Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-03482-2012-3)

2013 m. vasario 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui S. B., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei L. P., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo vaikui padidinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Dėl to netenkinamas apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 185 str., 322 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą L. B., gim. 2001-12-16. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-02 sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ja šalys susitarė, kad nepilnametės dukros Lukrecijos gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu S. B.. Šalys taip pat susitarė, kad dukra dvi savaites per mėnesį gyvens pas tėvą, o dvi savaites – pas mamą. Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad dukrai turėtų būti nustatyta gyvenamoji vieta su juo, nes ieškovė nepilnamete dukra rūpinasi, su ja bendrauja nereguliariai, teismas nenustatė, jog atsakovo aplinka dukrai tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimo sveiko vaiko normaliam vystymuisi.

Teismas turėjo išsiaiškinti aplinką, į kurią vaikas pateks, ieškovės sutuoktinio požiūrį į vaiką. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės: mergaitė reguliariai bendrauja ir su motina (t. 1, b. l. 40–58, t. 2, b. l. 2–3), kad jos turtinė padėtis pagerėjo ir šiuo metu ji turi galimybę auginti dukrą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-08-13 ieškovė sudarė santuoką su I. P., 2011-12-25 jiems gimė dukra M. P. (t. 1, b. l. 9, 10). Ieškovė turi gyvenamąjį būstą – ji su šeima gyvena jos sutuoktinio mamai A. P. priklausančiame bute, adresu Laukininkų g. 11–14, Klaipėda (t. 1, b. l. 21–22). Ieškovė šiuo metu nedirba, turi vaiko priežiūros atostogas, jos gaunamos pajamos yra 1 213,61 Lt dydžio motinystės pašalpa, ieškovės sutuoktinis dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir taip pat gauna pastovų apie 2 000 Lt darbo užmokestį (t. 1, b. l. 23, 94). Pirmosios instancijos teisme apklausta nepilnametė L. B. nurodė, kad būdama pas mamą jaučiasi geriau. Mergaitė patvirtino, kad su mama susitinka dažnai, gerai sutaria tiek su ja, tiek su mamos sutuoktiniu, ir psichologiškai geriau jaučiasi būdama pas mamą, su mama aptaria iškylančias problemas. Mergaitė taip pat patvirtino, kad atsakovas nors ir nedažnai vartoja alkoholį, tuo metu ji būna pas senelius, atsakovo tėvus. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ginčo šalių dukros L. B. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, visapusiškai įvertina abiejų šalių argumentus ir byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę, ieškovės pasikeitusią situaciją ir galimybes rūpintis dukra, tai, kad yra sesuo, kuri Lukrecijai yra svarbi, šalių dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio posėdžio metu (t. 2, b. l. 24), teisėja liepė atsakovui kontroliuoti savo elgesį (t. 2, b. l. 26), atsakovas prisipažino, kad kartais apšaukia savo dukrą (t. 2, b. l. 27), kolegijos nuomone, šie faktai patvirtina, kad atsakovo būdas yra ūmus, jam sunku kontroliuoti savo elgesį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl atsakovo netinkamo elgesio (t. 1, b. l. 12, 14-15, 16, 17), atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo (t. 1, b. l. 93). Kolegijos vertinimu, paauglei mergaitei, kai prasideda lytinis brendimas, saugiau, ramiau ir tinkamiau yra gyventi šeimos aplinkoje, su motina, kuri paprastai turi daugiau galimybių ir nuovokos padėti dukrai suprasti fiziologinius kūno pokyčius ir įveikti su tuo susijusias galinčias kilti psichologines problemas bei paruošti dukrą suaugusiųjų gyvenimui, įskiepyti šeimos vertybes, išmokyti rūpintis šeimos nariais, mažąja seserimi. O neigiama aplinka, konfliktai, šūksniai, barniai daro neigiamą įtaką vaiko, ypač paauglio, vystymuisi, pažeidžia jo teisę augti ramioje ir saugioje aplinkoje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiks vaiko interesus. Mergaitė yra tokio amžiaus, kad jai reikalinga motinos globa, būtina skirti pakankamą dėmesį jos vystymuisi, sveikatos problemoms ir tobulėjimui, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina realiai užtikrintų šių vaiko poreikių tinkamą tenkinimą. Vaikas noriai bendrauja ir su tėvu, jį myli, jie palaiko ryšį, taip pat mergaitė bendrauja ir su savo seneliais iš tėvo pusės, atsakovas rūpinasi vaiko išsilavinimu, laisvalaikiu ir daug skiria tam dėmesio, todėl jos ryšys su tėvu dėl pasikėtusios gyvenamosios vietos nenutrūks ir nepasikeis, juolab, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nesikeičia. Šioje byloje iš naujo nebuvo sprendžiama šalių bendravimo su vaiku tvarka, šalys dėl to nereiškia reikalavimų, dėl to laikytina, kad šalys šiuo metu neturi ir ginčo, nes jau atsižvelgia į sugebančio savo nuomonę išreikšti vaiko norus, todėl kolegija mano, kad šiuo metu nusistovėjusios ir šalių susitarimu nustatytos bendravimo tvarkos keitimas gali pakenkti vaikui, todėl savo iniciatyva netaiko CPK 376 str. 2 d. ir nenustato kitos bendravimo tvarkos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vaiko interesus turėti saugius namus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus, kiekvieno iš tėvų aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, Vaikų teisių apsaugos tarnybų pateiktas išvadas, kad vaiko interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina, byloje esančius medicininius dokumentus, mano, kad vaiko interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos su motina nustatymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad pats atsakovas nurodė, jog dukros išlaikymui per mėnesį skiria apie 2 000 Lt, įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas ir tai, kad atsakovas turi galimybę teikti dukrai didesnį nei minimalų išlaikymą, iš atsakovo priteisė išlaikymą dukrai, mokant po 700 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 213 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 94). Nekilnojamojo turto ieškovė neturi (t. 1, b. l. 92). Atsakovo gaunamos pajamos yra 8 000 Lt (t. 1, b. l. 132–-139). Atsakovas nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį skiria apie 2 000 Lt. Vaikas lanko mokyklą, todėl yra būtinos mokymo ir ugdymo priemonės, lanko teniso ir kanklių būrelius, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog dukters išlaikymui atsakovas turėtų skirti didesnį nei minimalų išlaikymą, tai yra 700 Lt. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek dukters poreikių kitimą nuo ankstesniojo teismo sprendimo priėmimo, tiek kitus dėmesio vertus dukters poreikius. Sumažinus išlaikymo dydį, nebūtų išsaugota protinga vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyra, taip pat būtų pažeistas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai turėtų būti priteisiamos jo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė L. P. advokatei Reginai Baranauskienei sumokėjo 1 000 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo S. B. ieškovei L. P. priteisti 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.