Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-12-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-13060-1032/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-10
Bylos Nr.
2YT-13060-1032/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
A. B., S. P., M. M. P.
Suinteresuotas asmuo
M. B.
Kategorijos
  • 3.2.4.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-13060-1032/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08647-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.12. 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.11; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja R. Z.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B., S. P. ir M. M. P. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų suinteresuotas asmuo M. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2019 m. lapkričio 4 d. patvarkymą Nr. S-19-5-33858 dėl turto įkainojimo, kuriuo antstolė nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. S-18-5-6821 įkainojo 196 000 Eur. Nurodo, kad skundžiamame patvarkyme nurodyta turto vertė yra nustatyta remiantis ekspertizės aktu Nr. E1927 GT, kuriuo nepagrįstai buvo nustatyta pareiškėjams priklausančio turto mažesnė vertė nei to paties turto 2018 m. sausio 11 d. ekspertizės aktu Nr. 180111LCH-01, todėl antstolės patvarkymas yra neteisėtas.

Antstolė 2019 d. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. S-19-5-35201 pareiškėjų skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, jame nepateikta jokių juridiškai pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad vykdymo procese areštuoto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vertė yra nustatyta netinkamai. Pareiškėjai skunde nepagrįstai remiasi nekilnojamojo turto kainų didėjimu laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m., kuris neaktualus, nes šiuo atveju yra aktuali nekilnojamojo turto kainų kaita nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio. Pažymi ir tai, jog vykdymo eigoje proceso šalims ne kartą raštu buvo išaiškinta teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje, savarankiškai parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą savo pasiūlytam pirkėjui. Pažymi, kad priverstinis nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, realizavimas pradėtas dar 2017 m. gruodžio 27 d., todėl skolininkas / turto savininkai turėjo pakankamai ilgą laikotarpį, per kurį galėjo surasti ir pasiūlyti areštuoto nekilnojamojo turto pirkėją už skolininkui/ turto savininkams priimtiną kainą, tačiau to nepadarė, o tai tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjai nėra suinteresuoti operatyviu ir realiu atsiskaitymu su išieškotoja.

2019 m. gruodžio 10 d. teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl duomenų išreikalavimo, kuriuo prašoma teismo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į Lietuvos Respublikos Statistikos departamentą (toliau – statistikos departamentas) su prašymu pateikti išvadą apie nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčius Klaipėdos mieste nuo 2017 m. gruodžio iki 2019 m. gruodžio. Nurodo, kad savo skundą argumentus dėl skundžiamu antstolės patvarkymu nustatytos turto kainos neatitikimo rinkos kainoms grindžia viešais duomenimis pateiktais viešojo administravimo subjekto, kurio pagrindinė funkcija rinkos duomenų analizė. Sutinka, kad antstolės patvarkyme, kuriuo ji netenkino pareiškėjų skundo ir perdavė jį nagrinėti teismui išsakyta nuomone, jog skunde pareiškėjai aptardami nekilnojamojo turto rinkos pokyčius nurodė neaktualų laikotarpį, tačiau su skundo nagrinėjimu susijusio laikotarpio duomenys dar nėra viešai pateikti, todėl yra būtina kreiptis į statistikos departamentą su prašymu pateikti išvadą apie nekilnojamojo turto kainų pokyčius Klaipėdos mieste ginčui aktualiu laikotarpiu. Papildomai pateikia valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ išrašą apie turto vertės nustatymą masinio vertinimo būdu, kuris yra ženkliai didesnis nei pateiktas eksperto išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skundo padavimo termino

CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjai kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės veiksmų, t. y. antstolės Brigitos Tamkevičienės 2019 m. lapkričio 4 d. priimto patvarkymo Nr. S-19-5-33858 2019 m. lapkričio 7 d. (vykdomosios bylos (toliau – vykd. b.) Nr.0005/17/01749 bylos lapas (toliau – (b. l. 344-345), todėl konstatuotina, kad pareiškėjai nėra praleidę CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.

Byloje nustatytos aplinkybės

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo septynias vykdomąsias bylas pradėtas pareiškėjų atžvilgiu:

1) Nr. 0005/17/01746 dėl 860,59 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės M. M. P., išieškotojos M. B., naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1225-2017 (vykd. b. Nr. 0005/17/01746 b. l. 1, 3);

3) Nr. 0005/17/01749 dėl 37 473,03 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidaraus skolininko A. B., išieškotojos M. B. naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1225-642/2017 (vykd. b. Nr. Nr. 0005/17/01749 b. l. 1, 10);

4) Nr. 0005/17/01750 dėl 37 473,03 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidaraus skolininko S. P. išieškotojos M. B. naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1225-642/20175 (vykd. b. Nr. Nr. 0005/17/01750 b. l. 1, 3);

