Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-7-544/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-11
Bylos Nr.: e2A-7-544/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas: UAB „Armulis“
Atsakovas: UAB „Altitudė ranga“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-7-544/2022

teisėja Ramunė Valiulytė Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02409-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.18.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Altitudė ranga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-736-424/2021 pagal ieškovės UAB „Armulis“ ieškinį atsakovei UAB „Altitudė ranga“ dėl skolos pagal sutartį priteisimo ir atsakovės UAB „Altitudė ranga“ priešieškinį ieškovei UAB „Armulis“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Armulis“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Altitudė ranga“ 3 026,37 Eur skolą, kurią sudaro 2 765,01 Eur atliktų statybos darbų vertė ir 261,36 Eur išlaidos, patirtos siekiant išieškoti skolą neteismine tvarka, taip pat 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2020 m. birželio 15 d. šalys sudarė subrangos darbų sutartį Nr. 32, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pastato lauko fasado šiltinimo darbus, o atsakovė – juos priimti bei už juos atsiskaityti sutarties nustatyta tvarka. Ieškovė, dar 2020 m. vasarą atlikusi darbus (dalį jų) pagal sutartį, atsakovei pateikė atliktų darbų aktą, kurį atsakovė atsisakė patvirtinti. Ieškovė, nesulaukusi iš atsakovės pasirašyto atliktų darbų akto, matydama atsakovės nebendradarbiavimą, 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei atliktų darbų aktą ir išrašė ir PVM sąskaitą-faktūrą 2 285,13 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovei iki 2020 m. spalio 12 d. (per 10 darbo dienų nuo akto gavimo dienos (sutarties 5.4 punktas)) nepasirašius ieškovės pateikto atliktų darbų akto ir nepateikus jokių pretenzijų dėl atliktų darbų, ieškovė aktą pasirašė vienašališkai.

3. Nurodė, kad jau po termino minėtam aktui pasirašyti, t. y. 2020 m. spalio 16 d., atsakovė elektroniniu paštu persiuntė 2020 m. rugsėjo 24 d. statybos darbų apžiūros defektinį aktą Nr. 01. Rengiant atsakovei atsakymą į jos defektinį aktą ir siekiant skolą bei delspinigius išieškoti neteisminiu būdu, ieškovė patyrė 261,36 Eur išlaidų. Ieškovės teigimu, atsakovės pateiktame 2020 m. rugsėjo 28 d. atliktų darbų akte nurodomi darbai „Fasado arba vidaus sienų šiltinimas frezuotu putų polistirenu 1 sluoksniu, klijuojant ir tvirtinant smeigėmis“ įrašyti bendriniu pavadinimu. Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių sutarties dalykas yra lauko fasado šiltinimo darbai, tačiau kokiems darbams buvo surašytas defektinis aktas, neaišku. Ieškovei nėra aiškios defektinio akto surašymo aplinkybės, t. y. kodėl defektinis aktas parengtas / surašytas dar 2020 m. rugsėjo 24 d., tačiau ieškovei buvo persiųstas tik 2020 m. spalio 16 d. Ieškovė apie tai, kad atsakovė nustatė darbų defektus, nebuvo informuota, nebuvo leista dalyvauti apžiūrint atliktus darbus. Apie defektus tapo žinoma tik gavus defektinį aktą, o iki tol jokių pretenzijų nuo pat sutarties sudarymo pradžios ieškovė nėra gavusi, todėl defektinio akto sudarymo dienai net fiziškai negalėjo šalinti jokių defektų (jei jie egzistuotų). Ieškovei kyla pagrįstų abejonių, ar defektiniame akte nurodyti tariami trūkumai tikrai egzistavo 2020 m. rugsėjo 24 d., nes ieškovės vadovas ne kartą buvo statybos objekte dar iki tos dienos ir matė, jog jokių atliktų darbų defektų nėra ir negali būti, kadangi sienos, kurias šiltino ieškovė, pilnai užtaisytos ir nutinkuotos. Tuo atveju, jei atsakovė iš tiesų būtų nustačiusi kokius nors defektus, tuomet turėjo priimti darbus, dėl kurių ginčas nekilo.

4. Atsakovė UAB „Altitudė ranga“ teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Armulis“ 6 564,50 Eur sutartinę baudą ir bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad ieškovė pažeidė šalių sudarytos sutarties sąlygų 4.2 punktą, numatantį, jog ieškovė iki 2020 m. liepos 31 d. turi atlikti sporto paskirties pastato – maniežo, esančio (duomenys neskelbtini), lauko fasado šiltinimo darbus (rūsio sienos apšiltinimą, cokolio apšiltinimą, išorės sienų iš surenkamų plokščių apšiltinimą). Ieškovė iki nurodyto termino darbų rezultato neperdavė, jau pradėjus darbus buvo matyti, kad jie atliekami neteisingai, dėl ko ieškovė buvo raginama trūkumus taisyti, tačiau į pastabas nereagavo, todėl atsakovė pasitelkė kitą subrangovą UAB „Anselta“ ir atsisakė ieškovės paslaugų. Remiantis sutarties 9.5 punktu, ieškovei atsisakius pašalinti defektus, juos gali pašalinti atsakovė, o ieškovė (subrangovas pagal sutartį) privalo apmokėti už atliktus darbus 50 procentų šių darbų vertės baudą. Atsakovė sumokėjo naujam subrangovui 13 129 Eur (pagal atsakovės ir UAB „Anselta“ sudarytą subrangos darbų sutartį ir UAB „Anselta“ atsakovei išrašytą 2020 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 060), todėl, vadovaujantis šalių sudarytos rangos darbų sutarties 9.5 punktu, ieškovė turi sumokėti 6 564,50 Eur baudą. 2021 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio metu atsakovė sumažino ieškinio sumą iki 3 216 Eur pagal faktiškai ieškovės apšiltintą pastato fasado plotą – 320 kv. m.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „Armulis“ iš atsakovės UAB „Altitudė ranga“ 3 026,37 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 15 d. šalys sudarė subrangos darbų sutartį Nr. 32, pagal kurią ieškovė (subrangovas) įsipareigojo atsakovės (rangovo) objekte – sporto paskirties pastate – manieže, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti lauko fasado šiltinimo darbus. Sutartimi šalys sutarė, jog objekto atliekamų darbų įkainiai nurodyti sutarties priede Nr. 1 „Lokalinė sąmata“, į kainą įeina tik darbai be medžiagų ir pastolių. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad už atliktus darbus atsiskaitoma pagal faktiškai atliktą jų kiekį.

