Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės S. D. pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovė Rūta Smailienė teismo posėdžio metu teikimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nuteistasis S. D. pradžioje kviečiamas iš viso neatvyko į probacijos tarnybą, o pagal pakartotinį kvietimą 2018 m. spalio 18 d. atvykęs atsisakė susipažinti su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis. Jis per teismo nustatytą terminą net nepradėjo atlikinėti paskirtos bausmės ir vykdyti skirtų teismo įpareigojimų, jis nedirba pagal teismo nurodymus, smurtinį elgesį keičiančios programos neišklausė.

Nuteistasis S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis iš viso nesupranta dėl ko yra pakviestas į teismą, nežino už ką jį nuteisė. Mano esąs nekaltas, nes ką norėjo, tą ir surašė, jokio teismo nebuvo. Jis yra pensinio amžiaus, nepilnamečių vaikų neturi. Kadangi yra nekaltas, todėl neapsisprendęs ar vykdys bausmę. Nurodė, kad neturi daugiau teismui ką pasakyti, nes kaip nori taip nuteisia.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teigia, kad yra nekaltas, nėra gavęs baudžiamojo įsakymo. Tuo tarpu iš bylos duomenų akivaizdu, kad jis yra gavęs baudžiamąjį įsakymą, suteikta apskundimo teise nepasinaudojo, nėra kritiškas savo elgesiui. Nebuvo nuteistajam problemų atidirbti darbus, jis nepateikė jokių duomenų, kad būtų neįgalus ir/ar nedarbingas, per nustatytą laiką nepradėjo dirbti ir neišklausė smurtinį elgesį keičiančios programos. Prašo teikimą tenkinti ir pakeisti nuteistajam apskirtą laisvės apribojimo bausmę į 90 parų areštą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Pažymėtina tai, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro visuma nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje. Nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų, laikoma, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o jos nevykdymas sudaro teisinį pagrindą šią bausmę keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, būtina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių jis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos – Probacijos tarnybos teikimu.

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius teikimu prašo S. D. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, kadangi nuteistasis nevykdo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirto įpareigojimo – per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir neišklausė smurtinį elgesį keičiančios programos.

Teismas pažymi, kad nuteistajam S. D. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė apima du įpareigojimus, kurių, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, nei vienas nevykdomas (b. l. 81-83). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 93-95), probacijos skyriaus atstovės paaiškinimai, paties nuteistojo samprotavimai teismo posėdyje neabejotinai patvirtina, kad S. D. vengia vykdyti teismo įpareigojimus, neatvyksta į probacijos tarnybą, atsisako būti supažindintas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, nedalyvauja smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nedirba paskirtų darbų (b. l. 93-95). Pats S. D. teismo posėdžio metu šias aplinkybes pripažino, nurodydamas, jog nesupranta už ką yra nuteistas, dėl to paskirtų darbų dirbti neketina. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis ignoruoja jam teismo paskirtą bausmės rūšį, su kuria bylos duomenimis akivaizdu sutiko pats, raštu pasirašydamas pranešime apie galimybę kreiptis į teismą prokurorui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su siūloma bausmės rūšimi ir iš to kylančiais įpareigojimais (b. l. 69). Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamasis įsakymas S. D. buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 85), jo rezoliucinėje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išaiškintos paskirtų įpareigojimų nevykdymo pasekmės (b. l. 83). S. D. nepasinaudojo jam išaiškinta procesinio sprendimo peržiūrėjimo tvarka, todėl, 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui (b. l. 86), šis privalo būti vykdomas. Taigi, aptartais duomenimis akivaizdu, kad nuteistasis nedėjo jokių pastangų, kad vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, jis iš viso juos ignoruoja, tai daro sąmoningai, suprasdamas dėl to galimai kilsiančias pasekmes.

Teismas atkreipia dėmesį, jog bausmės tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, skiriama bausmė turi padėti nuteistajam savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų prevencija. Šis tikslas nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nebuvo pasiektas, kadangi teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys nesikeitė teigiama linkme, nes jis, būdamas įspėtas dėl galimo laisvės apribojimo bausmės pakeitimo kita bausme, netik kad nepradėjo vykdyti teismo skirtų įpareigojimų, tačiau ir atsisako atvykti į probacijos tarnybą, dėl ko akivaizdu, kad visiškai abejingas jam skirtos bausmės atžvilgiu.

Pažymėtina tai, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro visuma nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje. Nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų, laikoma, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o jos nevykdymas sudaro teisinį pagrindą šią bausmę keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Iš tiesų, ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu. Aplinkybės, susijusios su nuteistojo amžiumi, šeimynine padėtimi neleidžia daryti išvados, jog teismo parodytas pasitikėjimas nebus ignoruotas (Kauno apygardos teismo nutartys priimtos baudžiamosiose bylose: Nr. 1S-1034-348/2012, Nr. 1S-532-317/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1014-107/2013; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-121-316/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, visi aukščiau aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis S. D. sąmoningai, be pateisinamų priežasčių piktybiškai vengia atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nevykdo jam paskirtų įpareigojimų. Nuteistasis jokių objektyvių aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių priešingai, teismui nenurodė ir nepateikė, todėl darytina išvada, kad nuteistasis, būdamas pirmiau teistas ir turintis kriminalinės patirties, nagrinėjamu atveju būdamas tinkamai informuotas, parodyto teismo pasitikėjimo skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nepateisino, į švelnesne bausmės rūšimi teismo paskirtus įpareigojimus žiūri atsainiai ir juos vykdyti vengia, nekritiškas, tuo tarpu įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai privalo būti vykdomi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 342, 353, 422 straipsniai) dėl ko paskirtoji bausmė yra neefektyvi nuteistojo atžvilgiu ir neatitinka bausmės paskirties bei tikslų. Todėl laisvės apribojimo bausmės, kuria skirti įpareigojimai, nevykdymas sudaro teisines prielaidas šią bausmės rūšį keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Laisvės apribojimo bausmė S. D. keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. S. D. vengiama atlikti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu, santykiu viena arešto diena lygi dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnis), neviršijant 90 parų trukmės (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 – 42 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 49 ir 65 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį S. D. paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pakeisti 90 parų areštu, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo arešto bausmės atlikimo pradžios.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.