- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- e2-4958-759/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00538-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro
- Kategorijos
- 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
- 3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Oksanai Pavliukevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. D. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo, tretysis asmuo Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras, vykdantis Globos centro funkcijas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) laikinai apriboti tėvo valdžią R. D. jo nepilnametei dukros K. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovo R. D. išlaikymą mokant po 300 Eur kas mėnesį nepilnametei K. D. mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrą, vykdantį Globos centro funkcijas; 3) patenkinus ieškinį nepilnametės K. D. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre, vykdančiame Globos centro funkcijas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis (toliau – SPIS) duomenimis, K. D. motina E. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Vaiko tėvas R. D. vedė antrą kartą (sutuoktinė – G. D.). Atsakovo šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl vaikų nepriežiūros nuo 2007 m. kovo 7 d. buvo įtraukta į socialinę riziką patiriančių šeimų apskaitą. Šeimos sudėtis po vaiko motinos E. K. mirties keitėsi, bet šeima socialinės rizikos apskaitoje liko iki 2018 m. birželio 30 d. SPIS nurodyta, kad nuo 2007 metų viena iš pagrindinių šeimos problemų buvo tėvo R. D. nesaikus alkoholio vartojimas. 2024 m. sausio 10 d. buvo nustatytas galimas smurtas prieš nepilnametę K. D.. Nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. bei nuo 2024 m. sausio 19 d. iki šiol R. D. šeimai taikoma atvejo vadyba.
3. Pažymi, kad SPIS duomenimis 2007 m. rugpjūčio 30 d. R. D. buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia L. D. ir A. D. atžvilgiu. 2024 m. sausio 12 d. buvo gautas Tarnybos koordinatorių pranešimas per Fleet Complete programą (registracijos Nr. 3VTP-88), kad rasta mergaitė K. D., kuri išėjo iš namų, nes tėvas smurtavo prieš mergaitę. 2024 m. sausio 12 d. 13.40 val. Skyriaus specialistė Širvintų policijos komisariate išklausė K. D. nuomonę. Mergaitė papasakojo, kad: „buvo vėlu, aš telefonu susirašinėjau. Tėvas pasakė, kad baigčiau susirašinėti ir padėčiau telefoną, aš nepadėjau, jis atėjo ir paėmė telefoną iš mano rankų, rėkė, nustūmė nuo lovos, pradėjo mušti, spyrė į galvą, kojas. Pamotė tuo metu buvo tualete, kai išėjo mane bandė apginti, bet tėvas nekreipė dėmesio. Tėvas alkoholio nevartoja. Turiu draugą, bet jis neturi galimybės, kad aš pas jį apsigyvenčiau. Jeigu grąžinsite į namus aš vėl pabėgsiu.“ Tą pačią dieną 14.10 val. Skyriaus specialistė Širvintų policijos komisariate išklausė R. D. nuomonę. Nepilnametės tėvas nurodė, kad jis tikrai prieš savo dukrą nesmurtavo, jos nelietė. Vakare, pasakė, kad dukra padėtų telefoną, nes jau vėlu, reikia miegoti, ji nepadėjo, pastarasis atėjo ir paėmė. R. D. paaiškino, kad kai tik šeima persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, neužilgo dėl dukros elgesio prasidėjo problemos, bet jie šeimoje savarankiškai sprendė problemas. Dukra ne kartą išeidavo iš namų, naktimis negrįždavo, jis eidavo ieškoti po visus (duomenys neskelbtini), rasdavo parsivesdavo į namus. Kai dukrą rasdavo, ji būdavo neblaivi. Po tokių įvykių jis su dukra kalbėdavo apie galimas tolimesnes pasekmes. Kalbėjo ir jo sutuoktinė (nepilnametės pamotė), kuri su ja puikiai sutaria, jos pasikalba. R. D. nurodė, jog nori, kad dukra sugrįžtų į namus. Tą pačią dieną buvo išklausyta R. D. sutuoktinės G. D. (nepilnametės K. D. pamotės) nuomonė. Pastaroji nurodė, kad su K. sutaria gerai, pasikalba. K. elgesys pradėjo keistis, kai šeima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau iškilusias problemos spręsdavo šeimoje savarankiškai. G. D. nurodė nežinanti, kas K. pasidarė, išėjo iš namų, toks atvejis ne pirmas. Ne kartą tėvas ir ji ieškodavo K., rasdavo ją neblaivę. Po to daug kalbėdavo. Tą vakarą, vyras paprašė, kad ji padėtų telefoną, nes buvo vėlus metas, ji neklausė, juokėsi, tuomet vyras priėjo ir paėmė telefoną iš jos rankų, telefoną atsinešė į miegamąjį, ji pyko, paskui nurimo.
