Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ū. (A. Ū.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ū. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., I. Ū..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė V. D. pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalimi persiuntė skundą nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

4.5. Skundžiama nutartimi yra nepasiekiamas vienas iš esminių civilinio proceso tikslų – teisinės taikos tarp šalių atkūrimas, todėl nutartis naikintina.

4.6. Apeliantas nurodo, jog pagal jo pateiktus įrodymus ir, atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo finansinių galimybių sumokėti išieškotojai 40 000 Eur grynaisiais pinigais, išieškotoja šią sumą iš apelianto gavo 2020 m. vasario 22 d., tai patvirtina jos pasirašytas pakvitavimas, taigi konstatuotina, kad teismo sprendimas įvykdytas 2020 m. vasario 22 d., dar iki vykdomojo rašto pateikimo antstolei.

4.7. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad bylą teisingai ir išsamiai galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šioje civilinėje byloje keliamas išimtinai fakto klausimas, t. y. ar išieškotojai yra perduota 40 000 Eur. Siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, būtina išklausyti šalių paaiškinimus žodžiu, todėl būtina nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylą teisingai galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, yra nepagrįsta ir atmestina.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Byloje pareiškėjas ginčija antstolės veiksmų, priimant vykdyti ir vykdant išieškotojos pateiktą vykdomąjį raštą, teisėtumą. Mano, jog antstolė, gavusi iš pareiškėjo informaciją, kad pateiktas vykdyti vykdomasis raštas yra įvykdytas, turėjo nutraukti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį raštą jį išdavusiai institucijai, tačiau antstolė tokių veiksmų neatliko. Pareiškėjo teigimu, antstolė, priimdama vykdyti jau įvykdytą vykdomąjį raštą, pažeidė Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio reikalavimus. Taip pat pareiškėjas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, jog teismo išvada, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl sprendimo įvykdymo fakto nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nepagrįsta. Pareiškėjo nuomone, kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl tinkamo teismo sprendimo įvykdymo, o šioje byloje būtent ir nagrinėjamas klausimas dėl sprendimo priverstinio vykdymo teisėtumo, šioje civilinėje byloje turi būti išnagrinėtos visos su teismo sprendimo vykdymu susijusios aplinkybės, taip pat ir tos, kuriomis apeliantas grindžia savo poziciją, kad jis teismo sprendimą jau yra įvykdęs.

7. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00850, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2YT-12294-838/2019 dėl 20 000 Eur kompensacijos išieškojimo iš skolininko A. Ū. išieškotojai I. Ū. (vykd. b. l. 11). Vykdomasis raštas išduotas dėl dalies Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-12294-838/2019, kuriuo pareiškėjų A. Ū. ir I. Ū. santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių vykdymo. Sutarties 8 punkte A. Ū. įsipareigojo už jam tenkančią turto dalį sumokėti I. Ū. 60 000 Eur kompensacijos. Vykdomasis raštas, kaip minėta, išduotas dėl dalies kompensacijos – 20 000 Eur – išieškojimo. Atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė 2020 m. rugpjūčio 28 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-4-22935, jį kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo išsiuntė skolininkui A. Ū. (vykd. b. l. 14–17). Antstolės kontoroje 2020 m. rugsėjo 1 d. gautas pareiškėjo atstovo pranešimas dėl sprendimo įvykdymo, jame pareiškėjas informavo antstolę, kad sprendimas buvo įvykdytas dar iki vykdomosios bylos užvedimo, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (banko sąskaitos išrašo kopiją, 2020 m. vasario 22 d. rašto (pakvitavimo) kopiją) (vykd. b. l. 18–20). Antstolės kontoroje elektroniniu paštu 2020 m. vasario 2 d. gautas ieškotojos pranešimas, jame ji nurodo nesutinkanti su skolininko pozicija, jog vykdomasis raštas jau yra įvykdytas: teigia, kad raštu patvirtino faktą, jog tą dieną gavo minėtą sumą (40 000 Eur) (vykd. b. l. 22). Antstolė 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė patvarkymą dėl priverstinio skolos išieškojimo Nr. S-20-4-25738, jame atsisakė nutraukti vykdomąją bylą, nustačiusi, jog duomenų visuma bei šalių pareiškimai neleidžia daryti išvados, kad sprendimas buvo įvykdytas tinkamai, nurodė tęsti priverstinį išieškojimą iš skolininko (vykd. b. l. 24–25).

