Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auga Skėmiai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. AS-66 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Departamentas Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2020 m. gruodžio 22 d. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktu Nr. Š-37 tikrino pareiškėjos Gręžinius (gręžiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatė, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. I ketv. iki 2019 m. IV ketv. išgavo ir nedeklaravo 15 309 m³ požeminio vandens. Be to, minėtu laikotarpiu neturėjo Tarnybos išduoto leidimo.

2020 m. gruodžio 22 d. kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius surašė patikrinimo aktą Nr. PA79-100 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir nustatė, jog pareiškėja už laikotarpį nuo 2017 m. I ketv. iki 2019 m. IV ketv. nepateikė mokestinių deklaracijų už išgautą požeminį vandenį ir nesumokėjo susidariusio mokesčio. Be to, minėtu laikotarpiu, vykdydama žemės gelmių išteklių (požeminio vandens) gavybą, neturėjo Tarnybos leidimo, todėl vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį pareiškėjai paskaičiuotas mokestis, taikant didesnį mokesčio tarifą – 16 343 Eur.

2021 m. sausio 21 d. pareiškėja Departamentui pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto.

2021 m. vasario 19 d. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir už vandens išteklių gavybą be leidimo ir nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį apskaičiavo mokestį, taikydamas didesnį mokesčio tarifą – 16 343 Eur.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (ginčo laikotarpiu aktualios teisės akto redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 2 straipsnis).

Taip pat Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (ginčo laikotarpiu aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), kurios 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

MVGIĮ 4 straipsnyje nurodyta kokie valstybiniai gamtos ištekliai yra mokesčio objektas. Mokesčio objektu laikytinos naudingosios iškasenos, nurodytos MVGIĮ 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (MVGIĮ 4 straipsnio 1 punktas); vanduo ir gruntas, nurodyti MVGIĮ 2 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 2 punktas); medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 3 punktas). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys MVGIĮ apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis MVGIĮ 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalis). Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus teismas pažymi, kad 2020 m. gruodžio 22 d. Departamentas atliko planinį teminį pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auga Skėmiai“ patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame padaryta išvada, jog pareiškėja vykdė gamtos išteklių gavybą, neturėdama Tarnybos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) bei ertmes, ir be kita ko laiku nepateikė mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį) deklaracijų (KIT708) už laikotarpį nuo 2017 m. I ketv. iki 2019 m. IV ketv. Pareiškėja pažeidė MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį, todėl už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį skaičiuojamas mokestis taikant didesnį tarifą.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja vykdomai veiklai naudojo požeminį vandenį iš jos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Gręžiniuose (gręžiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtą veiklą vykdė neturėdama Tarnybos nustatyta tvarka išduoto leidimo laikotarpiu nuo 2017 m. I ketv. iki 2019 m. IV ketv., taip pat nepateikė deklaracijų už 15 309 m³ išgautą požeminį vandenį. Taigi teisės aktų pažeidimas nustatytas, dėl jo teismas plačiau nepasisakys.

Byloje pripažįstama ir aplinkybė, jog pareiškėja turėjo prievolę mokėti mokestį, nustatytą MVGIĮ 2 priede. Būtent mokesčio mokėtojui pagal MAĮ nuostatas yra nustatyta pareiga ne tik laiku sumokėti mokestį, bet ir mokesčių administratoriui pateikti mokesčio deklaraciją, kurioje turi būti nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys (MAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Sprendimą atsakovas priėmė pagrįstai. Kitokio sprendimo priimti Departamentas negalėjo pagal teisės aktų jam suteiktą kompetenciją.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo pakeitimai įsigaliojo tik nuo 2020 m. liepos 1 d., o pareiškėjos veikla buvo tikrinama bei Sprendimu ekonominio poveikio priemonė pareiškėjai buvo skirta už 2017–2019 m. laikotarpiu pareiškėjos padarytus pažeidimus. Primintina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja 2017–2019 m. laikotarpiu nebuvo gavusi Tarnybos leidimo ir už laikotarpį nuo 2017 m. I ketv. iki 2019 m. IV ketv. nepateikė deklaracijų už išgautą požeminio vandenį. Nors ir pripažintina, jog pareiškėja atitikdama ŽGĮ redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. liepos 1 d., 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus neprivalėtų turėti leidimo pagal šiuo metu galiojančią ŽGĮ redakciją, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja pagal pažeidimo padarymo metu galiojusią ŽGĮ redakciją neturėjo pareigos gauti leidimo, kai leidimas pareiškėjai buvo privalomas. Pažymėtina, kad juridinis asmuo turi pareigą vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys. Įstatymas mokesčio mokėtojui, nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir deklaracijų teikimą.

Pirmiausia pažymėtina, kad MVGIĮ nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimą – išgavo 15 309 m³ požeminio vandens, neturėdama Tarnybos leidimo, bei nedeklaravo ir nesumokėjo nustatyto mokesčio – būtų padariusi tyčia ar turėdama tikslą nuslėpti išgautą vandens kiekį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ar kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Be to, pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą, jog nuo 2017 m. I ketv. iki 2019 m. IV ketv. išgavo 15 309 m³ požeminio vandens, neturėdama Tarnybos leidimo ir laiku nepateikė deklaracijų už išgautą požeminį vandenį. Nors pareiškėja yra pajėgi sumokėti mokestį padidintu tarifu, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016 ir kt.).

LVAT pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimu patvirtintas 16 343 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei MVGIĮ numatytoms ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį dėl požeminio vandens išgavimo neturint Tarnybos leidimo už laikotarpį nuo 2017–2019 m. I–IV ketvirčius bei nedeklaravus ir nesumokėjus susidariusio mokesčio padidinti 2 kartus. Todėl pareiškėjos ginčijamu 2021 m. vasario 19 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-66 apskaičiuotas 16 343 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 3 268,60 Eur (1 634,30 x 2).

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs ir į tai, kad 2020 m. spalio 14 d. teisės aktų registre yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės užregistruotas įstatymo projektas Nr. 20-13835 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo“, kuris numato, kad asmeniui už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas požeminio vandens kiekį ir (ar) be leidimo išgautą požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) kiekį būtų taikomas 2 kartus didesnis mokesčio tarifas vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio mokesčio tarifo. Taip pat 2021 m. kovo 16 d. yra registruotas iš esmės analogiškas Seimo narių grupės parengtas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIVP-145(2), kuris 2 kartus didesnį tarifą vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio tarifo, numato taikyti būtent požeminio vandens naudojimo pažeidimams.

Analogiškai sprendžiamos ir kitos bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme (pavyzdžiui, 2021 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2710-595/2021, 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas Nr. eI3-2770-331/2021 ir kt.) ir LVAT (LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021 ir kt.).

Dėl išdėstytų aplinkybių Departamento 2021 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. AS-66 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria pareiškėjai patvirtintas mokestis padidintu tarifu yra 16 343 Eur, keistinas, mokestį už 2017–2019 m. IV ketv. sumažinant iki 3 268,60 Eur.

Teismui nusprendus keisti Sprendimą ir sumažinus mokesčio sumą nuo 16 343 Eur iki 3 268,60 Eur konstatuotina, jog pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auga Skėmiai“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. AS-66 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą 16 343 Eur didesnį mokesčio tarifą sumažinant iki 3 268,60 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 60 euro centų).

Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auga Skėmiai“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.