Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1139-115/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-05-13
Bylos Nr.: 2A-1139-115/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
Ieškovas: J. L.
Atsakovas: V. G.
Trečiasis asmuo: K. G.
Išvadą teikia: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1139-115/2011

Teisėja Audronė Bugelevičienė Procesinio sprendimo kategorijos:

78.2.1.; 121.1.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Virginijos Volskienės, Tatjanos Žukauskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant ieškovei J. L., jos atstovei adv. G.Rokickienei,atsakovui V. G., jo atstovui adv. R.Mikulskuitrečiajam asmeniui K. G.,vertėjai O.Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje Nr. 1148-726/2010 pagal ieškovės J. L. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išmokėtų našlaitės pensijos ir vaiko išmokos priteisimo, pareikštą atsakovui V. G., institucija duodanti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. L. patikslintu ieškiniu (b.l.61-62) prašė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 1995-03-15 nutarimu iš atsakovo priteistų alimentų dukters K. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL kas mėnesį, dydį ir nustatyti, kad atsakovas moka dukteriai K. G. išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis 400 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo jam išmokėtas K. G. našlaitės pensijos išmokas nuo 2007-01-12 iki 2009-09-30 – 9645 Lt ir vaiko pinigų išmokas nuo 2007-01-12 iki 2009-07-29 – 1508 Lt.

Nurodė, kad priteisto išlaikymo neužtenka patenkinti net minimalių atsakovo dukters K. poreikių, nes K. užaugo, ženkliai padidėjo ir jos poreikiai, atsakovo dukters išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia vis didesnių lėšų, be to, ženkliai pakilo visos kainos (būsto mokesčių, maisto produktų, paslaugų, drabužių, avalynės ir kt.). Atsakovo dukters išlaikymui reikėtų skirti per mėnesį vidutiniškai po 800 Lt, yra būtinos papildomos lėšos K. ugdymui, jos laisvalaikio pomėgiams, prasidėjus mokslo metams, reikėjo pirkti avalynę, drabužius, mokymosi priemones. Teigė, kad dėl išaugusių vaiko poreikių būtina padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 400 Lt per mėnesį. Atsakovas, turi visas galimybes dirbti ir turėti didesnes pajamas, kurios užtikrintų ir jo dukters minimalių poreikių patenkinimą. Nurodė, kad 2007-01-12 mirė K. G. motina V. G. (ieškovės duktė ir atsakovo sutuoktinė). Atsakovas savo dukters K. G. neišlaikė, paliko ją gyventi pas ieškovę (senelę). Atsakovas nusavino išmokas, valstybės skirtas K. po motinos mirties - nuo 2007-01-12 iki 2009-09-30 atsakovui išmokėtas našlaitės pensijas 9645 Lt sumai ir vaiko pinigų išmokas nuo 2007-01-12 iki 2009-07-29 – 1508 Lt. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-29 sprendimu K. G. atskirta nuo tėvo V. G., jai nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta ieškovė, K. G. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su rūpintoja (ieškove). Iš atsakovo turi būti išieškotos atsakovui išmokėtos ieškovės rūpintinei K. G. skirtos išmokos po motinos V. G. mirties, kurios atsakovo nebuvo panaudotos dukters K. interesams. Pripažino, kad iš šių pinigų atsakovas dukteriai K. nupirko akinius už 340 Lt, striukę už 150 Lt, džinsus už 20 Lt, batus už 120 Lt, šalį už 10 Lt, palaidinę už 30 Lt ir keletą kartų nupirko vaisių ir sūrelių už ne daugiau kaip 25 Lt. Viso už 695 Lt. Todėl šia suma mažintina ieškotina iš atsakovo pinigų suma. Kitokio išlaikymo iš tėvo K. negavo, su tėvu per laikotarpį nuo motinos mirties negyveno nė vienos dienos ir tai įrodo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-29 sprendimas. Nors tėvas dukrai du kartus davė po 50,00 Lt Kalėdų proga, šie pinigai negali būti įskaitomi kaip išlaikymui skirti pinigai.

