Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarties, kuria nuteistajam J. J. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, J. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. 2018 m. balandžio 10 d. Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyrius teikimu kreipėsi dėl J. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi konstatavus, kad J. J. vengia atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, ji pakeista 90 parų areštu. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą atmesti. Skunde nurodoma, kad teikimas buvo išnagrinėtas neišsamiai, nepatikrintos visos reikšmingos aplinkybės, teismo nutarties išvados grindžiamos abejonėmis bei prielaidomis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, buvo užkirstas kelias nuteistajam dalyvauti procese ir duoti paaiškinimus, teikti įrodymus. Nuteistasis teigia, jog nėra pagrindo vertinti, kad jo veiksmai rodo piktybiškumą ir nenorą vykdyti teismo paskirtų įpareigojimų. Teismas tik formaliai vertino lankymąsi ir gydymąsi privačioje įstaigoje kaip vengimą juos vykdyti. Per pusę metų nustatyti tik du atvejai, kai nuteistasis buvo neblaivus, todėl negalima daryti išvados, kad jis nesigydo nuo alkoholizmo. Pažymima, kad nuteistajam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, kadangi jis, nežinodamas, jog nagrinėjama jo byla, laukė už salės ir nebuvo pakviestas. Teismui išėjus iš posėdžių salės ir jam paaiškinus nurodytas aplinkybes, posėdis nebuvo sušauktas, o nutartyje apsiribota nurodymu, kad nuteistasis neatvyko į teismo posėdį, tuo buvo pažeistas proceso šalių lygybės principas. Pasak nuteistojo, jam buvo nesmagu lankyti viešas smurtinį elgesį keičiančios programos paskaitas, todėl buvo sutaręs lankyti privačius užsiėmimus ir gauti patvirtinantį įrodymą iš privačios klinikos, su kuria sutartis pasirašyta būtent nutarties priėmimo dieną. Privačiai nuteistasis gydosi ir nuo alkoholizmo. Skunde nurodoma ir tai, kad probacijos tarnybos atstovas yra šališkas ir neobjektyvus, bet kokie nuteistojo jam teikiami prašymai ir dokumentai yra ignoruojami. Nuteistasis dirba, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir siekia geranoriškai užbaigti teismo paskirtų įpareigojimų vykdymą. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. BK 48 straipsnio 10 dalis numato, kad, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu.Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų, apylinkės teismo nutartimi konstatavus, kad J. J. pažeidžia teismo įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šaukiamas neatvyksta į probacijos tarnybą, jos atstovo teikimas tenkintas ir nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu. Nuteistasis su bausmės vykdymo sąlygomis ir tvarka, teismo paskirtais įpareigojimais bei jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis pasirašytinai supažindintas 2017 m. gruodžio 20 d. 2017 m. gruodžio 19 d. jam išduotas siuntimas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, tačiau byloje esanti pažyma patvirtina, kad nuo probacijos pradžios 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. nuteistasis priklausomybės ligų centre nebuvo užsiregistravęs. Tiek probacijos tarnybos teikime, tiek ir paties nuteistojo skunde nurodoma, jog J. J. teigimu, jis nuo alkoholizmo gydėsi savarankiškai. 2018 m. vasario 12 d., tai yra likus trims dienoms iki paskirto vizito pas probacijos tarnybos atstovą, kuomet nuteistasis pakartotinai buvo įspėtas dėl probacijos sąlygų nevykdymo pasekmių, jis pateikė privačios narkologijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, jog buvo „užkoduotas“ nuo alkoholio vartojimo. Tačiau jau 2018 m. vasario 21 d., tai yra po šios procedūros praėjus vos 9 dienoms, patikrinimo namuose metu J. J. buvo rastas neblaivus, kas sudaro pagrindą manyti apie taikyto metodo neefektyvumą nuteistajam, tačiau, atvykęs į probacijos tarnybą 2018 m. balandžio 6 d., jis nurodė nuo alkoholizmo kitomis priemonėmis nesigydantis. Į priklausomybės ligų centrą nuteistasis nuvyko tik 2018 m. balandžio 10 d., jau po probacijos tarnybos kreipimosi teikimu į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės jam pakeitimo į areštą, tačiau, aptarus gydymo būdą, nuteistasis toliau nesigydė. Nors byloje pateikta 2018 m. gegužės 22 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro siuntimo kopija (b. l. 161), tačiau ji tik patvirtina, kad nuteistasis įpareigotas lankyti Anoniminių alkoholikų grupę, renkant vedančiojo parašus. Probacijos tarnybos atstovo duomenimis, nuteistieji, lankantys šią grupę, kiekvieną savaitę po susitikimo privalo pristatyti lankymą patvirtinančią pažymą, tačiau nuo 2018 m. gegužės 23 d. posėdžio nuteistasis jokių pažymų nepateikė. Kartu su skundu J. J. teismui pateikė 2018 m. birželio 15 d. centro siuntimą, kuriame nurodyta, kad nuteistasis lankėsi socialinio darbuotojo konsultacijoje, AA užsiėmimus lanko, alkoholio parodymai neigiami, tačiau šis dokumentas negali būti laikomas patvirtinančiu nuteistojo kryptingą laisvės apribojimo bausmės įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo vykdymą taikytos probacijos laikotarpiu visų pirma dėl to, kad iš jame išdėstytos itin lakoniškos informacijos negalima spręsti nei apie gydymo laikotarpį, nei apie užsiėmimų lankymo rezultatus. Pažymėtina, kad jau nuo 2017 m. gruodžio 7 d. nuteistąjį įtraukus į probuojamųjų registrą, šis dokumentas išduotas tik skundžiamos nutarties priėmimo dieną, tai yra praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, teismui išnagrinėjus teikimą nuteistajam nedalyvaujant (neatvykus į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą jis buvo informuotas ankstesnio posėdžio metu), pirmajame posėdyje 2018 m. gegužės 23 d. paskelbus pertrauką, sudarant galimybę nuteistajam savo tinkamu elgesiu iki 2018 m. birželio 8 d. įrodyti, jog jis teismo paskirtų įpareigojimų vykdyti nevengia. Vis tik išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistojo elgesio vertinti kaip kryptingo siekio pasitaisyti laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vykdant įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo.Be to, nuteistasis bausmės laikotarpiu netinkamai vykdė ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nors teikime nurodyta, jog šią priemonę nuteistasis vykdo, tačiau jau teismo posėdžio metu buvo gautas (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 5 d. raštas Nr. 5.1-548 apie tai, kad J. J. nuo 2018 m. kovo 2 d. iki birželio 5 d. buvo įtrauktas į psichologų vedamą smurtinio elgesio keitimo programą, kurios trukmė – 10 užsiėmimų. Tačiau nuteistasis dalyvavo tik keturiuose užsiėmimuose, vėliau į krizių centrą nebeatvyko ir teismo įpareigojimo neįvykdė. Nuteistasis su skundu pateikė naują 2018 m. birželio 15 d. sudarytą sutartį su (duomenys neskelbtini), tačiau ši sutartis, sudaryta skundžiamos nutarties priėmimo dieną, nepatvirtina, jog šį kartą nuteistasis baudžiamojo poveikio priemonę vykdys tinkamai, jos nepažeidinės ir lankys smurtinio elgesio koregavimo užsiėmimus. Pažymėtina ir tai, kad BK 48 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad asmuo, atliekantis laisvės apribojimo bausmę, privalo nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis šios bendrosios probuojamojo pareigos nevykdė, kadangi 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. vasario 7 d. ir 2018 m. kovo 9 d. į probacijos tarnybą neatvyko, nenurodė jokių objektyvių neatvykimo priežasčių, neatsiskaitė apie skirtų įpareigojimų ir priemonių vykdymo rezultatus, dėl to kelis kartus buvo įspėtas apie galimas probacijos atstovo nurodymų nevykdymo pasekmes. 2018 m. birželio 8 d. nuteistasis neatvyko į teismo posėdį, kuriame buvo tęsiamas probacijos tarnybos atstovo teikimo nagrinėjimas, nors apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta ankstesnio posėdžio metu. Nuteistojo skunde dėstomų argumentų, jog posėdžio metu jis laukė už salės, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Be to, byloje esant pakankamai nuteistajam nuosprendžiu paskirto įpareigojimo ir baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą patvirtinančių duomenų, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, juolab, kad reikšmingų argumentų, kurie sudarytų pagrindą kitokiai nei apylinkės teismo nutarties išvadai, nuteistasis nepateikė ir skunde aukštesnės instancijos teismui. BPK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistojo neatvykimas į teismo posėdį, sprendžiant klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, šio klausimo sprendimo nesustabdo. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistajam apie posėdžio laiką ir vietą buvo žinoma, o jo nurodytos nedalyvavimo priežastys nepripažintinos svarbiomis visų pirma dėl to, kad jų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Dėl šios priežasties nuteistojo skundo argumentai, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, pažeidė jo teisę į gynybą, apribodamas jo galimybes teiki paaiškinimus dėl nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdymo, nepagrįsti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, svarstant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, turi būti patikrinta, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje, bei paskirtų papildomų priemonių visuma, todėl laisvės apribojimo bausmė nuteistajam savo tikslus gali pasiekti tik tuomet, kai jis deda pastangas laikytis jam paskirtų įpareigojimų. Nei byloje esančiuose nuteistojo paaiškinimuose, nei skunde aukštesnės instancijos teismui J. J. nenurodė jokių svarbių ir objektyvių teismo nuosprendžiu jam skirtų įpareigojimų nevykdymą pateisinančių priežasčių, todėl darytina išvada, kad nuteistasis į teismo jam parodytą pasitikėjimą skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei į paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę žiūri aplaidžiai ir juos vykdyti vengia, dėl ko probacijos taikymas jam yra neefektyvus, o laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų nevykdymas sudaro teisines prielaidas ją keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis).Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.