- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 2-800-151/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12316-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Ieškovas
- UAB „Kompleksinė statyba“
- Atsakovas
- UAB „Frankas“
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Kompleksinė statyba“ atstovui Rolandui Janiškai, atsakovo UAB „Frankas“ atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kompleksinė statyba“ ieškinį atsakovui UAB „Frankas“ dėl nekokybiško daikto kainos grąžinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo 542,83 Eur sumą; šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b.l. 37-39).
Ieškovas ieškinyje nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2014-12-16 ieškovas iš atsakovo įsigijo daugiafunkcinį radiacijos lygio matavimo prietaisą - dozimetrą - radiometrą „RAD-35". Už įsigytą prekę pagal atsakovo išrašytą 2014-12-16 išankstinę sąskaitą - faktūrą Nr. 2014/12/16/19 ieškovas iš anksto atsakovui sumokėjo visą 542,83 Eur (1 874,29 Lt) sulygtą prekės kainą, ką patvirtina pridedamas 2014-12-17 banko mokėjimo pavedimas. Atitinkamai, ieškovas tikėjosi, kad atsakovo parduodamas matavimo prietaisas atitiks jam keliamus kokybės reikalavimus ir techninius rodiklius bei galės būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, tačiau įvyko priešingai. Įsigytas matavimo prietaisas neatitiko esminių kokybės reikalavimų ir buvo visiškai netinkamas naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį: šio prietaiso rodmenys būdavo netikslūs, klaidingi ir iškraipyti (pavyzdžiui, matuojant tą patį objektą, prietaisas kaskart rodydavo skirtingus duomenis ir pan.). Tuo tarpu ieškovo ūkinėje - komercinėje veikloje, kuri yra griežtai kontroliuojama, būtina nuolat atlikti tikslius prekių radiacijos lygio matavimus bei tikrinti, ar nustatytas radiacijos lygis atitinka nustatytas normas, kadangi priešingu atveju ieškovas pažeistų teisės aktų reikalavimus, už ką grėstų atitinkamos sankcijos. Tačiau su iš atsakovo įsigytu prietaisu to padaryti paprasčiausiai buvo neįmanoma. Dėl prietaiso defektų ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, kuris iš pradžių bandė taisyti prietaisą, vėliau pakeisti į kitą tokį patį prietaisą, tačiau defektų pašalinti taip ir nepavyko. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo parduotas matavimo prietaisas visiškai neatitiko esminių kokybės reikalavimų, atsakovas nesugebėjo pašalinti daikto trūkumų ar pakeisti į tinkamos kokybės prietaisą, todėl ieškovas pasinaudojo vienu iš įstatyme numatytų pirkėjo teisių gynimo būdu ir atsisakė sutarties. 2015-05-27 ieškovas registruota pašto siunta išsiuntė atsakovui nekokybišką prekę (tai patvirtina 2015-05-27 UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija" siuntimo kvitas). Atsakovas šią prekę (matavimo prietaisą) atsiėmė, tačiau pinigų ieškovui taip ir negrąžino. Todėl šią sumą - 542,83 Eur prekės kainą - ieškovas prašo teismo iš atsakovo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 53-54).
