Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-08-27 · Civilinė byla Nr. e2-1372-585/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
e2-1372-585/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01118-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Pareiškėjas
J. C.
Civilinė byla Nr. e2-1372-585/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01118-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rupjūčio 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta pareiškėją įtraukti į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AJ Invest Group“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartimi atmestas pareiškėjo J. C. prašymas patvirtinti jo 65 866,52 Eur finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „AJ Invest Group“ bankroto byloje.

2. Teisme 2020 m. liepos 14 d. gautas J. C. prašymas įtraukti jį į BUAB „AJ Invest Group“ banktoro bylą trečiuoju asmeniu. Prašymas grindžiamas tuo, kad J. C. yra vienintelis BUAB „AJ Invest Group“ akcininkas, o pagal įstatymą turtas, likęs atsiskaičius su kreditoriais, turi būti grąžintas bankrutavusios įmonės savininkui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą įtraukti jį į BUAB „AJ Invest Group“ banktoro bylą trečiuoju asmeniu.

4. Teismas nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalyje, tiek nuo 2020 m, sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises ir pareigas (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai įmonei bankrutuojant nėra proceso dalyviai bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2003; kt.), tačiau jie gali būti įtraukti į bankroto bylą, jei įrodo pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas, kuris yra vienintelis BUAB „AJ Invest Group“ akcininkas, prašydamas įtraukti jį į BUAB „AJ Invest Group“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, savo teisinį suinteresuotumą grindžia tuo, kad jis yra bankrutavusios bendrovės vienintelis akcininkas bei savo, kaip akcininko, turtiniu interesu, t. y. tuo, kad turtas, likęs atsiskaičius su kreditoriais, turės būti grąžintas jam kaip bankrutavusios įmonės savininkui. Jokių kitų aplinkybių, pagrindžiančių jo, kaip bankrutavusios įmonės savininko, teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad BUAB „AJ Invest Group“ akcininkas nepagrindė pakankamo ir glaudaus savo materialinio teisinio ryšio su bankroto byla. Vien tik teisės aktuose numatyta akcininko teisė gauti turtą, likusį po bendrovės likvidavimo atsiskaičius su kreditoriais, nėra pakankamas pagrindas bendrovės akcininką įtraukti į bendrovės bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškusius savarankiškų reikalavimų, kadangi šita akcininko teisė yra nustatyta įstatyme ir turės būti įgyvendinta nepriklausomai nuo to, ar akcininkas yra įtrauktas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu ar ne.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėjas J. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėją J. C. įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į BUAB „AJ Invest Group“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nukrypta nuo teismų praktikos. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-900-381/2015, pripažino, jog pareiškėjas, turėdamas 100 procentų akcijų, yra vienintelis atsakovo savininkas, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad jis turi tiesioginį suinteresuotumą įmonės bankroto proceso rezultatais ir galima šio proceso įtaka jo, kaip savininko, teisėms bei pareigoms. Tuo tarpu pareiškėjas yra vienintelis BUAB „AJ Invest Group“ akcininkas. Turtinį suinteresuotumą parodo ir tai, kad, pasibaigus BUAB„AJ Invest Group“ bankrotui, likęs turtas, atsiskaičius su kreditoriais, turi būti grąžintas bankrutavusios įmonės savininkui.

6.2. Apeliantas yra UAB „AJ Invest Group“ pervedęs 65 866,52 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „Akcininko investicija“. Apeliantas prašė teismo įtraukti jį į kreditorių sąrašą ir patvirtinti 65 866,52 Eur kreditorinį reikalavimą, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Tiek bankroto administratorius, tiek pirmosios instancijos teismas pripažino, jog apeliantas įmonei pervedė lėšas, tačiau nurodė, jog nėra duomenų, patvirtinančių UAB „AJ Invest Group“ pareigą grąžinti pareiškėjui jo įmonei pervestas sumas.