4. Ieškinyje nurodė, kad 2024 m. sausio 12 d. dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, bei atsižvelgiant į tai kad nepilnametė išreiškė norą negrįžti į savo namus bei nurodė, kad prieš ją smurtauja tėvas, K. D. buvo laikinai apgyvendinta budinčios globotojos šeimoje. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. sausio 19 d. buvo vertinta vaiko situacija, buvo nustatyti rizikos veiksniai: 26.1. vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; 26.7. autodestruktyvus vaiko elgesys (savižala, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir kt.), kurio jo atstovai pagal įstatymą negali suvaldyti; 26.8. vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą; nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Vaiko atstovai arba vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutiko su vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymu ir nurodė asmenį (asmenis), galintį laikinai prižiūrėti vaiką.
5. Ieškovas nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. kovo 6 d. nepilnametės K. D. laikinąją priežiūrą vykdė teta (R. D. sesuo) I. Č.. 2024 m. kovo 6 d. nepilnametė K. D. buvo laikinai apgyvendinta budinčios globotojos šeimoje, kadangi nepilnametė kategoriškai atsisakė sugrįžti į namus. Pažymi, kad su R. D. šeima dirbo Tarnybos Mobiliosios komandos (toliau – MK) specialistai. Iš viso šeimai suteiktos 7 konsultacijos. Iš jų 2 konsultacijos skirtos tėvui R. D., 3 – I. Č., po 1 konsultaciją paauglei K. D. bei pamotei G. D.. Atlikus vaiko ir šeimos krizės bei MK pagalbos poreikio vertinimą nustatyta, kad pagrindinė šeimos problema yra apleista tėvystė ir negydyta tėvo priklausomybė alkoholiniams gėrimams. R. D. atsisakė dirbti su MK specialistais. Pareiškė norą, kad MK intensyvus darbas vyktu tik su juo paaugle dukra K. D..
6. Ieškinyje nurodė, kad nepilnametė kategoriškai atsisakė grįžti pas įstatyminį atstovą, nes galimai nepilnametės tėvas panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, dėl to buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką iš šeimos išdavimo. 2024 m. kovo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4897-1104/2024 leista paimti nepilnametį vaiką K. D. iš įstatyminių vaiko atstovų - tėvo R. D..
7. 2024 m. balandžio 11 d. Širvintų rajono savivaldybės mero potvarkiu (reg. Nr. 6-94) K. D. nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras, vykdantis Globos centro funkcijas. Atsakovo šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas vadovaujantis ieškovo atliktu vaiko situacijos vertinimu, kuriame nurodyta, jog nepilnametė K. D. išėjo iš tėvų namų ir išreiškė pageidavimą būti paimta iš atstovų pagal įstatymą. Atvejo vadybos posėdis vyko 2024 m. kovo 6 d. Posėdžio metu nustatyta, kad atsižvelgiant į socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygių įvertinimą ir analizuojant vaiko vystymąsi buvo stebima, jog K. santykiai su bendraamžiais ir artimaisiais yra konfliktiški. Mergaitė šiais mokslo metais buvo susimušusi su klasioke, tuo metu susipykusi su viena iš geriausių draugių, nesutaria su tėčiu. Mergaitės tėčiui ir pamotei sunku rūpintis dukros auklėjimu ir ugdymu. K. santykiai su tėčiu yra sudėtingi, tačiau tėtis yra motyvuotas keisti situaciją ir priimti siūlomą pagalbą. Vertinant tėvystės įgūdžius buvo galima teigti, kad vaiko fizinis ir emocinis saugumas nėra užtikrinamas. Pagrindinės išliekančios šeimos rizikos buvo netinkamai vykdoma tėvystė, neskiriamas reikiamas dėmesys ir prioritetas bei sudėtinga R. D. psichologinė būsena, atsisakius alkoholio vartojimo be jokios sveikimo programos. Atsakovas įsipareigojo lankyti pozityvios tėvystės mokymus, siekiant įgyti žinių kaip atliepti vaikų emocinius/psichologinius poreikius bei lankyti psichologo konsultacijas tėvystės klausimais. Paauglės tėtis motyvuotas nuvykti pirminei konsultacijai i Respublikinį priklausomybės ligų centrą dėl psichologinės būsenos, atsisakius alkoholio vartojimo be jokios sveikimo programos. Atsakovas buvo skatinamas atkurti emocinį ryši su dukra, bendraujant su mergaite telefonu, lankant ją globėjų šeimoje, vengiant kaltinimų jos atžvilgiu.