Atsakovas atsiliepime nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas 2014 m. gruodžio mėnesį nusipirko radiacijos matuoklį RAD-35. Po kurio laiko ieškovo direktorius Rolandas Janiška pradėjo reikšti pretenzijas, kad prietaisas yra nekokybiškas, netiksliai rodo duomenis ir grąžino matuoklį. Tuomet prietaisas buvo pakeistas nauju, išsiunčiant naują radiacijos matuoklį RAD-35 Nr. 35-11079. 2015 m. gegužės 27 d. ieškovas grąžino prietaisą per Tolimojo keleivinio transporto kompaniją ir atsiuntė pretenziją. Siekiant įsitikinti ar gerai veikia prietaisas, 2015-06-12 AB „Vilniaus metrologijos centras“ buvo atlikta patikra. Akredituota institucija išdavė 2015-06-12 Kalibravimo liudijimą Nr. 766821–R.3-00-21, kuris kartu su radiacijos matuokliu buvo išsiųstas ieškovui. Ieškovas ginčo radiacijos matuoklį RAD-35 Nr. 35-11079 kartu su kalibravimo liudijimu vėl grąžino atsakovui. Radiacijos matuoklis iki šiol saugomas atsakovo patalpose. 2015-07-10 ieškovui buvo išsiųstas pranešimas apie saugojimo įkainius, kuris buvo įteiktas 2015-07-13. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo pagrindžiančio ieškinį ir patvirtinančio įrodymus, kad prietaisas yra nekokybiškas. Mano, kad radiacijos matuoklis ieškovui tapo tiesiog nereikalingas ir ieškovo atstovas tokiu būdu nusprendė neteisėtai susigrąžinti pinigus. Kadangi ieškinyje nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas, t.y. ieškinio reikalavimas nepagristas įrodymais, todėl nepagrįstas ir ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Bylos medžiaga bei šalių paaiškinimais nustatytina, kad 2014 12 16 ieškovas įsigijo iš atsakovo daugiafunkcinį radiacijos lygio matavimo prietaisą – dozimetrą-radiometrą “RAD-35”. 2014 12 16 atsakovas pateikė ieškovui sąskaitą-faktūrą serija išankstinė Nr. 2014 12/16/19, 1874 Lt t.y. 542,83 Eur (43 b. l.), kurią ieškovas 2014 12 17 vietinio mokėjimo nurodymu apmokėjo (44 b. l.). Ieškovas nurodė, kad matavimo prietaisas neatitiko esminių kokybės reikalavimų, nes yra netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Nurodo, kad prietaiso rodmenys būdavo netikslūs, nes kaskart matuojant tą patį objektą, prietaisas rodydavo skirtingus duomenis. Ieškovas matavimo prietaisą grąžino atsakovui, kuris, kaip teigia, pakeitė kitu, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Tik iš netiesioginių įrodymo, atsakovo rašto ieškovui, kuriame nurodoma, kad ieškovas antrą kartą grąžina prietaisą pagal sąskaitą faktūrą Nr. D02568, galima teigti, kad buvo siunčiamas kitas prietaisas (56 b. l.). 2015 05 28 ieškovas kreipėsi su pretenzija prašydamas pakeisti prietaisą nurodydamas, kad jis vis tiek blogai veikia arba grąžinti sumokėtus pinigus (45 b. l.) bei nurodo, kad 2015 05 27 grąžino prietaisą autobusu (45 b. l.). Atsakovas su ieškiniu nesutinka bei šią aplinkybę įrodinėja 2015 06 12 kalibravimo liudijimu Nr. 766821-R1.3-00-21, išduotu Vilniaus metrologijos centro (55 b. l.) ir teigia, kad prietaisas dirba gerai. Po prietaiso kalibravimo, prietaisas buvo grąžintas ieškovui, tačiau ieškovas 2015 07 13 prietaisą vėl grąžino atsakovui (57 b. l.). Ieškovas teigia, kad prietaisas neveikia ir pateikia taip pat UAB „Vilniaus metrologijos centras” raštą Nr. 2012 12 10 Nr. S-454, kuriame nurodoma, kad ieškovo įsigytas prietaisas nėra įtrauktas į Lietuvos matavimo priemonių registrą, todėl prietaiso rodmenų patikimumas ir prietaiso kokybė yra nežinoma ir nurodo, kad tik iš ieškovo pateikto aprašymo matyti, kad ieškovo įgyto prietaiso rodmenys yra nestabilūs laike (70 b. l.). Šis raštas neįrodo konkretaus ieškovo įgyto prietaiso kokybės, nes yra kalbama apie prietaisus RAD-35 apskritai, o konkretaus ieškovo prietaiso kokybė nebuvo tiriama.
Bylos esmė yra matavimo prietaiso dozimetro-radiometro “RAD-35” kokybė. Nei iš ieškovo, nei iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų teismas negali nustatyti, ar jis yra tinkamas matavimams atlikti. Iš pateiktų į bylą įrodymų negalima net nustatyti, koks prietaisas buvo pateiktas ieškovui, nes nei viena šalis nepateikė prietaiso indentifikavimo įrodymų. Prietaisas iš atsakovo ieškovui ir atgal keliavo tris kartus, tačiau koks tai konkretus prietaisas byloje duomenų, nei sąskaitose, nei raštuose, nei prietaiso persiuntimuose nėra. Atsakovas pateikia, kad prietaisui Nr. 35-11079 išduotas kalibravimo liudijimas, tačiau, ar tai būtent tam prietaisui buvo išduotas kalibravimo liudijimas, kuris buvo pateiktas ieškovui, teismas taip pat nustatyti negali. Taip pat teigtina, kad ieškovas taip pat nepateikė nei vieno įrodymo, kad prietaisas netinkamai veikia, nes pagrindinis ieškovo įrodymas byloje yra ieškovo atstovo paaiškinimas.