Atsiliepimas

Atsakovas V. G. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies (b.l.71-74). Nurodė, kad Vilniaus m. 2-os apylinkės teismas 2008-02-28 sprendimu (civ. byloje Nr. 2-646-611/2008) patenkino jo priešieškinį ir nustatė jo dukros K. gyvenamąją vietą su atsakovu, t.y. jos tėvu, bei įpareigojo ieškovę J. L. (K. senelę) grąžinti jam dukrą. Minėtu sprendimu teismas nustatė, kad ieškovei J. L. negrąžinus dukros K. G., atsakovui yra suteikiama teisė susigrąžinti dukrą per antstolį ir policijos pareigūnus. Nurodo, kad dukros K. gyvenamoji vieta nuo 2007-02-01 buvo nustatyta su atsakovu, jos tėvu, taigi jis ja pilnai rūpinosi, tenkino visus dukros poreikius. Nurodo, kad tik 2009-06-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismas priėmė sprendimą (civ.byla Nr. N-2-1013-574/2009), kuriuo atskyrė jo dukrą Kariną nuo atsakovo, dukros rūpintoja paskyrė ieškovę J. L. bei nustatė dukros K. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja. Šis sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir po 30 dienų įsiteisėjo. Dėl to ieškovė teisėta jo dukros globėja tapo tik po sprendimo įsiteisėjimo (CPK 279 str.). Nurodė, kad jis dukra nuolat rūpinasi kaip vaiko tėvas, vedžioja pas gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, rengia, t.y. pirkdavo ir dabar perka drabužius, reikalingus daiktus, lanko dukrą mokykloje tėvų susirinkime ir t.t. Ir šiuo metu pagal galimybes tinkamai rūpinasi dukra. Nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti 11153,00 Lt sumą. Minėtas lėšas jis tikrai gavo kaip teisėtas dukros K. tėvas, nes vaiko priežiūra ir nuolatinė gyvenamoji vieta Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 2008-02-28 sprendimu (civ. byloje Nr. 2-646-611/2008) buvo nustatyta su juo. Visos gautos lėšos išimtinai buvo panaudotos tik dukros interesams. 2008 metais Vilniaus m. 2-os apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-646-611/2008 ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti iš jo išlaikymą. Jis dukra po motinos mirties rūpinosi tiek materialiai, tiek moraliai, visada stengėsi būti geras ir pavyzdingas tėvas. Išlaikymą teikdavo geruoju, todėl ieškovė atsisakė priteisti išlaikymą iš jo. Teismas ieškovės J. L. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymą K. priėmė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Taigi išlaikymo klausimas jau buvo išspręstas. Dėl išlaikymo padidinimo nurodė, kad ieškovė kaip K. rūpintoja gauna iš valstybės kas mėnesį apie 520 Lt, šių pinigų, jo manymu, pakanka dukteriai išlaikyti. Be to, jis ilgą laiką buvo bedarbis (buvo įregistruotas darbo biržoje), šiuo metu dirba pagal darbo sutartį, uždarbis mažas, materialinė padėtis yra itin sunki, todėl galėtų teikti dukteriai kas mėnesį tik 200 Lt dydžio išlaikymą.