8. Teismas įvertino ieškovės paaiškinimus, kad vykdydama sutartį ji atliko pirmojo etapo darbus, t. y. pastato sienas padengė putų polistirolu 361 kv. m plote. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. surašė atliktų darbų aktą ARM Nr. 0000157, kuriame nurodė, jog atliko 361 kv. m ploto pastato fasado arba vidaus sienų šiltinimą frezuotu putų polistireno 1 sluoksniu, klijuojant ir tvirtinant smeigėmis. Atsakovė šio ieškovės teiginio neginčijo, tik nurodė, kad ieškovės nekokybiškai atlikti darbai sudarė 320 kv. m. Šį kiekį atsakovė grindžia 2020 m. birželio mėnesio kito subrangovo UAB „Anselta“ atliktų darbų aktų, pagal kurį šis rangovas atsakovei pridavė 300 kv. m visiškai atliktų sienų šiltinimo darbų, ir pačios atsakovės 2020 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktu, kuriuo užsakovui – Lietuvos sporto centrui atsakovė perdavė 620 kv. m išorės sienų, apšiltintų 120 mm storio putų polistirolo plokštėmis, jas klijuojant ir tvirtinant smeigėmis. Atsakovė, mažindama priešieškinio reikalavimus, ieškovės nekokybiškai atliktų darbų plotą apskaičiavo UAB „Anselta“ atliktų darbų 300 kv. m plotą atėmus iš bendro užsakovui perduoto 620 kv. m ploto. Kitų argumentų ir įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą jos atliktų darbų plot`, atsakovė nepateikė. Subrangos sutarties 9.5 punktu šalys susitarė, kad, subrangovui atsisakius pašalinti defektus, juos pašalina rangovas, o subrangovas apmoka už atliktus darbus ir dar sumoka 50 procentų šių darbų vertės baudą.

9. Iš atsakovės parengto 2020 m. rugsėjo 24 d. defektinio akto teismas nustatė, kad atsakovės sudaryta komisija apžiūrėjo sutarties objekto fasadinių sienų šiltinimo darbus ir nurodė šiuos ieškovės atliktų darbų trūkumus: 1) sienų šiltinimas ašyse: F/9-19 – putplastis klijuojamas su oro tarpais tarp sieninių konstrukcijų; 2) paliekama tikimybė cirkuliuoti šaltam orui; sienų šiltinimas ašyse: F/9-19 – langų angokraščiuose putplastis nėra užleistas ant langų rėmo; taip palikus vidaus angokraščiai peršals; 3) ašyse: F/9-19 – putplasčio lapai suklijuoti nesuleidžiant su gamyklinėmis išpjovomis; paliekama tikimybė cirkuliuoti šaltam orui. Defektiniu aktu taip pat nuspręsta ieškovei neleisti toliau vykdyti šiltinimo darbų, nepriimti nekokybiškai atliktų darbų, tolimesnius šiltinimo darbus bei nekokybiškai atliktų šiltinimo darbų defektų šalinimą perleisti vykdyti kitiems subrangovams. Atsakovė šį defektinį aktą ieškovei išsiuntė el. paštu 2021 m. spalio 16 d. Kadangi defektinis aktas surašytas 2020 m. rugsėjo 24 d. vienašališkai, nedalyvaujant ieškovės atstovui ir po to, kai ieškovės atlikti galimai nekokybiški sienų šiltinimo darbai 2020 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktu buvo perduoti atsakovės užsakovui Lietuvos sporto centrui, jis ieškovei išsiųstas po to, kai ji atsakovei 2020 m. rugsėjo 29 d. el. paštu išsiuntė 2020 m. rugsėjo 28 d. savo atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą, serija ARM Nr. 0000159, teismas vertino, jog tai kelia pagrįstų abejonių, tuo labiau, kad atsakovės teiginys, jog ieškovės darbo defektus šalino kitas tame objekte dirbęs subrangovas UAB „Anselta“, nepagrįsti įrodymais.

10. Iš UAB „Anselta“ sudaryto darbų akto Nr. 5 už spalio mėnesį teismas nustatė, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 15 886,09 Eur už 653,55 kv. m, iš atliktų darbų aktų Nr. 1 už birželio mėn. sumokėjo 7 260 Eur už 300 kv. m plotą. Šie dokumentai parengti pagal sutartį Nr. 20200615, kas atitinka atsakovės ir UAB „Anselta“ 2020 m. birželio 15 d. sutartį. Pati atsakovė patvirtino bei į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog pagal su ja sudarytas sutartis tą patį objektą – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), šiltino tiek ieškovė UAB „Armulis“, tiek UAB „Anselta“. Nors atsakovė tvirtino, kad su įmone UAB „Anselta“ sutarė, jog ši, atlikusi savo darbų dalį, papildomai ištaisys ir ieškovės darbų broką, tačiau įrodymų, kad UAB „Anselta“ tai darė, nėra. Teismo vertinimu, iš atsakovės pateiktų dokumentų – UAB „Anselta“ ir UAB „Altitudė ranga“ 2020 m. birželio 15 d. sudarytos rangos sutarties, UAB „Anselta“ atsakovei pateikto darbų atlikimo akto, sąskaitos – faktūros, sąmatos nėra galimybės padaryti išvadą, kad UAB „Anselta“ atliko savo darbų dalį bei pašalino ieškovės darbų trūkumus, kadangi tokie faktai neįrašyti. Taigi nėra galimybės nustatyti, jog UAB „Anselta“ ar kitas subjektas taisė būtent ieškovės netinkamai atliktus pastato šiltinimo darbus bei šių darbų apimtį. Atsakovei neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, teismas sprendė, jog jai tenka pareiga sumokėti ieškovei už atliktus darbus.

11. Teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. spalio 28 d. pateikė atsakymą atsakovei dėl defektinio akto Nr. 01. Atsakyme nurodė konkrečias esmines priežastis, kodėl ji nesutinka su defektiniu aktu. Atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktus per 10 darbo dienų nuo akto gavimo dienos arba per šį laikotarpį pateikti motyvuotą atsisakymą pasirašyti darbų aktus (sutarties 5.4 punktas). Už atliktus darbus atsakovė įsipareigojo atsiskaityti mokėjimo pavedimu pagal atliktų darbų aktą F2 ir PVM sąskaitą-faktūrą per 30 dienų po aktų pasirašymo (sutarties 3.1 punktas). Iš šalių atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad pastato šiltinimo darbus sudarė trys etapai: 1) pastato fasado apklijavimas putplasčiu; 2) apšiltintų sienų klijavimas plonasluoksniu tinklu; 3) sienų apdaila struktūriniu tinku. Ieškovė nurodė, kad iki konflikto su atsakove atliko tik sienų klijavimą putplasčiu. Dėl šių darbų ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. surašė atliktų darbų aktą ARM Nr. 0000157.

12. Teismas pažymėjo, jog sutartis sudaryta 2020 m. birželio 15 d., o darbai turėjo būti baigti iki 2020 m. liepos 31 d., t. y. visiems darbų etapams atlikti skirtas tik pusantro mėnesio terminas, todėl darė išvadą, kad darbai turėjo būti priimami ne kas mėnesį, o po kiekvieno pastato šiltinimo darbų etapo atlikimo. Sutarties 3.1 punkte nurodoma, kad už atliktus darbus atsakovė su ieškove atsiskaito <...> pagal atliktų darbų aktą F2 ir PVM sąskaitą-faktūrą per 30 dienų po aktų pasirašymo, o sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad už atliktus darbus atsiskaitoma pagal faktiškai atliktą jų kiekį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog šalys, sudarydamos sutartį, neatmetė galimybės perduoti atsakovei dalį darbų.

13. Teismas vertino, kad atsakovė, pastebėjusi ieškovės galimus darbo defektus – netinkamai pritvirtintą putplastį prie pastato sienų, turėjo iš karto, kai tik 2020 m. rugsėjo 28 d. gavo iš ieškovės vienašališką darbų atlikimo aktą, pateikti prieštaravimus dėl darbų kokybės ar defektinį aktą ieškovei išsiųsti nedelsiant, bet ne po 18 dienų. Nurodė, kad ieškovės 2020 m. rugsėjo 28 d. vienašališkame atliktų darbų akte yra visos atliktus statybos rangos darbus patvirtinančios aplinkybės, šio dokumento turinio forma yra išsami. Analogiška akto forma ir turinys yra nurodytas šalių 2020 m. birželio 15 d. sudarytos rangos darbų sutarties priede „Atliktų darbų aktas F2“, todėl, teismo nuomone, ieškovės pasirašyto vienašališko darbų atlikimo akto formos tik dalinis neišlaikymas nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė nėra tinkamai perdavusi atliktų darbų.

14. Teismas nurodė, kad pagal šalių sudarytos sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbų įkainius, šalys susitarė dėl 19 Eur kainos už kv. m išorės sienų apšiltinimo darbų. Šalys pripažino, jog ieškovė atliko tik pirmojo etapo – putplasčio klijavimo darbus, todėl, teismo manymu, ieškovė atliktų darbų akte pagrįstai nurodė trečdalį sutartos kainos – 6,33 Eur už kv. m. Atsakovei nepasirašius dalies darbų atlikimo akto bei nenurodžius atsisakymo priimti darbus priežasties, kaip tai numato įstatymas, ieškovė turėjo teisinį pagrindą parengti darbų atlikimo aktą vienašališkai ir sustabdyti darbus iki atsakovė neatsiskaitys už faktiškai atliktus darbus. Teismo vertinimu, abiejų šalių pasirašyto darbų perdavimo – priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo (atsakovės) nuo pareigos atsiskaityti už ieškovės tinkamai atliktus darbus. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki ieškovės vienašališko darbų atlikimo akto sudarymo būtų pateikusi motyvuotas pretenzijas dėl ieškovės darbų kokybės, teismas sprendė, jog ieškovė tinkamai vykdė sutarties sąlygas, todėl atsakovė turi apmokėti už faktiškai atliktus darbus.

15. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė, reaguodama į atsakovės defektinį aktą, 2020 m. lapkričio 28 d. parengė argumentuotą atsakymą, kuriuo, be kitų argumentų, ragino atsakovę taikiai spręsti ginčą ir apmokėti už atliktus darbus. Šio atsakymo parengimui ieškovė pasitelkė UAB „Realm juridical“, kuriai už atliktą darbą sumokėjo 261,36 Eur. Tokias išlaidas, patirtas dėl atsakovės nebendradarbiavimo su ieškove, bandant argumentais įtikinti atsakovę sumokėti skolą, teismas laikė pagrįstomis ir protingomis, siekiant skolos išieškojimo ne teismo tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Altitudė ranga“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