5) Nr. 0005/17/01751 dėl 37 473,03 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidarios skolininkės M. M. P. išieškotojos M. B. naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 vykdomąjį raštą Nr. e2-1225-642/2017 (vykd. b. Nr. Nr. 0005/17/01750 b. l. 1, 4);

6) Nr. 0005/19/00662 dėl 100 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. P., išieškotojos M. B., naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. vykdomąjį raštą Nr. 2YT-3542-793/2019 (vykd. b. Nr. 0005/19/00662 b. l. 1, 3);

7) Nr. 0005/19/00663 dėl 100 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės M. M. P., išieškotojos M. B., naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. vykdomąjį raštą Nr. 2YT-3542-793/2019 (vykd. b. Nr. 0005/19/00662 b. l. 1, 3).

Vykdant priverstinį skolų išieškojimą, išieškojimas nukreiptas į vykdymo procese areštuotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamąjį namą, kurio bendras 464,96 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 27 d. antstolės patvarkymu Nr. S-17-5-25363 paskirta ekspertizė areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti (vykd. b. Nr. Nr. 0005/17/01749 b. l. 58-59). 2018 m. sausio 11 d. ekspertizės aktu Nr. 180111LCH-01, parengtu teismo ekspertės Larisos Choroševos, M. M. P. ir S. P. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 464,96 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, rinkos vertė nustatyta – 268 000 Eur

dė)

nė nnsė (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 95).

2018 m. sausio 15 d. priimtas patvarkymas Nr. S-18-5-1313 dėl turto įkainojimo, kuriuo aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įkainotas bendra 268 000 Eur suma (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 1, 89-90).

Patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-18-5-1313 proceso šalims įteiktas tinkamai. Antstolės kontoroje joks prieštaravimas dėl vykdymo procese nustatytos areštuoto turto vertės gautas nebuvo. Turto savininkai nepasinaudojo jiems suteikta teise, įtvirtintina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje, ir realizuotinam turtui savo pirkėjo nepasiūlė. Todėl 2018 m. vasario 7 d. paskelbtos pirmosios areštuoto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, varžytynės Nr. 149698 (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 101).

Varžytynės baigėsi 2018 m. kovo 9 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 717 straipsnio 1 dalies 1 punktu pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 112-113).

Išieškotoja M. B. atsisakė perimti pirmosiose varžytynėse neparduotą turtą todėl 2018 m. kovo 9 d. paskelbtos antrosios areštuoto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 151139 (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 114, 119).

Antrosios varžytynės baigėsi 2018 m. balandžio 9 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 717 straipsnio 1 dalies 1 punktu antrosios varžytynės taip pat paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Išieškotoja M. B. atsisakė perimti antrosiose varžytynėse neparduotą turtą (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 168-169).

2019 m. rugsėjo 30 d. buvo atnaujintas priverstinis skolų išieškojimas iš nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir priimtas patvarkymas Nr. S-19-5-28903 dėl turto įkainojimo, kuriuo vykdymo procese areštuotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),ir pastatas - gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 464,96 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įkainoti bendra 160 800 Eur suma (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 284-285).

Skolininkai S. P., M. M. P. ir A. B. 2019 m. spalio 4 d. antstolei pateikė 2019 m. spalio 2 d. skundą, prašydami panaikinti antstolės 2019 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. S-19-5-28903 dėl turto įkainojimo, motyvuojant tuo, kad išieškojimas į tą patį turtą nukreiptinas po metų, todėl ir įkainojimo procedūra turi būti kartojama iš naujo. Taip pat nurodoma, kad turtą įkainojant antrųjų varžytynių kaina yra dirbtinai mažinama turto vertė, o pardavus jį iš antrųjų varžytynių vertė sieks 20 proc. visos turto vertės (vykd. b. Nr. Nr. 0005/17/01749 b. l. 287-288).

2019 m. spalio 10 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-l 9-5-30323, kuriuo tenkino pareiškėjų A. B., M. M. P. ir S. P. 2019 m. spalio 2 d. skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. panaikino 2019 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-19-5-28903 (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 299-301).

2019 m. spalio 15 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-19-5-31063 dėl eksperto skyrimo, kuriuo paskyrė žemės sklypo, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 464,96 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turto vertės nustatymo ekspertizę, šio turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus, pavedant atlikti teismo ekspertui Giedriui Tamašauskui. 2019 m. spalio 15 d. patvarkymu Nr. S-19-5-31063 dėl eksperto skyrimo vykdymo proceso šalims išaiškinta teisė pareikšti ekspertui nušalinimą. Kadangi paskirtam ekspertui nušalinimas pareikštas nebuvo, turto vertintojui ekspertui nurodyta pradėti areštuoto nekilnojamojo turto vertinimo darbus (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 314-315).

