- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-25
- Bylos Nr.
- e2-736-424/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02409-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- UAB „Armulis“
- Atsakovas
- UAB „Altitudė ranga“
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Armulis“ ieškinį atsakovei UAB „Altitudė ranga“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Altitudė ranga“ priešieškinį ieškovei UAB „Armulis“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Armulis“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Altitudė ranga“ 3 026,37 Eur skolą, kurią sudaro: 2 765,01 Eur atliktų statybos darbų vertė ir 261,36 Eur išlaidos, patirtos siekiant išieškoti skolą neteismine tvarka. Taip pat prašo priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2020-06-15 sudarė subrangos sutartį Nr. 32, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pastato fasado šiltinimo darbus, o atsakovė juos priimti ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė, 2020 m. vasarą, pateikė atsakovei dalies atliktų darbų aktą, kurį, kilus nesutarimams tarp šalių dėl kitų sutarčių vykdymo, atsakovė atsisakė pasirašyti. Atsakovei nebendradarbiaujant su ieškove, ieškovė 2020-09-29 išsiuntė atsakovei 2020-09-28 atliktų darbų aktą ir išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ARM Nr. 000159 2 285,13 Eur sumai. 2020-10-16 atsakovė pateikė ieškovei 2020-09-24 statybos darbų apžiūros defektinį aktą Nr. 01. Į minėtą defektinį aktą ieškovė atsakovei atsakė raštu. Rengiant atsakovei atsakymą į jos defektinį aktą ir siekiant skolą bei delspinigius išieškoti neteisminiu būdu ieškovė patyrė 261,36 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Iš atsakovės atsisakymo atsiskaityti už atliktus darbus nėra aišku ar atsakovė ginčija patį darbų atlikimo faktą, ar atliktų darbų kainą, ar teigia, jog darbai atlikti tik netinkamai, ar kad kaina netinkama. Paaiškino, kad ieškovės pateiktame 2020-09-28 atliktų darbų akte nurodomi darbai “Fasado arba vidaus sienų šiltinimas frezuotu putų polistirenu 1 sluoksniu, klijuojant ir tvirtinant smeigėmis”, įrašytas bendrinis pavadinimas. Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių sutarties dalyku buvo lauko fasado šiltinimo darbai. Tačiau kokiems kokiems darbams buvo surašytas defektinis aktas, neaišku.
Dėl kainos paskaičiavimo nurodė, kad ieškovę atliko lokalinėje sąmatoje nurodytus „26 Išorės sienų iš surenkamų plokščių apšiltinimo“ darbus, kurų kaina 19 Eur už kv.m. Lokalinėje sąmatoje yra užfiksuota vieneto kaina, t. y. nustatomas tik darbų įkainis, o darbų kiekis apskaičiuojamas pagal faktą. Kadangi buvo atlikta tik dalis darbų, prireikė mažiau resursų, todėl vieneto kaina buvo sumažinta 3 kartus, t. y. iki 6.33 Eur už kv.m., kurie nurodyti darbų atlikimo akte. Ši aplinkybė naudinga atsakovei, todėl už atliktus darbus atsakovė turėjo mokėti mažiau.