Tretysis asmuo K. G. prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS išvadoje nurodyta, kad per laikotarpį, kuomet buvo priteistas išlaikymas, žymiai išaugo vaiko poreikiai ir šiuo metu teikiamas išlaikymas neatitinka galiojančių įstatymų, teismų praktikos.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai (b.l.151-156). Pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 1995-03-15 nutarimu priteisto iš V. G. išlaikymo dukteriai K. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir nustatyti, kad atsakovas teikia išlaikymą dukteriai K. G., periodinėmis kasmėnesinėmis 400 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-26) iki K. G. pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo K. G. atsakovui išmokėtas nuo 2007-01-12 iki 2009-09-30 K. G. našlaitės pensijos išmokas 9645 Lt ir nuo 2007-01-12 iki 2009-07-29 išmokėtas vaiko pinigų išmokas 1508 Lt,iš viso priteisė 11.153 Lt. Paskyrė ieškovę nepilnametei K. G. priteistų piniginių lėšų administratore. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 406,59 Lt žyminį mokestį, 35,54 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei antrinės teisinės pagalbos išlaidas- 860 Lt.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nepilnametės poreikiai per laikotarpį nuo 1995-03-15, kai buvo priteistas išlaikymas, pasikeitė - žymiai išaugo. Nuo 1995 m. praėjo daugiau nei 15 metų, vaikas paaugo ir ženkliai padidėjo vaiko poreikiai, jo išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia didesnių lėšų, be to, nuo 1995 m. žymiai išaugo būsto mokesčių, maisto produktų, paslaugų, drabužių, avalynės ir kt. kainos. Teismas nustatė, kad atsakovas nekilnojamų bei kilnojamųjų daiktų neturi; nuo 2008-12-18 iki 2010-04-09 buvo įregistruotas Vilniaus darbo biržoje; 2010-02-08 atsakovas įsidarbino sandėlio darbuotoju UAB Maxima, darbdavys jam moka minimalų 4,85 Lt valandinį atlygį su vėlesniais indeksavimais. Atsakovo teigimu, jis per mėnesį uždirba vidutiniškai 900 Lt. Atsakovas gyvena 2 kambarių, jo motinai J. G. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini); kitų išlaikytinių neturi, kaip pats nurodo, yra materialiai remiamas jo motinos pensininkės J. G.. Iš gaunamų pajamų atsakovas privalo išlaikyti save ir nepilnametę dukterį. K. G. nuo 2009-07-29 gauna rūpybos išmoką ir išmoką vaikui ir tai sudaro 520 Lt, pastaruoju metu gavo iš atsakovo 200 Lt dydžio išlaikymą. K. G. neturi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų. Teismas sprendė, kad dėl žymiai išaugusių vaiko poreikių būtina padidinti teismo priteistą išlaikymą. Ieškovės teigimu, ji vidutiniškai per mėnesį K. išlaikymui skiria apie 800 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovas 16-tės dukters išlaikymui turėtų skirti ne mažiau 400 Lt į mėnesį, o kitą dalį K.skiria valstybė, kas mėnesį jai mokėdama 353 Lt dydžio našlaitės pensiją, ir toks išlaikymas atitiktų nepilnametės interesus ir būtų proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, į jo sveikatos būklę (sveikas, darbingas), ir tą aplinkybę, kad šiuo metu atsakovas turi tik vieną išlaikytinę dukterį K.. Teismas sprendė, kad atsakovas perdėtai akcentuoja savo mažas pajamas ir negalėjimą gerai uždirbti. Atsakovas neįrodė, kad maksimaliai išnaudojo visas galimybes gauto geriau apmokamą darbą. Teismas sprendė, kad CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas. Teismas nustatė, jog atsakovas pripažįsta, kad išmokėtas K. G. našlaitės pensijos išmokas ir vaiko pinigų išmokas nuo 2007-01-12 iki 2009-07-29 – 1508 Lt jis gavo ir šiomis išmokomis disponavo, nes, jo manymu sutinkamai su galiojančiais įstatymais, jos buvo skirtos vaiko tėvui. Teismas nustatė, kad atsakovo duktė K. G. po savo motinos V. G. mirties (2007-01-12) liko gyventi kartu su ieškove, nė vienos dienos negyveno kartu su savo tėvu, ir gyvena iki šiol su savo rūpintoja (ieškove). Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-06-29 sprendimu K. G. atskirta nuo tėvo V. G., jai nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta ieškovė, K. G. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su rūpintoja (ieškove). Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo teiginius, ir sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas jam išmokėtas K. G. našlaitės pensijos išmokas ir vaiko pinigų išmokas panaudojo išimtinai dukters K. interesais. Teismas atsižvelgdamas į šalių valią, ieškovės prašomą priteisti pinigų sumą 10800 Lt sumažino 695 Lt. Teismas atsakovo patirtas išlaidas dukters išlaikymui laikotarpyje nuo 2007-01-12 iki 2009-09-30 vertino kaip dukters išlaikymo išlaidas. Teismas sprendė, kad K. G. valstybės paskirtos našlaitės pensijos ir vaiko pinigų išmokos buvo skirtos išimtinai K. G., šios išmokos yra jos nuosavybė ir turėjo būti panaudotos tik K. G. interesams.