8. Taigi nagrinėjamu atveju tarp vykdymo proceso šalių – išieškotojos ir skolininko – kilo ginčas dėl tinkamo teismo sprendimo dalies įvykdymo. Skolininkas laikosi pozicijos, jog jis teismo sprendimo dalį, dėl kurios priverstinio vykdymo išieškotoja kreipėsi į antstolę, jau yra įvykdęs, išieškotoja tai neigia. Šalys tuos pačius antstolei pateiktus dokumentus, susijusius su sprendimo vykdymu, vertina skirtingai. Šioje byloje vertinamas antstolės veiksmų teisėtumas vykdymo proceso metu. Pareiškėjo nuomone, antstolė negalėjo priimti tokio vykdomojo rašto vykdyti, o priėmusi pažeidė Civilinio proceso kodekso 651 straipsnį.

9. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

10. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).

11. Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

12. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs kliūčių vykdomajam dokumentui vykdyti, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).

13. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, esant bent vienai iš jų antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Atsižvelgdamas į tai, kokios aplinkybės nurodytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose ir pripažintos akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kasacinio teismo praktikoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-315-684/2019).

14. Nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro būtent antstolės veiksmų, o ne vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo įvertinimas. Taigi teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir neperžengė jam suteiktų teisių ribų.

16. Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą ir atsižvelgiant į tai, kokios aplinkybės pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas ir teismų praktiką laikytinomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, nebuvo, todėl vykdomasis raštas 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymu pagrįstai priimtas vykdyti. Šiuo aspektu antstolės veiksmai yra visiškai teisėti ir nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Taigi pareiškėjo argumentai, jog antstolė priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti pažeidė CPK 651 straipsnį, atmestini kaip nepagrįsti.

17. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolė, gavusi pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 1 d. pranešimą apie galimą teismo sprendimo įvykdymą, kreipėsi į išieškotoją, gavo jos paaiškinimą, įvertino pateiktus duomenis ir priėmė patvarkymą tęsti išieškojimą. Šie antstolės veiksmai taip pat atitinka vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Pats išieškotojas pripažįsta, jog tarp vykdymo proceso šalių yra kilęs ginčas dėl sprendimo įvykdymo. Esant tokiai situacijai ir turint omenyje tą faktą, jog antstolė negali vertinti išduoto vykdomojo dokumento teisėtumo, antstolės sprendimas tęsti išieškojimo veiksmus yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Pareiškėjas teigia, jog antstolė, gavusi iš skolininko informaciją, kad sprendimas yra įvykdytas, turėjo nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir grąžinti vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai, kaip tai numatyta CPK 631 straipsnio 6 dalyje. CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jei vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Akivaizdu, jog šios nutarties 16 punkte konstatavus, kad antstolės veiksmai priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo visiškai teisėti, nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodomą teisės normą ir vykdomąją bylą nutraukti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (pareiškėjas tvirtina, jog teismo sprendimą įvykdė iki vykdomosios bylos užvedimo) į nurodytame straipsnyje įtvirtintą pagrindų sąrašą nepatenka ir tokio vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nenumato. Dėl pareiškėjo argumento, jog buvo pažeista ir CPK 631 straipsnio 6 dalis, pasisakytina, jog pareiškėjas neteisingai taiko nurodytą teisės normą: CPK 631 straipsnio 6 dalis taikytina tais atvejais, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Šis procesinis institutas sukelia visiškai kitokias pasekmes vykdymo procese nei vykdomosios bylos nutraukimas: nutraukus vykdomąją bylą, ji negali būti pradėta iš naujo (CPK 629 straipsnio 3 dalis), vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui pagal CPK 631 straipsnį per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis). Tačiau, net ir konstatavus, jog išieškotojas nurodo vykdomosios bylos nutraukimo atveju netaikytinas teisės normas, tai nekeičia teismo išvados, jog šiuo atveju nenustatyta jokių vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų.

