, iš kurios išėjo sužalotas vyras;

2) vaizdo įraše PSS-20250222-173538UTC+0200 užfiksuotas įvykio vietoje stovintis greitosios medicinos pagalbos automobilis, taip pat žmonės, kurie matė kaip iš miško išėjo sužalotas vyras. Vienas liudininkas policijos pareigūnui parodo kurioje vietoje iš miško išėjo minėtas vyras. Paaiškina, kad vyras buvo basas ir beveik nuogas, tik su marškinėliais. Sako, kad matosi pėdsakai kur eita. Policijos pareigūnas apžiūri nurodytą vietą, padaro nuotraukas;

3) vaizdo įraše PSS-20250222-174727UTC+0200 matomas mišku einantis policijos pareigūnas, kuris ieško ir apžiūrinėja pėdsakus. Vėliau jis su kitu policijos pareigūnu tarnybiniu automobiliu važiuoja miško keliu, bando rasti pėdsakus;

4) vaizdo įraše PSS-20250222-175429UTC+0200 matomi į ligoninės priimamąjį atvykę policijos pareigūnai, stovintys medikai ir ant neštuvų gulintis žmogus. Medikai patvirtina, jog tai yra M.. Policijos pareigūnė, priėjusi prie vyro, paklausia ar jis gali kalbėti. Vyras patvirtina, kad gali. Policijos pareigūnė klausia jo asmens duomenų, prašo paaiškinti, kaip jis atsirado miške. Vyras atsako, kad neatsimena, jis atsibudo jau miške. Gydytojas minėto vyro klausia, kas jam nutiko. Sužalotas vyras paaiškina, jog nepažįstami du vyrai ir moteris įviliojo jį į mišką, trankė, spardė, daužė pagaliu, liepė atiduoti banko kortelę ir pinigus. Girdėjo asmenis sakant, kad jį papjaus, todėl jis apsimetė negyvu. Policijos pareigūnė praneša įvykio vietoje buvusiam policijos pareigūnui, kad sužalotas asmuo yra M. V. (1 t., b. l. 71-74).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų taip siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų.

BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytas kvalifikuojantis požymis susijęs su nusikaltimo tikslu – siekiu išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Taigi, kvalifikuojant veiką būtina nustatyti, kad nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas ar buvo pasikėsinta tai padaryti būtent dėl jo priklausymo atitinkamai asmenų grupei, kurios atžvilgiu kaltininkas yra susiformavęs neigiamą subjektyvų požiūrį.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Tai yra smurtinis nusikaltimas, kurio sudėtis, vadovaujantis baudžiamosios teisės normų konkurencijos įveikimo taisyklėmis (normos kaip visumos ir normos kaip dalies konkurencija), visiškai apima nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnis) ir svetimo turto pagrobimą (BK 178 straipsnis). Plėšimas kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreiptas į svetimo turto užvaldymą, tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo turi būti susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė, siekiant pašalinti ir neutralizuoti asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, t. y. pašalinti galimą arba esamą asmens pasipriešinimą. Todėl, jeigu prieš nukentėjusįjį fizinis smurtas naudojamas kitais tikslais (pvz., siekiant išvengti atsakomybės už nusikalstamą veiką, kerštaujant ir pan.), tokia veika, atsižvelgiant į kitus jos požymius, pobūdį ir padarinius, kvalifikuojama arba kaip sutaptis su veikomis, numatytomis kituose BK straipsniuose, arba kaip atskiras nusikaltimas pagal BK 135, 138 ar 140 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580-895/2015, 2K-271-303/2016). ???BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra ne mažiau kaip dviejų vykdytojų dalyvavimas ir veikos bendrumas. Subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra tyčia, pasireiškianti kiekvieno bendrininko suvokimu, kad jis kartu su kitais asmenimis bendrai dalyvauja nusikaltimo padaryme. Susitarimas yra būtinas bendrininkavimo požymis, tačiau pagal BK 25 straipsnio 2 dalį susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ir įmanomas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje: nuo kėsinimosi iki užbaigimo bei galimas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (asmens elgesys, iš kurio galima spręsti apie jo norimą atlikti veiką, kvalifikuoti jo atliktos veikos turinį ir pan.). Bendrininkavimą apibūdinančios nuostatos nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Bendrininku pripažįstamas kiekvienas asmuo, kuris, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, realizuoja tik dalį jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Pasekmės, atsiradusios dėl bendros veikos, visiems bendrininkams bendros ir atskirai nedalijamos.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad V. L., S. R. ir D. R. kaltinimai dėl nusikalstamų veikų padarymo pasitvirtino. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Visi kaltinamieji prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau tam tikras įvykio detales kiekvienas aiškino savaip, savotiškai menkindamas savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme ir švelnindamas savo atsakomybę.