Šalies argumentai

Apeliantas (atsakovas) V. G. pateikė apeliacinį skundą (b.158-162), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, iš atsakovo priteisti K. G. 250 Lt išlaikymą kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-26) iki K. G. pilnametystės. Kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, jog teismas neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį, į tas aplinkybes, jog apeliantas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, buvo registruotas darbo biržoje, šiuo metu uždirba apie 900 Lt, gyvena motinai priklausančiame bute, yra jos remiamas finansiškai. Turi galimybę teikti dukrai ne didesnį nei 250 Lt išlaikymą. Pažymi, jog priteisus 400 Lt išlaikymą dukros mėnesio pajamos (920 Lt) viršytų jo mėnesio pajamas. Pati ieškovė nurodė, kad mergaitei išlaikyti reikia nuo 400 iki 600 Lt. Pažymi, jog nors dukra gyveno su močiute, visos lėšos, skirtos jai kaip našlaitės pensija, buvo skirtos dukrai išlaikyti, nors įrodymų nerinko, maisto produktus, drabužius, avalynę pirkdavo turguje. Pati ieškovė atsisakė prisiteisti išlaikymą iš apelianto, taigi išlaikymo klausimas yra išspręstas. Mano, kad teismas nevertino pateiktų įrodymų – bankinių pavedimų, iš kurių matyti, kad apeliantas pervedė lėšas dukros išlaikymui.

Atsiliepimas

Ieškovė J. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.170-171) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas, šiuo metu trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, kurie vidutiniškai uždirba apie 3000 Lt, taigi pagal Trakų rajono apylinkės teismo 1995-03-15 nutarimą atsakovas turėtų mokėti dukrai 750 Lt kas mėnesį, gi globėja ieškiniu prašė priteisti minimalią 400 Lt sumą būtiniems atsakovo dukros poreikiams patenkinti. Tik dėl faktinės padėties, kad atsakovas neteikė dukrai net priteisto išlaikymo, ieškovė prašė padidinti priteistą sumą iki LAT 2005-06-23 nutarime nurodytos sumos. Pažymi, jog mergaitė motinos nebeturi, jos dalį kompensavo valstybė. Mergaitei jau 15 metų, jos poreikiai, lyginat su 1995 m., nepalyginamai didesni. Apelianto argumentas, kad ieškovė byloje dėl tėvo valdžios apribojimo atsisakė reikalavimo priteisti išlaikymą, nepagrįstas, nes tuo metu atsisakymas buvo sąlygotas kitų aplinkybių, ieškinys buvo atmestas, todėl ir išlaikymo klausimas nebuvo svarstomas. Pažymi, kad pats apeliantas nurodė, kad dukros našlaitės pensiją ir vaiko pinigus skyrė dukros poreikiams tenkinti, jis net neįrodinėjo, kad išlaikymą teikė iš savo pinigų, tą patvirtino ir liudijusi atsakovo motina. Daro išvadą, kad apeliantas vaiką išlaikė tik iš valstybės jai skirtų pinigų, net nemanydamas, kad dar turi skirti savo pinigų dukrai išlaikyti. Be ir šių pinigų išleidimą dukros interesais, pateisina tik už 695 Lt nupirkti atsitiktiniai pirkiniai. Apeliantas pateikė įrodymus, kad pervedė pinigus į dukros sąskaitą, bet šie įrodymai liudija, kad šie pervedimai atlikti civilinės bylos nagrinėjimo metu ir bus išskaičiuoti vykdant sprendimą. Mergaitės globėja, gaudama tas pačias išmokas, panaudoja jas pagal paskirtį, todėl turi įsiskolinimą už buto komunalinius patarnavimus, globotinės išlaikymui atiduoda jai pačiai už globą skirtus 166,00 Lt, jaučia nepriteklių, nes jaučia pareigą prioritetiškai užtikrinti globotinės poreikius.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.175-176) prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, jog apeliantas neteisingai nurodo, jog priteisus 400 Lt išlaikymą dukros mėnesio pajamos (920 Lt) viršytų jo mėnesio pajamas Nurodo, jog nepilnametė gauna 353,18 Lt dydžio našlaičių pensiją, todėl šia suma yra sumažinta globos (rūpybos) išmoka ir nepilnametė gauna 166,82 Lt dydžio globos (rūpybos) išmoką. Priteisus iš atsakovo 400 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, nepilnametė nebegautų globos (rūpybos) išmokos, nes priteistas išlaikymas viršytų globos (rūpybos) išmoką. Teigia, jog atsakovas neįrodė, kad gaunamas išmokas skyrė dukrai išlaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (atsakovas) V. G. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra patenkintas ieškovės J. L. ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išmokėtų našlaitės pensijos ir vaiko išmokos priteisimo.