17. Nurodo, kad teismas sudarė palankesnes sąlygas ieškovei, atleido ją nuo įrodinėjimo pareigos, nepagrįstai pripažino nurodytas aplinkybes įrodytomis. Teismas neįvertino kitų byloje nustatytų aplinkybių, kurios paneigia nurodytą atliktų darbų akto pateikimo 2020 m. vasarą aplinkybę, nes: nėra pateikta jokių duomenų apie atliktų darbų akto pateikimą su tikslia pateikimo data; pateiktas byloje atliktų darbų aktas yra surašytas 2020 m. rugsėjo 28 d., t. y. vėliau, nei byloje pateiktas 2020 m. rugsėjo 24 d. statybos darbų apžiūros defektinis aktas Nr. 1; vadovaujantis subrangos darbų sutarties 5.4 punktu, atlikti darbai turėjo būti priimami kiekvieną mėnesį, tačiau ieškovė atsakovei nepateikė nei vieno atliktų darbų akto per sutarties 4.2 nustatytą sutarties vykdymo laikotarpį iki 2020 m. liepos 31 d.; subrangos darbų sutarties 4.3 punktas nustato, kad, jei atliekant darbus atsiranda būtinybė keisti terminus, tai atliekama raštišku papildomu šalių susitarimu, tačiau ieškovė tokio susitarimo nepateikė, todėl jos pateiktas atliktų darbų aktas negali būti pripažįstamas subrangos darbų sutarties vykdymą patvirtinančiu dokumentu; atliktų darbų aktas neatitinka subrangos darbų sutarties 3.1 punkte nustatytų reikalavimų tokiam aktui, t. y. F-2 formos; ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog buvo pateiktos pažymos apie darbų atlikimą ir pasirengimą perduoti darbus, kaip tai numato subrangos darbų sutarties 6.1 punktas „iki kito mėnesio 5 dienos“ ir nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 1 dalis; teismas pažeidė principą, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

18. Tvirtina, jog, nors teismas rėmėsi ieškovės paaiškinimais, kad pateiktame atliktų darbų akte nurodomas „Fasado arba vidaus sienų šiltinimas frezuotu putų polistirenu 1 sluoksniu, klijuojant ir tvirtinant smeigėmis” darbų bendrinis pavadinimas, tačiau tai yra konkrečių darbų konkretus pavadinimas, nes tokios srities bendrinis pavadinimas yra „sienų šiltinimas“, o tuo labiau fasado sienų šiltinimas ir vidaus sienų šiltinimas yra skirtingų kategorijų darbai.

19. Nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog subrangos darbų sutarties 2.1 punktas nustato, kad šios sutarties objekto atliekamų darbų įkainiai nustatyti šios sutarties priede Nr. 1 „Lokalinė sąmata“, tačiau joje nėra numatyti 2020 m. rugsėjo 28 d. atliktų darbų akte nurodomi darbai bei nėra numatytas tokių darbų įkainis. Todėl teismas pateiktą atliktų darbų aktą nepagrįstai pripažino subrangos darbų sutarties vykdymą patvirtinančiu dokumentu.

20. Teigia, jog teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad būtent ieškovė pažeidė subrangos darbų sutarties 6.4 punktą, kuris nustato subrangovui pareigą paskirti atsakingą statybos darbų vadovą, nes jis paskirtas nebuvo. Nesant paskirto statybos darbų vadovo, atsakovė neturėjo galimybės kontaktuoti su subrangovu dėl objekte atliekamų darbų kokybės ir rastų defektų. Apžiūra surašant defektinį aktą buvo atlikta 2020 m. rugsėjo 24 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams pos sutarties 4.2. punkte nustatyto darbų atlikimo termino. Iki tol buvo geranoriškai laukiama, kad ieškovė ištaisytų defektus, bet, šiai neatliekant defektų šalinimo veiksmų, o vėliau visiškai nutraukus bendravimą su atsakove, atsakovė buvo priversta samdyti kitą subrangovą darbų atlikimui. Nors teismas remiasi ieškovės paaiškinimu, kad jos vadovas ne kartą buvo statybos objekte dar iki 2020 m. rugsėjo 24 d. ir matė, jog jokių ieškovės atliktų darbų defektų nėra, tačiau šių nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie įrodymai.

21. Tvirtina, jog teismas sprendime vadovaujasi prieštaringais ieškovės paaiškinimais, t. y. nurodo ir kad ieškovė atliko tik pirmąjį pastato šiltinimo etapą, ir kad jos vadovas ne kartą buvo statybos objekte dar iki 2020 m. rugsėjo 24 d. ir matė, kad sienos, kurias šiltino ieškovė, pilnai užtaisytos ir nutinkuotos. Teismas netinkamai plečiamai aiškina subrangos darbų sutarties nuostatas, neatsižvelgdamas, kokie darbai yra numatomi atlikti sutartimi ir kokių darbų įkainiai yra sutarti. O būtent: teismas sutartimi numatyto atskiro darbo atskirą elementą įvardija darbu, kas prieštarauja sutarties esmei, nes šalys nesitarė dėl galimybės atlikti teismo nurodytos apimties darbus; teismas konstatuoja, kad nurodyto darbo elemento įkainis yra pagrįstas, tačiau tą daro nesiremdamas įrodymais ar argumentais ir neatsižvelgdamas į tai, kad toks įkainis nėra šalių sutartas; teismas nepagrįstai pakeitė sutarties objektą, sutarties objekto kainą bei sutartimi numatytą atsiskaitymo ir mokėjimo tvarką, nors pačios sutarties sąlygos nebuvo ginčo objektas. Ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nustatytais terminais neatliko sutartyje nustatytų darbų, o tai yra akivaizdus sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo įrodymas, todėl ji neturi pagrindo reikalauti atsiskaitymo pagal sutartį.

