Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. ir nukentėjusiojo V. T. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant I. G. paskirtosios bausmės atlikimo metu - tęsti darbą arba per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą; ne vėliau kaip iki paskirtosios bausmės pabaigos atlyginti V. T. nusikalstama veika padarytą 531,95 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant I. G. paskirtosios bausmės atlikimo metu - tęsti darbą arba per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą; ne vėliau kaip iki paskirtosios bausmės pabaigos atlyginti V. T. nusikalstama veika padarytą 531,95 Eur turtinę žalą.

Nukentėjusiojo V. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš I. G. V. T. priteista 531,95 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš I. G. V. T. priteista 7 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Civilinis ieškinys dalyje 3 730,00 Eur dėl būsimų išlaidų dėl dantų gydymo ir protezavimo paliktas nenagrinėtu.

Iš kaltinamojo I. G. nukentėjusiojo V. T. naudai priteistos turėtos 650,00 Eur dydžio proceso išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu procesas dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl 541,55 Eur turtinės žalos atlyginimo I. G. nutrauktas atlyginus civiliam ieškovui turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos 1 d. apie 1 val. nakties (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia kumščiu smogė vieną kartą V. T. į veido sritį, nuo šio smūgio V. T. nukritus ant žemės ir gulinčiam ant nugaros, kumščiu sudavė dar du kartus V. T. į veidą, taip nukentėjusiajam V. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairės šakos ir dešinio kūno lūžiais, žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

tęsti darbą arba per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; ne vėliau kaip iki paskirtosios bausmės pabaigos atlyginti V. T. nusikalstama veika padarytą 261,95 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį

tęsti darbą arba per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; ne vėliau kaip iki paskirtosios bausmės pabaigos atlyginti V. T. nusikalstama veika padarytą 261,95 Eur turtinę žalą; 2) Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam V. T. priteisimo pakeisti - nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš I. G. 261,95 Eur turtinė žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos; 3) apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; 4) apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, leisti nuteistajam ir jo gynėjui advokatui teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiojo V. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo I. G. apeliacinio skundo.

11. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs I. G. kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo paskirti trumpesnį laisvės apribojimo bausmės terminą, tačiau teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. G. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajam I. G. paskirta teisingai.

12. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu I. G. buvo paskirta švelniausia minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

13. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti I. G. laisvės apribojimo bausmę grindė ne tik su padarytos nusikalstamos veikos susijusiomis, bet ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), į nuteistojo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis). Nuteistasis atlygino civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai 541,55 Eur dydžio turtinę žalą, nukentėjusiajam atlygino 1 000 Eur dydžio neturtiną žalą.

14. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, I. G. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti trumpesnė nei skundžiamu nuosprendžiu skirta laisvės apribojimo bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės dydžio.

15. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam I. G. laisvės apribojimo bausmę įpareigojo nuteistąjį paskirtosios bausmės atlikimo metu - tęsti darbą arba per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą; ne vėliau kaip iki paskirtosios bausmės pabaigos atlyginti V. T. nusikalstama veika padarytą 531,95 Eur turtinę žalą.

16. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą - per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą, kadangi nuteistasis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, šio įpareigojimo įvykdymas gyvenant ir dirbant kitoje šalyje būtų apsunkintas, nuteistasis patirtų socialines pasekmes - jis prarastų darbą, prarastų būstą, negalėtų vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai, jog nuteistajam nepagrįstai skirtas įpareigojimas - per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą yra atmestini ir nepagrįsti. Pažymima, jog tam tikrais atvejais paskyrus bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, įstatymas numato galimybę skirti ir tam tikras pareigas, kurios nėra tapačios bausmei, tačiau padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Skiriant kaltininkui įpareigojimus, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Byloje nustatyta, kad I. G. savo neteisėtais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam V. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įpareigojimas nepagrįstai neapsunkina nuteistojo padėties, juo labiau, kad šis įpareigojimas neatima galimybės nuteistajam dirbti už Lietuvos Respublikos ribų, kadangi nuteistasis vykdydamas minėtą įpareigojimą neprivalo nuolatos būti Lietuvos Respublikoje. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam I. G. pagrįstai paskirtas įpareigojimas išklausyti elgesio pataisos programą.

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. G. skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus I. G. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, tiek skirta laisvės apribojimo bausmės trukmė, tiek skirtas įpareigojimas išklausyti elgesio pataisos programą, nelaikytini aiškiai per griežtomis ar neadekvačiomis priemonėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

21. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikoma pripažinta tais atvejais, kai teismas nustato, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Taigi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltinamajam pripažintina ne tik pripažinus padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailintis.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo vertinti, jog I. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiklą ir nuoširdžiai gailėjosi. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokiomis teismo išvadomis, tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis ir teigia, kad prisipažino bei gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jo elgesys nepagrindžia prisipažinimo ar nuoširdaus gailėjimosi. Kaip matyti nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog nuteistasis savo noru iš dalies nukentėjusiajam V. T. ir pilnai civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės negali būti pripažintos nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kadangi nukentėjusiajam buvo atlyginta tik nedidelė patirtos žalos dalis.

24. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo, prašo padidinti jam priteistiną neturtinės žalos dydį iki 70 000 Eur bei priteisti 3 730,00 Eur turtinę žalą būsimų išlaidų dėl dantų gydymo ir protezavimo.

25. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

26. Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

27. Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-148/2019 ir kt.). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

28. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. T. pateikė civilinį ieškinį dėl padarytos žalos prašydamas jam priteisti ir 3 730,00 Eur turtinei žalai atlyginti (turtinę žalą būsimų išlaidų dėl dantų gydymo ir protezavimo). Nukentėjusysis civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos grindė T. L. odontologijos klinikos gydytojo odontologo T. L. pažyma, kurioje nurodyta, kad planuojama paciento dantų gydymo ir protezavimo kaina yra 3 730,00. Pažymoje nurodyta, jog pacientui būtų atliekama: 1. Aptrupėjusių 14, 12, 11, 21, 26, 28 dantų vainikų atstatymas kompozitu pagal laboratorinį pavaškavimą 6 vnt. – 120,00 Eur, iš viso: 720,00 Eur. 2. Dantų 41, 42, 43 šalinimas 3 vnt. – 70,00 Eur, iš viso: 210,00 Eur. 3. Implantacija 41 ir 43 srityje Densplay Sirona implantais 2 vnt. – 720,00 Eur, iš viso: 1 440,00 Eur. 4. Cirkonio oksido dantų tiltas ant implantų – 1 360,00 Eur. Kaip matyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. T. nustatyti apatinio žandikaulio kairės šakos ir dešinio kūno lūžiai, žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Nosies kaulų lūžis įtartas, bet nepatvirtintas radiologiniais tyrimais. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui. V. T. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t. b. l. 169-171). Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam bus reikalingas dantų gydymas, tačiau nėra aišku kurie dantys nukentėjusiajam buvo pažeisti dėl patirtos traumos, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas šie duomenys nėra pagrįsti jokia specialisto/eksperto išvada. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusiajam pirmiausia būtina atlikti nosies/žandikaulio operacija, taigi būtinybės atlikti dantų gydymą ir protezavimą greitu laiku taip pat nėra. Taip pat sutiktina, su skundžiama nuosprendyje padaryta išvada, jog nukentėjusysis neįrodė savo prastos ir sunkios finansinės padėties, kuri apribotų galimybę sumokėti už minėtas paslaugas, byloje taip pat nėra duomenų, jog nukentėjusysis dėl patirtos traumos negalėtų užsiimti darbine veikla. Kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes ir pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias būsimos turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, be to, šių aplinkybių nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai.

29. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad būsimos žalos, kurios būtinumas ir realumas šiuo nagrinėjamu atveju nėra konstatuotas, taip pat kai iš bylos duomenų nėra aišku, kokio masto žala nukentėjusiajam yra padaryta, atlyginimą šiuo metu priteisti nėra teisinio pagrindo. Tačiau atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, susijusių su dantų gydymu bei protezavimu, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (kuris taikomas reikalavimams atlyginti padarytą žalą ir skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikęs įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų ir pagrįsdamas priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir neteisėtų nagrinėjamoje byloje nustatytų veiksmų.

Dėl nuteistojo I. G. ir nukentėjusiojo V. T. apeliacinių skundų dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimo.

30. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. T. apeliaciniu skundu prašo padidinti jam priteistiną neturtinės žalos dydį iki 70 000, nuteistasis I. G. apeliaciniu skundu prašo sumažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. T. priteistiną neturtinės žalos dydį iki 2 000,00 Eur (bendroje sumoje, įvertinus tai, kad nuteistasis 1 000,00 Eur neturinės žalos nukentėjusiajam jau yra atlyginęs).

31. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).

32. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

33. Šioje byloje nustatyta, kad V. T. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, buvo sukeltas fizinis skausmas ir nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. T. sveikata. Todėl, kolegijos vertinimu, ginčo dėl nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra.

34. Nukentėjusysis V. T., byloje pareikšdamas civilinį ieškinį, nurodė, kad dėl I. G. nusikalstamų veiksmų jis patyrė 70 000 Eur neturtinę žalą. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs V. T. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), sužalojimų pobūdį (nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai: apatinio žandikaulio kairės šakos ir dešinio kūno lūžiai, žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas), patirtus nepatogumus (V. T. dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl apatinio žandikaulio lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui), pasekmes, liekamuosius reiškinius, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę (nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam atsirado dėl tyčinių kaltininko I. G. veiksmų), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertino 8 000 Eur dydžio suma (nuteistasis 1 000 Eur neturtinės žalos jau yra sumokėjęs, todėl skundžiamu nuosprendžiu nustatyta galutinė neturtinės žalos suma - 7 000 Eur). Nukentėjusysis V. T. apeliaciniame skunde prašo iš nuteistojo I. G. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 70 000 Eur, o nuteistasis I. G. apeliaciniame skunde prašo V. T. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 1 000 (įvertinus, jog 1 000 Eur neturtinės žalos suma nukentėjusiajam jau yra atlyginta), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie prašymai yra nepagrįsti.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-118/2013, 2K-235-628/2020). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-235-628/2020).

