Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. C. (J. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos tesimo 2020 m. liepos 13 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo J. C. prašymas dėl 65 866,52 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AJ invest group“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo J. C. (J. C.) 65 866,52 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – BUAB) „AJ invest group“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, taip pat byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Iki 2020 m. sausio 1 d. bankroto bylų nagrinėjimas buvo reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., buvo taikomos tiek, kiek jos neprieštaravo nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ (2019 m. birželio 13 d. Nr. XIII-2221) ir juridinių asmenų bankroto teisinius santykius reglamentuojant šio įstatymo normomis su įstatyme numatytomis išimtimis pereinamajam laikotarpiui, ĮBĮ neteko galios (JANĮ 153 straipsnis).

9. JANĮ 153 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias, be kita ko, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

10. Kreditorių reikalavimų tikslinimas byloje, iškeltoje iki JANĮ įsigaliojimo, turėtų būti atliekamas pagal ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-705-450/2020) ir ir šiame įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-956-241/2020). JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikoma ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, todėl iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020; 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-812-241/2020).

11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo įtraukimo į atsakovės bankroto byloje patvirtintą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, teisingai taikė ĮBĮ, nes atsakovės UAB „AJ invest group“ bankroto byla pradėta bei kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas patvirtintas iki JANĮ įsigaliojimo (atitinkamai 2019 m. rugsėjo 5 d. ir 2019 m. gruodžio 10 d. teismo nutartimis)

Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo bendrovės bankroto (nemokumo) byloje

12. Kreditorių reikalavimų tikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas plačiai išaiškintas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, šis teismas turi teisę patikslinti (sumažinti / padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba įtraukti / išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo, taip pat kad ĮBĮ 26 straipsnyje nurodytų galimų kreditorinių reikalavimų patikslinimų sąrašas, vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nėra baigtinis.

13. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises. Todėl teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

14. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai (akcininko įneštos lėšos į bendrovės banko sąskaitas), iš kurių kildinamas J. C. finansinis reikalavimas, viešuoju interesu nepasižymi, todėl pareiškėjas turi pareigą įrodyti savo finansinio reikalavimo pagrįstumą.

15. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o teismas neturi būti aktyvesnis už pačią šalį, jei ši nededa pastangų gauti įrodymus, bet, nurodydama tik deklaratyvius nesutikimo su priešingos šalies argumentais teiginius, įrodinėjimo naštą siekia perkelti teismui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015).

16. Pareiškėjas kartu su 2020 m. birželio 16 d. prašymu įtraukti kreditorių (akcininką) J. C. į BUAB „AJ invest group“ bankroto byloje patvirtintą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą pateikė įrodymus, kad akcininkas iš savo banko sąskaitų pervedė lėšas į bendrovės banko sąskaitą: 1) nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. iš J. C. banko sąskaitos, esančios AB DNB banke, į UAB „AJ Invest Group“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 161 743,00 Lt (46 844,01 Eur); šių mokėjimų paskirtis – akcininko įnašas į bendrovės sąskaitą (ang. Invest to the company account as Sheholder); 2) 2014 m. balandžio 28 d. mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „AJ invest group“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 680 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta „Akcininko investicija“); 3) 2014 m. gegužės 7 d. mokėjimo pavedimu pervedė į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 12 150,00 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta „Akcininko investicija“); 4) 2014 m. gegužės 26 d. iš J. C. banko sąskaitos, esančios AB DNB banke, į UAB „AJ invest group“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 6 800,00 JAV dolerių (6 192,51 Eur); šio mokėjimo paskirtis – akcininko įnašas į bendrovės sąskaitą (ang. Invest to the company account as Sheholder).

17. Iš valstybės įmonės (toliau ir – VĮ) Registrų centras Juridinių asmenų registro viešai teikiamų duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB „AJ invest group“ buvo įregistruota 2014 m. sausio 13 d.; nuo 2014 m. vasario 5 d. akcininkas J. C. (K. L. Respublika); vadovai: nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2014 m. vasario 5 d. L. Č., nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. A. K.; nuo 2014 m. gruodžio 8 d. (paskirta 2014 m. gruodžio 1 d.) iki 2019 m. rugsėjo 19 d. likvidatorė L. S.. UAB „AJ invest group“ kaip likviduojamos bendrovės statusas buvo įregistruotas 2014 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi iškelta bankroto byla atsakovei UAB „AJ invest group“; bankroto administratoriumi paskirtas J. Ū.. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi BUAB „AJ invest group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

18. Pareiškėjas teigia, jog J. C. atlikti įnašai į bendrovės sąskaitą yra UAB „AJ invest group“ akcininko finansinė investicija ir bendrovės gautos lėšos (turtas) turi būti grąžintos kreditoriui (akcininkui). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju lėšos jau yra investuotos, t. y. investuotojo J. C. nuosavybės teisė į jas yra pasibaigusi. Be to ir pats pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nebuvo sudaręs rašytinio sandorio su UAB „AJ invest group“ dėl lėšų skolinimo. Taigi pinigų mokėjimo dokumentai (pavedimai, nurodymai ir pan.) kaip įnašas į bendrovės sąskaitą negali būti pripažinti skolos dokumentais, atitinkančiais CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir tarp šalių (bendrovės ir vienintelio akcininko) nebuvo susiklostę teisiniai paskolos ar santykiai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-846/2013).