22. Pažymi, jog atsakovė 2020 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktu užsakovui Lietuvos sporto centrui ne „perdavė“ 620 kv. m išorės sienų, apšiltintų 120 mm storio putų polistirolo plokštėmis, o tik teikė aktą užsakovui dėl 620 kv. m atliktų darbų, kuris nebuvo patvirtintas vykdančio techninės priežiūros atstovo ir užsakovo dėl nekokybiškų darbų. Todėl teismo išvada, kad minėtu aktu buvo perduoti darbai užsakovui, neatitinka tikrovės. Vėliau užsakovui Lietuvos sporto centrui buvo perduoti tik kito subrangovo UAB „Anselta“ darbai, o 320 kv. m UAB „Armulis“ nekokybiškai atliktų darbų objekto dalis užsakovui buvo perduota tik po to, kai buvo pašalinti nekokybiški darbai ir buvo naujai atlikti darbai, kuriuos atliko UAB „Anselta“, t. y. po 2020 m. rugsėjo 24 d. defektinio akto surašymo. Teismas būtent šia neteisingai nustatyta aplinkybe grindžia išvadą, kad defektinis aktas surašytas 2020 m. rugsėjo 24 d., t. y. po to, kai ieškovės atlikti galimai nekokybiški sienų šiltinimo darbai 2020 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktu buvo perduoti užsakovui, kuri yra priešinga byloje ištirtiems įrodymams.

23. Nurodo, kad teismas nevertino 2020 m. birželio 15 d. subrangos darbų sutarties Nr. 44 su UAB „Anselta“, kurios 4.2. punktas nustato, jog subrangovas darbus rangovui perduoda iki 2020 m. liepos mėn. 31 d. Subrangovas tinkamai vykdė sutartį ir dėl sutarties vykdymo tarp šalių nėra kilusio ginčo. 2020 m. spalio mėnesį atlikti darbai buvo po 2020 m. rugsėjo 24 d. surašyto defektinio akto. Nors teismas daro išvadą, kad atsakovė iš esmės neginčijo fakto, jog ieškovė atliko dalį sutartyje numatytų darbų, tačiau tokia išvada neatitinka nei atsakovės išdėstytos pozicijos, nei subrangos darbų sutarties Nr. 32 esminių sąlygų. Ieškovė niekada neatliko sutartyje numatytų darbų, o tik jų elementus, už kurių atlikimą sutartyje nėra numatytas atsiskaitymas ir nėra sutartas jų įkainis. Sutartimi numatytų darbų neatlikimas negali būti laikomas sutarties tinkamu įgyvendinimu. Be to, teismas nepagrįstai pasisakė dėl pastato šiltinimo darbų trijų etapų, kai atsakovės atstovas paaiškino, kad tokie darbų elementai įeina į pastato šiltinimo darbus, tačiau nėra etapai pagal subrangos darbų sutartį Nr. 32. Priešingai nei teigia teismas, subrangos darbų sutartyje Nr. 32 darbų pridavimas numatytas kalendoriniais laikotarpiais, o ne etapais. Taip pat teismo išvada, kad darbai turėjo būti priimami ne kas mėnesį, o po kiekvieno pastato šiltinimo darbų etapo atlikimo, akivaizdžiai prieštarauja subrangos darbų sutarties 6.1. punkto nuostatai, jog subrangovas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 dienos įsipareigoja rangovui pateikti pažymą apie atliktus darbus. Taip pat ši išvada prieštarauja ir sutarties objektui bei atsiskaitymo tvarkai, kadangi sutartyje nėra numatyti darbų atlikimo etapai bei atsiskaitymo už juos galimybė ir tvarka.

24. Apeliantės manymu, priešingai nei teigia teismas, 2020 m. rugsėjo 28 d. vienašališkame atliktų darbų akte nėra nurodyta jokių atliktus statybos rangos darbus patvirtinančių aplinkybių, o yra tik darbų pavadinimas, kuris tikrai nepatvirtina darbų atlikimo, o juo labiau jų kokybės. Iš nurodyto darbų pavadinimo net nėra aišku, vidaus ar išorės šiltinimo darbus ieškovė teigia atlikusi. Atliktų darbų akto forma neatitinka subrangos darbų sutartimi nustatytos akto formos, jame įrašyti darbai nėra subrangos darbų sutartimi sutarti atlikti darbai, o tik jų elementas. Už tokio darbų elemento atlikimą sutartyje nėra numatytas atsiskaitymas, nėra numatyta galimybė skaidyti darbą į atskirus elementus, nes tai prieštarautų sutarties esmei – gauti sutartų darbų atlikimą. Atliktų darbų akte nurodytas darbų įkainis nėra nustatytas šalių susitarimu. Be to, vienašališkame atliktų darbų akte nurodomas „Darbų su medžiagomis pavadinimas“, tuo tarpu subrangos darbų sutarties 2.1. punktu šalys susitarė, kad yra perkami tik darbai be medžiagų ir pastolių.

25. Teigia, jog teismas nenurodė jokių išvados „teismo manymu, ieškovas atliktų darbų akte pagrįstai nurodė trečdalį sutartos kainos – 6,33 Eur už kv. m.“ motyvų. Teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė iki ieškovės vienašališko darbų atlikimo akto būtų pateikusi motyvuotas pretenzijas dėl ieškovės darbų kokybės, todėl vertintina, kad ieškovė tinkamai vykdė sutarties sąlygas, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kadangi ieškovė neatliko sutartimi numatytų darbų, tai niekaip negalėjo perduoti neatliktų ar nebaigtų atlikti darbų.

Atsiliepimas

26. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Armulis“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, išsamiai išnagrinėjo bylą. Ieškovės pozicija byloje – nuosekli, pagrįsta rašytiniais įrodymais, tuo tarpu atsakovė neretai prieštarauja pati sau, mėtosi, savo poziciją grindžia ne įrodymais, o tik prielaidomis ar spėlionėmis. Todėl teismas, remdamasis ir tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo procese principu, visiškai pagrįstai bei teisingai ieškinį tenkino, o priešieškinį – atmetė.

28. Mano, jog, priešingai nei teigia apeliantė, 2020 m. rugsėjo 24 d. statybos darbų apžiūros defektinis aktas niekaip nepatvirtina netinkamai (nekokybiškai) atliktų darbų fakto. Pati atsakovė, jei jau taip vertino, turėjo dar 2020 m. vasarą (birželio – liepos mėn.) pranešti ieškovei apie šios atliekamų darbų trūkumus (defektus), tačiau to nepadarė ir pati šiuos darbus perdavinėjo savo užsakovui.

