- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1365-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03508-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- K. J.
- Suinteresuotas asmuo
- M. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. J. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys M. S., antstolis J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja mkreipėsi į antstolį J. P., prašydama panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymą Nr. SI9-10152 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių“ vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01095 ir šiuo patvarkymu paskelbtas varžytynes atšaukti. Nurodė, kad antstolis J. P. 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. S19-10152 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių“, atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, o išieškotoja M. S. pranešė, jog nesutinka perimti neparduotą iš pirmųjų varžytynių nekilnojamąjį turtą ir prašė toliau tęsti jo realizavimo veiksmus, nutarė paskelbti pakartotines varžytynes jai nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), išvaržomas turtas parduodamas už 43 200 EUR. Pareiškėja nurodo, kad nesutinkanti su antstolio J. P. 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymu, nes Klaipėdos apygardos teismas nagrinėja jos pareikštą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10553-642/2018, kuriuo buvo atmestas jos ieškinys dėl 2013 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarės išduoto vykdomojo įrašo panaikinimo. Teigia, jei apeliacinį skundą išnagrinėjęs teismas pripažintų, jog vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo yra neteisėta, antstolis J. P. turėtų vykdomąją bylą Nr. 0172/13/01095 užbaigti, kadangi ji išieškotojai yra grąžinusi pasiskolintą pinigų sumą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jeigu apygardos teismas netenkintų apeliacinio skundo ir turėtų prievolę sumokėti likusią antstolio paskaičiuotą skolos dalį, ji suinteresuota bei turi galimybę šias pinigines lėšas surinkti ir sumokėti, kad varžytynės nebūtų vykdomos. Pareiškėja taip pat nesutinka su skundžiamame patvarkyme nustatyta iš varžytynių pardavinėjamo turto verte, kadangi ją nustatydamas antstolis vadovavosi nebeaktualiais duomenimis. Teigia, jog turto vertė vykdomojoje byloje buvo nustatyta seniai ir nebeatitinka esamos turto rinkos kainos, o nekilnojamojo turto kainos ženkliai pakilo, todėl buto, pardavinėjamo iš varžytynių, vertė yra pasikeitusi. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad vykdomojoje byloje antstoliui buvo pareikštas nušalinimas, kurio klausimas iki šiol neišspręstas, dėl nušalinimo jokie patvarkymai nėra gauti.
2. Antstolis J. P. 2019 m. gegužės 6 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir skundą perdavė teismui. Antstolis nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10553-642/2018 nutarė atmesti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį paliko nepakeistą, tai nebuvo jokio teisinio pagrindo stabdyti vykdomosios bylos Nr. 0172/13/01095 vykdymą. Antstolio teigimu, vykdymo veiksmus dėl pakartotinių varžytynių paskelbimo tęsė tik teismui atmetus pareiškėjos prašymą dėl antstolio J. P. nušalinimo. Pareiškėja 2019 m. kovo 29 d. pateikė 2019 m. kovo 26 d. pareiškimą „Dėl antstolio nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01095“. Antstolis 2019 m. balandžio 1 d. surašė patvarkymą Nr. S19-8156 „Dėl atsisakymo tenkinti pareiškimą dėl antstolio nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01095“, pareiškėjos pareiškimą „Dėl antstolio nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01095“ perdavė spręsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4846-824/2019 nutarė atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl antstolio nušalinimo vykdomojoje byloje. Antstolis nurodo, kad paskelbus varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykusiomis, nes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos už iš varžytynių pirktą turtą ir išieškotojai M. S. atsisakius paimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą, pagrįstai paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) , todėl nėra jokio teisinio pagrindo šias varžytynes atšaukti bei panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymą Nr. S19-10152 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių“. Antstolio teigimu, jis pagrįstai ir teisėtai pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė tomis pačiomis sąlygomis kokios buvo skelbiant pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo paskelbtos neįvykusiomis, todėl buto rinkos vertės ir pradinė varžytynių kaina liko tokia pati kaip ir pirmosios varžytynėse. Pareiškėja pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų, nepateikė jokių pagrįstų rašytinių dokumentų, jog jai nuosavybės teise priklausančio ir iš varžytynių parduodamo buto rinkos vertė yra pasikeitusi.