Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2024 m. rugsėjo 6 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities VTAS atstovui A. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui E. M., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB Šiaulių bankas, UAB „Intrum Lietuva“, Telia Lietuva, AB, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, V. T., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo

Ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo už 36 mėnesius – 5 312,16 Eur (36 x 144,81 Eur priteisimo iš atsakovo. Bylos duomenimis nustatyta, kad išlaikymas Alytaus rajono apylinkes teismo 2012 m. gegužė 29 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2497-652/2012 jau yra priteistas, todėl ieškovė atsisako reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas gali pareikšti, kad jis atsisako ieškinio (ar dalies jo reikalavimų) (CPK 140 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisako šio reikalavimo, teismas priima atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio. 4 punktas).

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Šalys (duomenys neskelbtini) administracijos civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 37). Gyvenant santuokoje šalys susilaukė trijų dukterų: (duomenys neskelbtini) gimė L. M., (duomenys neskelbtini) gimė P. M., kurios jau yra pilnametės, o (duomenys neskelbtini) gimė S. M., kuri yra nepilnametė ir gyvena kartu su ieškove (2023-11-30, CBP-9045). Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis nesaikingai vartoja alkoholį, niekur nedirba, visiškai nusišalinęs nuo nepilnametės dukros išlaikymo, paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina.

Tad šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Atsakovo nesirūpinimo šeima faktai yra įrodyti ieškovės paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, kurių atsakovas neginčijo, priešingai, institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių ir apsaugos tarnybos specialistams bendraujant su atsakovu telefonu jis pats sutiko su 5 213,16 Eur skola dėl neteikto išlaikymo savo nepilnametei dukrai (2024-02-12, DOK – 6496). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba, pajamų negauna, todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, kad yra nusišalinęs nuo nepilnametės dukros išlaikymo bei visiškai nesirūpina šeima, šalys gyvena skyriumi jau dvejus metus.

Teismo vertinimu, jog ieškovė, gyvendama santuokoje ir Alytaus rajono apylinkes teismo 2012 m. gegužė 29 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2497-652/2012, prisiteisdama iš atsakovo vaikams išlaikymą, įtakojo atsakovo elgesys ir veiksmai. Atsakovo elgesys, kad jis neprisideda prie nepilnametės dukros priežiūros ir išlaikymo nepateisinamas nei teisės nei moralės požiūriu. Atsakovas santuokos metu nebuvo lojalus savo sutuoktinei, nerėmė jos moraliai bei materialiai, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, palikdamas visas sutuoktinio pareigas vienai ieškovei. Ir priešingai, nenustatyta jokių esminių ieškovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimų. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau šių argumentų nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismais prielaidomis vadovautis negali ir šiuo argumentu nesivadovauja (CPK 178 straispsnis).

Kadangi atsakovas prieštaravimų dėl kaltės nepateikė, teismo procesu nesidomėjo, atsikirtimo dėl ieškovės reikalavimų nepateikė, esant nustatytoms aplinkybėms teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo E. M. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.), kadangi jis pažeidė CK 3.27 str. numatytas sutuoktinio pareigas.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovei būtų reikalingas išlaikymas, ieškovei po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

Nutraukus santuoką ieškovei pageidaujant, paliekama santuokinė pavardė – M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą nepilnametės S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. M. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Teismas be kitų klausimų turi išspręsti ir klausimą dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) (CPK 385 str. 1d.). CK 3.156 str. 2 d. numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvai nėra susituokę, tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Pagal CK 3.170 str. 1 d., tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti auklėjant vaiką, kai šio gyvenamoji vieta yra pas kitą tėvą. CK 3.175 str. 2 d. įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas, kuris reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)

Ieškovė prašė padidinti priteistą nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir priteisti iš atsakovo po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau Tarnybos specialistams bendraujant su juo telefonu sutiko, jog priteisto išlaikymo dydžio suma būtų padidinta ir nepilnametei dukrai būtų priteistas išlaikymas po 275 Eur.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) bei automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip nurodė ieškovė savo procesiniuose dokumentuose šiuo automobiliu naudojasi atsakovas ir jis bet kuriuo metu gali jį persiregistruoti savo vardu, jokios piniginės kompensacijos už tai ieškovė nereikalauja. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo pajamos, neatskaičius mokesčių sudaro 1 827,36 Eur. Turi vieną išlaikytinį.