29. Teigia, jog kelia didelių abejonių defekto akto atsiradimo aplinkybės, nes ieškovei defektinis aktas buvo nusiųstas tik 2020 m. spalio 16 d. ir tik po to, kai ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktą bei sąskaitą apmokėjimui (tas buvo padaryta pažeidžiant sutarties 5.4. punkte nustatytą terminą). Kelia abejonių ir tai, kad defektinio akto data – 2020 m. rugsėjo 24 d., nors jis buvo dėl nenustatytų priežasčių persiųstas ieškovei tik po daugiau kaip 20 dienų.

30. Nurodo, kad ieškovė net nebuvo kviesta į jos atliktų darbų ir jų kokybės apžiūrą, todėl atsakovė pažeidė bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad atsakovė itin sureikšmina atliktų darbų perdavimo – priėmimo procedūras pareigos priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti aspektu. CK 6.694 straipsnio 1 dalis numato, jog užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. CK nereglamentuoja minėto pranešimo formos, vadinasi, jis gali būti pateiktas bet kokia forma.

31. Tvirtina, jog atsakovė šioje byloje neįrodė nei neteisėtų ieškovės veiksmų, nei patirtų išlaidų šalinant atliktų darbų trūkumus (defektus). Atsakovė sumažino savo priešieškinio reikalavimus sumažindama darbų kiekį, bet į jos reikalaujamą priteisti sumą vis tiek patenka darbų, kurių ieškovė neatlikinėjo, atlikimas, kas negali būti laikoma ieškovės atliktų darbų trūkumu (defektu). Esant tokiam priešieškinio reikalavimui, tai iš esmės reiškia dvigubos atsakomybės ieškovės atžvilgiu taikymą: viena vertus, atsakovė atsisako sumokėti ieškovei už šios atliktus darbus; kita vertus, atsakovė, nepripažindama atsiskaitymo už atliktus darbus prievolės, dar reikalauja netesybų, kurios yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Akivaizdu, jog tai pačiai pažeistai teisei apginti atsakovė naudojasi 2 skirtingais / alternatyviais pažeistų teisių gynimo būdais. Nors atsakovės reikalavimas priešieškiniu formuluojamas kaip netesybos, tačiau iš sutarties 9.5. punkto aiškiai matyti, jog netesybos yra neatsiejamai / tiesiogiai susietos su trūkumų (defektų) pašalinimo kaštais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Apeliacinis skundas atmetamas.

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

34. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „Armulis“ ieškinys atsakovei UAB „Altitudė ranga“ dėl skolos pagal šalių sudarytą 2020 m. birželio 15 d. subrangos darbų sutartį Nr. 32 priteisimo bei atmestas atsakovės priešieškinis ieškovei dėl nuostolių, atsiradusių dėl šios sutarties tinkamo nevykdymo, atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kurių pagrindu ji skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovei tenkintas visiškai ir atitinkamai atmestas atsakovės priešieškinis ieškovei, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 187 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

36. Pažymėtina, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktą įrodymų visumą, minėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikėsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Priešingai, nei deklaratyviai teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pasisakė, kuriais įrodymais ir kokia apimtimi vadovaujasi. Taigi, byla buvo išnagrinėta visapusiškai, pilnai ir objektyviai, o sprendimas priimtas remiantis byloje esančių įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis). Vien tas faktas, jog tam tikri įrodymai buvo įvertinti atsakovės nenaudai, nesudaro pagrindo spręsti, jog jie įvertinti pažeidžiant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

37. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Pagal bendrą taisyklę užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Visgi kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo – tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

38. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakove 2020 m. birželio 15 d. sudarė subrangos darbų sutartį Nr. 32, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pastato lauko fasado šiltinimo darbus, o atsakovė – juos priimti bei už juos atsiskaityti sutarties nustatyta tvarka. Ieškovė 2020 m. vasarą atliko dalį sutartų darbų (išorės sienų iš surenkamų plokščių apšiltinimą), tačiau atsakovė atsisakė įforminti atliktų darbų faktą. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą ARM 0000157 ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą ARM 0000159 2 765,01 Eur. Atsakovė 2020 m. spalio 16 d. elektroniniu paštu persiuntė ieškovei 2020 m. rugsėjo 24 d. statybos darbų apžiūros – defektinį aktą Nr. 01. Apeliantės teigimu, ieškovė netinkamai (nekokybiškai) atliko šalių sutartus darbus, ką patvirtina defektinis aktas ir kartu pateikti papildomi įrodymai, todėl ji ne tik neturi pareigos už tuos darbus apmokėti, bet ir yra įgijusi teisę į sutarties 9.5 punkte numatytas netesybas (baudą).

39. Vertinant nutarties 37 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir byloje šalių pateiktais įrodymais nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog ieškovė iki 2020 m. spalio 16 d., kada gavo 2020 m. rugsėjo 24 d. statybos darbų apžiūros – defektinį aktą Nr. 01, nebuvo gavusi pretenzijų iš atsakovės dėl galimai netinkamai (nekokybiškai) atliekamų darbų pagal subrangos darbų sutartį. Kad dalis darbų buvo atlikti dar 2020 m. vasarą (birželio - liepos mėn.), patvirtina ir pačios atsakovės pateiktas atliktų darbų aktas už 2020 m. birželio mėnesį, kuriuo pati atsakovė perdavinėjo 620 kv. m sienų šiltinimo darbus (į kuriuos, pasak apeliantės, įėjo ir 320 kv. m ieškovės atliktų darbų dalis) savo užsakovui – Lietuvos sporto centrui. Taigi, atsakovė ne tik kad nepareiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl akivaizdžių darbų trūkumų (defektų), tačiau tuos darbus pati įtraukė į 2020 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktą, skirtą savo užsakovui. Atsakovės minimas techninis prižiūrėtojas taip pat nereiškė jokių pretenzijų, netinkamai (nekokybiškai) atliekamų darbų nestabdė, privalomų nurodymų nedavė.

40. Kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nurodo, kad ji nebuvo kviesta į jos atliktų darbų ir jų kokybės apžiūrą, nes 2020 m. rugsėjo 24 d. statybos darbų apžiūros – defektiniame akte nurodyta, kad akto sudarymo metu dalyvavo tik atsakovės atstovai ir nenurodyta, kad ieškovės atstovai buvo kviesti, bet neatvyko. Nustatant trūkumus (defektus) nedalyvavo ir atsakovės minimas techninis prižiūrėtojas, kuris, atsakovės teigimu, dar 2020 m. vasarą nustatė ieškovės netinkamai (nekokybiškai) atliktų darbų faktą. Pažymėtina, jog atsakovės teiginių dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų (defektų) nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai, kaip kad įrašai Statybos darbų žurnale, užsakovo ar techninio prižiūrėtojo pretenzijos ir pan. Sutiktina su ieškovė, kad defektinio akto turinys ir jo priedai patikimai ir objektyviai neįrodo nei ieškovės atliktų darbų (defektų) faktų, nei jų apimties, nei to, kad fotonuotraukose užfiksuoti būtent ieškovės atliktų darbų trūkumai. Iš pateiktų fotonuotraukų neįmanoma nustatyti, jog neabejotinai ieškovės darbai yra atlikti netinkamai (nekokybiškai), t. y. ar tikrai oro tarpai susidarė, ar putplastis nėra užleistas ant visų langų angų, ar putplastis nesuleistas visur. Be to, iš šių fotonuotraukų matyti, jog jose užfiksuoti trūkumai (defektai) yra akivaizdūs, todėl atsakovė neabejotinai būtų informavusi apie tai ieškovę nedelsdama, o ne praėjus keliems mėnesiams po darbų atlikimo ir tik po to, kai ieškovė pareikalavo atsiskaityti už darbus.

41. Apeliantės teigimu, 2020 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktas dėl 620 kv. m išorės sienų apšiltinimo 120 mm storio putų polistirolo plokštėmis nėra pasirašytas užsakovo Lietuvos sporto centro, jam buvo perduoti kito subrangovo UAB „Anselta“ darbai. 320 kv. m UAB „Armulis“ nekokybiškai atliktų darbų dalis užsakovui buvo perduota tik po to, kai UAB „Anselta“ pašalino ieškovės atliktų darbų trūkumus, t. y. po 2020 m. rugsėjo 24 d. defektinio akto surašymo, kada buvo nuspręsta darbus pavesti kitam subrangovui. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, jog minėtas aktas buvo atsakovės užsakovo nepasirašytas būtent dėl ieškovės netinkamai (nekokybiškai) atliktų darbų. Atsakovės ir UAB „Anselta“ tarpusavyje pasirašytas aktas taip pat niekaip neįrodo netinkamai atliktų darbų iš ieškovės pusės fakto, tik patvirtina, jog UAB „Anselta“, kuri buvo įsipareigojusi apšiltinti daugiau kaip 2 000 kv. m plotą, 2020 m. birželio mėnesį apšiltino 300 kv. m ir šiuos darbus perdavė atsakovei. Kaip pagrįstai pastebi ieškovė, nėra jokio ryšio (sąsajumo) tarp dviejų atsakovės pateiktų aktų: vienas aktas – tai atsakovės užsakovui parengtas aktas, o kitas - UAB „Anselta“ parengtas aktas atsakovei; viename akte, skirtame užsakovui, kalbama tik apie sienų šiltinimą (apklijavimą) plokštėmis (tai yra tik vienas iš sienų šiltinimo darbų etapų), o kitame akte, skirtame atsakovei, kalbama ne tik apie sienų šiltinimą (apklijavimą) plokštėmis, bet ir jų armavimą bei dekoravimą / tinkavimą (tai yra kiti du sienų šiltinimo darbų etapai, kurių ieškovė neatlikinėjo).

42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „Anselta“ tikrai šalino ieškovės atliktų darbų trūkumus (defektus). Kaip minėta, UAB „Anselta“ tame pačiame objekte atlikinėjo tuos pačius darbus, kaip ir ieškovė. Be to, UAB „Anselta“ darbų apimtis – daugiau kaip 2 000 kv. m, todėl labiau tikėtina, kad UAB „Anselta“ 2020 m. spalio mėnesį vykdė darbus pagal sudarytą subrangos sutartį su atsakove, o ne šalino tariamus ieškovės atliktų darbų trūkumus (defektus). Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš atsakovės pateiktų dokumentų – UAB „Anselta“ ir UAB „Altitudė ranga“ 2020 m. birželio 15 d. sudarytos rangos sutarties, UAB „Anselta“ atsakovei pateikto darbų atlikimo akto, sąskaitos – faktūros, sąmatos nėra pagrindo laikyti, jog UAB „Anselta“ atliko savo darbų dalį bei papildomai šalino ir ieškovės darbų trūkumus, kadangi pateiktuose dokumentuose šis faktas niekur nėra pažymėtas ar kitaip įformintas. Taigi, nėra galimybės nustatyti, jog UAB „Anselta“ ar kitas subjektas taisė ieškovės netinkamai atliktus pastato šiltinimo darbus bei šių darbų apimtį, jei darbų defektų iš tikrųjų buvo.

43. Apeliantė nesutinka su atliktų darbų perdavimo tvarka, iš esmės teigdama, jog tokios tvarkos pažeidimai taip pat suteikia teisę jai neatsiskaityti su ieškove. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka, nes į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog egzistuotų nors viena iš sąlygų, sudarančių pagrindą atsakovei nepriimti ieškovės atliktų darbų akte nurodytų darbų.

44. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

45. Nei Sutartyje, nei įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo – perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

46. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė tuos darbus, už kuriuos prašo atsiskaityti, atliko dar 2020 m. vasarą (birželio – liepos mėnesiais). Jų atlikimą, kaip minėta, patvirtina ir pačios atsakovės pateiktas įrodymas, t. y. atliktų darbų aktas už 2020 m. birželio mėnesį, kuriuo atsakovė perdavinėjo 620 kv. m sienų šiltinimo darbų savo užsakovui. Kritiškai vertintini atsakovės atstovo teiginiai, jog ji ieškovės atliktų darbų net netikrino, nes tą turėjo padaryti techninis prižiūrėtojas, kadangi sutartyje nėra numatyta, kad ieškovės atliktus darbus, prieš perduodant juos atsakovei, pirmiausia tikrins techninis prižiūrėtojas. Remiantis statybos rangą reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškovė, kaip subrangovas, turi darbus perduoti būtent savo užsakovui, t. y. atsakovei. Akcentuotina ir tai, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė atliktų darbų aktą, tačiau atsakovė per sutartyje nustatytą 10 darbo dienų terminą (sutarties 5.4 punktas) nepareiškė pastabų, dėl kurių ieškovės atliktų darbų rezultato nepriima.

47. Atsakovė skundą argumentuoja taip pat tuo, kad ieškovė niekada neatliko sutartyje numatytų darbų, o tik jų elementus, už kurių atlikimą sutartyje nėra numatytas atsiskaitymas ir nėra sutartas jų įkainis; sutartimi numatytų darbų neatlikimas negali būti laikomas sutarties tinkamu įgyvendinimu. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė sutinka, jog sienų šiltinimo darbai, kuriuos pagal sutartį buvo susitarta atlikti, iš esmės susideda iš 3 etapų (elementų): sienos apklijavimas putplasčio plokštėmis; armavimas (dedamas tinklelis); dekoravimas (tinkavimas). Bylos duomenys rodo, kad ieškovė vykdydama sutartį tik apklijavo sienas putplasčio plokštėmis ir reikalauja, kad atsakovė atsiskaitytų už šią faktiškai atliktą darbų dalį. Tokią ieškovės teisę patvirtina ir sudarytos sutarties 2.2 punktas (už atliktus darbus atsiskaitoma pagal faktiškai atliktą jų kiekį). Sutartyje nėra numatyta, kad atsakovei turi būti perduoti tik galutinai užbaigti subrangos sutarties dalyką sudarantys darbai. Ta aplinkybė, jog ieškovė iki galo neįvykdė sutarties, nereiškia atsakovės pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus pasibaigimo. CK 6.671 straipsnis nustato, kad, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.

48. Apeliantė kelia abejones dėl ieškovės pateiktame 2020 m. rugsėjo 28 d. atliktų darbų akte nurodomų darbų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei neabejotinai yra žinoma, kokius darbus pagal sutartį atliko ieškovė. Todėl neesminiai netikslumai, pavyzdžiui, „Fasado arba vidaus sienų šiltinimas frezuotu putų polistirenu 1 sluoksniu, klijuojant ir tvirtinant smeigėmis” darbų nurodymas atliktų darbų akte, atsakovei žinant, jog buvo atliekamas fasado, o ne vidaus sienų, šiltinimas, atliktų darbų akto formos dalinis neišlaikymas, taip pat nesudaro pagrindo neatsiskaityti su ieškove.

49. Pažymėtina, kad ieškovė pagal sutartį atliko sienų apklijavimo putplasčio plokštėmis darbus. Sudarant sutartį tarp šalių buvo susitarta ir dėl kitų sienų šiltinimo darbų etapų – armavimo ir dekoravimo (tinkavimo), visiems 3 darbams numatant bendrą 19 Eur už 1 kv. m įkainį. Šiuo atveju ieškovei spėjus atlikti tik 1 iš 3 sienų šiltinimo darbų elementų, ieškovė bendrą 19 Eur už 1 kv. m įkainį sumažino 3 kartus, t. y. iki 6,33 Eur, kas, akivaizdu, yra naudinga ir atsakovei, o ieškovės reikalaujama sumokėti kaina apskaičiuota vadovaujantis atliktais darbais pagal faktą. Atsakovė įrodymais nepaneigė, jog ši kaina būtų nepagrįsta ar neatitiktų rinkos vertės. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu įskaičiuoja ne tik sienų apklijavimo putplasčiu darbus, bet ir tuos darbus, kurių ieškovė net neatlikinėjo, ką patvirtina UAB „Anselta“ atliktų darbų aktas Nr. 5 už 2020 m. spalio mėnesį, į kurį įtraukti visi darbai taikant 20 Eur už 1 kv. m įkainį, t. y. plokščių klijavimas, armavimas, dekoravimas / tinkavimas, kai pagal sutarties 9.5. punktą atsakovė gali reikalauti tik apmokėti už trūkumų (defektų) šalinimą. Akivaizdu, jog trūkumų (defektų) šalinimu negali būti laikomas darbų, kurių ieškovė net neatlikinėjo, atlikimas kito rangovo pagalba, kuriam apmokama už jo darbus.

50. Sutiktina su ieškove, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės sutartinę baudą šiuo atveju reiškia dvigubos atsakomybės ieškovės atžvilgiu taikymą, kai, atsakovei atsisakant apmokėti ieškovei už jos atliktus darbus, dar prašoma netesybų, o toks dviejų alternatyvių pažeistai teisei apginti gynimo būdas yra negalimas. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti. Užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius. Tokios praktikos šios kategorijos bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pavyzdžiui, 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013.

51. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

52. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį priėmė teisėtą ir byloje surinktais bei įvertintais įrodymais pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnis straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovė UAB „Armulis“ turėjo 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovei UAB „Armulis“ priteistinos iš atsakovės UAB „Altitudė ranga“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė ranga“ (įmonės kodas 3052024467) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armulis“ (įmonės kodas 304369318) naudai išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė