Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. kovo 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnį vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atlikęs;

2) 2015 m. kovo 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs;

kaltinamaspagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. D. m. birželio 17 d. apie 17 val. 49 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė žmonai A. D. vieną smūgį kumštimi į dešinį skruostą, tuo nukentėjusiajai A. D. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo S. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 60-61, 64), matyti, kadsu pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Kaltinamasis S. D. parodė, kad su žmona A. D. santuokoje gyvena abiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 17d. vežė šieną. Pabaigus darbus su žmona gėrė alkoholį. Kieme tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, nes jis norėjo kažkur išeiti, o ši neleido. Susinervinusi A. D. mediniu. apie 2 metrų ilgio ir apie 8 cm storio. pagaliu jam sudavė vieną smūgį per kairį šoną. Žmona nesužalojo, fizinio skausmo nesukėlė. Susinervinęs jis griebė ir ištraukė šiai iš rankų medinį pagalį, o kitos rankos kumščiu sudavė smūgį žmonai A. D. į dešinę veido pusę. Žmona pradėjo rėkti. Jis suprato, kad sukėlė šiai fizinį skausmą. Jis numetė medinį pagalį atgal į pagalių krūvą ir išėjo iš kiemo. A. D. skambino policijai. Į namus jis sugrįžo po kelių valandų. Matė, kad nuo smūgio buvo sutinusi A. D. dešinė akis, bet ji medikų nekvietė, niekur nesigydė. Su žmona A. D. susitaikė, jos atsiprašė. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi.

Nukentėjusioji A. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 18-19), kad su sutuoktiniu S. D. gyvena bendrai abiems priklausančiame bute. Sutaria gerai, žodiniai konfliktai vyksta retai. 2018 m. birželio 17 d. su vyru vežė šieną. Dienos metu gėrė degtinės ir alaus. Nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigusi. S. D. po darbų taip pat buvo gėręs degtinės. Būnant namo kieme S. D. pasakė, kad pas kažką ketina eiti, o ji nenorėjo jo išleisti, todėl jie susibarė, kilo žodinis konfliktas. Susinervinusi užsimojo prieš S. D. nuo malkų krūvos pastvertu apie 2 m ilgio mediniu pagaliu. Neprisimena, ar pataikė pagaliu vyrui, bet šis medinį pagalį ištraukė iš jos rankų ir numetė atgal į malkų krūvą, o kitos rankos kumštimi sudavė vieną kartą jai į dešinį skruostą. Ji paskambino policijai ir pranešė apie S. D. smurtą. Nuo S. D. smūgio jai skaudėjo veidą, buvo paraudimas ir patinimas ant dešinio skruosto ties antakiu, bet greitosios medicininės pagalbos nereikėjo, niekur nesigydė, civilinio ieškinio nereiškia. Pas teismo medicinos ekspertus atsisako vykti. Atvykę policijos pareigūnai S. D. namuose nerado, šis namo sugrįžo tik po keleto valandų, o jai nustatė 1,34 promilių girtumą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. D. prisipažinimo, nukentėjusiosios A. D. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas (b. l. 6-7), kuriame užfiksuota kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, nurodyta, kad kieme rasta medinė 2,2 m. ilgio, 0,045 m. skersmens lazda;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjos R. I. tarnybinis pranešimas „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“(b. l. 12-15), kuriame nurodyta, kad policiją kvietė A. D., kuri paaiškino, jog 2018 m. birželio 17 d. apie 17.49 val. S. D. jai sudavė į dešinį smilkinį. A. D. konstatuotas patinimas ties dešiniuoju antakiu;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjos R. I. tarnybiniame pranešime „Dėl neblaivumo nustatymo A. D. alkoholio matuokliu“ nurodyta, kad Alcotest 6810 ARFM-0229, patikros sertifikato Nr. 0716234, A. D. nustatytas nustatytas 1,34 promilių girtumas (b. l. 16).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y.jis 2018 m. birželio 17 d. apie 17 val. 49 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė žmonai A. D. vieną smūgį kumštimi į dešinį skruostą, tuo nukentėjusiajai A. D. sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiosios duoti parodymai, kad S. D., suduodamas rankos kumščiu sutuoktinei vieną smūgį į dešinį skruostą, sukėlė jai fizinį skausmą, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas ir kiti faktiniai bylos duomenys. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismobaudžiamuoju įsakymu.Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už S. D. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų,todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 69-71, 73). Kaltinamasis S. D. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 69-71, 73). Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2018 m. liepos 31 d. (b. l. 65).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų sutuoktinę A. D.. Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo S. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. D. praeityje teistas du kartus (b. l. 22-50), nebaustas administracine tvarka (b. l. 51), nedirba (b. l. 54), yra senatvės pensininkas, Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 56). Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, tačiau sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, pretenzijų jam neturi, su kaltinamuoju susitaikė, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, S. D. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnis). Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį kaltinamajam kartu su laisvės apribojimo bausme skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose BK 67, 72²straipsniai).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam S. D., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. D. paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 bei 72² straipsniais skirti S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. D. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam S. D. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam S. D. išaiškinti, kad jeigu nuteistoji dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti S. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.