Antstolės kontoroje 2019 m. spalio 29 d. buvo gautas ekspertizės aktas Nr. E1927 GT, parengtas teismo eksperto Giedriaus Tamašausko. Šiuo ekspertizės aktu žemės sklypo, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ir pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 464,96 kv. m, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, rinkos vertė nustatyta 196 000 Eur.

Atsižvelgiant į ekspertizės akte pateiktą išvadą dėl areštuoto turto vertės bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalimi 2019 m. lapkričio 4 d. priimtas patvarkymas Nr. S-19-5-33858 dėl turto įkainojimo, kuriuo vykdymo procese areštuotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, - įkainotas bendra 196 000 Eur suma (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 342-343). Nurodytu patvarkymu proceso šalims išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalį skolininkui ar išieškotojui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl išvaržomo turto įkainojimo, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Vykdymo proceso šalys šiuo patvarkymu taip pat informuotos, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, prieš skiriant pakartotinę/ papildomą ekspertizę turi sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Taip pat vykdymo proceso šalims raštu išaiškinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta taisė pasiūlyti realizuotinam turtui savo pirkėją.

Dėl pareiškėjų prašymo išreikalauti duomenis

Pareiškėjai prašo teismo vadovaujantis CPK 199 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į Lietuvos Respublikos Statistikos departamentą su prašymu pateikti išvadą apie nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčius Klaipėdos mieste nuo 2017 m. gruodžio iki 2019 m. gruodžio.

Šalys proceso metu, vykdydamos įrodinėjimo pareigą, turi teisę teikti įrodymus, pateikti prašymus, tarp jų ir prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 199 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

Prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus pateikimas (CPK 199 straipsnis) yra viena iš įrodinėjimo pareigos realizavimo formų (išraiškų). Toks aiškinimas atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 55 punktas). Kita vertus, prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikimo faktas pats savaime nereiškia įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo. Toks pripažinimas (dėl įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo) nėra galimas, jeigu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu, kaip ir bet kuriuo kitu procesiniu institutu, yra naudojamasi ne pagal paskirtį, t. y. siekiant kitų procesinių tikslų negu tie, kuriems įgyvendinti yra įtvirtintas šis institutas (pvz., siekiant perkelti kitai bylos šaliai įrodinėjimo naštą, teikiant abstrakčius prašymus ar perkeliant įrodinėjimo naštą teismui).

Teismas pažymi, kad visų pirma, šiuo atveju pareiškėjai prašymą pateikė skundo nagrinėjimo dieną bei nurodė, kad jie patys negali pateikti prašomų išreikalauti iš Statistikos departamento duomenų, kadangi pareiškėjų prašoma pateikti ataskaita yra dar viešai nepateikta, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė aplinkybių kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog prašomi išreikalauti duomenys - išvada apie nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčius Klaipėdos mieste nuo 2017 m. gruodžio iki 2019 m. gruodžio mėnesio yra parengta, tačiau pareiškėjams neprieinama arba apie tai, kad pareiškėjai kreipėsi į minėtą instituciją su prašymu gauti prašomus išreikalauti duomenis, bet jų prašymas buvo netenkintas. Taip pat pareiškėjai, teikdami prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus turi pagrįsti aplinkybę, jog patys minėtų dokumentų gauti negali, šiuo atveju pareiškėjai jokių įrodymų, patvirtinančių, jog patys neturi galimybių išreikalauti prašomus duomenis nepateikė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas dėl duomenų išreikalavimo netenkintinas.

Dėl pareiškėjų skundo motyvų, susijusių su areštuoto turto verte

Pareiškėjai skundą dėl antstolės veiksmų grindžia aplinkybe, kad vėlesniu ekspertizės aktu Nr. E1927 GT, parengtu teismo eksperto Giedriaus Tamašausko buvo nustatyta 26,86 procentais mažesnė pareiškėjams priklausančio turto, kurį antstolė yra areštavusi vykdydama išieškojimą, vertė nei 2018 m. sausio 11 d. ekspertizės aktu Nr. 180111LCH-01. Pareiškėjai nesutinka su tokiu turto įvertinimu, kadangi toks turto įvertinimas neatitinka oficialiai skelbiamos Lietuvos statistikos departamento informacijos apie nekilnojamojo turto rinkos pokyčius 2016 m. - 2018 metų I ketvirtyje, nes nekilnojamojo turto kainos nuolat augo, todėl pakartotinės ekspertizės metu turto vertė sumažėti negalėjo, o antstolė gavusi tokią ekspertizę turėjo ja suabejoti ir skirti papildomą ekspertizę.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, jog naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo įvykdymą ir antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti, nes ji yra ribojama įstatymo, be to, naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas ir teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, tai visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Be to, įstatymų nuostatos antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m, gegužės 28 d. nutartis, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-604/2008).