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. S. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. M. S. nurodo, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo iniciatyva turi būti panaikintos ir tokia nutartis vykdytina skubiai. Suinteresuoto asmens teigimu, skundžiamu antstolio patvarkymu paskelbtos pakartotinės varžytynės neprieštarauja nei apygardos teismo nutarčiai, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei CPK imperatyvams, nei vykdymo proceso šalių teisiniams interesams. Nurodo, kad skolininkę vykdymo procese atstovauja profesionalus teisininkas advokatas, kuris turi žinoti ir išmanyti kokia tvarka yra sprendžiami antstoliui pareikšti nušalinimai bei kaip ir kokiu būdu galima sužinoti kaip buvo išspręstas pareikšto nušalinimo klausimas. Pažymi, jog ketinamas išvaržyti turtas įkainotas teisingai ir nėra jokių pagrindų naujam jo perkainavimui, tai yra vertės padidinimui.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad antstolio veiksmai, kai žinodamas, jog vyksta ginčas dėl vykdomojo dokumento teisėtumo, antstolis nepaisydamas visko tęsia vykdymo veiksmus, kad tik būtų patenkinti išieškotojos interesai, peržengia antstoliui, kaip ypatingam valstybės įgaliotam asmeniui, keliamus atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl antstolio 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymo teisėtumo nurodė, kad antstolis 2019 m. balandžio 19 d. priėmė patvarkymą Nr. S19-10152 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių“ ir pranešimą Nr. S19-10153 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių“, kuriais paskelbė pirmąsias pakartotines turto pardavimo varžytynės pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, adresu (duomenys neskelbtini). Patvarkymas įteiktas pareiškėjai 2019 m. balandžio 24 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pakartotinės varžytinės paskelbtos neįvykus pirmosioms varžytinėms ir išieškotojai atsisakius priimti neparduotą turtą taip kaip numato CPK 719 straipsnio 5 dalis, todėl sprendė, kad pareiškėjos teiginiai, kad antstolis neteisėtai 2019 m. balandžio 19 d. priėmė patvarkymą Nr. SI9-10152 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių“, yra nepagrįsti.
5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl teisminio ginčo įtakos išieškojimo procesui nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas pareiškėjos apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo. Ginčo nagrinėjimo proceso metu pirmoje instancijoje Klaipėdos apylinkės teismo rūmai 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nesustabdė išieškojimo vykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01095, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pozicija dėl antstolio negalėjimo skelbti pirmąsias pakartotines varžytynes dėl vykstančio teisminio ginčo apeliacinėje instancijoje yra teisiškai nepagrįsta.
5.3. Pirmosios instancijos teismas dėl turto vertės ir antstolio nušalinimo nurodė, kad apeliantės argumentai dėl netinkamo turto įkainojimo yra nepagrįsti. Nustatė, kad byloje turto vertinimas buvo atliktas 2018 m. gegužės 8 d. eksperto, kuris ekspertizes akte nustatė parduodamo turto rinkos vertę. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ekspertizė nėra atlikta seniai, o apeliantės nurodyti argumentai dėl pasikeitusios rinkos vertės yra subjektyvūs ir neparemti rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas dėl antstolio nušalinimo nurodė, kad šis klausimas yra išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl antstolio J. P. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01095.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja K. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Apeliantė dėl teisminio ginčo įtakos vykdymo procesui nurodo, kad antstolis visiškai nepaisė skolininkės interesų, žinodamas, kad vyksta teisminis ginčas dėl pareiškėjos skolos išieškotojai M. S.. Teigia, kad pareiškėjos ir išieškotojos ginčas dėl skolos dydžio nėra galutinai išspręstas, todėl yra pagrindo manyti, kad antstolis šios aplinkybės neįvertino, o patenkinus pareiškėjos apeliacinį skundą, būtų konstastuota, kad visa skola yra sumokėta. Nurodo, kad jei apeliacinis skundas nebus patenkintas, pareiškėja turi galimybę surinkti visas pinigines lėšas, tam, kad turtas nebūtų pardavinėjamas.
6.2. Apeliantė dėl antstolio veiksmų nurodo, kad antstolis nepagrįstai ir neteisėtai didina vykdymo išlaidas, tai yra siunčia nereikalingus pranešimus adresais, kuriais skolininkė negyveno ir negyvena. Antstoliui yra žinoma skolininkės gyvenamoji vieta, tačiau jos adresu nei viena siunta nėra siunčiama.