Kolegija pažymi, kad CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).).

Pagal kasacinio teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800Lt. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m, sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pagal Trakų apyl. teismo 1995-03-15 nutarimą dukros K. išlaikymui kas mėnesį turėjo mokėti ¼ darbo užmokesčio ar kitų pajamų, bet ne mažiau kaip 1MGL dydžio (b.l.3-5). Mergaitės motinai 2007-01-12 mirus, Karina nuo to laiko gyveno su senele (ieškove), nors 2008-02-28 teismo sprendimu jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu (b.l.26-35). Karina nuo tėvo atskirta 2009-06-29 teismo sprendimu, kuriuo mergaitei nustatyta rūpyba, o ieškovė paskirta jos rūpintoja (b.l.8-9). Tai rodo, kad atsakovas pagal įstatymą turi teikti išlaikymą be motinos likusiai dukrai, kurios poreikiai per daugiau kaip 15 metų pasikeitė (išaugo). Be to, nuo 2001-07-01 įsigaliojo naujas CK, kurio pagrindu pasikeitė nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo forma ir dydis (CK 3.196str.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepilnametės K. minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 800Lt suma, kurios dydis atitinka MMA. Kolegija sprendžia, kad teismo nustatyta 800Lt dydžio per mėnesį periodinių išmokų suma, reikalinga dukros K. išlaikymui, nėra per didelė, nes mergaitė yra beveik 17 metų ir mokosi. Pažymėtina ir tai, kad teismo nustatyto dukrai reikalingo išlaikymo dydžio apeliantas nepaneigė, nes nepateikė jokių skaičiavimų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog tokio amžiaus besimokančiai paauglei gali pakakti ir mažesnės sumos. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad dukros išlaikymui kas mėnesį pakanka 600Lt, iš kurių ji 520Lt gauna iš valstybės, todėl pagal atsakovo turtinę padėtį realiai gali būti priteista 250Lt. Be to, iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos atsiliepimo į skundą(b.l.175-176) matyti, kad priteisus išlaikymą iš tėvo, mergaitė iš valstybės gaus tik 353,18Lt dydžio našlaitės pensiją, o 166,82Lt dydžio globos(rūpybos) išmoka mokama nebus. Tai rodo, kad įskaitant 400Lt, kuriuos tėvas privalės mokėti mergaitės išlaikymui, kas mėnesį jai teks 753,18Lt ir ši suma yra mažesnė už MMA. Nustatyta, kad atsakovas kas mėnesį vidutiniškai uždirba 1000Lt be mokesčių(b.l.101). Tačiau jis yra palyginus jauno amžiaus, darbingas, neturi kitos šeimos ir išlaikytinių. Todėl kolegija sprendžia, kad apeliantas faktiškai gali susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą ir priteista iš jo 400Lt periodinių išmokų dydžio suma negali būti pripažinta neprotinga ir mažintina, nes tuo būtų neužtikrinta dukros minimalių poreikių patenkinimas ir pažeista įstatymu saugomi nepilnamečio vaiko interesai. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo skundas dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo netenkintinas.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo yra priteista nuo 2007-01-12 iki 2009-09-30 gauta dukrai skirta našlaitės pensija - 9645Lt sumai ir nuo 2007-01-12 iki 2009-07-29 išmokėti 1508Lt sumai vaiko pinigai. Kolegija pažymi, kad mergaitė tuo periodu su atsakovu negyveno ir apeliantas šią aplinkybę pripažįsta, nors minėtu teismo sprendimu K. gyvenomoji vieta ir buvo nustayta su tėvu. Taigi, visi valstybės išmokėti pinigai turėjo atitekti dukrai, tuo tarpu juos gavo atsakovas, kuris nepateikė įrodymų, kad pinigai buvo panaudoti mergaitės išlaikymui (CPK 178str.). Ieškovė ir dukra pripažino, kad atsakovas dukrai yra nupirkęs daiktų už 695Lt ir šią aplinkybę iš dalies patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l.129-135). Be to, atsakovas yra dukros tėvas ir prie dukros išlaikymo faktiškai turėjo prisidėti ir savo sąskaita, o ne tik iš valstybės gaunamų išmokų. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas turi grąžinti dukrai skirtus pinigus (CK 3.186str.). Be to, kolegija mano, kad priešingu atveju atsakovas dukros sąskaita faktiškai ir praturtėtų, kas prieštarauja įstatymui ir valstybės mokėtų vaikui išmokų paskirčiai. Šiuo atveju teisinės reikšmės neturi ir atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovė atsisakė išlaikymo priteisimo anūkei, nagrinėjant ginčą teisme dėl tėvo valdžios apribojimo ir mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo, nes išlaikymas turėjo būti teikiamas ir ir pagal galiojantį teismo nutarimą(b.l. 3, 26-30). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas nurodytu periodu iš valstybės gavo 10340,10Lt dukrai skirtos našlaitės pensijos ir 1508Lt vaiko pinigų, t.y. iš viso 11848,10Lt, iš kurių 695Lt teismas pripažino išleistus dukros interesais ir dėl šios sumos ginčo nėra. Dėl šios priežasties teismas 695Lt sumažino iš atsakovo priteistiną sumą dukrai ir priteisė 11153Lt. Tačiau apeliantas pateikė teismui 2009-09-18 ir 2010-10-10 mokėjimų kvitus, iš kurių matyti, kad atsakovas valstybei grąžino jam permokėtus pinigus 312Lt sumoje (b.l.117,118). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, 312Lt yra mažintina iš atsakovo priteistini dukrai skirti pinigai (vaiko ir našlaitės pensijos išmokos), tenkinant iš dalies apeliacinį skundą. Tuo tarpu atsakovo pateikti 2009-10-30 ir 2010-10-12 mokėjimai nepilnametei K. bendrai 497Lt sumai yra skirti jos išlaikymui, kuris pagal teismo sprendimą turi būti mokamas nuo 2009-10-19, todėl priteistina iš atsakovo gautų išmokų suma daugiau nemažinama. Pažymėtina, kad apeliantas yra pateikęs ir kompiuterinės technikos įsigijimą patvirtinančius dokumentus (b.l.125-128,136), tačiau jie neįrodo, kad ši technika buvo pirkta dukrai, nes ji yra įsigyta apelianto vardu. Tokiu būdu iš atsakovo priteistina dukrai suma sudaro 10841,10 Lt(11848,10Lt-695Lt-312Lt).

Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas tik iš dalies, t.y. sumažinant iki 10841,10Lt priteistinas iš atsakovo jo gautas dukrai skirtas išmokas, perskaičiuojant žyminį mokestį, o likusioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas, nes tenkinti daugiau apeliacinį skundą nėra pagrindo (CPK 326str.1d.3p.).

Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96str., iš apelianto priteistinos apeliacinėje teismo instancijoje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, o taip pat atidėta ir nesumokta žyminio mokesčio dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą civilinėje Nr. 1148-726/2010 iš dalies pakeisti, t.y. sumažinti iki 10841,10Lt iš atsakovo V. G. priteistą K. G. našlaitės pensijos ir vaiko pinigų sumą, o taip pat sumažinti iki 397,23Lt priteistą valstybei žyminį mokestį. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. G. 192,23Lt valstybei žyminio mokesčio ir 9,85Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjos Virginija VolskienėTatjana Žukauskienė