Byloje teismo surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas E. M. jokio registruotino nei nekilnojamojo turto nei kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba, pajamų negauna. Turi vieną išlaikytinį.

Analizuojant šalių turtinę padėtį, galima teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė, nes jis jokio registruotino turto neturi, niekur nedirba, tačiau duomenų, kad jis dėtų pastangas darbo paieškoms, ar būtų jam nustatytas nedarbingumas, byloje nėra. Ieškovė yra dirbanti, jai vienai tenka auginti ir rūpintis šalių nepilnamete dukra, tuo tarpu atsakovas jos neaugina ir ja nesirūpina.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Minėta, kad nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jam 48 metai (byloje nėra duomenų, kad darbingumas yra apribotas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 924 Eur, o atskaičius mokesčius apie 696,30 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Byloje nenustatyta, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų gauti pakankamai lėšų ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnamečio vaiko išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo minėta, šalių nepilnamete dukra rūpinasi viena ieškovė, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikui, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos vien tik ieškovei.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 275 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu nurodė, kad dukros poreikių patenkinimui kiekvieną mėnesį reikia skirti apie 730 Eur. Visų išlaidų ieškovė nedetalizavo, kai kurias išskyrė: maitinimui reikalinga per mėnesį skirti po 250 Eur, muzikos mokyklai – 15 Eur, ugdymo mokymo reikmėms – 30 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur.

Pagrindinis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo sumą įrodymas yra asmeniškai jos nurodytos išlaidos, tačiau jokių nurodytų išlaidų pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Išlaidos, tokios kaip maistui, komunaliniams mokesčiams, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais poreikiais, vaiko papildomo ugdymo poreikiais. Teismo vertinimu, nurodytos išlaidos atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir pramogų kainas, yra realaus ir protingo dydžio.

Teismo vertinimu, šalių nepilnametės dukros poreikiai, kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų yra ženkliai padidėję, lyginant tuo metu (2012-05-29), kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai ir buvo priteistas išlaikymas.

Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo darbingą amžių, išlaikytinių skaičių (1 vaikas), į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš E. M. nepilnametei dukrai po 275 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos - 2023 m. lapkričio 30 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina A. M. (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.185 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

Remiantis CK 3.118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

CK 3.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamas pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. CK 3.82 straipsnyje nustatyta, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

Ieškovė teismui pateikė 2006 m. liepos 25 d. Povedybinę sutartį (2006-12-07 įregistruota viešame Vedybų sutarčių register), kuri patvirtina, kad sutuoktiniai sutarė, jog jų turtui būtų taikomas pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.101-3.108 straipsniai).

Šalys minėtos Povedybinės sutarties 2.1 – 2.8 punktuose susitarė, kad santuokos metu įsigytas nekilnojamasis turtas ir kuriam nėra nustatytas turto teisinis režimas, registruotinas ir neregistruotinas kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, akcijos, vertybiniai popieriai, pašalpos ir visos kitos išmokos ir kt. yra sutuoktinio, kurio vardu turtas, asmeninė nuosavybė (2023-11-30, CBP Priedas Nr. 12).

Šios sutarties 8 punkte šalys nusimatė - nė vienas sutuoktinis nuo šios sutarities sudarymo dienos neturi teisės pretenduoti į kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą turtą tiek santuokos metu, tiek ir jos nutraukimo atveju, nepriklausomai kieno iniciatyva ir dėl kokių priežasčių santuoka bus nutraukta.

Iš byloje esančių VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad šalys nekilnojamojo turto, kuris jiems priklausytų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, neturi. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas ieškovės asmeninės nuosavybės teise bei automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas ieškovės vardu, todėl pagal aukščiau nurodytus Povedybinės sutarties punktus taip pat priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir šis turtas nedalintinas. Atsakovas E. M. jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo (transporto priemonių) turto neturi.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad minėta prievolė yra atsiradusi dėl ieškovės asmeninių poreikių tenkinimo, todėl ši prievolė pripažįstama asmenine ieškovės prievole (CK 3.112 straipsnis).

