Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-11-13 · Civilinė byla Nr. e2-10553-642/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-13
Bylos Nr.
e2-10553-642/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Ieškovas
K. J.
Atsakovas
M. S., Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro
Advokatai
Eligijus Karbauskas, Egidijus Giedraitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2-10553-642/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06932-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.4.5.12; 3.2.3.1; 3.2.4.9.3; 3.2.6.5 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė,sekretoriaujant Joanai Runelienei,dalyvaujant ieškovės K. J. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,atsakovės M. S. atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės K. J. ieškinį atsakovėms M. S. ir Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarei Vaidai Meškei, dėl 2013 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės Vaidos Meškės išduoto vykdomojo įrašo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2013 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarės Vaidos Meškės išduotą vykdomąjį įrašą ir priteisti iš atsakovių ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009 m. kovo 16 d. Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė Vaida Meškė patvirtino tarp atsakovės M. S. ir ieškovės sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė M. S. paskolino ieškovei 28 962 Eur (100 000 Lt), kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip po vieno mėnesio, t. y. iki 2009 m. balandžio 16 d. įskaitytinai. Pagal paskolos sutarties 1 punktą, ieškovė įsipareigojo mokėti 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat šalys susitarė, kad palūkanos nebus mokamos. Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas sutartinės hipotekos lakštu, kuriuo buvo įkeistas ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Atsakovė Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė Vaida Meškė 2013 m. liepos 9 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 28 962 Eur (100 000 Lt) skolinio įsipareigojimo, 3 127,90 Eur (10 800 Lt) delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės atsakovei M. S.. Antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/13/01095 dėl 32 192,03 Eur (111 152,63 Lt) skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės K. J., išieškotojos M. S. naudai, kuri užvesta pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2013 m. liepos 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VM9-1796.

2018 m. liepos 26 d. antstolis Jonas Petrikas atsiuntė ieškovei procesinius dokumentus vykdomosiose bylose 0172/13/01095 ir 0172/14/02620, iš kurių matyti, kad vykdomasis įrašas išduotas ne pagal sutartį, o pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl yra neteisingas ir neteisėtas.

Kaip nurodyta, šalys susitarė dėl 0,06 procentų dydžio delspinigių, bei dėl to, kad paskola suteikiama be palūkanų. Taigi sutarties šalys susitarė dėl sutartinio pažeistos teisės gynimo būdo bei formos. Sutartimi šalys susitarė dėl delspinigių taikymo sutarties pažeidimo atveju, tačiau nustatė, kad palūkanos netaikomos, tai leidžia padaryti išvadą, jog šalys apribojo savo civilinę atsakomybę tik netesybų dydžiu ir forma, t.y. 0,06 procentų dydžio delspinigiais nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

Nepaisant aiškiai išreikštos šalių valios, kuri buvo patvirtinta notarine tvarka, atsakovė Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė Vaida Meškė neteisėtai vykdomuoju įrašu nustatė reikalavimą iš ieškovės (vykdomojoje byloje – skolininkės) išieškoti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už visą naudojimosi paskolos suma laikotarpį.

Vykdomojo įrašo pagrindu buvo pardėtas išieškojimas, tačiau tokie veiksmai prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl negali būti tęsiamas ta apimtimi, kuri nurodyta vykdomajame įraše.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad vykdomasis įrašas negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio ir 1. 81 straipsnio pagrindais.

Atsiliepimas

Atsakovė M. S. atsiliepimu į ieškinį, nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, jog ginčijamas vykdomasis įrašas buvo išduotas 2013 m. liepos 9 d., antstolis Jonas Petrikas 2013 m. liepos 26 d. atsiuntė ieškovei procesinius dokumentus (patvarkymą dėl 28 962,00 Eur skolos, 3127,90 Eur delspinigių, 5 % dydžio kompensuojamųjų palūkanų išieškojimo), vadinasi apie įrašus (dėl palūkanų) ginčijamame vykdomąjame įraše ieškovė turėjo sužinoti gavusi antstolio patvarkymą 2013 m. liepos 26 d. Ieškinyje nutylima ir neatskleista bei logiškai nepaaiškinta, dėl kokių priežasčių ieškovė neginčijo vykdomojo įrašo nedelsdama apie jį sužinojusi ir kodėl šį pasirinko ginčyti tik tuomet kai buvo išvaržytas įkeistas ir už skolą areštuotas ieškovės butas. Nurodytas ieškovės delsimas rodo, jog ieškovė sutiko su vykdomajame įraše nurodytomomis palūkanomis, kurios yra kompensuojamojo pobūdžio ir skaičiuojamos pažeidus prievolės įvykdymo terminą, nes šių palūkanų neginčijo. Nepagrįstai ieškovė nurodo, jog paskolos sutartyje esant sutarties sąlygai dėl palūkanų nemokėjimo, ši sąlyga turėjo būti išlaikyta ir išduodant vykdomąjį įrašą. Iš tiesų paskolos sutartyje nurodyta, jog palūkanos pagal paskolos sutarį nebus mokamos, tačiau ši sutarties sąlygą reiškia, jog paskolos sutarties šalys minėta sąlyga tik nenustatė palūkanų už naudojimąsi paskolos suma paskolos laikotarpiui (nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2009 m. balandžio 16 d.), tačiau paskolos sutartyje šalys nesusitarė, jog įstatyminės palūkanos nebus taikomos, jei laiku nebus įvykdyta skolinė prievolė.

Šalies argumentai

Civilinėje byloje Nr.2-155-122/2014 ieškovė K. J. ieškiniu teismo prašė pripažinti, kad ji iš dalies įvykdė savo skolinę prievolę M. S. pagal 2009 m. kovo 16 d. paskolos sutartį, t.y. grąžino kreditorei visą paskolos sumą. Taipogi ieškovė nurodė, jog laiko nesąžiningu ir neteisėtu atsakovės M. S. reikalavimą sumokėti 5% dydžio palūkanas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė bei šioje byloje nenustatė jokių pagrindų dėl vykdomojo įrašo kaip niekinio sandorio negaliojimo bei netaikė šio sandorio negaliojimo padarinių, tuo pačiu teismas nenustatė, jog vykdomąjame įraše nurodytos palūkanos būtų nesąžiningos, neteisėtos ar reikalaujamos palūkanos prieštarautų įstatymų imperatyvams. Pažymėtina, jog šioje byloje buvo keliamas klausimas dėl tinkamo ir visiško prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo, tačiau teismas atmetęs ieškinį nustatė, jog jokia dalimi prievolė pagal paskolos sutartį, taip pat pagal vykdomąjį įrašą nėra įvykdyta. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1652-513/2014 Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinėje byloje Nr. e2-218-512/2017, ieškovė K. J. teismo prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 16 d. sudarytą paskolos sutartį tarp ieškovės K. J. ir atsakovės M. S. bei nustatyti, kad paskolos gavėjo teisės ir pareigos pagal šią sutartį tenka atsakovui A. M., pripažinti negaliojančiu tarp K. J. ir M. S. sudarytą sutartinės hipotekos lakštą, o priešieškiniu atsakovas A. M. prašė pagal 2009 m. kovo 16 d. paskolos sutartį pakeisti K. J. (paskolos gavėja) į paskolos gavėją A. M. ir pripažinti, kad prievolės pagal paskolos sutartį yra pasibaigusios; išregistruoti hipoteką, kuria buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje taipogi buvo sprendžiamas prievolės pagal paskolos sutartį ir išduotą vykdomąjį raštą vykdymo klausimai, tačiau teismas nustatė, jog minėta prievolė, (įskaitant pagrindinę prievolę, delspinigius ir palūkanas) nėra įvykdyta, o šią vykdyti turi K. J.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas bei šioje byloje nenustatyta jokių pagrindų dėl vykdomojo įrašo kaip niekinio sandorio negaliojimo bei netaikyti šio sandorio negaliojimo padariniai, tuo pačiu teismas nenustatė, jog vykdomąjame įraše nurodytos palūkanos būtų nesąžiningos, neteisėtos ar reikalaujamos palūkanos prieštarautų įstatymų imperatyvams. Klaipėdos apygardos teismo 2018m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje (apeliacija) Nr. e2A-272-253/2018 Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė Vaida Meškė atsiliepimu į ieškinį, nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodeksu bei Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašu ir remdamasis kreditoriaus prašymu, vykdomuoju įrašu siūlo išieškoti iš skolininko per hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalįsu priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteka (įkeitimas) juos apima.

