Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams A. V. (A. V.) ir G. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme 2024 m. balandžio 9 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas ieškovės R. V. ieškinys dėl nuostolių iš atsakovų A. V. (A. V.) ir G. M. priteisimo, atsakovams nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti. Atsakovai informuoti apie bylą. Nustatytu terminu atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Ieškovė 2024 m. liepos 31 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama jai priteisti lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už byloje ieškovei suteiktas teisines paslaugas. Kartu pateikė 2024 m. liepos 9 d. advokato padėjėjo G. L. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytos teiktos teisinės paslaugos ir teisinių paslaugų įvertinimas. Kartu pateiktas ir 2024 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymas, pagrindžiantis suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimą (reg. Nr. DOK-47304).

10. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo priimti papildomo sprendimo, kadangi ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, pati prašydama įstatyme numatytais atvejais priimti sprendimą už akių, turėjo sekti bylos eigą ir suprasti, kad nustatytu terminu atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, byloje bus priimtas sprendimas už akių, todėl ieškovės prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

11. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reguliuojančios teisės normos nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taigi, prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

12. Kaip nurodyta ir ieškovės patektame atskirajame skunde, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018). Kai sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

13. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad byla buvo užbaigta sprendimu už akių, t. y. rašytinio proceso tvarka apie tai šalių neinformuojant. Tuo tarpu tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas baigiamas teismo sprendimu už akių dėl to, kad iki nustatyto termino pabaigos teismui nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, paruošiamasis dokumentas ir dalyvaujantys byloje asmenys iki tokio sprendimo priėmimo nebuvo pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (pvz., trukmę nuo ieškinio pateikimo ir sprendimo už akių priėmimo ir kt.), gali būti pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021 30 punktas). Ypač atsižvelgtina į proceso įstatyme įtvirtintą teisę, o ne pareigą, teismui, esant įstatyme numatytinoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių, kas atitinkamai reiškia, kad atsakovams nustatytu terminu nepateikus atsiliepimų į ieškinį, teismas nebūtinai bylą turėjo užbaigti sprendimu už akių (CPK 285 straipsnis). Dėl nurodytos priežasties nėra galimybės konstatuoti, kad ieškovei, net ir atstovaujamai profesionalaus teisininko, turėjo būti aiškiai suprantama, kad byla per septynias dienas po termino atsiliepimams pateikti pabaigos, bus užbaigta būtent priimant sprendimą už akių.

14. Nurodytina, kad teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsniu, dėl sprendimo už akių priėmimo turi nuspręsti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (nurodyto straipsnio 6 dalis). Šalims nepranešama apie tai, kad bus priimamas sprendimas už akių, nes šalys apie šią galimybę būna informuotos pranešant apie pareigą pateikti procesinį dokumentą. Tačiau vien tokia procesinė bylos baigtis, ieškinio reikalavimus išsprendus apeliantės naudai, savaime negali paneigti jos teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją pagal principą „pralaimėjęs moka“.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasirinko užbaigti bylą sprendimu už akių, atsakovams per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimų į ieškinį. Nors vadovaujantis CPK įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismas neturėjo pareigos informuoti šalių apie planuojamą priimti sprendimą už akių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad aplinkybė, jog sprendimas už akių priimamas iš anksto nepranešus, patvirtina, kad iki bylos proceso pirmosios instancijos teisme pabaigos ji objektyviai negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad sprendimas už akių buvo priimtas pačios apeliantės prašymu, nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovė objektyviai galėjo numatyti, jog atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Be to, kaip jau nurodyta, prašymas priimti byloje sprendimą už akių teismo neįpareigoja, šio klausimo sprendimas priklauso teismo diskrecijai, todėl sprendimo už akių priėmimas, atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, nėra vienintelė ir neišvengiama bylos baigtis, kas atitinkamai pateisina ieškovės pasirinkimą teikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis teismui bet kuriuo metu iki byla bus išnagrinėta iš esmės, o ne iš karto su pateiktu procesiniu dokumentu, inicijuojančiu patį procesą. Atsižvelgtina ir į tai, kad bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ir už jas apmokėta iki teismo sprendimo už akių priėmimo, o prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo teismui buvo pateiktas netrukus po sprendimo už akių priėmimo, taigi nėra pagrindo ieškovės veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar aiškaus nerūpestingumo.

16. Kaip jau nurodyta, bylinėjimosi išlaidas ieškovė faktiškai patyrė iki sprendimo už akių priėmimo, taigi tai, kad tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti po sprendimo už akių priėmimo, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė nepatyrė bylinėjimosi išlaidų ir kartu neįgijo teisės į jų atlyginimą, kurio prašė pateiktu ieškiniu.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė pakankamus duomenis (PVM sąskaitą faktūrą, apmokėjimą patvirtinančius įrodymus), sudarančius pagrindą spręsti ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą kreipiantis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų panašiose bylose pateiktus išaiškinimus dėl papildomo sprendimo priėmimo galimybės net ir tuo atveju, kai įrodymai apie bylinėjimosi išlaidas pateikiami jau po procesinio teismo sprendimo, kuriuo byla užbaigiama, priėmimo (žr. pv. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-442-330/2023). Įvertinus tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, priimta netinkamai aiškinant ir taikant papildomo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl naikintina.

18. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinus teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priimti papildomą sprendimą apeliacinės instancijos teisme. Toks prašymas negali būti tenkinamas. Šiame kontekste teismų praktikoje pasisakyta, jog papildomo sprendimo priėmimo klausimas negali būti pirmą kartą išspręstas jį nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tokiu atveju, apeliacine tvarka išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo atmestas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, ir tuo pačiu išsprendus klausimą iš esmės dėl pačių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šaliai, nesutinkančiai su bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir/ar jų paskirstymu, būtų apribota teisė į apeliaciją (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1637-854/2020). Dėl nurodytos priežasties, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, byla perduotina pirmosios instancijos teismui ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės (apeliantės) R. V. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.