6.3. Apeliantė dėl turto vertės nurodo, kad šiuo atveju abejonę dėl antstolio nustatytos iš varžytinių pardavinėjamos nekilnojamojo turto kainos kelia tai, kad turto vertė vykdomojoje byloje buvo nustatyta prieš keletą metų ir galimai nebetatitinka esamos turto rinkos kainos. Nurodo, kad nekilnojamojo turto kainos Lietuvos Respublikoje keičiasi gana sparčiai, todėl tikėtina, kad skolininkės turto vertė yra padidėjusi.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti iš apeliantės 100 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Dėl teisminio ginčo įtakos vykdymo procesui nurodo, kad šis klausimas yra išspręstas, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, patikslinant 2013 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto 9-ojo biuro notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą, nurodant, kad iš pareiškėjos (įkaito davėjos) hipotekos kreditorės M. S. naudai delspinigiai sudaro 3127,90 EUR, o palūkanos 6526,37 EUR. Pažymi, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas nepripažino, kad minėtas vykdomasis raštas yra neteisėtas, jo nepanaikino, tik patikslinto delspinigių ir palūkanų sumas iki vykdomojo įrašo išdavimo.
7.2. Dėl turto vertės nurodo, kad nagrinėjamu atveju turto vertė yra nustatyta teismo eksperto 2018 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja abejodama turto verte tik deklaratyviai teigia, kad turto vertė yra padidėjusi ir kad turto vertė yra nustatyta netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad antstolis netinkamai atliko vykdymo veiksmus, kadangi neįvertino aplinkybės, kad tarp apeliantės (skolininkės) ir išieškotojos vyksta teisminis ginčas. Pažymi, kad tuo atveju jei bus patenkintas apeliacinis skundas, bus laikoma, kad visa skola yra sumokėta, o priešingu atveju apeliantė sumokės reikalaujamas sumas, nes nėra suinteresuota turto pardavimu. Apeliantė antstolio veiksmų neteisėtumą grindžia ir tuo, kad antstolis nepagrįstai didina vykdymo išlaidas siųsdamas nereikalingus pranešimus adresais, kuriais skolininkė negyveno ir negyvena.
10. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas), byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimą tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
11. Remiantis vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog antstolis J. P. vykdo: vykdomąją bylą Nr. 0172/13/01095 dėl 32 192,03 EUR skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės K. J. išieškotojos M. S. naudai pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2013 m. liepos 9 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); vykdomąją bylą Nr. 0172/14/0260 dėl 1013,67 EUR išieškojimo iš skolininkės K. J. išieškotojos M. S. naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. vykdomąjį rašą Nr. 2-155-122/2014.
12. Apeliantė teikdama atskirąjį skundą iš esmės nurodo, kad antstolio veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad antstolis nevertino tos aplinkybės, kad tarp pareiškėjos (skolininkės) ir išieškotojos vyksta teisminis ginčas. Apeliantės teigimu antstolis negalėjo priimti 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymo Nr. SI9-10152 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių“, kadangi patenkinus apeliantės apeliacinį skundą, būtų laikoma, kad visa skola išieškotojai yra sumokėta, o priešingu atveju, atmetus apeliacinį skundą apeliantė sumokės skolą išieškotojai, nes nėra suinteresuota turto pardavimu. Su apeliantės argumentais nesutinkama.
13. Pirmiausia, remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-10553-642/2018 nagrinėdamas ieškovės ieškinį dėl 2013 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės išduoto vykdomojo rašto panaikinimo 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimis netenkino apeliantės prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nestabdė antstolio J. P. atliekamų vykdymo veiksmų. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-100553-642/2018 nusprendė ieškovės ieškinį atmesti. Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas apeliantės apeliacinį skundą 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi taip pat atsisakė tenkinti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – antstolio J. P. atliekamų vykdymo veiksmų nestabdė. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai dėl antstolio negalėjimo skelbti pirmąsias pakartotines varžytynes dėl vykstančio teisminio ginčo yra teisiškai nepagrįsti, kadangi šiuo atveju antstolio atliekami vykdymo veiksmai nebuvo sustabdyti, todėl antstolis turėdamas pareigą vykdyti Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nustatytas pareigas, teisėtai atliko išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01095.
14. Antra, apeliantė išdėsto argumentus dėl teisminio ginčo įtakos vykdymo procesui nurodydama, kad galimai patenkinus apeliantės skundą, būtų konstatuota, kad visa skola yra sumokėta, o jei apeliacinis skundas nebus patenkintas, apeliantė sumokės skolą išieškotojai. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-648-460/2019 nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti ir patikslinti 2013 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą, nurodant, kad iš skolininkės (įkaito davėjos) K. J. hipotekos kreditorės M. S. naudai pagal sutartį (sudarymo data 2009 m. kovo 16 d., notarinio registro Nr. VM9 - 1796) delspinigiai sudaro 3127,90 EUR, o palūkanos sudaro 6526,37 EUR. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsisakė priimti K. J. kasacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad šalių ginčas yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-648-460/2019. Iš 2019 m. birželio 26 d. nutarties matyti, kad 39 punkte teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš netesybų sumos eliminuojant 5 procentų palūkanų sumą už 180 dienų ir patikslino 2013 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M. išduotą vykdomąjį įrašą, nurodant, kad iš skolininkės (įkaito davėjos) K. J. hipotekos kreditorės M. S. naudai pagal sutartį (sudarymo data 2009 m. kovo 16 d., notarinio registro Nr. VM9 - 1796) delspinigiai sudaro 3127,90 EUR, o palūkanos sudaro 6526,37 EUR.