Ieškovei nėra aiškios defektinio akto surašymo aplinkybės, t. y. kodėl defektinis aktas parengtas / surašytas dar 2020-09-24, tačiau ieškovei buvo persiųstas tik 2020-10-16. Nurodė, jog vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 1 dalimi, pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, darbus atlikęs rangovas (šiuo atveju ieškovė) apie tai turėjo būti informuotas nedelsiant. Ieškovei apie tai, kad atsakovė nustatė darbų defektus, nebuvo informuota, jai nebuvo leista dalyvauti apžiūrint atliktus darbus. Tokiu būdu atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės nurodomais argumentais, jog ieškovė netaisė darbų defektų. Nurodė, kad ieškovei apie defektus tapo žinoma tik 2020-10-16 gavus defektinį aktą, iki tol jokių pretenzijų nuo pat sutarties sudarymo pradžios ieškovė nėra gavusi, todėl defektinio akto sudarymo dienai net fiziškai negalėjo šalinti jokių defektų (jei jie egzistuotų), apie kuriuos net nežinojo. Ieškovei kyla pagrįstų abejonių, ar defektiniame akte nurodyti tariami trūkumai tikrai egzistavo 2020-09-24 dieną. Ieškovo vadovas ne kartą buvo statybos objekte dar iki 2020-09-24, ir jau tuo metu matė, kad jokių ieškovės atliktų darbų defektų nėra ir negali būti, nes sienos, kurias šiltino ieškovė, pilnai užtaisytos ir nutinkuotos. Nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovė iš tiesų būtų nustačiusi kokius nors defektus, tuomet turėjo priimti ieškovės neginčijamų darbų dalį. Sutarties 5.4. p., atsakovė turi pareigą kiekvieną mėnesį priimti ieškovės atliktus statybos darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktus per 10 darbo dienų arba per šį laikotarpį pateikti motyvuotą atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktus. Atsakovė dar 2020 m. vasarą, gavusi iš ieškovės atliktų darbų aktą pagal sutartį, jokių pretenzijų / pastabų dėl jo nepareiškė. Be to, atsakovė, gavusi aktą ir sąskaitą, per sutartyje nustatytą terminą taip pat nepateikė ieškovei motyvuoto atsisakymo pasirašyti aktą, vietoje to – po termino pateikė defektinį aktą, kas ieškovės nuomone, yra atsakovės siekis išvengti pinginės prievolės pagal sutartį vykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalių 2020-06-15 sudaryta subrangos darbų sutartimi Nr. 32 ieškovė įsipareigojo atlikti sporto paskirties pastato – maniežo, esančio Žemaitės g. 6, Vilniuje, lauko fasado šiltinimo darbus. Sutarties 2.1 p. numatyta, kad atliekamų darbų įkainiai nurodyti šios sutarties priede 1 „Lokalinė sąmata“. Už atliktus darbus atsiskaitoma pagal faktiškai atliktą darbų kiekį, pagal atliktų darbų aktą ir išrašant PVM sąskaitą-faktūrą. Lauko fasado šiltinimo darbai įvertinti lokalinėje sąmatoje, pridėtoje prie sutarties. Ieškovės 2020-09-28 atliktų darbų akte nurodyti darbai „fasado arba vidaus sienų šiltinimas <...>“ įvertinti 2 285,13 Eur už 361 kv. m apšiltintą pastato plotą, taikant 6,33 Eur vieno kv. m. įkainį. Anot atsakovės, nei iš ieškovės atliktų darbų aktų, nei iš PVM sąskaitos-faktūros nėra aišku, už kokius darbus ieškovė prašo atsiskaityti, kadangi jų lokalinėje sąmatoje nėra numatyti vidaus sienų šiltinimo darbai nei 6.33 Eur įkainis. Ieškovės vienašališkai išrašyta PVM sąskaita-faktūra ir darbų atlikimo aktas neįrodo, kad ieškovė faktiškai tokius darbus atliko ar atsakovė jų reikalavo. Ieškovė darbų atlikimo aktą atsakovei persiuntė el. paštu tik 2020-09-29, t. y. jau po sutartyje numatyto termino pabaigos, kuris baigėsi 2020-07-31, nors nei iki tol, nei po šio termino pabaigos nevykdė pareigos pranešti atsakovei apie pasirengimą perduoti darbus. Taip pat nurodė, kad ieškovės vienašališkai pasirašytas darbų atlikimo aktas nesukelia atsakovei teisinių pasekmių, kadangi ieškovė darbų neatliko, o ieškovei pradėjus darbus iš karto paaiškėjo darbų trūkumai, apie kuriuos ieškovė buvo informuota. Nors ieškovė bandė taisyti darbų trūkumus tačiau nesėkmingai, praleido šalių sutartą darbų atlikimo terminą ir toliau ignoravo atsakovės prašymus dėl trūkumų šalinimo. Ieškovei taip pat buvo suteiktas terminas, kuris anot atsakovės ieškovei buvo pakankamas, t. y. iki 2020 rugpjūčio-rugsėjo mėn., darbų trūkumams pašalinti, tačiau ieškovė jų nepašalino. Tuo tikslu atsakovė 2020-09-24 parengė darbų defektinį aktą, kuriame nurodyti šie darbų defektai: 1) sienų šiltinimas ašyse: F/9-19 - putplastis klijuojamas su oro tarpais tarp sieninių konstrukcijų; 2) paliekama tikimybė cirkuliuoti šaltam orui; sienų šiltinimas ašyse: F/9-19 - langų angokraščiuose putplastis nėra užleistas ant langų rėmo; taip palikus vidaus angokraščiai peršals; 3) ašyse: F/9-19 - putplasčio lapai suklijuoti nesuleidžiant su gamyklinėmis išpjovomis; paliekama tikimybė cirkuliuoti šaltam orui. Būtent šie minėti darbų trūkumai ieškovei buvo aiškiai nurodyti. Pažymėjo, kad ieškovė turėjo sutartyje numatyta tvarka aktuoti darbus, pagal sutarties priedą forma F2, tuo tarpu ieškovė, neva atlikusi dalį dabų, prašo už juos atsiskaitymo, tačiau pažeidė sutartį, neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl negali reikalauti atsiskaitymo.