6.3. Apeliantas neturėjo galimybės kontroliuoti įmonės valdymo ir pasinaudoti interesų užtikrinimo ir investicijų apsaugos priemonėmis, kadangi BUAB „AJ Invest Group“ direktorius neteikė jokios informacijos apie įmonės veiklą. 2015 m. sausį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius numatytus Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. 2018 m. birželio 18 d. nutartimi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Dėl šių priežasčių apeliantas, siekiantis apsaugoti savo investiciją, teikdamas prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, įgyvendina vienintelę likusią akcininko interesų užtikrinimo priemonę.

6.4. Teismas, priimdamas 2020 m. liepos 15 d. nutartį, padarė ir procesinės teisės pažeidimą. Pareiškėjo prašymas nebuvo išsiųstas bankroto administratoriui atsiliepimui pareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

8. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu į BUAB „AJ Invest Group“ bankroto bylą, nes apeliantas turi tiesioginį suinteresuotumą bankroto procesu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto procesine pozicija sutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai, įmonei bankrutuojant, nėra bankroto byloje proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2003; kt.). Kasacinis teismas taip pat suformulavo nuostatą, kad ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės pakankamai paveiktos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese. Bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir pan. aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008). Tad juridinio asmens dalyvio teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-543/2011). Toliau plėtodamas praktiką šiuo klausimu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). Taigi kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai įmonės akcininkas įrodo savo turtinį suinteresuotumą bankroto byla bei pagrindžia turimo intereso reikšmingumą ir dalyvavimo bankroto procese tikslingumą, jis gali dalyvauti bankroto byloje ir naudotis įstatymo suteiktomis dalyvaujančio byloje asmens teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014).

9. Nustatyta, jog apeliantas yra BUAB „AJ Invest Group“ akcininkas, turintis 100 procentų bendrovės akcijų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į BUAB „AJ Invest Group“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi atmetė apelianto prašymą. Teismas konstatavo, kad apeliantas yra pervedęs bendrovei 65 866,52 Eur, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių BUAB „AJ Invest Group“ pareigą grąžinti akcininkui pastarojo bendrovei pervestas pinigines lėšas, todėl negalima daryti išvados, kad apeliantas turi 65 866,52 Eur kreditorinį reikalavimą įmonei. Šią nutartį apeliantas apskundė atskiruoju skundu, dėl kurio procesinis sprendimas bus paskelbtas 2020 m. rugsėjo 1 d. (civilinė byla Nr. e2-1371-798/2020).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja du teisiškai reikšmingi faktai, kurių visuma pagrindžia pakankamą apelianto suinteresuotumą, sudarantį pagrindą įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į BUAB „AJ Invest Group“ bankroto bylą. Pirma, apeliantas, turėdamas 100 procentų BUAB „AJ Invest Group“ akcijų, yra vienintelis bendrovės akcininkas. Nors buvimo akcininku pagal minėtą teismų praktiką savaime nesudaro pagrindo pripažinti suinteresuotumą bankroto byloje, 100 procentų akcijų turėjimas nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė. Antra, apeliantas yra pervedęs BUAB „AJ Invest Group“ 65 866,52 Eur, nurodydamas, kad šios lėšos yra „Akcininko investicija“ ir ginčo dėl pinigų pervedimo įmonei byloje nėra.