8. 2025 m. vasario 25 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu nustatyta, kad situacija šeimoje išlieka nepakitusi. Tėvas nesiima aktyvių veiksmų ir nededa pastangų, kad dukra galėtų 4 grįžti į šeimą. Nepastebima jokių reikšmingų pokyčių ar iniciatyvų, kurios prisidėtų prie teigiamo situacijos sprendimo ar santykių gerinimo su dukra. Analizuojant pagalbos plane šeimai numatytus įpareigojimus, siekiant gerinti tarpusavio santykius su pas globėja augančia dukra ir spręsti esmines problemas stebima, kad atsakovas ir jo sugyventinė nesiima aktyvių veiksmų, reikalingų pagalbos plano gyvendinimui ir didžiąją atsakomybės dali perkelią dukrai, teigdamas, kad dukra nenori su juo susitikti, atsisako priimti siūlomą išlaikymą ir kt. Tokia pozicija nepadeda spręsti esamų sunkumų ir apsunkina pagalbos tikslų pasiekimą bei emocinio ryšio su dukra atstatymą. Nepilnametė su ja bendravusiems specialistams išsakė aiškią poziciją, kad nenori gyventi su tėvu, ši merginos nuomonė nekinta visą pagalbos šeimai teikimo laikotarpį. Mergina pabrėžia, jog globėjos šeimoje jaučiasi pripažinta bei mylima ir savo šeima dabar ji laiko globėjos šeimą. Mergina nesidomi tėvu, jaučia jam neigiamus jausmus ir išreiškia pyktį dėl ankstesnių patirčių bei esamos situacijos. Pažymi, kad tėvas, užuot inicijavęs teigiamą bendravimą ir sprendęs tarpusavio santykių problemas, dažnai išsako dukrai priekaištus dėl jos nenoro grįžti į namus. Jis vengia konstruktyvaus bendravimo ir nerodo pastangų kurti emocinį ryšį, o tai dar labiau gilina ir skatina dukters emocini atsiribojimą. Paauglės globėja teigia, kad K. atsisako ir nenori bendrauti su tėvu. Globėja pastebi, kad mergina vis rečiau kalba apie tėvą, užsimena jei tik kalbėjo telefonu. Minėto atvejo vadybos posėdžio metu atsakovas nurodė, jog per pastaruosius tris mėnesius nieko teigiamo neįvyko, dukra apie namus net nekalba ir į namų pusę net nežiūri. Atsakovas patvirtino, kad pas dukrą nuvykęs nebuvo, nes ji nenori. Pasak paauglės tėčio, jis retkarčiais paskambina dukrai, o pati dukra niekuomet jam nepaskambina. Atsakovas tikino, kad pokalbiai nėra labai ilgi ar atviri. Reikia nuolat dukros klausti, bandyti palaikyti pokalbi, nes ji pati nešneka, nieko neklausia. Gruodžio mėnesį bendraujant su dukra telefonu ji susigraudino. Pasiteiravus kodėl nenuvyksta aplankyti dukros, kodėl prieš Šv. Kalėdas nenuvažiavo pas ją, nenuvežė bent simbolinių dovanėlių atsakė, kad dukra sakė, jog nenori, kad jis atvažiuotų, kad neturi laiko susitikti. Teiraujantis ar tėtis bando domėtis kaip dukrai sekasi ar skambino į dabartinę dukros ugdymo įstaigą, teigė, kad neskambino, nes nėra tam poreikio, jis gali dukros paklausti kaip jai sekasi mokykloje. Atsakovas aiškino, kad su psichologu nei jis, nei jo sutuoktinė taip pat nesikonsultavo, nes nemano, kad jiems gali padėti, o ir laiko tam nelabai turi. Pasak atsakovo, jo sutuoktinė prižiūri neįgalų sūnų, o jis dirba. Pasak atsakovo, šiuo metu jis negali nieko padaryti, kad situacija pasikeistų ir dukra panorėtų grįžti mano. Atsakovas mano, kad kai dukra taps pilnametė, tuomet pati grįš į tėvo namus.
Šalies argumentai
9. Ieškovas nurodė, kad įvertinus, kad teigiamų pokyčių šeimoje neįvyko, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios ribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametei dukrai nutrauktas nesurinkus duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos (nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pridedamas).
10. 2025 m. sausio 6 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 8GVA-5 nurodyta, kad nepilnametis vaikas K. D. gyvena budinčios globotojos šeimoje. Paklausta apie tėvą nurodė, kad su juo nebendrauja, apart to, kad kartais susiskambina. Nurodė nenorinti grįžti pas tėvą dėl to, kad jis smurtavo jos atžvilgiu ir ji jam negali to atleisti. Globėjos teigimu, K. tėvas į globėjos namus buvo du kartus atvažiavęs. Vieną kartą su savo šeima, kitą kartą su K. broliu. K. su tėvu nelabai norėjo bendrauti. Sėdėjo prie globėjos. Tėvas pabuvo apie valandą. Antrą kartą tėvas atvažiavo pasiimti K. pas save svečiuotis. K. du kartus svečiavosi pas tėvą. Atvykusi iš tėvo, K. pasakojo, kad tėvas norėjo pabendrauti, bet bendravo kaltinimais. Kitą kartą K. pas tėvą vyko pati, nes norėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini) miesto šventėje. Pagal sutartį, tėvas gali 4 kartus per mėnesį imti K. svečiuotis. Bet K. paėmė tik du kartus, kitus du kartus net nepasiūlė vaikui svečiuotis. Tėvas skambina K., bet pokalbiai būna labai trumpi, ne ilgiau minutės, labas, ką veiki, viso gero. 5 Tėvui svarbiau pinigai, darbas, bet ne bendravimas su vaiku. Tėvas vis pasiteisina, kad turi dirbti. Tėvas finansiškai prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda.
Šalies argumentai
11. Ieškovas nurodė, kad pagal ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių visumą, matyti, kad nors duomenų apie tai, kad atsakovas pastaruoju metu vartotų alkoholį nėra, tačiau su vaiku praktiškai nebendrauja, vengia konstruktyvaus bendravimo ir nerodo pastangų kurti emocinį ryšį, o tai dar labiau gilina ir skatina dukters emocini atsiribojimą. Nepilnametis vaikas atsisako grįžti pas tėvą, o pats atsakovas pripažįsta, kad šiuo metu negali nieko padaryti, kad esama situacija pasikeistų ir kad dukra panorėtų grįžti į namus.
12. Ieškovo vertinimu, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, neįgyvendina savo tėvų valdžios, kurios turinį reglamentuoja CK 3.155 straipsnio 2 dalis, tačiau ryšys su vaiku nėra visiškai nutrūkęs, todėl yra pagrįstas pagrindas laikinai atsakovo R. D. valdžią nepilnamečio vaiko K. D. atžvilgiu.
13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, palaikė pateiktą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nepilnametė K. kategoriškai atsisako grįžti pas tėvą. Tėvui ryšio atstatyti su nepilnamete nepavyko, tik, kad tėvas dės daugiau pastangų susigrąžinti dukrą, atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, jis galimai slepia tikrąsias pajamas, tokį atsakovo elgesį vertina kritiškai. Nurodė, kad nepilnametei K. sutvarkyti dantys, sudėti breketai, kad ne valstybės pareiga yra išlaikyti nepilnamečius vaikus, o tėvai privalo išlaikyti savo vaikus.
14. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad
14.1. Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo neprieštarauja, kad šiuo metu jo dukrai būtų taikoma laikinoji globa, siekiant užtikrinti jos saugumą bei stabilumą, nors mano, kad tėvo valdžios laikinas apribojimas šiuo metu nėra būtinas ar proporcingas. Pripažįsta, kad santykiai su dukra yra įtempti, tačiau tai susiję su sudėtinga šeimos situacija. Po žmonos (dukros motinos) mirties šeimos sudėtis keitėsi ir bandymai prisitaikyti prie naujos šeimos kėlė įtampų, su kuriomis ne visuomet jam pavykdavo susitvarkyti. Niekada netaikė prieš vaiką smurto. Persikrausčius į (duomenys neskelbtini), prasidėjus dukros elgesio problemoms, konfliktams su bendraamžiais ir artimaisiais, bandė su ja kalbėtis. Net kai dukra negrįždavo naktimis į namus, nesmurtavo prieš ją, o eidavo jos ieškoti, parsivesdavo namo, kalbėdavosi. Norą apsaugoti dukrą nuo jos elgesio galimų neigiamų pasekmių ateityje, nuo alkoholio vartojimo dukra priima priešiškai. Siekdamas išsaugoti savo, kaip tėvo valdžią jau kuris laikas nevartojo alkoholio, ieško kontaktų su dukra, nors tai labai sunkiai sekasi, nes į kontaktą ji neina, susitikti vengia, kai aplanko, mažai bendrauja, jo inicijuoti pokalbiai telefonu taip pat būna trumpi. Melagingais dukros teiginiais grįstas pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametei dukrai nutrauktas, nes nebuvo duomenų, pagrindžiančių jo kaltę.