15. Kaip matyti apeliantė turi sumokėti reikalaujamas palūkanas ir delspinigius (nutarties 14 punktas), nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad pinigus sumokės, tačiau įvertinus atskirojo skundo argumentus, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė jokių skolos dokumentą patvirtinančių dokumentų apie skolos sumokėjimą išieškotojai, apeliantės argumentai laikomi deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
16. Trečia, apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju turto vertė nustatyta netinkamai, vadovaujantis senais duomenimis, todėl byloje turi būti paskirta pakartotinė ekspertizė. Teigia, kad turto kaina yra pasikeitusi dėl Lietuvos Respublikoje vyraujančių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių.
17. Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai) teisių apsauga. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).
18. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą ir arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. ekspertas G. T. ekspertizės aktu Nr. E 1814 GT nustatė, kad objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę - 54 000 EUR. Teismas pažymi, kad turto vertintojas norėdamas nustatyti turto vertę apžiūri vertinamą turtą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei kitais jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais įvertina turtą bei nustato jo vertę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet ir realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Nagrinėjamu atveju matyti, kad turto vertė buvo nustatyta prieš metus laiko ir ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo objektyviai išvadai spręsti, kad nekilnojamojo turto vertė yra pasikeitusi (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš nurodo tik deklaratyvius argumentus dėl Lietuvos Respublikoje vyraujančių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, tačiau apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokios kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitos apie pasikeitusią nekilnojamojo turto tikrąją vertę, o apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie didesnes nekilnojamojo turto rinkos kainas negali būti laikomi motyvuotu prieštaravimu dėl ekspertizės išvados (CPK 178 straipsnis).
20. Apeliantė nurodo, kad antstolio veiksmai yra neteisėti ir tuo aspektu, kad antstolis siunčia nereikalingus pranešimus adresais, kuriais skolininkė negyveno ir negyvena. Antstoliui yra žinoma skolininkės gyvenamoji vieta, tačiau jos adresu nei viena siunta nėra siunčiama.
21. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantė teikdama skundą dėl antstolio veiksmų jį iš esmės motyvavo trimis aspektais, tai yra teisminio proceso įtaka vykdymo procesui, antstolio veiksmų teisėtumu skelbiant varžytines ir antstolio nušalinimo aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde apeliantės įvardijamos naujos, pirmosios instancijos teisme netirtos ir nevertintos aplinkybės dėl ginčo byloje nustatinėtinų aplinkybių reikšmės pagal atskirąjį skundą dėl siunčiamų procesinių dokumentų. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos, kadangi apeliantė šiomis aplinkybėmis, kaip faktiniu savo reikalavimu pagrindu, pirmosios instancijos teisme nesirėmė (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 9–21 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiamoje 2019 m. birželio 13 d. nutartyje padarytas rašymo apsirikimas. Nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad netenkinus pareiškėjos skundo, iš pareiškėjos K. J. išieškotojos M. S. naudai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 100 EUR už advokato teisinę pagalbą, tačiau ši aplinkybė nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 276 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, atsižvelgiant ir į tai, kad bylinėjimosi išlaidos faktiškai yra priteistos ir nekeistinos apeliacinės instancijos teismo nutartimi, pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties rezoliucinė dalis taisytina nurodant „Priteisti iš pareiškėjos K. J. išieškotojos M. S. naudai 100 EUR bylinėjimosi išlaidų“ (CPK 276 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atskirąjį skundą apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo priteisti 100 EUR bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus apeliantės atskirojo skundo, iš apeliantės priteistinos 100 EUR suinteresuoto asmens J. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ištaisyti klaidą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodant - „Priteisti iš pareiškėjos K. J. išieškotojos M. S. naudai 100 EUR bylinėjimosi išlaidų“
Priteisti suinteresuotam asmeniui J. P. iš apeliantės K. J. 100 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.