19. Tuo atveju, jei būtų netenkintas jo pirmasis reikalavimas, pareiškėjas prašė sustabdyti išieškojimo veiksmus, iki bus išspręstas ginčas dėl atsiskaitymo ir (arba) išnagrinėtas šis skundas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismas išvada, jog, įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, nenustatyta CPK 626 ir 627 straipsniuose įtvirtintų pagrindų sustabdyti vykdomąją bylą. Pareiškėjas prašymo sustabdyti vykdomąją bylą antstolei nepateikė, vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų nenurodė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog šalių ginčas dėl atsiskaitymo pagal teismo sprendimą būtų nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog pareiškėjo prašymas sustabdyti vykdomąją bylą, iki bus išspręstas ginčas dėl atsiskaitymo, negali būti patenkintas.

20. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi kategoriškos pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių ginčas dėl teismo sprendimo įvykdymo fakto nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nepagrįsta. Pareiškėjo nuomone, teismas turėtų išnagrinėti ši ginčą, nes priešingu atveju būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, taip pat nebūtų atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių. Savo pozicijai pagrįsti pareiškėjas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-540-614/2017. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolės atliktų vykdymo veiksmų teisėtumo įvertinimas – nei antstolė, nei teismas šioje byloje negali vertinti išduoto vykdomojo rašto teisėtumo. Iš pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės ginčija prievolę sumokėti kompensaciją pagal teismo sprendimą, nurodydamas, kad prievolė jau yra įvykdyta. Kaip jau minėta, antstolis netikrina ir nekvestionuoja išduoto vykdomojo rašto teisėtumo. Išimtinę kompetenciją spręsti dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, skolininkui pareiškus reikalavimą ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus, pvz., pareiškus ieškinį dėl teisės pripažinimo (CK 1.138 straipsnis). Ginčams dėl antstolių veiksmų taikytinos vienokios procesinės taisyklės (antstolio veiksmai skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka), o išieškotojo ir skolininko tarpusavio ginčams dėl tinkamo prievolės įvykdymo – kitokios (toks ginčas nagrinėtinas ginčo teisena pagal šalių pareikštus reikalavimus dėl teisės pripažinimo, etc.). Taigi pareiškėjo argumentai, jog teismas turėjo išnagrinėti ginčą dėl atsiskaitymo pagal teismo sprendimą, yra visiškai nepagrįsti: kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių ginčas dėl teismo sprendimo įvykdymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog taip nebus atkurta teisinė taika ir bus pažeisti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai, pažymėtina, jog nurodytų civilinio proceso principų laikymasis ir teisinės tvarkos atkūrimo siekis nereiškia, kad turi būti ignoruojamos Civilinio proceso kodekso taisyklės, nustatančios tam tikrų rūšių ginčų nagrinėjimo ypatumus. Be to, nutarties, kuria pareiškėjas remiasi savo pozicijai pagrįsti, ratio decidendi visiškai nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Nurodytoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, kiek pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą šalims neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį.

21. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį pareiškėjo argumentą kaip nepagrįstą. Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalyje numatyta bendroji taisyklė, jog ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, susipažinęs su rašytine bylos medžiaga, padarė išvadą, jog šią civilinę bylą teisingai ir išsamiai galima išnagrinėti ir rašytinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, jog šios civilinės bylos dalykas yra išieškojimą iš pareiškėjo vykdančios antstolės atliktų vykdymo veiksmų teisėtumo įvertinimas, įrodinėjimo dalyką sudaro antstolės atliktų veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą pagrindžiantys ar paneigiantys duomenys, o ne šalių tarpusavio ginčo dėl teismo sprendimo įvykdymo nagrinėjimas. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašyme dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka pateikti duomenys ir aplinkybės nėra susiję su šios bylos dalyku, neturi įtakos antstolės atliktų veiksmų (ne)teisėtumui įvertinti, todėl nėra būtina nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Įvertinus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka teismas būtų nenustatęs, neišsiaiškinęs ir neįvertinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių. Visos reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos ir įvertintos, todėl pripažintina, jog teismui nusprendus nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (netenkinti pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka) tinkamas bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas, o pareiškėjo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti.

22. Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikomais nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytais motyvais darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, reikalavimų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiami antstolės vykdymo veiksmai neteisėti, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl nutarties neteisėtumo nepagrįsti, keisti ar naikinti nutartį teisinio pagrindo nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

25. 2020 m. sausio 15 d. apeliacinės instancijos teisme gautas pareiškėjo prašymas priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Pareiškėjo atskirąjį skundą atmetus, prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.