14.2. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šiuo metu, atsižvelgiant į tai, kad dukra atsisako grįžti gyventi pas jį ir gyvena Socialinių paslaugų centre, o jo duomenimis dukra apie 6 mėnesius gyvena (duomenys neskelbtini) pas globėją. Dukros gimtadienio proga jis ją ten aplankė, kalbėjosi tiek su dukra, tiek su jos globėja J., teiravosi, kaip ji jaučiasi. Iš pokalbio suprato, kad dukra neigiamų emocijų nepatiria, todėl neprieštarauja, kad laikinuoju laikotarpiu jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta ten, kur ji gyvena ir jaučiasi saugi. Su dukra 2025 m. balandžio mėnesio pradžioje matėsi ir jo dabartinė sutuoktinė, kuri puikiai sutaria su jo dukra, jos dažnai pasikalbėdavo, kol dukra dar gyveno mūsų namuose. Tą kartą dukra lankėsi mūsų namuose kartu su globėja. Jo paties tuo metu namuose nebuvo, todėl su dukra pasimatyti nepavyko. Nors dabar jo pastangos sugražinti dukrą į namus neduoda rezultato, tačiau tikisi, kad ateityje pavyks atkurti tarpusavio ryšį, pagerės ir jų emociniai saitai, ir kai galės užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas jie ir vėl galės gyventi kartu. Tikisi, kad šios laikinosios globos tikslas - pagalba šeimai padėti grąžinti dukrą į namus, į šeimą ir jis dės pastangas, kad tai įvyktų kuo greičiau.
15. Dėl išlaikymo priteisimo. Nesutinka su ieškinyje nurodytu išlaikymo dydžiu - 300 Eur per mėnesį. Jis suprantu pareigą teikti išlaikymą savo vaikui, tačiau Ieškovo reikalaujamas išlaikymo dydis - 300 Eur nėra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo turtinei padėčiai.
15.1. Ieškovas nepateikia rašytinių įrodymų, dokumentų apie lėšas, skiriamas K. D. išlaikymui, nepagrindžia jo skaičiais, neįvardina būtinų išlaidų, todėl tai kelia abejonių prašomo išlaikymo dydžio - 300 Eur pagrįstumu.
Atsiliepimas
15.2. Pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad teismas spręsdamas klausimą dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio, visų pirma turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio išlaikymą gali teikti asmuo privalantis teikti išlaikymą vaikui, t.y. į jo turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko poreikius ir jeigu jo turtinė padėtis negali užtikrinti visų vaiko poreikių, tai priteistino išlaikymo dydis turi būti toks, kuris užtikrintų būtinas (minimalias) vaikui vystytis sąlygas.