Kredito sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo funkciją, jas skolininkas moka už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Sutartines palūkanas, esant paskolos teisiniams santykiams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnis reglamentuoja palūkanas, kurias turi mokėti terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas. Šios palūkanos atlieka kreditoriaus minimalių nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, kompensavimo funkciją. Šiame straipsnyje numatytos palūkanos gali būti įrašomos notaro išduodamame vykdomajame įraše, jeigu šalys sutartyje nėra susitarę dėl kitokio palūkanų dydžio prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju. Notaras vykdomajame įraše gali nurodyti tiek sandoryje numatytas, tiek įstatymo numatytas palūkanas, jeigu kreditorius savo prašyme jas nurodo.

Teismų praktiką formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos - palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis - kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu - skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-275-248/2015). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas - reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-77-378/2015).

Vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr.VM9-1796), kurį išdavė notarė 2013 m. liepos 9 d. atitinka įstatymų reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką, todėl tenkinti ieškovės 2018 m. rugpjūčio 1 d. ieškinio reikalavimo panaikinti minėtąjį vykdomąjį įrašą nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai yra teisės aiškinimo klausimas, todėl teismas turi išaiškinti dėl palūkanų taikymo.

Atsiliepimas

Atsakovės M. S. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bylos nagrinėjimo teisenos

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnyje išdėstytas bylų, nagrinėtinų ypatingosios teisenos tvarka, sąrašas, tarp jų šio straipsnio 6 punkte nurodytos ir bylos dėl notarų veiksmų apskundimo. Tai bendroji teisės norma, reglamentuojanti notarų veiksmų apskundimą.

Specialioji teisės norma, nustatanti notarų atliktų vykdomųjų įrašų ginčijimą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 „Dėl Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.

Atskirų bylų skirstymas į nagrinėtinas ieškinio teisenos ir ypatingosios teisenos tvarkas siejamas su tuo, kad ypatingojoje teisenoje, skirtingai nei ieškinio teisenoje, visa apimtimi nėra taikomi dispozityvumo ir rungimosi principai. Būtent šių civilinio proceso principų laikymasis yra svarbus teismui nagrinėjant bylą dėl reikalavimo ginčijant notaro vykdomąjį įrašą.

Notaro vykdomasis įrašas yra tas notaro veiksmas, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti ginčijamas teisme pareiškiant ieškinį.

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo sprendžiant, dėl kokios rūšies palūkanų susitarta sutartimi.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. kovo 16 d. ieškovė ir atsakovė M. S. sudarė notarinę paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė M. S. paskolino ieškovei 28 962 Eur (100 000 Lt), kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip po vieno mėnesio, t. y. iki 2009 m. balandžio 16 d. įskaitytinai. Šia sutartimi šalys taip pat susitarė, kad laiku negrąžinus paskolos, ieškovė sumokės atsakovei M. S. 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Be to, šalys susitarė, kad palūkanos nebus mokamos. 2009 m. kovo 16 d. ieškovės ir atsakovės M. S. sudarytą paskolos sutartį patvirtino atsakovė Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė Vaida Meškė. Ieškovės prievolės įvykdymas buvo užtikrintas sutartinės hipotekos lakštu, kuriuo buvo įkeistas ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2013 m. birželio 11 d. atsakovė M. S. pateikė atsakovei Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarei Vaidai Meškei prašymą skolą išieškoti priverstinai. Atsakovė Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė Vaida Meškė 2013 m. liepos 9 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 28 962 Eur (100 000 Lt) skolinio įsipareigojimo, 3 127,90 Eur (10 800 Lt) delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės atsakovės M. S. naudai.

Iš prie šios bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-155-122/2014 duomenų nustatyta, kad 2013 m. liepos 10 d. antstolis Jonas Petrikas pateikė ieškovei patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2013 m. liepos 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VM9-1796 dėl 32 192,03 Eur (111 152,63 Lt) skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės K. J., išieškotojos M. S. naudai bei raginimą įvykdyti sprendimą.

Ginčas šioje byloje kilo, ar teisėtai atsakovė Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė Vaida Meškė į vykdomąjį įrašą įrašė vieną iš ieškovės skolinių įsipareigojimų, t.y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą naudojimosi paskolos suma, laikotarpį.

Ieškovė aiškina, kad paskolos sutartyje ieškovė ir atsakovė M. S. susitarė, kad palūkanos nemokamos.