11. Apeliantas nurodo ir iš bankroto bylos procesinių dokumentų matyti, kad į bankroto bylą nėra perduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nors tokią pareigą turėjo įmonės direktorius. Teismas, išnagrinėjęs apelianto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, nenustatė pagrindo, kuriuo apeliantas perdavė įmonei 65 866,52 Eur, nors pripažino, kad pinigai buvo perduoti ir ginčo dėl to tarp suinteresuotųjų asmenų nėra. Todėl, nors pinigų perdavimo faktas byloje patvirtintas ir neginčijamas, teisinis santykis tarp apelianto ir bankrutuojančios įmonės dėl tokio lėšų pervedimo nėra nustatytas ir lieka neaiškus, taigi, lieka neatsakyta, kokiu būdu akcininko įmonei pervestos lėšos tapo įmonės nuosavybe ir dėl kokių priežasčių įmonė iš akcininko gautų lėšų neturi pareigos grąžinti – pinigai perduoti pagal susitarimą, numatantį įmonės prievolės grąžinti pinigus nebuvimą, vykdant galiojusią akcininko piniginę prievolę grąžinti skolą įmonei, po pinigų perdavimo akcininkas atleido įmonę nuo prievolės grąžinti pinigus vykdymo ar kita. Pastebėtina, kad būtent gavęs pinigus asmuo privalo įrodyti teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą apie tai, kad gavęs pinigus asmuo neturi prievolės juos grąžinti net tuo atveju, jeigu pinigai perduoti be jokio teisinio pagrindo. Bankrutavusi įmonė, teismui nagrinėjant kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, tokių faktų neįrodinėjo. Vadinasi, net ir esant Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutarčiai eB2-1477-653/2020 bankroto byloje, kuria atsisakyta patvirtinti apelianto kreditorinį reikalavimą jo nurodytu pagrindu, lieka neatsakyta, ar apeliantas turi reikalavimo teisę į neginčijamai perduotas savo įmonei lėšas kuriuo nors kitu pagrindu. Klausimas, ar įmonei perduota pinigų suma gali būti pripažinta kuriuo nors kitu negu išnagrinėtasis pagrindu grindžiamu kreditoriniu reikalavimu bendrovės bankroto byloje, galutinai 2020 m. liepos 13 d. nutartyje nurodomais argumentais nėra išspręstas.

12. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net jeigu nagrinėjant atskirąjį skundą dėl 2020 m. liepos 13 d. nutarties būtų nuspręsta, kad apeliantas savo nurodomų argumentų pagrindu negali būti pripažintas BUAB „AJ Invest Group“ kreditoriumi, apeliantui, esant vieninteliu BUAB „AJ Invest Group“ akcininku, aplinkybė, kad jis pervedė bendrovei 65 866,52 Eur, o įmonėje nesant išsaugotiems ir bankroto administratoriui perduotiems buhalteriniams dokumentams, tarp kurių – ir susiję su lėšų iš apelianto gavimu ir panaudojimu, atskleidžia, kad apeliantas turi reikšmingą materialinį teisinį interesą BUAB „AJ Invest Group“ bankroto procese. Tai lemia, kad apelianto procesinis dalyvavimas bendrovės bankroto byloje būtų susijęs su jo materialinių teisių įgyvendinimu, apeliantui siekiant, kad BUAB „AJ Invest Group“ kreditorių interesai būtų patenkinti ekonomiškiausiu įmanomu būdu, būtų nustatytos apelianto nurodomų pervestų lėšų panaudojimo įmonėje aplinkybės ir liktų turto, iš kurio galėtų būti patenkintas apelianto turtinis interesas, arba pervestos lėšos, nustačius jų panaudojimo būdus, galimai išieškotos iš trečiųjų asmenų.

13. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad šia nutartimi nenagrinėjamos ir nenustatomos jokios konkrečios apelianto materialinės teisės bankroto byloje, nepatvirtinamos jokios bankrutuojančios įmonės ar trečiųjų asmenų piniginės prievolės apeliantui.

14. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog aplinkybė, kad prašymas įtraukti apeliantą į BUAB „AJ Invest Group“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu nebuvo išsiųstas administratoriui atsiliepti, nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir (ar) pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik apelianto procesinių teisių klausimas, o bankrutuojančios įmonės teisė būti išklausytam dėl apelianto procesinių teisių apimties gali būti užtikrinta nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl nenustatytas besąlyginis pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį neteisėta. Svarbu ir tai, kad bankroto administratorius nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą, nenurodė savo procesinių teisių pažeidimo, nors pirmosios instancijos teismai nusiuntė jam apelianto atskirąjį skundą atsiliepimui pateikti.

15. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti apelianto prašymą įtraukti jį į BUAB „AJ Invest Group“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėją J. C. į BUAB „AJ Invest Group“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Teisėjas Vytautas Zelianka