15.3. Šiuo metu jis neturi pastovių pajamų, yra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis,
15.4. Jo šeimoje auga dar ir neįgalus sūnus, kuriam nustatytas tik (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumo lygis. Jam taip pat reikia kasdienės priežiūros ir išlaikymo. Jų šeima įtraukta į socialinę riziką patiriančių šeimų apskaitą dėl objektyvių sunkumų, tačiau bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, siekia gerinti situaciją. Jis su savo dabartine sutuoktine G. D. auginame neįgalų sūnų D. D., gimusį (duomenys neskelbtini). Nustatytas sūnaus dalyvumo lygis tik (duomenys neskelbtini) procentų. Jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Neįgalus sūnus negali likti vienas, kadangi juo reikia pastoviai rūpintis: jį reikia maitinti, aprengti, prausti, pats jis negali pasigalinti jokio maisto, negali išeiti iš namų, net vaikštant jį reikia prilaikyti, be to, yra rizika, kad jį gali ištikti (duomenys neskelbtini), kurie prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) sūnui lankant pirmąją klasę. Kartojantis beveik kasdieniams priepuoliams, silpnesniems ir sunkesniems, vaikas staiga įsitempia, nukrenta, kartais praranda sąmonę, todėl šalia jo visuomet turi kažkas būti. Sūnui nustatytas didelis (duomenys neskelbtini), sutrikusi kūno padėtis kontrolė ir kūno pusiausvyra stovint, sutrikusi smulkioji motorika, nevalingi galvos, kaklo, galūnių judesiai. Jis turi dar daug ir gretutinių ligų. vidutinį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dalyvumo lygio terminas nustatytas neterminuotai, nes neprognozuojami asmens organizmo funkcijų sutrikimų pasikeitimai. D. reikalingas nuolatinis aktyvus gydymas. Dabartiniu metu sūnus dar labiau nusilpo, 2024 metais jam teko gydytis Kauno klinikose. Sūnus yra baigęs (duomenys neskelbtini) klasių (duomenys neskelbtini) mokykloje. Tačiau D. negali skaityti, rašyti, piešti. Jis negali dirbti veikiant kai kuriems fizikiniams, cheminiams ir biologiniams, ergonominiams, psichosocialiniams, fiziniams rizikos veiksniams.
15.5. Jo pajamos yra gaunama nedarbo draudimo išmoka, kurios dydis 409 EUR, tačiau nuo 2025 m. gegužės 1 d. šios išmokos negaus.
15.6. Jo žmona dirbti negali, nes yra paskirta mano neįgalaus sūnaus D. globėja nuo 2024 m. liepos 17 d. Ji pastoviai turi būti su globojamu D..
15.7. Jų šeima gyvena 3-jų kambarių bute. Išlaidos būstui šaltuoju metų laiku yra apie 400 EUR kas mėnesį (įskaitant mokestį už internetą ir mokesčius už mobiliojo ryšio paslaugas)
15.8. Be to, yra nubaustas Aplinkos apsaugos departamento prie AM už gamtai padarytą žalą. Baudos dydis - 4850 EUR, bauda išdėstyta mokėjimui dalimis 2-iems metams, kas mėnesį man asmeniškai tenka mokėti po 101 EUR iki 2027 m. sausio 31 d.
Atsiliepimas
15.9. Nepilnametės dukters išlaikymui aš sutinka mokėti periodines išmokas kas mėnesį po 200 EUR. Prašo teismo atsižvelgti į jo realias finansines galimybes ir, jeigu būtų nuspręsta priteisti išlaikymą, nustatyti jį mažesne suma, proporcingai jo finansinei padėčiai, tuo pačiu įsipareigoja, pagerėjus finansinei situacijai, geranoriškai peržiūrėti išlaikymo dydį.
16. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis kaip įmanydamas geriau stengėsi auginti dukrą, prasidėjo pykčiai, dukters gėrimai, nuo 2024 m. sausio mėnesio dukra su juo negyvena, neprieštarauja dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, dukrai gera gyventi pas globėją, jis siūlo dukrai nueiti į turgų apsipirkti, ji atsisako. Išlaikymo dukrai nemoka. Jis pats turi įsigijęs verslo liudijimą 5 dienom per mėnesį, uždirba per dieną po 50 Eur., dirba (duomenys neskelbtini), turi mūrininko, tinkuotojo specialybes, nurodė, kad valdiškam darbe dirbti neįmanoma, į Vilnių važinėti dirbti nenori, (duomenys neskelbtini) statybininko darbo neranda. Yra sveikas, nedalyvumo neturi. Padeda žmonai prižiūrėti nedalyvų sūnų. Su dukra santykius palaiko, mano, kad kai dukra taps pilnamete, sugrįš pas jį į namus.
17. Tretysis asmuo byloje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Globos centras pilnai sutinka su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktu ieškiniu.
17.1. Nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybės merės 2024 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. 6-95 K. D. nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro budinčios globotojos šeimoje.
Atsiliepimas
17.2. Nuo laikinosios globos nustatymo R. D. su dukra K. D. buvo susitikę keturis kartus. Du iš jų tėtis pats nuvyko į globėjos šeimą pas dukrą. Tačiau susitikimų metu K. vangiai bendravo su tėčiu, nerodė iniciatyvos bendravimui. Taip pat R. D. su Globos centru pasirašė „Globos centro budinčio globotojo prižiūrimo ar globėjo (rūpintojo) globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis pas nuolat Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje gyvenantį fizinį asmenį“ trišalę sutarti Nr. 73, pagal kurią galėjo 4 kartus per mėnesį pasiimti dukrą pas save, bet buvo pasiėmęs tik du kartus, kitus kartus dukrai nebuvo siūlyta atvažiuoti.