Ieškovės atlikti darbai nebuvo priimti, kadangi atsakovės pasamdytas naujas subrangovas turėjo išmontuoti šiltinimo sluoksnį nurodytose ašyse ir perklijuoti jį iš naujo. Putoplastas, kuris buvo pastato šiltinimo medžiaga, po ieškovės darbų defekto nebuvo panaudotas pakartotinai, o buvo išmestas ir utilizuotas, kadangi jo techniškai nebuvo galima naudoti antrą kartą. Todėl darbų rezultato, kurį atsakovė galėjo priimti iš ieškovės nebuvo. Atsakovė, surašiusi defektinį aktą, nusprendė neleisti ieškovei toliau vykdyti darbų, nepriimti nekokybiškai atliktų darbų, tolesnius šiltinimo darbus bei nekokybiškai atliktų šiltinimo darbų defektų taisymą perleisti vykdyti kitiems subrangovams. Kadangi tame pačiame objekte ir tais pačiais įkainiais sienų šiltinimo darbus atlikinėjo ne tik ieškovė, bet ir UAB „Anselta“, pastarajam subrangovui pavesta atlikti ir ieškovės darbų dalį (653,55 kv. m. plote). UAB „Anselta“ išmontavo ieškovės sumontuotą šiltinimo sluoksnį ir jį perklijavo iš naujo, už šiuos darbus atsakovei apskaičiuota mokėti 13 129,00 Eur be PVM suma.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Armulis“ dėl nuostolių priteisimo, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 6 564,50 Eur sutartinę baudą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pažeidė sutarties sąlygas, konkrečiai sutarties 4.2 p., numatantį, jog ieškovė iki 2020-07-31 turėjo atlikti sporto paskirties pastato – maniežo, esančio Žemaitės g. 6, Vilniuje, lauko fasado šiltinimo darbus (rūsio sienos apšiltinimą, cokolio apšiltinimą, išorės sienų iš surenkamų plokščių apšiltinimą). Nurodė, kad ieškovė iki nurodyto termino jokio rezultato neatliko, jau pradėjus darbus buvo matyti, kad jie atliekami neteisingai, dėl ko ieškovė buvo raginama trūkumus taisyti, tačiau ieškovė į pastabas nereagavo, todėl atsakovė pasitelkė kitą subrangovą ir atsisakė ieškovės paslaugų. Nurodė, kad remiantis sutarties 9.5 p. ieškovei atsisakius pašalinti defektus, juos gali pašalinti atsakovė, o ieškovė (subrangovas pagal sutartį), privalo apmokėti už atliktus darbus 50 proc. šių darbų vertės baudą.
Atsakovė sumokėjo naujam subrangovui 13 129 Eur (pagal atsakovės ir UAB „Anselta“ sudarytą subrangos darbų sutartį ir UAB „Anselta“ atsakovei išrašytą 2020-10-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 060), todėl, vadovaudamasi ieškovės ir atsakovės sudarytos rangos darbų sutarties 9.5 p. prašė iš ieškovės priteisti 6 564,50 Eur baudą. 2021-08-10 teismo posėdyje atsakovė sumažino ieškinio sumą iki 3 216 Eur pagal faktiškai ieškovo apšiltintą pastato fasado plotą– 320 kv. m.
