Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius trečiasis asmuo ir atsakovas 2021 m. rugpjūčio 12 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui išnuomotas kilnojamasis daiktas – Telefonas Samsung-Galaxy A52, 128GB, Black-R58R75MRAMP (toliau – Daiktas), 24 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 27,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Prekės būklė nurodyta Sutartyje – nauja. Prekės vertė sutarties sudarymo metu buvo 435 Eur. Šalys sutarė, kad atsakovui vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ šalys sutarė, kad nuomininkui (t. y., atsakovui) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur.

I. Dėl nuomos sutarties (ne)pripažinimo vartojimo kredito sutartimi

7. Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

8. Nagrinėjamu atveju, teismas prieš spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, atsižvelgdamas į tai, kad Sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovo), ir trečiojo asmens, kuris yra juridinis asmuo ir kurios vienas iš veiklos tikslų yra vartojimo prekių (tame tarpe baldų, buitinės technikos, elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir pan.), kitų prekių didmeninė ir mažmeninė prekyba bei nuoma, vertina, kad pirmiausia spręstinas klausimas ar Sutartis atitinka vartojimo nuomos ar kredito sutarties bruožus.

10. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022).

11. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

12. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

13. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2 ir 3 dalys). Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. Tokias pačias vartotojo ir verslininko sampratas nustato ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalys.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 6.228³ straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog CK šeštosios knygos XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ nuostatos, išskyrus 6.228⁴ straipsnį, netaikomos sutartims dėl finansinių paslaugų, tačiau tai nekeičia šių sutarčių kaip vartojimo sutarčių kvalifikavimo, jeigu jos atitinka CK 6.228¹ straipsnyje ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse nurodytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 20 punktas).

15. CK 6.886 straipsnio 1 dalis įtvirtina vartojimo kredito sutarties sampratą, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. Prie kitų įstatymų, reglamentuojančių su vartojimo kreditu susijusius santykius, priskirtinas Vartojimo kredito įstatymas, kuriuo buvo įgyvendinta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB.

16. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, vartojimo kredito gavėju (vartotoju) laikomas fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 23 punktas).

17. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022), todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-343/2022).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

19. Byloje nustatyta, kad Sutarties šalys susitarė, jog atsakovas už jam perduotą prekę turi mokėti 27,99 Eur dydžio įmokas 24 mėnesius iš eilės. Taigi, tinkamu Sutarties vykdymo atveju atsakovas per 24 mėnesių laikotarpį būtų sumokėjęs pradinei kreditorei iš viso 671,76 Eur sumą, kuri yra 236,76 Eur didesnė nei perduotos prekės kaina (435 Eur). Sutarties dalyje „Sutarties objektas“ numatyta, kad nuomininkui (t. y. atsakovui) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Teismas sutinka su ieškove, kad sutartyje nėra numatyta tiesioginė atsakovo pareiga, tinkamai ir laiku sumokėjus visas sutartyje numatytas įmokas, perimti nuosavybės teisę į mobilųjį telefoną, tačiau akivaizdu, kad atsakovui sumokėjus minėtas įmokas, kurių bendra suma gerokai viršija prekės kainą, nustatytasis 1 Eur mokestis, kurį sumokėjus atsakovui galutinai pereitų nuosavybės teisė į mobilųjį telefoną, yra nustatytas tik formaliai.

20. Kitaip tariant, teismo vertinimu, sutarties sąlyga dėl nuomininkui suteikiamos teisės tinkamu sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju už 1 Eur įsigyti televizorių, į sutartį yra įtraukta siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Todėl teismas daro išvadą, kad, nepriklausomai nuo to, kad atsakovui nėra tiesiogiai numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, sutarčiai vis tiek yra taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

21. Teismas atkreipia dėmesį, kad sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatyta, jog „pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti Turto šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka, ar nutraukus šią sutartį prieš terminą, Turtas grąžinamas Nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba Turto naudojimo vietoje; <...> Nuomininkas Nuomotojui savo sąskaita grąžina Turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per Turto perdavimą Nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi Turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 (dešimt) darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu“. Teismo vertinimu, ši sutarties nuostata (sutarties pasibaigimo atveju, kai nuomininkas nepareiškia noro įsigyti prekės) numato pernelyg sudėtingas prekės grąžinimo nuomotojui sąlygas (grąžinimo tvarka, daikto sukomplektavimas, dokumentai, inventorius ir pan.), be to tinkamo visų pagal sutartį numatytų įmokų sumokėjimo atveju sutartimi nustatyta neproporcinga alternatyva (arba grąžinti prekę, kurios visa kaina bei jos perviršis jau sumokėti nuomotojui, arba sumokėti 1 Eur, už kurį prekė galėtų pereiti atsakovui valdyti nuosavybės teise), vertinamos kaip sąlygos, įtrauktos į sutartį siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

22. Pažymėtina, kad sutarties dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, jog atsakovui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, ji yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

23. Kaip jau minėta sprendimo 20 punkte, tinkamu sutarties įvykdymo atveju atsakovas už prekę būtų sumokėjęs 236,76 Eur daugiau nei reali nustatyta mobiliojo telefono kaina. Netinkamo sutarties vykdymo atveju nuomotojas (pradinė kreditorė, o perleidus reikalavimo teisę į atsakovą – ieškovė) turėtų teisę rinktis tarp daikto, kurio vertė 435 Eur, susigrąžinimo arba 643,75 Eur sumos pareikalavimo nuo nesumokėtų įmokų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė ar ieškovė būtų reikalavusi atsakovo kaip alternatyvos grąžinti nuomojamą daiktą. Bylos duomenys patvirtina, kad į atsakovą buvo nukreipti reikalavimai tik dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tai reiškia, kad nuomotojo (pradinės kreditorės, o vėliau ieškovės) tikrieji ketinimai buvo ne pagal sutartį išnuomoti, perduoti ar perduotą mobilųjį telefoną susigrąžinti, tačiau gauti jo įsigijimui skirtas mokėtinas įmokas, viršijančias daikto vertę.