17.3. Budinti globotoja K. skatindavo bendrauti su tėčiu, tačiau ji atsisakydavo. Taip pat budinti globotoja pastebėjo, kad mergaitė nuo apgyvendinimo jos namuose vis mažiau kalba apie tėtį, užsimena jei tik kalbėjo telefonu. K. bendraudama su Globos centro specialistais teigia, kad pas tėtį grįžti nenori. Mergina globėjos šeimoje jaučiasi mylima, pripažinta ir dabar savo šeima laiko globėjos šeimą. Taip pat K. į budinčios globotojos šeimą atvyko netvarkingais dantimis, kuriais pasirūpino globėja. Mergaitę veždavo į privačią odontologijos kliniką, kurioje tvarkė sugedusius dantis, sudėjo breketus. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad globa (rūpyba) yra vykdoma be vaiko teisių pažeidimų.
17.4. Nuo K. apgyvendinimo dienos pas budinčią globotoją pastebimas teigiamas pokytis. Mergaitės pažymiai „Tamo“ dienyne yra geri, mokytojai nusiskundimų K. neturi, mergaitė yra išrinkta klasės seniūne, taip pat aktyviai dalyvauja mokyklos tarybos veikloje.
17.5. Apribojus tėvo valdžią, pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis), todėl atsižvelgdami į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismo prašome priteisti iš atsakovo R. D., išlaikymą nepilnametei K. D., po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
17.6. Atkreipia dėmesį, kad teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, gali būti pažeisti vaiko interesai. Siekiant, kad vaikas gyventų pilnavertį gyvenimą, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
17.7. Teismo prašo iš atsakovo R. D. Globos centrui priteisti 0,5 minimalios mėnesinės algos (519,00 Eur) sumą, atsižvelgiant į tai, kad Globos centras didino atlyginimą budinčiai globotojai už dantų priežiūrą globojamai mergaitei.
18. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovė G. Ž. patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad nepilnametei K. gyvenant pas budinčią globėją, pagerėjo jos mokymosi rezultatai, mergaitė aktyviai dalyvauja mokyklos veikloje, yra išrinkta klasės seniūne. K. mažai kalba apie tėtį, nenori su juo bendrauti. Prašo ieškovės ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
19. Byloje esantys duomenys: K. D. gimimo liudijimo kopija; 2024 m. sausio 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-275; 2024 m. kovo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartis civilinėje byloje Nr.eS2-4897-1104/2024 Nr. 3GD-4086 nuorašas; 2024 m. vasario 5 d. Mobilios komandos klausimynas Nr. 3TSD-306; 2024 m. vasario 19 d. Mobilios komandos rekomendacijos Nr. 3TSD-411; 2024 m. balandžio 11 d. Mero potvarkio Nr. 3GD-4629 nuorašas; Pagalbos planų nuorašai; 2025 m. sausio 6 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 8GVA-5 nuorašas; Duomenys apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą; Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų kopijos.
Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo
20. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
21. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr. pvz., LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; LAT 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
22. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1233-577/2020, 26–27 punktai).
23. Tiek iš teismo posėdžio metu išklausytų proceso dalyvių paaiškinimų, tiek iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad atsakovas R. D. nesirūpina savo nepilnamete dukra, nevykdo pareigos jos auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, dirba pagal verslo liudijimą statybininku, tačiau verslo liudijimą nusipirkęs tik 5 darbo dienom, atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su laikinu tėvo valdžios apribojimo, mano, kad šiuo metu dukrai geriau gyventi globėjos šeimoje, jai ten patinka, tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovas visgi deda pastangas, kad palaikytų ryšį su dukra, aplanko ją globos institucijoje, pasiima pasisvečiuoti į namus, nėra praradęs ryšio su dukra.
24. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo R. D. elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą: vengimą atlikti savo pareigas, nesirūpinimą vaiku, kaltė pasireiškia neveikimu, t.y. atsakovas dukros neprižiūri ir neaugina, išlaikymo neteikia, tačiau kaip minėta, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo ir dukros tarpusavio ryšys dar nėra visiškai nutrūkęs, todėl atsakovui suteiktinas laikas ir galimybė sukurti tinkamas sąlygas dukrai grįžti į šeimą.