Paaiškino, kad viso objekto šiltinimo darbams buvo pasamdyti du subrangovai – ieškovė UAB „Armulis“ ir UAB „Anselta“. Viso objekto apimtis kvadratiniais metrais buvo apie 1 500 kv. m. Kadangi atsakovė manydama, kad vienas rangovas gali neįvykdyti viso objekto šiltinimo darbų, todėl buvo sudarytos sutarys su dvejomis įmonėmis, tame tarpe ir ieškove. Iš visų darbų pagal sutartį ieškovė atliko dalį putplasčio klijavimo, plotas neišmatuotas. UAB „Anselta“ perdarė visą ieškovės prisiimtą darbų plotą, t. y. 653,55 kv. m. Papildomai paaiškino, kad ieškovės netinkamai atliktų darbų mastas ploto vienetais yra 320 kv. m., todėl priešieškinio suma, taikant sutartyje numatytą baudą (atsakovės kitam rangovui UAB „Anselta“ 50 proc. sumokėtos darbų kainos) yra 3 216 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovei darbai perduoti, ir iki 2020-10-16 dienos ieškovė nebuvo informuota apie jokius atsiradusius defektus. Ieškovė kvestionuoja defektinio akto surašymo aplinkybes, t. y. defektinio akto data 2020-09-24, tuo tarpu ieškovė apie jį sužinojo tik 2020-10-16 dieną, kai atsakovė jį persiuntė el. paštu. Atsakovė, kai buvo surašomas defektinis aktas, nepranešė ir neinformavo ieškovės, jog bus fiksuojami darbų trūkumai. Iš atsakovės pateikto defektinio akto ir pateiktų fotonuotraukų visiškai negalima daryti išvados, kad darbų trūkumai, kaip tokie, apskritai buvo. Atsakovė netinkamai fiksavo tariamus darbų trūkumus. Taip pat ieškovė nurodė, kad kita atsakovės pasamdyta įmonė taip pat atliko to paties pastato šiltinimo darbus, o iš atsakovės pateiktų įrodymų – sutarties, sąskaitos-faktūros, visiškai negalima daryti išvados, kad atsakovės pasamdyta įmonė šalino konkrečiai ieškovės darbų defektus. Ieškovė nesutinka su atsakovės pateikta darbų defektų šalinimo kaina. Pažymėjo, kad ieškovė atliko tik pirmąjį pastato šiltinimo etapą, t. y. apdengė pastatą putplasčiu, tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad įmonė UAB „Anselta“ atliko visus pastato šiltinimo darbų etapus, t. y. putplasčio dengimą, tinklelio klijavimą su armavimu bei dekoro uždėjimas. Todėl, atsakovės argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus laiko klaidinančiais, kadangi atsakovės priešieškinyje nurodyta suma nėra ir negali būti ieškovės darbų defektų šalinimo kaina. Paaiškino, kad atsakovė priešieškiniu prašo priteisti kito rangovo, šiuo atveju UAB „Anselta“ atliktų darbų (kuriuos ši įmonė ir turėjo atlikti pagal UAB „Altitudė ranga“ ir UAB „Anselta“ statybos rangos sutartį) kainą iš ieškovės, kas yra visiškai nepagrįstas reikalavimas. Įrodymų, kad UAB „Anselta“ šalino ieškovės darbų defektus atsakovė į bylą nepateikė.
Teismo nustatytos aplinkybėsir motyvai
2020 m. birželio 15 d. šalys sudarė subrangos darbų sutartį Nr. 32, pagal kurią ieškovė (subrangovas) įsipareigojo atsakovės (rangovo) objekte - sporto paskirties pastate manieže, esančiame Žemaitės g. 6, Vilniuje, atlikti lauko fasado šiltinimo darbus. Šios sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, ir ginčas dėl šios sutarties vykdymo sprendžiamas pagal statybos rangą reglamentuojančias teisės normas.
Sutartimi šalys sutarė, kad objekto atliekamų darbų įkainiai nurodyti sutarties priede Nr. 1 „Lokalinė sąmata“, į kainą įeina tik darbai be medžiagų ir pastolių. Sutarties 2.2 p. numatyta, kad už atliktus darbus atsiskaitoma pagal faktiškai atliktą jų kiekį.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad vykdydamas sutartį atliko pirmojo etapo darbus t.y. pastato sienas padengė putų polistirolu 361 kv.m. plote. Ieškovė 2020-09-28 surašė atliktų darbų aktą ARM Nr. 0000157, kuriame nurodė, kad atliko 361 kv. m ploto pastato fasado arba vidaus sienų šiltinimą frezuotu putų polistireno 1 sluoksniu, klijuojant ir tvirtinant smeigėmis. Atsakovas šio ieškovo teiginio neginčijo. Tik nurodė, kad ieškovo nekokybiškai atlikti darbai sudarė 320 kv.m. Šį kiekį atsakovė grindžia 2020 m. birželio mėnesio kito subrangovo UAB „Anselta“ atliktų darbų aktų, pagal kurį šis rangovas atsakovui pridavė 300 kv.m. visiškai atliktų sienų šiltinimo darbų, ir paties atsakovo 2020 m., birželio mėnesio atliktų darbų aktu, kuriuo užsakovui – Lietuvos sporto centrui – atsakovas perdavė 620 kv.m. išorės sienų, apšiltintų 120 mm storio putų polistirolo plokštėmis, jas klijuojant ir tvirtinant smeigėmis. Kaip nurodė atsakovas, mažindamas priešieškinio reikalavimus, ieškovo nekokybiškai atliktų darbų plotas apskaičiuotas UAB „Anselta“ atliktų darbų 300 kv. plotą atėmus iš bendro užsakovui perduoto 620 kv.m. ploto. Kitų argumentų ir įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą jo atliktų darbų ploto, atsakovas nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Subrangos sutarties 9.5 punktu šalys susitarė, kad subrangovui atsisakius pašalinti defektus juo pašalina rangovas, o subrangovas apmoka už atliktus darbus ir dar sumoka 50 proc. šių darbų vertės baudą.
