Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovei D. S., ieškovės atstovei advokatei L. B., išvadą teikiančios institucijos atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui V. A., išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad vaikas M. A. serga onkologine liga.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinį palaikė, atsižvelgiant į tai, kad vaikas serga onkologine liga, prašė teismo iniciatyva išlaikymo sumą padidinti iki 600,00 Lt per mėnesį.

Atsakovui tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau į teismo posėdį atsakovas neatvyko, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovės, jos atstovės paaiškinimais nustatyta, jog šalys turi nepilnametį sūnų M. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). M. A. nustatytas lengvas neįgalumo lygis, jis serga onkologine liga (b.l. 12, 13, 14-15). Ieškovė yra bedarbė, jos gautos pajamos už socialines išmokas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio iki 2013 m. spalio sudaro 5589,34 Lt (b.l. 11, 17-18). Atsakovė gyvena su sugyventiniu D. T., su juo turi dukrą K. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9). D. T. gautos pajamos už socialines išmokas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio iki 2013 m. spalio sudaro 16862,00 Lt (b.l. 10).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

LR CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt.

Nepilnametis vaikas M. A. gyvena su ieškove. Vaikas sunkiai serga, jam reikalinga nuolatinė intensyvi priežiūra. Atsakovą vaikas mato retai, jis vaiku nesirūpina. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad M. A. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

Nei ieškovė, nei atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl šis klausimas nespręstinas, tačiau pažymėtina, kad CK 3.170 straipsnis numato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti auklėjant vaiką, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Neabejotina, jog vaiko gerovė priklauso ir nuo jam abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydžio. Išlaikymo dydžio klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, įvertinus bylos faktines aplinkybes.

Vadovaujantis vaiko teisių ir interesų prioriteto, proporcingumo vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principais, vaikui nustatytinas įmanomai maksimalus išlaikymo dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004), tik jeigu tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, tai galima priteisti mažesnį negu MMA išlaikymą.

Vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu, pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10-nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

Pažymėtina, kad atsakovas į bylą atsiliepimo nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, apie gaunamas darbines pajamas. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip rūpinasi vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, ugdymu, todėl darytina išvada, kad atsakovas nežino apie tikruosius ir realius vaiko poreikius.

Iš bylos duomenų matyti, jog visa priežiūros našta, kuri dažnai negali būti skaičiuojama ir išreiškiama materialine išraiška, tenka vien ieškovei jau dešimt metų. Kasacinis teismas aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).Pažymėtina tai, kad ieškovės galimybes suteikti tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi apriboja jos materialinė padėtis ir sunki vaiko liga, dėl kurios ieškovei yra apribota galimybė dirbti, nes visą laiką privalo skirti vaiko gydymui ir slaugai. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnamečiam sūnui šiuo metu yra 12 metų, o tokio amžiaus vaiko poreikiai yra dideli, tokio amžiaus vaikas sparčiai auga, be to, vaikas turi sveikatos problemų – nustatytas neįgalumas dėl onkologinės ligos (b. l. 12-15). Nepaisant sveikatos problemų, ieškovė nurodo, jog sūnus lanko plaukimo pamokas. Taigi šalių sūnui dar reikalinga speciali apranga bei higienos priemonės. Byloje ieškovė pateikė visų būtinų išlaidų sąrašą vaiko išlaikymui. Atsakovas nenuginčijo jų dydžio, nes, kaip nurodyta anksčiau, jis nežino ir negali žinoti tikrųjų vaiko poreikių. Negalima nepaminėti ir to, jog išlaikymas nepilnamečiam vaikui reikalingas dabar, o ne kada nors ateityje. Įvertinusi šias aplinkybės darytina išvada, jog yra pagrindas konstatuoti, jog šalių nepilnamečiam sūnui yra reikalinga skirti didesnį nei vienos minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, jog nepilnamečio vaiko motina, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, rūpinasi jo gydymu slauga ir pan. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai.

Iš teismo surinktų duomenų matyti, jog šiuo metu atsakovas dirba UAB „Tanagra“ ir gauna minimalų darbo užmokestį. Duomenų apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, nėra, yra jauno, darbingo amžiaus.

Tėvai, atsakingi už vaiko išlaikymą, kuris dar turi ir sveikatos problemų, turi imtis visų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, ieškotų tokio darbo ar siektų tokių pajamų, iš kurių būtų teikiamas pakankamas išlaikymas vaikui. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias atsakovo materialinę padėtį. Tikrąją turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) įrodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo (CPK 178 straipsnis). Iš teismo surinktų duomenų apie atsakovo turimą turtą, matyti, kad atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto,- atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), taip pat automobilis (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovė neturi jokio turto, gyvena sugyventiniui priklausančiame bute. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai sunkesnė lyginant su atsakovu.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pagal MMA apskaičiuota išlaikymo dalis nemažintina net bedarbiams (pav., Vilniaus apygardos teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-115/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-370/2011). Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teisminius precedentus (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).

Įvertinus anksčiau nurodytus argumentus, atsižvelgiant į šalių turimas pajamas, į materialinę šalių padėtį, į vaiko padidintus poreikius, kurie yra susiję su liga, teismas mano, jog atsakovo materialinė padėtis yra pakankama teikti didesnį negu nustatyto minimalaus atlyginimo ½, išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Nustatytas didesnis išlaikymas, negu ieškovės reikalaujamas, nepažeis proporcingumo principo, todėl teismas šioje byloje vadovaujantis vaiko interesais turi pagrindą viršyti ieškovės pareikštus reikalavimus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui, mokant po 600,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CK 6.461 straipsnio 2 dalis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Ieškovė nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas lėšas tvarko uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodo, kad atsakovas lėšų vaikui išlaikyti visiškai neteikia nuo 2004 m. ir prašo priteisti iš atsakovo 18000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu būtų teikęs lėšas vaikui išlaikyti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovės parodymais. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, priešingų aplinkybių neįrodinėjo. Juolab, kad atsakovas net ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos neteikia vaikui išlaikymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas 18000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. iki 2013-11-12 ( 36 mėnesiai x 500 Lt/mėn.).

Pažymėtina, jei vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, ilgiau kaip mėnesį negauna teismo nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį, turi teisę kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją išmokoms gauti. Taip pat konstatuotina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikams, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol toks teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, net vaikų tėvams rūpinantis jais kitais būdais, nei nurodyta sprendime, baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje nėra duomenų apie ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

Nustatyta, kad ieškovė pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Šioje byloje patenkinti visi ieškovės reikalavimai.

Šioje byloje valstybė patyrė 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat valstybė patyrė 900,00 Lt išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą ieškovei (b.l. 46).

Tokiu būdu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 900,00 Lt išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą ieškovei ir 900,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (144,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 216,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris apskaičiuojamas taip: 600,00 Lt/mėn išlaikymas vaikui x 12 mėn. x 3 proc.; 540,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris apskaičiuojamas taip: 18000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas x 3 proc.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str.), iš viso 1815,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nutarė:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina ieškove D. S..

Priteisti iš atsakovo V. A. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. A., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 600,00 Lt (šešis šimtus litų 00 ct.) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2013-11-12 iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. A. 18000,00 Lt (aštuoniolikos tūkstančių litų 00 ct.) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui M. A., gim. (duomenys neskelbtini), susidariusį už laikotarpį nuo nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. iki 2013-11-12.

Ieškovę D. S. paskirti M. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš atsakovo M. A. valstybei priteisti 1815,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų 00 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.