Ieškovė prašo pripažinti šias prievoles asmeninėmis E. M. prievolėmis: vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/00625, pagal Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eL2-1223-333120155, kreditoriaus UAB ,,Intrum Lietuva" naudai (antstolis S. V., išieškoma suma 227,55 Eur); vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/00738 pagal Alytaus apylinkes teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-4620-90/2013, kreditoriaus UAB ,,Intrum Lietuva" naudai, išieškoma suma 173,46 Eur; vykdomojoje byloje Nr. 0127/12/01910, kreditoriaus Lietuvos Respublikai naudai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (antstolis S. V., išieškoma suma 78,78 Eur); vykdomojoje byloje Nr. 0127/07/00573, pagal Vilniaus miesto apylinkes teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-2324-603/2007, kreditoriaus AB ,,Omnitel“naudai, po reorganizavimo - Telia Lietuva, AB naudai (antstolis S. V., išieškoma suma 183,70 Eur); vykdomojoje byloje Nr. 0127/12/01242, pagal išduotą Kauno raj. 5 notaro biuro vykdomąjį dokumentą Nr. LG-173/2012, vykdomas išieškojimas išieškotojo V. T. naudai (antstolis S. V., išieškoma suma 6 405,76 Eur).

Kaip ir minėta šalys 2006 m. liepos 25 d. Povedybinės sutarties, notarinis registro Nr. 12504 pagrindu yra nusistačiusios turto teisinį režimą, kad už savo skolas kiekvienas iš sutuoktinių atsako savo turtu, o pagal bendras prievoles bei prievoles šeimos interesais sutuoktiniai atsako solidariai (11 punktas). Iš aukščiau nurodytų atsakovo prievolių kreditoriams, nenustatyta, jog šios prievolės būtų bendros šalių prievolės ir jos buvo skirtos šeimos poreikiams, nes ieškovė, sudarant atsakovui sandorius su UAB „Intrum Lietuva“ Telia Lietuva, AB su V. T. sutikimo jiems nedavė, šiuose sandoriuose nedalyvavo. Aukščiau nurodyta prievolė Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos yra susijusi su atsakovo atsakomybe, nes bylinėjimosi išlaidos atsirado išnagrinėtoje Alytaus rajono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 29 d. civilinėje byloje Nr. L2-2497-652/2012 dėl teismo įsakymo priėmimo (CK 3.112 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės prašymu ir visas aukščiau nurodytas prievoles pripažįsta atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, 40 Eur už Lietuvos antstolių rūmų išduotą pažymą, išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro bendrai 500 Eur sumai, viso bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 650 Eur (2023-12-14, DOK – 51010, Priedas Nr. 19, 26, 27; 2024-05-02, dok -17972).

Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 650 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, iš atsakovo priteisiamas 35 Eur (275 Eur – 144 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 47,58 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo priteistinos 47,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo 5 312,16 Eur už 36 mėnesius priteisimo iš atsakovo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą E. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – M..

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-2497-652/2012, iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. lapkričio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai A. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo priteisimo sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Nustatyti, jog atsakovas E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmeninę prievolę AB Šiaulių bankas pagal 2012 m. spalio 24 d. Valstybės remiamos paskolos su studentu sutartį RR06-(duomenys neskelbtini)12, iki visiško prievolės įvykdymo turi įvykdyti ieškovė A. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmenines prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/00625, pagal Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eL2-1223-333120155, kreditoriaus UAB ,,Intrum Lietuva" naudai (antstolis S. V., išieškoma suma 227,55 Eur); vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/00738 pagal Alytaus apylinkes teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-4620-90/2013, kreditoriaus UAB ,,Intrum Lietuva" naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0127/12/01910, kreditoriaus Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (antstolis S. V., išieškoma suma 78,78 Eur); vykdomojoje byloje Nr. 0127/07/00573, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-2324-603/2007, kreditoriaus AB ,,Omnitel“, po reorganizavimo - Telia Lietuva, AB naudai (antstolis S. V., išieškoma suma 183,70 Eur); vykdomojoje byloje Nr. 0127/12/01242, pagal išduotą Kauno raj. 5 notaro biuro vykdomąjį dokumentą Nr. LG-173/2012, vykdomas išieškojimas išieškotojo V. T. naudai (antstolis S. V., išieškoma suma 6 405,76 Eur), iki visiško prievolių įvykdymo turi įvykdyti atsakovas E. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą: 83 Eur sumą (aštuoniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir pašto išlaidos), kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Sekančią darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Alytaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.