Atsakovė M. S. atsikerta, kad iš tiesų paskolos sutartyje nurodyta, jog palūkanos pagal paskolos sutarį nebus mokamos, tačiau ši sutarties sąlygą reiškia, jog paskolos sutarties šalys minėta sąlyga nenustatė palūkanų už naudojimąsi paskolos suma paskolos laikotarpiui (nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2009 m. balandžio 16 d.), tačiau paskolos sutartyje šalys nesitarė, jog įstatyminės palūkanos nebus taikomos, jei laiku nebus įvykdyta skolinė prievolė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (3 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

Taigi, Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už naudojimąsi pinigais (vadinamosios mokėjimo (pelno) palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tam, jog būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Sprendžiant klausimą, dėl kokios rūšies palūkanų nemokėjimo ieškovė ir atsakovė M. S. tarėsi, sutartyje nurodant, kad „palūkanos pagal šią sutartį nemokamos“ teismas vertina ieškovės elgesį po šios sutarties sudarymo.

Nustatyta, kad 2013 m. liepos 10 d. antstolis Jonas Petrikas pateikė ieškovei patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2013 m. liepos 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VM9-1796 dėl 32 192,03 Eur (111 152,63 Lt) skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės K. J., išieškotojos M. S. naudai bei raginimą įvykdyti sprendimą.

Teismo nuomone, ieškovė, pamačiusi vykdomajame įraše skolinį įsipareigojimą, t.y. 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimą ir nutarusi, kad šis įsipareigojimas yra neparįstas ir neteisėtas, nedelsiant turėjo skųsti notaro veikmus ar taikyti kitokį galimai pažeistų teisių gynybos būdą. Tačiau ieškovė neskundė notarės, padariusios tokį vykdomąjį įrašą, veiksmus, o mėgino apskųsti antsolio veiksmus, tačiau skundas dėl antstolio veiksmų buvo grąžintas ieškovei. Svarbu pažymėti, kad ieškovė apie minėtą skolinį įsipareigojimą, t.y. 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimą, mini ir ieškinyje dėl prievolės pripažinimo įvykdyta (prijungta civilinė byla Nr. 2-155-122/2014) ir ieškinyje, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 16 d. sudarytą paskolos sutartį tarp ieškovės K. J. ir atsakovės M. S. ir nustatyti, kad paskolos gavėjo teisės ir pareigos pagal šią sutartį tenka atsakovui A. M.;

pripažinti negaliojančiu tarp K. J. ir M. S. sudarytą sutartinės hipotekos lakštą, kurio identifikavimo Nr. 03120090002747 (prijungta civilinė byla Nr. e2-218-512/2017), tačiau šio skolinio įsipareigojimo neginčija. Šie ieškovės veiksmai įrodo, kad ieškovė sutiko su atsakovės Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarės Vaidos Meškės vykdomajame įraše nurodytu skoliniu įsipareigojimu išieškoti 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės atsakovės M. S. naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

2009 m. kovo 16 d. ieškovės ir atsakovės M. S. paskolos sutartį patvirtino atsakovė - Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė Vaida Meškė, jai pretenzijų dėl šios sutarties patvirtinimo niekas nepareiškė. 2009 m. kovo 16 d. ieškovės ir atsakovės M. S. sudaryta paskolos sutartis yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis prima facie galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad: 1) vykdomojo įrašo išdavimo metu, ieškovė nebuvo įvykdžiusi piniginės prievolės (tai konstatavo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-155-122/2014; 2) buvo praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas (nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2009 m. balandžio 16 d.); 3) 2009 m. kovo 16 d. paskolos sutartyje nėra nustatyta, kad kompensuojamos palūkanos šiuo atveju nemokamos, todėl atsakovė M. S. pagal įstatymą privalo gauti kompensuojamas palūkanas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė - Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė Vaida Meškė išdavė vykdomąjį įrašą prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Teismas šioje byloje nustatė, kad atsakovė - Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė Vaida Meškė atliko visus teisės aktuose nurodytus veiksmus, būtinus sprendžiant prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Teisėja pažymi, kad notaro atlikto vykdomojo įrašo keitimas nereiškia notaro veiksmų neteisėtumo, atliekant vykdomąjį įrašą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 270 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, jai nepriteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė M. S. pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovei M. S. iš ieškovės priteistinos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. J. atsakovei M. S. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidos

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Danutė Žvinklytė