- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- e2-755-750/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00100-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- I. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei I. J. (buvusi pavardė – Ž.) dėl skolos, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – UAB ir (ar) ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės I. J. (toliau – ir atsakovė) 960,94 Eur negrąžinto kredito, 101,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022-07-16) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 337,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 451,60 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-07-16) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025-11-12) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė I. J. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): mokėjimo (pelno) palūkanų ir sutarties sudarymo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
2021-05-19 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovę 2022-08-12 informavo sutartyje nurodytu elektroniniu paštu.
Atsiliepimas
Atsakovei I. J. teismo procesiniai dokumentai (ieškinio nuorašas, teismo pranešimas) įteikti tinkamai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, tačiau prašo sudaryti galimybę susidariusį įsiskolinimą mokėti dalimis, t. y. po 150 Eur nuo kovo mėn.
Kadangi ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „BnP Finance“ ir atsakovė I. J., 2021-11-12 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (metinė palūkanų norma: 23,4 proc.). Iš bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 16 matyti, kad pagrindinę skolos sumą sudaro 960,94 Eur. 2022-06-13 pranešimu apie Vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2022-06-30/0, siųstu atsakovei elektroniniu paštu, ji buvo raginama iki šio pranešimo įsigaliojimo dienos padengti įsiskolinimą arba sudaryta Vartojimo kredito sutartis bus nutraukta. Atsakovei neapmokėjus susidariusio įsiskolinimo, pradinė kreditorė 2022-07-16 sudarytą Vartojimo kredito sutartį nutraukė.
2021-05-19 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, 2022-08-12 elektroniniu paštu siųstu pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir sutarties nutraukimą.
Dėl negrąžinto kredito
Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 960,94 Eur negrąžintas kreditas.
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo
Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 101,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022-07-16) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką.
Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17, 2.1, 5.1, 5.5. punktais už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė, pagal sutartį mokėtinų įmokų nemokėjo, dėl ko sutartis buvo nutraukta, už negrąžintą kreditą ieškovė paskaičiavo sutartyje numatytas palūkanas iki sutarties nutraukimo, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 101,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo, tenkinamas visiškai.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo
Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės 337,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte nustatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
Iš kartu su ieškiniu pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį atsakovei buvo numatyta mokėti 7,50 Eur paskaičiuoto sutarties sudarymo mokesčio sumą visam 48 mėn. terminui. Taigi, ginčo šalių Sutarties sąlyga dėl 360 Eur sandorio sudarymo mokesčio sumos yra aiški, atsakovei turėjo būti suprantama, ir būtent tokio dydžio Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Vis dėl to pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad Vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 punkte pateikto sandorio sudarymo mokesčio apibrėžimo matyti, kad tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu – kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022 ir kt.).
Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo pirmos neapmokėtos įmokos iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-11-12) tenkinti pagrindo nėra, todėl šis reikalavimas tenkinamas iš dalies. Iš ieškovės pateikto prašymo matyti, kad atsakovė sumokėjo 3 sutarties sudarymo mokesčio įmokas (360 Eur - 337,50 Eur / 7,50 Eur), todėl ieškovei priteistina 37,50 Eur (7,50 Eur (4 įmoka pagal grafiką) + 7,50 Eur (5 įmoka pagal grafiką) + 7,50 Eur (6 įmoka pagal grafiką) + 7,50 Eur (7 įmoka pagal grafiką) + 7,50 Eur (8 įmokos pagal grafiką dalis) sutarties sudarymo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2022-07-16).
Dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-07-16) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025-11-12)
Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 451,60 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-07-16) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025-11-12) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus Vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.
Nurodytoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Nagrinėjamu atveju ginčo šalys sutartyje susitarė dėl atsakovės mokėtinos fiksuotos 23,4 proc. palūkanų normos. Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi Vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2025-11-12.
Aptariamu atveju pradinė kreditorė (ir atitinkamai jos teisių perėmėja – ieškovė) už sutartą mokestį suteikusi atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tačiau teismas pažymi, kad visos fiksuotos 451,60 Eur sumos priteisimas neatitiktų negautų pajamų esmės, nes toks reikalavimas grindžiamas prielaida, jog atsakovė pagal sutartį su ieškove neatsiskaitys iki pat 2025-11-12, tuo tarpu šio sprendimo priėmimo metu egzistuoja tikimybė, kad atsakovė kreditą ir palūkanas ieškovei sumokės dar iki sutarties termino pabaigos (2025-11-12).
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų nurodytos 451,60 Eur sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020; 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1808-866/2020; 2021-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-852/2021; 2021-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-224-560/2021).
Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-07-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-11-12), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 23,4 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.
Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovei priteistinos 23,4 proc. negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-07-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025-11-12) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Negautos pajamos sutarties termino pasibaigimo dieną (2025-11-12) negali viršyti 451,60 Eur sumos.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-01-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad dėl finansinės padėties negali iš karto sumokėti susidariusio įsiskolinimo, todėl prašė išdėstyti mokėjimą dalimis, t. y. mokant kas mėnesį po 150 Eur terminą skaičiuojant nuo kovo mėnesio.
Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
Nustatyta, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei nevykdo. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad skolos nesumoka dėl esančios susiklosčiusios situacijos (esamų ir būsimų būsto nuomos išlaidų bei būsimų išlaidų dėl dantų tvarkymo), pateikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių savo esamą finansinę padėtį, tai kad ji dėl savo finansinės padėties negali atsiskaityti su ieškove, nepateikė, todėl atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 42 Eur dydžio žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Teismas patenkino 83,80 procentus ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 237,99 Eur (284 Eur x 83,80 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Byloje susidarė mokėti 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 101,26 Eur (vieną šimtą vieną eurą 26 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022-07-16),
- 23,4 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2022-07-16 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025-11-12 nuo pagal 2021-11-12 sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuostoliams atlyginti, 2025-11-12 dienai neviršijant 451,60 Eur sumos,
- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 551,30 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt vieno euro 30 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024-01-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
- 237,99 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atmesti atsakovės I. J. prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą.
Priteisti iš atsakovės I. J. 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.