Teismas išaiškino ieškovui teisę turėti byloje atstovą – advokatą, nurodė, ekspertizės būtinumą, nes teismas neturi specialių žinių šias aplinkybes nustatyti, tačiau ieškovo atstovas atsisakė advokato pagalbos ir prašė bylą nagrinėti pagal byloje esančius rašytinius įrodymus.
Įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos yra vienos svarbiausių civilinio proceso teisėje. Tik pasitelkusios įrodinėjimo institutą šalys gali įrodyti savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrįstumą, o teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes bei aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nustatyti, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja.
„Įrodinėjimo pareigos“ sąvokos vartojimo šalininkai paprastai teigia, kad už šios pareigos nevykdymą šaliai gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankaus sprendimas, todėl šalys turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įrodinėjimas yra šalių pareiga, nes už jos nevykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankus sprendimas. Galima teigti, kad įrodinėjimo našta – tai šalies teisė ir būtinybė įstatymų nustatyta tvarka įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą, kurią lemia teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi.
Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-552/2010).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. antstolis V. M., bylos Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010; kt.).
CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nevykdant įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas vykdant, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą.
Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios taisyklės yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, pareiškėjui – pareiškimo ar prašymo faktinį pagrindą. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Kita vertus, kai kuriose civilinėse bylose materialinės teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą. Jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Dalyvaujantys byloje asmenys ir teismas turi išsiaiškinti kiekvienoje byloje, ar įrodinėjimo pareigoms nustatyti pakanka CPK normų, ar reikia vadovautis kitų įstatymų (dažniausiai materialinės teisės normų) nurodyta įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka. Kai materialinės teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialinės teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Tokie atvejai yra numatyti CPK 184 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 219 straipsnyje, 320 straipsnio 2 dalyje, 376 straipsnio 1 dalyje, 414 straipsnio 1 dalyje, 443 straipsnio 8 dalyje, CK 2.118 straipsnyje, 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 9 straipsnyje, 2001 m. kovo 20 d. Įmonių restrukūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 6 straipsnyje ir kt.
Taigi teismas apžvelgęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl įrodinėjimo pareigos nustato, kad nei ieškovas, nei atsakovas neįrodė ir neatsikirto į pateiktą reikalavimą. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad prietaisas dozimetras-radiometras RAD 35, yra nekokybiškas, veikia, tačiau netinkamai, to paties objekto rodmenis rodo skirtingai, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui buvo išsiųstas būtent tas prietaisas, kuriam buvo išduotas kalibravimo liudijimas Nr. 766821-R1.3-00-21, todėl ieškovo reikalavimas dėl netinkamos prietaiso kokybės atmestinas, o atsakovas, nors ir nesant tokio reikalavimo, įpareigotinas grąžinti ieškovui dozimetrą-radiometrą RAD-35, Nr. 35-11079. Teismas tokį įpareigojimą atsakovui numatė todėl, kad ateityje nekiltų papildomų ginčų tarp šalių.
Tiek ieškovas, tiek atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priteisti 20,00 Eur žyminio mokesčio ir 150,00 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovas prašo priteisti 350,00 Eur atstovavimo išlaidų (b.l. 5, 40, 42, 71-72).
Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovui priteistina 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 6 p.).
Iš ieškovo taip pat priteistinos teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 5,80 Eur - valstybei (LR CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Įpareigoti atsakovą UAB „Frankas“, į. k. 303033503, per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui UAB „Kompleksinė statyba“ į. k. 123757768, dozimetrą-radiometrą RAD-35, Nr. 35-11079.
Priteisti iš ieškovo UAB „Kompleksinė statyba“, į. k. 123757768, atsakovui UAB „Frankas“, į. k. 303033503, 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Kompleksinė statyba“, į. k. 123757768, 5,80 Eur (penkis eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.