Išnagrinėjus bylą, nustatyta, jog visų trijų kaltę pripažinusių kaltinamųjų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punkte, požymiai, nes siekiant išreikšti neapykantą dėl asmens seksualinės orientacijos, visiems kaltinamiesiems mušant nukentėjusįjį dėl jo seksualinės orientacijos, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Taip pat visų trijų kaltinamųjų veiksmuose yra ir nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes panaudodami fizinį smurtą ir tokiu būdu atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė jo turtą.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek apklausiamas teisme nukentėjusysis nurodė, kad smūgius jam sudavė visi trys kaltinamieji – V. L. kojomis ir pagaliu, o S. R. ir D. R. kojomis. Nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jais netikėti nėra jokio pagrindo. Tai, kad kaltinamieji, veikdami bendrai, siekdami išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl jo seksualinės orientacijos, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir jį apiplėšė patvirtinta ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir liudytojais apklaustų asmenų parodymai, byloje esanti ir daiktų bei objektų apžiūros protokoluose užfiksuota vaizdo, garso medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada.

Taigi pagrindo abejoti kaltinimų V. L., S. R. ir D. R. pagrįstumu nėra.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamieji V. L., S. R. ir D. R. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 13 punktas, 180 straipsnio 1 dalis).

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas pagal kasacinės instancijos teismo praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-326-303/2019 ir kt.), o jei nusikalstamos veikos padarytos kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.).

Kaltinamieji kaltę visiškai pripažino tik teisme, skirtingai aiškino kai kurias nusikalstamos veikos aplinkybes, kiekvienas iš jų menkindamas savo vaidmenį jos padaryme, kaltinamasis V. L., sumokėdamas nukentėjusiajam 120 Eur turtinei žalai atlyginti, nurodė, tai darantis dėl to, kad būtų jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jokia dalis neturtinės žalos nėra atlyginta, todėl teismas formaliai išreikšto gailėjimosi nuoširdžiu nelaiko ir nepripažįsta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tyčiojantis iš nukentėjusiojo (BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. L. už tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką teisiamas ne pirmą kartą, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas V. L. pripažįstamas recidyvistu ir tai yra dar viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamoji S. R. už tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką teisiama ne pirmą kartą, šią nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas S. R. pripažįstama recidyviste ir tai yra dar viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kadangi kaltinamasis D. R. ankstesniu nuosprendžiu teistas už kitokio pobūdžio nusikaltimą, todėl jis nepripažintinas recidyvistu.

Skiriant bausmę V. L., S. R. ir D. R., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmogaus sveikatą ir nuosavybę, į veikų baigtumo laipsnį – veikos baigtos.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes.

V. L. teisiamas jau septintą kartą, yra teistas už smurtinius nusikaltimus, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirbantis (2 t., b. l. 110-117, 151-156).

S. R. teisiama jau penktą kartą, yra teista už smurtinius nusikaltimus, bausta administracinėmis nuobaudomis, nedirbanti (3 t., b. l. 19-24, 62-84, 86).

D. R. taip pat teisiamas ne pirmą kartą, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirbantis (3 t., b. l. 142-144, 159-164, 166).

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų, BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltinamųjų asmenybes, jų ankstesnius teistumus ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, valstybinio kaltintojo poziciją dėl skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskiriant kaltinamiesiems sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis, įvertinus išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, remiantis BK 61 straipsnio nuostatomis, nustatytinas didesnis už minimalų.

Už atskirus nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją sutaptį, kaltinamiesiems paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Atidėti bausmės vykdymo kaltinamiesiems V. L. ir S. R. nėra pagrindo, nes jie abu jau buvo teisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, turi neišnykusius teistumus, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 5, 9 dalys).

Kaltinamasis D. R. nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė būdamas neatlikęs anksčiau jam paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos). Laisvės atėmimo bausmė jam yra skiriama pirmą kartą, areštas taip pat nebuvo skirtas, kas rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti ir jo padaryta veika yra daugiau nulemta atsitiktinio neadekvataus situacijos vertinimo būnant neblaiviam, o ne kaip pasekmė ankstesnio teisei priešingo kaltinamojo elgesio, todėl dar yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, D. R. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir jam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas (BK 75 straipsnio 2, 5 dalys). Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis ne tik įpareigojamas tam tikrą laiką laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, tačiau bus prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos.

V. Civiliniai ieškiniai

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) M. V. pareiškė civilinį ieškinį V. L., S. R. ir D. R. dėl 120 Eur turtinės žalos ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 187-188).

Ieškinyje nurodė, kad V. L., S. R. ir D. R., veikdami kaip grupė, 2025 m. vasario 22 d. apie 15-16 val. Ignalinos rajono savivaldybėje, Dūkšto seniūnijoje, Pasmalvės miške, smūgiuodami kojomis ir pagaliu ne mažiau kaip šešis kartus į galvos sritį ir vieną kartą į kairiojo alkūnkaulio sritį, atėmė galimybę jam priešintis ir pagrobė piniginę, kurioje buvo 110 Eur ir „Swedbank“, AB mokėjimo kortelė. Įtariamųjų reikalavimu, bijodamas tolimesnio smurto, pasakė kortelės prisijungimo kodą. Įtariamieji, siekdami jam išreikšti neapykantą dėl seksualinės orientacijos, atlikdami smurtinius veiksmus jį nurengė, tyčiojosi ir žemino, grasino papjauti peiliu, sužalotą ir kraujuotą filmavo telefonu, grasino įrašą paviešinti socialiniuose tinkluose, pargriovę, pririšo prie medžio. Ir tik tuomet, kai jis apsimetė praradęs sąmonę, įtariamieji smurtinius veiksmus nutraukė ir pasišalino. Jiems pasišalinus, jam pavyko išsilaisvinti ir ieškoti pagalbos. Jam buvo nustatyta galvos ir veido sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis galvos srityje, kraujosruvomis akiduobėse, galvos sukrėtimu ir kraujo išsiliejimu, abiejų žandinių ančių sienelių lūžiais ir kraujo juose išsiliejimu. Taip pat nustatytas kairiojo alkūnkaulio lūžis. Šis sveikatos sutrikdymas įvertintas kaip nesunkus, kadangi gydymas truko ilgiau kaip 10 dienų. Tuo metu, kai jį įtariamieji žalojo ir tyčiojosi, jis jautė didelį skausmą, dvasinį sukrėtimą, bejėgiškumą, baimę dėl savo gyvybės ir pažeminimą. Po sužalojimo jam labai skaudėjo galvą, nosį, sulaužytą ranką. Po įvykio nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2025 m. kovo 7 d. gydėsi Visagino ligoninėje – buvo susiūta galvos žaizda, uždėtas lūžusios rankos įtvaras, kuris nuimtas tik 2025 m. gegužės pradžioje. Visą tą laiką jam buvo sunku save apsitarnauti ir pasirūpinti elementariais poreikiais. Dėl to, išėjęs iš ligoninės, apsigyveno pas pažįstamą klasiokės mamą, kuri jam padėjo. Po to tęsė gydymą ambulatoriškai, jam buvo paskirta reabilitacija, kad visiškai atsistatytų sulaužytos rankos funkcijos. Pažymi, jog turi negalią, jo dalyvumo lygis tik 50 procentų, todėl yra labiau pažeidžiamas. Fiziniai skausmai aprimo, bet jam sunku atgauti psichologinę pusiausvyrą, po įvykio ilgai sapnavo košmarus, jautė baimę. Už naujos kortelės pagaminimą jis sumokėjo 10 Eur. Jam padaryta 120 Eur turtinė žala, neturtinę žalą įvertina 6 000 Eur.

Kaltinamieji nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta.

Byloje esantis pakvitavimas patvirtina, jog 2025 m. spalio 24 d. V. L. nukentėjusiajam M. V. atlygino 120 Eur turtinę žalą (4 t., b. l. 111), todėl procesas dėl civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti nutrauktas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, teismas privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais – privalo nustatyti neturtinės žalos dydį, jos pasekmes, įvertinti šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022).

Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat pakankamai svarbios aplinkybės yra ir žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 8 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-366-919/2024). Pažymėtina, kad teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žalą kaltinamieji nukentėjusiajam padarė tyčia. Kaltinamųjų padarytu nusikaltimu buvo pažeista viena fundamentaliausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikata. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam M. V. dėl jam padarytų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla jokių abejonių, kad M. V. dėl kaltinamųjų nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, didelį išgąstį, jog gali būti nužudytas, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą ir kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Be to, nukentėjusysis buvo gydomas stacionare, o po to gydėsi ambulatoriškai. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą.

Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad esant patirtiems sužalojimams, kitoms nustatytoms reikšmingoms aplinkybėms, M. V. prašoma priteisti 6 000 Eur neturtinė žala yra reali, todėl ji solidariai priteistina iš žalą padariusių asmenų (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnis).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 788,55 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam M. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 65-66, 68-69).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė V. L., S. R. ir D. R. civilinį ieškinį dėl 2 702 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam M. V. išmokėtą ligos išmoką (4 t., b. l. 36-65).

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam M. V. buvo padaryti neteisėtais V. L., S. R. ir D. R. veiksmais, tarp jų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam konstatuoto sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jiems kyla pareiga atlyginti civiliniams ieškovams padarytą žalą, todėl iš V. L., S. R. ir D. R. solidariai priteistina atitinkamai 1 788,55 Eur ir 2 702 Eur žalos atlyginimui civiliniams ieškovams Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Rašinsko 2025 m. gegužės 27 d. nutarimu, siekiant užtikrinti M. V. pareikštą civilinį ieškinį, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. L. turtui – butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį valdyti bei disponuoti (2 t., b. l. 173-174). Teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. ir 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas iki 2026 m. vasario 28 d. (4 t., b. l. 68-70, 74, 155-156, 169). Šios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. L. turtui pratęstinas iki visiško teismo priteistos žalos M. V. atlyginimo.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2025 m. spalio 22 d. pažyma Nr. APD-2025-11757 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajai S. R. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjo advokato Romano Bareikos užmokestis – yra 229,17 Eur (4 t., b. l. 101-103).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2025 m. spalio 24 d. pažyma Nr. APD-2025-11932 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam D. R. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjos advokatės Raimondos Venckutės užmokestis – yra 252,99 Eur (4 t., b. l. 126-128).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2025 m. lapkričio 28 d. pažyma Nr. APD-2025-13574 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam M. V. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – atstovo advokato Egidijaus Labucko užmokestis – yra 692,26 Eur (4 t., b. l. 171-173).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam V. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2025-12753 (4 t., b. l. 79-80) buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o kaltinamiesiems S. R. ir D. R. gynėjai buvo paskirti esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindui (kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją), taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu iš kaltinamųjų priteisiamas 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam M. V. bei 1 788,55 Eur ir 2 702 Eur žalos atlyginimas civiliniams ieškovams Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į kaltinamųjų turtines padėtis, nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 102-104, 3t., b. l. 13-15, 127-129) – panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturi kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais – paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o keturios nuoplovos, kepurė, rašiklis, cigarečių pakelis, striukė, kuprinė su daiktais, kelnės ir megztinis – sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

V. L.

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 13 punkte, ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir V. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, V. L. pripažinti recidyvistu.

S. R.

- pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 13 punkte, ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams;

- pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir S. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, S. R. pripažinti recidyviste.

D. R.

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 13 punkte, ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir D. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5, 6, 7 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. R. atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį D. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nepriteisti iš V. L., S. R. ir D. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Bausmių pradžias V. L. ir S. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) M. V. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš V. L., S. R. ir D. R. 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) nukentėjusio (civilinio ieškovo) M. V. naudai.

Procesą dėl nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) M. V. pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš V. L., S. R. ir D. R. 1 788,55 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 55 ct) civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš V. L., S. R. ir D. R. 2 702 Eur (du tūkstančius septynis šimtus du eurus) civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. L. turtui – butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), pratęsti iki visiško M. V. priteistos žalos atlyginimo.

Kaltinamiesiems paskirtas kartomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturis kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais – palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o keturias nuoplovas, kepurę, rašiklį, cigarečių pakelį, striukę, kuprinę su daiktais, kelnes, megztinį – sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.