24. Be to, teismas pažymi, kad iš viešai prieinamos Lietuvos banko skelbiamos informacijos (žr. https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-banko-finansu-rinkos-prieziuros-komiteto-sprendimai-13), matyti, kad Lietuvos bankas atliko pradinės kreditorės, patikrinimą. Jo metu nustatyta, kad iki 2021 m. spalio 12 d. bendrovė, sudarydama nuomos sutartis, iš esmės teikė vartojimo kredito (išperkamosios nuomos) paslaugas, neturėdama tam teisės ir taip pažeidė Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus. Vartojimo kredito teikimo paslaugą turi teisę teikti tik asmenys, įrašyti į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, o trečiojo asmens minėtame sąraše nėra. Pažymėtina, kad pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis patenka į laikotarpį sutarčių, kuriose Lietuvos bankas nustatė, kad pradinė kreditorė siūlė išperkamosios nuomos paslaugas ir savo paslaugos sudėtimi atitiko vartojimo kreditą (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

25. Teismas, atlikęs sutarties sąlygų analizę, neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas sutartimi kaip pagrindinio tikslo siekė išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, atvirkščiai sutarties sąlygos rodo, kad atsakovo pagrindinis tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (o pradinės kreditorės – suteikti) finansavimą sutarties objektui (televizoriui) įsigyti. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022). Todėl, įvertinus šiame sprendime išdėstytus motyvus, šalių sudaryta sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito (išperkamosios nuomos) sutartis, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Ši pozicija atitinka ir teismų praktikoje konstatuotos konkrečiu atveju nagrinėjamos vartojimo nuomos sutarties visišką atitikimą vartojimo kredito sutarties bruožams analogiškose bylose (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-8033-867/2023, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-6491-1071/2023, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-5379-1067/2023; Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-3250-1032/2023).

II. Dėl ieškinio reikalavimų

27. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuota, kad trečiojo asmens ir atsakovo sudarytai Sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

28. VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.

29. Byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo prieš sudarydamas su atsakovu Sutartį būtų tikrinęs jo kreditingumą, be to, jis nėra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sąrašą (https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai?list=64), kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis.

30. Kaip minėta aukščiau, teismas šiuo sprendimu nustatė, jog Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikytinos VKĮ nuostatos, todėl darytina išvada, jog trečiasis asmuo sudarydamas su atsakovu Sutartį, neįgijo teisės iš jo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis). Tokia pati išvada yra daroma teismų praktikoje, kurioje pažymima, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1138-657/2022; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1054-555/2022; 2022 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1055-587/2022; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1084-894/2022; 2024 m. sausio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-131-950/2024; 2024 m. kovo 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-246-440/2024 ir kt.).

31. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad trečiasis asmuo sudaręs su atsakovu Sutartį, nebūdamas įrašytas į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinęs atsakovo kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovo atgauti tik pagal Sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą perduoto daikto kainą, iš jos atėmus atsakovo sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad prekės kaina yra 435 Eur. Pagal sutartį atsakovas turėjo sumokėti iš viso 671,76 Eur (24 x 27,99 Eur nuomos įmokos) sumą, o ieškovės prašoma priteisti suma yra 643,75 Eur, todėl atsižvelgiant į nurodyta, laikytina, kad atsakovas sumokėjo vieną įmoką, kurios dydis 28,01 Eur. Taigi, vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę Sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė) yra 406,99 Eur suma (435 Eur (Daikto vertė) – 28,01 Eur (atliktos įmokos).

32. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo pinigines prievoles pagal Sutartį įgijo 2021 m. spalio 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Teismas pažymi, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei jis turi. Taigi, teismui nustačius, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės pagal Sutartį reikalauti iš atsakovo skolos dydžio, kuris viršija atsakovui perduotos prekės kainą, ieškovė, perėmusi iš trečiojo asmens reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo.

33. Atsižvelgiant į nustatytą, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo tenkinama iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 406,99 Eur skolą už nesumokėtą daikto vertės kainą, o likusi ieškinio reikalavimų dalis dėl skolos (nesumokėtų nuomos įmokų) ir delspinigių atmestina.

III. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 406,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

35. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur dydžio žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 58 proc. (406,99 Eur/701,69 Eur*100 proc.) ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 153,12 Eur ((22 Eur+242 Eur)*58 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

36. Valstybės patirtos procesinių dokumentų išlaidos sudaro 7,93 Eur, kurios susidarė dėl to, kad buvo siunčiami procesiniai dokumentai atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, o proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirsčius išlaidų sumą tarp ieškovės ir atsakovo ji kiekvienai šaliai neviršija minimalios 8 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl neprisiteistinos iš šalių (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 406,99 Eur (keturis šimtus šešis eurus, 99 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 406,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 153,12 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus, 12 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.