36. Teismų praktikoje pripažįstama, jog absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Be kita ko, teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, tai yra, pagal BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. T. priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertino visus šiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus.

37. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad nuteistasis I. G., tris kartus suduodamas kumščiu į veido sritį, sumušė V. T., padarydamas apatinio žandikaulio kairės šakos ir dešinio kūno lūžius, žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, t. y. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl sumušimo nukentėjusysis kreipėsi į medikus, V. T. prireikė stacionarinio gydymo, tai yra 2023 m. liepos 1-10 dienomis jis buvo gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, 2023 m. rugsėjo 7-14 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose taikytas chirurginis gydymas, todėl sutiktina, kad be priverstinių fizinių apribojimų, nukentėjusysis patyrė skausmus, išgyvenimus, turėjo sunkumų valgydamas, bendraudamas, jam buvo patinęs veidas. Atsižvelgtina ir į tai, jog įvykio metu nukentėjusiajam buvo suduoti trys smūgiai kumščiu, buvo smūgiuojama išskirtinai į galvos sritį, kaip minėta, dėl V. T. suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo padaryti keli lūžiai, t. y. apatinio žandikaulio kairės šakos ir dešinio kūno lūžiai, be to, buvo padaryta žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog dėl nuteistojo I. G. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. T. neabejotinai patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius nepatogumus, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtus sužalojimus apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir įvairūs neigiami emociniai išgyvenimai. Tai tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Kolegijos nuomone, bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad dėl patirtų sužalojimų kurį laiką išlikę neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. T. gyvenimui, jog dėl sveikatos sutrikdymo įvairiose gyvenimo srityse nukentėjusiam asmeniui atsirado kokių nors negatyvių pasikeitimų, iš esmės apribojančių jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis ir pan.

38. Todėl, nors nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. T. patirtą neturtinę žalą įvertino 70 000 Eur, o nuteistasis I. G., teikdamas apeliacinį skundą, nurodė, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 2 000 Eur, aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus teismų praktiką nustatinėjant nesunkaus sveikatos sutrikdymu asmeniui sukeltą neturtinę žalą, įvertinus bylos medžiagą dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžio, jų lokalizacijos, padarytos veikos pavojingumo (padaryti apatinio žandikaulio kairės šakos ir dešinio kūno lūžias, žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas), tai, kad įvykio metu buvo suduoti keli smūgiai, dėl sužalojimų reikalingas chirurginis gydymas, tuo pačiu nukentėjusio asmens patirtus psichologinius išgyvenimus sveikatos, taip pat ir palyginti neilgą laiko tarpą, kai nukentėjusysis buvo gydomas stacionare, tai, jog patirti fiziniai nepatogumai bei emociniai išgyvenimai nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 8 000 Eur (įvertinus, jog nuteistasis 1 000 Eur neturtinės žalos jau yra sumokėjęs, galutinė neturtinės žalos suma - 7 000 Eur). Be to, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo įvertinta, jog I. G. yra dirbantis, todėl turi galimybę nukentėjusiajam atlyginti tokio dydžio žalą.

39. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam V. T. nustatytas 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis arba per mažas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos nustatymui reikšmingus kriterijus. Aukštesniojo teismo manymu, nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis priteistas pakankamai išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrins protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. T. bei nuteistojo I. G. apeliaciniai skundai dalyje dėl nukentėjusiajam priteistos neturinės žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. T. bei nuteistojo I. G. apeliacinius skundus ir šioje dalyje keisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

41. Nukentėjusiojo V. T. apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš nuteistojo I. G. nukentėjusiajam jo turėtas bylinėjimosi išlaidas - dėl apeliacinio skundo parengimo bei atstovavimo teisme. Tačiau, kaip matyti teismo posėdyje, vykusiame apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis nedalyvavo, jo interesai nebuvo atstovaujami advokato. Be to, nukentėjusysis V. T. apeliacinį skundą pateikė bei pasirašė pats, baudžiamojoje byloje nėra pateiktas nei apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų dydis, nei tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai, todėl nukentėjusiojo prašymas priteisti išlaidas apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

42. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 79). Pažymoje nurodyta, kad I. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 114,58 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

43. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi paskyrė I. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktą gynėją advokatę Rasą Kalkauskienę, kadangi iki teismo posėdžio pradžios I. G. nebuvo pasirinkęs ir į posėdį pasikvietęs savo gynėjo. Tačiau į apeliacinės instancijos teismo posėdį ginti I. G. atvyko ir advokatė Rasa Kalkauskienė, ir I. G. pasirinktas gynėjas advokatas Laimius Platūkis. Esant tokiai situacijai, teismo nutartimi paskirta advokatė Rasa Kalkauskienė buvo atleista nuo dalyvavimo procese. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba I. G. šioje byloje (iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio) buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl priimamas sprendimas antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo I. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nukentėjusiojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Nukentėjusiajam V. T. iš nuteistojo I. G. priteistą 531, 95 Eur sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 261, 95 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro 95 ct).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo V. T. prašymą priteisti teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme palikti nenagrinėtu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 114,58 Eur (šimto keturiolikos eurų 58 ct), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš I. G. neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.