25. CPK 380 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaikų nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Į bylą pateiktuose dokumentuose (vaiko situacijos vertinimo anketos, globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose ir kituose) matoma, kad K. ryšiai su tėvu yra palaikomi, nors trapūs. Pažymėtina, kad nepilnametei K. (duomenys neskelbtini) sukaks (duomenys neskelbtini) metų.
26. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnametės dukros fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės, tačiau teismo vertinimu, iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu išgirstų šalių paaiškinimų manytina, kad atsakovo atžvilgiu byloje yra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad situacija atsakovo šeimoje gali iš esmės pasikeisti. Teismas pabrėžia, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, o vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai.
27. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas atsakovui R. D. jo nepilnametės dukros K. atžvilgiu yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl
vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
28. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikams (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnametės K. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, nustatyti jos gyvenamąją vietą vaikų dabartinėje gyvenamojoje vietoje, trečiojo asmens, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre, vykdantį Globos centro funkcijas. Byloje nustatyta, kad nepilnametė K. gerai jaučiasi jos gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenimis, kitų fizinių ar juridinių asmenų, galinčių globoti nepilnamečius vaikus, nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei tai, jog nepilnametei būtina saugi, gerai pažįstama aplinka, nepilnametės K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre, vykdančiame Globos centro funkcijas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
29. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
30. Pažymėtina ir tai, įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga, tačiau minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžio kriterijus yra tik orientacinis, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taip pat nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. D. išlaikymą nepilnametei dukrai K. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga nustatyta 1038 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas, gaudavo nedarbo išmoką apie 409 Eur. iki 2025 m. gegužės 1 d., jo teigimu, bylos nagrinėjimo metu, jis turi įgijęs verslo liudijimą 5 darbo dienom per mėnesį, dirba (duomenys neskelbtini), yra sveikas, nedalyvumo neturi. Atsakovas turi 2 išlaikytinius, nedalyvų sūnų bei dukrą K., gyvena 3 kambarių bute, šaltuoju metų laiku būsto išlaidos yra apie 400 Eur., duomenų apie nekilnojamąjį turtą nepateikė. Taip pat nurodė, kad yra baustas administracine bauda, kas mėnesį moka po 101 Eur. ir mokės iki 2027-01-31. Atsakovas prašo priteisti mažesnę išlaikymo sumą kas mėnesį nepilnametei dukrai.
32. Iš atsakovo prašoma priteisti po 300 Eur per mėnesį vaiko išlaikymo suma. Kaip minėta, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Teismas kritiškai vertina atsakovo teiginius, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), negali uždirbti daugiau, kad jis kartu su nedirbančia sutuoktine privalo pastoviai būti namie ir prižiūrėti kartu su sutuoktine nedalyvų sūnų. Atsakovo nepilnametė dukra K. nuo 2024 m. sausio mėnesio su tėvu negyvena, ir atsakovas nuo 2024 metų sausio mėnesio neteikia jokio išlaikymo dukrai. Nepilnametei K. globėjo lėšomis buvo sutvarkyti dantys, sudėti briketai. Tam, kad būtų patenkinti būtiniausi K. D. poreikiai, kad būtų sudaromos optimalios, tinkamos sąlygos užtikrinančios vaiko augimą, vystymąsi, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, jai yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, todėl būtina iš atsakovo priteisti išlaikymą. Ieškovo nuomone, atsakovas slepia savo tikrąsias pajamas, kad nereiktų mokėti išlaikymo. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis po 300 Eur. per mėnesį net nėra pusė minimalios mėnesinės algos, todėl teismo vertinimu, atsakovas, būdamas sveikas, gali dirbti ir tinkamai pasirūpinti savo abiem vaikais, todėl iš atsakovo priteistina mokėti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju išskirtinai nepilnamečių vaikų interesais paskirtini (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras, vykdantis Globos centro funkcijas (CK 3.275 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
33. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
34. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad už kitus reikalavimus bylose mokamas 100 Eur žyminis mokestis. Pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t.y. 75 Eur. Atsakovas R. D. nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jo priteistina 75 Eur. žyminio mokesčio valstybei.
35. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Laikinai apriboti atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu
Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. kovo 20 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrą, vykdantį Globos centro funkcijas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju.
Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre, vykdančiame Globos centro funkcijas, buveinės adresas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės R. D., a.k. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur. (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Informuoti atsakovę, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.