- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-176-519/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00177-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Irma Bekerė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2025-01-01 veikos), jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2025-01-13 veikos), jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2025-01-25 veikos), jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir A. B. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. B. atidėtas 1 (vieneriems) metams, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatytas 9 (devynių) mėnesių terminas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas A. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025-01-01 iki 2025-01-02, nuo 2025-01-13 iki 2025-01-14 (dvi paros), nuo 2025-01-25 iki 2025-04-24.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. B. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – žmonai S. B., o būtent: 2025 m. sausio 1 d. apie 02:00 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), mesdamas metalinę skardinę S. B. į galvą, suduodamas tris kartus S. B. kumščiu į galvos sritį bei suduodamas kumščiu du kartus į nugarą, padarė nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: žaizdą pakaušyje, poodines kraujosruvas abiejose nugaros pusėse.
2. Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – žmonai S. B., o būtent: 2025 m. sausio 13 d. apie 13:00 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), suduodamas kumščiu 10 kartų į nugaros sritį, tris kartus į krūtinę, vieną kartą į veido sritį, sukinėdamas rankas bei temdamas už plaukų ir juos išpešdamas, padarė nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: ovalios formos poodines kraujosruvas kairiame žaste ir dešiniame dilbyje.
3. Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – žmonai S. B., o būtent: 2025 m. sausio 25 d. apie 12:00 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), suduodamas kumščiu į įvairias kūno vietas ne mažiau 12 kartų, padarė nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir kraujosruvą po dešinės akies jungine; odos nubrozdinimą tarpantakio srityje; kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje; poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kaktoje, dešinio momens-smilkinio srityje, kairės ausies kaušelyje, kairiame momenyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje; poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje, dešiniame žaste; poodines kraujosruvas nugaroje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti: už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2025 m. sausio 13 d.), A. B. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2025 m. sausio 25 d.), A. B. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti A. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. nustatyti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
4.1. Prokurorės skunde teigiama, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendį, neteisingai nustatė bausmių dydžius, bendrindamas bausmes netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 63 straipsnio 4 dalį) ir todėl neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę.
4.2. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą apie A. B. veiksmų nusikalstamą pobūdį bei jų kvalifikavimą, taip pat tinkamai ir motyvuotai išdėstė aplinkybes, į kurias atsižvelgė parinkdamas bausmės rūšį, tačiau teismas, nustatydamas už kiekvieną iš trijų padarytų veikų minimalias 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, neįvertino visų bylos aplinkybių. Pažymi, jog teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-316/2022).
4.3. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad A. B. antrą nusikalstamą veiką (2025-01-13) padarė tuo metu, kai 2025 m. sausio 2 d. jam jau buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl smurto prieš sutuoktinę – S. B., 2025 m. sausio 1 d. buvo laikinai sulaikytas, o 2025 m. sausio 2 d. jam jau buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Prokurorės teigimu, šios priemonės nesutrukdė nuteistajam 2025 m. sausio 13 d. padaryti naujo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pažymi, jog A. B. 2025 m. sausio 13 d. vėl laikinai sulaikomas, 2025 m. sausio 14 d. jam įteikiamas naujas pranešimas apie įtarimą, jis apklausiamas dėl naujai padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jis 2025 m. sausio 25 d. vėl padaro naują (trečią) nusikalstamą veiką ir 2025 m. sausio 27 d. jam skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Prokurorės teigimu, šios bylos aplinkybės rodo, kad antra ir trečia nusikalstamos veikos buvo padarytos A. B. jau būnant įtariamuoju, jam buvo pritaikytos kardomosios priemonės, tačiau pirmosios instancijos teismas šių visų aplinkybių neįvertino ir todėl nepagrįstai už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė tokio paties dydžio minimalias laivės atėmimo bausmes, nepakankamai individualizuodamas bausmes už kiekvieną iš nusikalstamų veikų. Įvertinus šias aptartas aplinkybes, pasak prokurorės, reikšmingas nustatant bausmių dydžius, A. B. už kiekvieną paskesnę nusikalstamą veiką turėtų būti skirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.
4.4. Prokurorė apeliaciniame skunde cituoja kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad bendrinant bausmės turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė. Pažymi, jog BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, kaip visuma, taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-578/2012, 2A-2-489/2020). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-316/2022). Prokurorė skunde taip pat cituoja BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 50 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
4.5. Prokurorė taip pat nurodo, kad A. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs tris nesunkius nusikaltimus (t. y. nežymius sveikatos sutrikdymus sutuoktinei S. B.). Laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teismo buvo bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, tačiau prie griežčiausios iš jų, atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus, teismas turėjo pridėti likusių dviejų laisvės atėmimo bausmių bent minimalius dydžius (t. y. po 3 mėnesius), ir tokiu būdu A. B. turėjo būti paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Prokurorės teigimu, teismas, paskyręs nuteistajam subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis taip pat keistinas.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas
6. Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, A. B. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei jų kvalifikacijos, taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto, tačiau nesutinka su A. B. paskirtų bausmių dydžiais, taip pat ir su galutinės subendrintos bausmės dydžiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuteistajam A. B. paskirtų bausmių
7. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su nuteistajam A. B. paskirtų bausmių dydžiais, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas už kiekvieną iš trijų padarytų veikų minimalias 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, neįvertino visų bylos aplinkybių.
8. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti pagrįstai individualizuotą ir teisingą bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
9. Pirmosios instancijos teismas skirdamas A. B. bausmes už tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos, kurios susijusios su fizinio smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sutuoktinę, padarytos per trumpą laiko tarpą (viena po kitos), nuteistojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo itin intensyvūs, ko pasėkoje nukentėjusiajai buvo padaryti nežymius sveikatos sutrikdymus sukėlę sužalojimai, neteistas, administracine tvarka buvo baustas 2021 metais, paskirta bauda sumokėta, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinantis aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl savo netinkamų veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai išanalizavęs visas A. B. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai sprendė jog bausmės tikslai bus pasiekti už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skiriant laisvės atėmimo bausmes. Tačiau nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydžius, lygius bausmės minimumui, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo ir prokurorė, neįvertino ir kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. po jam įteikto pranešimo apie įtarimą dėl 2025 m. sausio 1 d. padarytos nusikalstamos veikos prieš sutuoktinę S. B., kai 2025 m. sausio 1 d. buvo laikinai sulaikytas, 2025 m. sausio 2 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (1 t., b. l . 91–92), jis ne tik pažeidė jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas, bet 2025 m. sausio 13 d. padarė naują smurtinę nusikalstamą veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją. Nežiūrint į tai, kad jam vėl įteikiamas pranešimas apie įtarimą dėl 2025 m. sausio 13 d. padarytos nusikalstamos veikos, jis vėl laikinai sulaikomas, 2025 m. sausio 25 d. padarė dar vieną nusikalstamą veiką, t. y. būdamas neblaivus smurtavo prieš tą pačią nukentėjusiąją, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Nors pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmes ir atsižvelgė į A. B. atliktų smurtinių veiksmų intensyvumą, į tai, jog nusikaltimai padaryti per gana trumpą laiką, tačiau ne itin įvertino tai, kad nuteistasis po jam taikytų procesinių prievartos priemonių pažeidė tiek jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas, tiek ir jam pareiškus įtarimus, toliau darė analogiškas smurtines nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją.
11. Vertinant aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentams, kad už nusikalstamas veikas, padarytas 2025 m. sausio 13 d. ir 2025 m. sausio 25 d., A. B. turėtų būti skirtos griežtesnės bausmės, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas. Todėl A. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2025 m. sausio 13 d.) paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė didintina iki 4 mėnesių laisvės atėmimo, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už nusikalstamą veiką padarytą 2025 m. sausio 25 d., paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė didintina iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Šioje dalyje prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo
12. Kadangi A. B. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (veikos padarytos 2025 m. sausio 13 d. ir 2025 m. sausio 25 d.), yra keičiamos, atitinkamai keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo.
13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmių bendrinimo, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis). Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant ir A. B. subendrintą bausmę paskiria – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažina vienu trečdaliu.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
15. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-686/2006, 2K-316/2009, 2K-578/2012, 2K-21-628/2021).
16. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. B. kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam paskyrė už atskiras nusikalstamas veikas po 3 mėnesius laisvės atėmimo, šias bausmes, kaip jau buvo minėta, subendrino jas iš dalies sudedant, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ir A. B. subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
17. BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į anksčiau aptartą teismų praktiką, pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, pridėjo per mažą bausmių, paskirtų už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytas nusikalstamas veikas, dalį ir todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
18. Teisėjų kolegija, bendrindama A. B. paskirtas bausmes ir spręsdamas dėl pridėtinos bausmės dalies, atsižvelgia į A. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamas veikas padarė per pakankamai trumpą laiką, pažeisdamas jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas, smurtavo prieš tą pačią nukentėjusiąją, jog jis yra pensininkas, turi neįgalumą, anksčiau neteistas, į byloje nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
19. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, A. B. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės – 6 mėnesių laisvės atėmimo, paskirtos už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2025 m. sausio 25 d. padaryta veika), pridedant po 3 mėnesius už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarytas 2025 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 13 d., ir A. B. skiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.
20. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. B. skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
22. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. B., kurias sudaro 100 Eur.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam A. B. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos bausmės ir pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, tai yra įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir A. B. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
A. B. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2025-01-13 veikos), paskirtą 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.
A. B. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2025-01-25 veikos), paskirtą 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir A. B. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (šešiems) mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nepriteisti iš A. B. valstybės naudai 100 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).