CPK 681 straipsnis nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.

CPK 681 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, jog jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte yra laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjamu atveju antstolė pareiškėjų ginčijamu patvarkymu turtą įvertino remiantis turto vertintojo išvada. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad antstolė eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Taip pat pažymėtina, kad nepaisant šios aplinkybės vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų yra – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai prieštaravimų antstolei, kad turto vertinimą atlieka antstolės paskirtas ekspertas Giedrius Tamašauskas nereiškė, kitų ekspertų kandidatūrų nesiūlė (CPK 176 - 179 straipsniai). Iš bylos medžiagos matyti, jog antstolė tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas dėl parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymo, t. y. gavusi skolininkų skundą dėl nesutikimo su nustatyta turto verte paskyrė skolininkų turto ekspertizę, kurią atliko ir pasirašė turto ekspertas vertintojas Giedrius Tamašauskas, turintis turto vertintojo kvalifikaciją, vertinimas atliktas įstatymų nustatyta tvarka.

Skolininkai ginčija ekspertizės įvertinimą, argumentuodami tuo, kad turto vertė nustatyta vadovaujantis paskutine ekspertize, kurios metu buvo nustatyta 26,86 procentais mažesnė turto vertė nei 2018 m. sausio mėnesį, o tai neatitinka nekilnojamojo turto rinkos pokyčių. Antstolė netenkindama pareiškėjų skundo nurodė, jog 2018 m. sausio mėnesį atlikus turto vertinimo ekspertizę, pareiškėjų turtas vėliau nebuvo parduotas nei pirmosiose nei antrosiose varžytynėse dėl galimai netinkamai nustatytos per didelės turto vertės.

Susipažinęs su vykdomųjų bylų duomenimis teismas pažymi, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkai buvo tinkamai informuoti apie turto vertinimo ekspertizės skyrimą, jokių prieštaravimų dėl paskirto eksperto ar jo kompetencijos nereiškė, kitų ekspertų kandidatūrų nesiūlė. Todėl, teismo vertinimu, antstolė gavusi eksperto išvadą neturėjo jokio pagrįsto pagrindo netikėti turto vertinimo išvadoje nurodytu vertinimu ir nustatyta turto kaina. Nors pareiškėjai (skolininkai) nurodo, kad turto kaina atliekant vėlesnę ekspertizę buvo nepagrįstai sumažinta, tačiau teismo vertinimu, antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, kadangi turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti. Be to, tiek skolininkai, tiek išieškotojas turi būti suinteresuoti teisingos turto vertės nustatymu, todėl turi aktyviai dalyvauti turto vertės nustatymo procese tiek skiriant turto vertinimo ekspertą, tiek jam užduodant atitinkamus klausimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai tik po turto įvertinimo apskundė antstolio veiksmus, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog turto vertė buvo nustatyta netinkamai nepateikė. Išieškotoja turto vertinimui prieštaravimų taip pat nepareiškė. Teismas taip pat sutinka su antstolės nuomone, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkai galėjo ir vis dar gali ir pats surasti areštuoto turto pirkėjus, taip realizuodamas turtą už kuo aukštesnę kainą, tačiau tokių veiksmų nesiima. Todėl sutiktina su antstolės pozicija, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo abejoti teismo eksperto Giedriaus Tamašausko atlikta ekspertize ir jos metu nustatyta pareiškėjams priklausančio turto kaina. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma vykstant varžytynėms pirkėjui pasiūlius parduodamo turto kainą ir paprastai turtas yra parduodamas už didesnę kainą nei nurodyta skelbiant varžytynes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog antstolė vykdydama vykdomąsias bylas Nr. 0005/17/01746, Nr. 0005/17/01749, Nr. 0005/17/01750, Nr. 0005/17/01751, Nr. 0005/19/00662 bei Nr. 0005/19/00663 ir priimdama pareiškėjų skundžiamą 2019 m. lapkričio 4 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-19-5-33858 laikėsi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, todėl tenkinti pareiškėjų skundo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 512-513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjų A. B., S. P. ir M. M. P. prašymo dėl duomenų išreikalavimo.

Pareiškėjų A. B., S. P. ir M. M. P. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0005/17/01746, Nr. 0005/17/01749, Nr. 0005/17/01750, Nr. 0005/17/01751, Nr. 0005/19/00662 bei Nr. 0005/19/00663 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja R. Z.