19. Taip pat pareiškėjas teigia, jog akcininko be jokio teisinio pagrindo pervestos UAB „AJ invest group“ lėšos negali pereiti bendrovės nuosavybėn. Su šiuo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ), redakcijos, galiojusios lėšų pervedimo metu, 3 straipsnio 1 dalis nustatė, kad akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Pagal ABĮ 14 straipsnio 1 dalį akcininkų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai. ABĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už“, privalo juos mokėti; akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nemokumo administratorius turi visus BUAB „AJ invest group“ pirminius dokumentus ir neginčija iš akcininko gautų pinigų fakto, neįrodo, kad akcininko pervestos lėšos nebuvo skirtos UAB „AJ invest group“ veiklai. Nors byloje nėra duomenų (pareiškėjas nepateikė), kad UAB „AJ invest group“ visuotinis akcininkų susirinkimas buvo priėmęs sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, dėl to J. C. iš savo asmeninių lėšų nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. vykdė mokėjimus bendrovei kaip akcininko įnašus, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių visumos, galima spręsti, kad UAB „AJ invest group“ veikla nuo jos įsteigimo (2014 m. sausio 13 d.) iki likvidavimo (2014 m. gruodžio 8 d.) buvo nuostolinga, dėl to iš gautų papildomų akcininko įnašų į bendrovės sąskaitą galėjo būti buvo dengiami UAB „AJ invest group“ nuostoliai, t. y. lėšos panaudotos bendrovės veikloje ir interesais. Nors byloje nėra pateikta akcininko sprendimo dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo akcininko įnašais, t. y. byloje nėra įrodymų apie šios priemonės įforminimą pagal įstatymų reikalavimus, tačiau vienintelio akcininko veiksmai, įnešant į bendrovę finansines lėšas, vadinamas „akcininko investicija“, iš esmės patvirtina sprendimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo. Bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, tokie akcininko įnašai juos įnešusiajam negali būti grąžinami (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1195-381/2020).

20. Pareiškėjas teigia, jog UAB „AJ invest group“ finansinės atskaitomybės dokumentai nuo įregistravimo (2014 m. sausio 13 d.) iki bankroto bylos iškėlimo (2019 m. rugsėjo 5 d.) VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti ir UAB „AJ invest group“ buvęs direktorius A. K. nebuvo jų perdavęs buvusiai bendrovės likvidatorei, todėl pastaroji, neturėdama galimybės patikrinti visų bendrovės pirminių dokumentų, sudarė preliminarų likvidacinų balansą pagal turėtą informaciją apie įstatinį kapitalą ir tuo metu žinomus įsipareigojimus. Su nurodytais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Pirma, pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 58 straipsnio 2 dalį visuotinis akcininkų susirinkimas (vienintelis akcininkas J. C.) turėjo išimtinę teisę tvirtinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, t. y. akcininkui, prieš priimant sprendimą bendrovę likviduoti, turėjo būti pateiktas patvirtinti bendrovės vadovo sudarytas balansas, iš kurio J. C. (vėliau ir likvidatorė) turėjo ne tik pamatyti informaciją apie akcininko kaip kreditoriaus įneštas į lėšas į bendrovės sąskaitas, bet ir įsitikinti, kad bendrovė nebuvo nemoki. Antra, UAB „AJ invest group“ buvusi likvidatorė L. S. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo yra paaiškinusi, jog 2018 m. vykusio ikiteisminio tyrimo metu, UAB „AJ invest group“ buvęs direktorius A. K. perdavė bendrovės pirminės buhalterinės apskaitos dokumentų rinkinį. Juridinių asmenų registrui nėra pateikti nei likvidatorės sudaryti UAB „AJ invest group“ likvidavimo laikotarpio pradžios balansas (ABĮ 74 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nei iki bankroto bylos iškėlimo sudaryti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai (ABĮ 74 straipsnio 3 dalis). BUAB „AJ invest group“ buvusi likvidatorė yra pateikusi teismui 2018 m. lapkričio 30 d. likvidacinį balansą, kurio duomenimis bendrovės kito trumpalaikio turto vertė buvo 1 228 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 673 Eur. 2019 m. rugpjūčio 14 d. bendrovės kreditorių ir debitorių sąraše likvidatorė nurodė 3 kreditorius ir 1 debitorių (Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), o J. C. į kreditorių sąrašą nebuvo įtrauktas.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad buvusi likvidatorė nuo 2014 m. gruodžio 1 d. (paskyrimo eiti likvidatorės pareigas) iki bendrovės finansinių dokumentų perdavimo 2018 m. ir po bendrovės finansinių dokumentų perdavimo, sudarydama 2018 m. lapkričio 30 d. likvidacinį balansą, nenustatė, jog bendrovės sąskaitose laikomi akcininko įnešti 65 866,52 Eur ir J. C. nelaikė kreditoriumi. Pareiškėjo argumentai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir policija perdavė pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus likvidatorei, tačiau pastaroji neturėjo resursų ir galimybių likviduojamos UAB „AJ invest group“ dokumentus įvertinti, atmestini kaip nepagrįsti, nes BUAB „AJ invest group“ buvusios likvidatorės kompetencijai buvo priskirtos funkcijos: i) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą ir, ii) jei bendrovės likvidavimas trunka ilgiau negu metus, po kiekvienų finansinių metų pabaigos ne vėliau kaip per 3 mėnesius sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą; metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą turėjo patvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas bei su šiais dokumentais turėjo teisę susipažinti visi akcininkai ir kreditoriai (ABĮ 74 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 74 straipsnio 3 dalis).

22. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, kad yra atsakovės BUAB „AJ invest group“ kreditorius. Procesinis sprendimas priimamas J. C., kuriam priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas), nenaudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-576-881/2020). Pažymėtina, jog šia nutartimi pareiškėjui neužkertamas kelias kitomis teisinėmis priemonėmis ginti savo galimai pažeistas teises, susijusias su 65 866,52 Eur įnešimu į bendrovės sąskaitas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.