Esant tokiam šalių susitarimui dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą, atsakovas siekdamas ieškovo atsakomybės turi įrodyti ne tik nekokybiškų darbų faktą, bet ir nekokybiškų darbų kiekį (apimtį), subrangovo atsisakymą pašalinti defektus bei patirtas išlaidas šalinant defektus.
Iš atsakovės parengto 2020 m. rugsėjo 24 d. defektinio akto matyti, kad atsakovės sudarytos komisija, susidedanti iš direktoriaus pavaduotojo gamybai E. L., statybos darbų vadovo R. T., apžiūrėjo sutarties objekto fasadinių sienų šiltinimo darbus ir nurodė šiuos ieškovės atliktų darbų trūkumus: 1) sienų šiltinimas ašyse: F/9-19 - putplastis klijuojamas su oro tarpais tarp sieninių konstrukcijų; 2) paliekama tikimybė cirkuliuoti šaltam orui; sienų šiltinimas ašyse: F/9-19 - langų angokraščiuose putplastis nėra užleistas ant langų rėmo; taip palikus vidaus angokraščiai peršals; 3) ašyse: F/9-19 - putplasčio lapai suklijuoti nesuleidžiant su gamyklinėmis išpjovomis; paliekama tikimybė cirkuliuoti šaltam orui. Defektiniu aktu taip pat nuspręsta ieškovei neleisti toliau vykdyti šiltinimo darbų, nepriimti nekokybiškai atliktų darbų, tolimesnius šiltinimo darbus bei nekokybiškai atliktų šiltinimo darbų defektų šalinimą perleisti vykdyti kitiems subrangovams.
Kaip matyti iš elektroninių laiškų kopijų, atsakovė šį defektinį aktą ieškovei išsiuntė el. paštu 2021 m. spalio 16 d.
Kadangi defektinis aktas surašytas 2020 m. rugsėjo 24 d., t.y. po to, kai ieškovo atlikti galimai nekokybiški sienų šiltinimo darbai jau minėtu 2020 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktu buvo perduoti užsakovui – Lietuvos sporto centrui; aktas surašytas vienašališkai nedalyvaujant subrangovo atstovui; defektinis aktas subrangovui išsiųstas po to, kai subrangovas rangovui 2020 m. rugsėjo 29 d. el. paštu g.@altitude.lt įmonės atstovei G. P. išsiuntė 2020 m. rugsėjo 28 d. savo atliktų darbų aktą ir PVM Sąskaitą-faktūrą serija ARM Nr. 0000159, juo grindžiamos ieškovo nekokybiškų darbų faktas, teismui kelia pagrįstų abejonių.
Žemesnės instancijos teismas
Juo labiau, kad atsakovės teiginys, jog ieškovo darbo defektus šalino kitas tame objekte dirbęs subrangovas UAB „Anselta“, nepagrįsti jokiais įrodymais.
Iš byloje esančių įrodymų, kurie anot atsakovės patvirtina ieškovės netinkamai atliktų darbų apimtį, mąstą bei jų ištaisymui skirtų pinigų sumą – UAB „Anselta“ sudaryto darbų akto Nr. 5 už spalio mėnesį, matyti, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 15 886,09 Eur už 653,55 kv. m., iš atliktų darbų aktų Nr. 1 už birželio mėn. sumokėjo 7 260 Eur už 300 kv. m. plotą. Šie dokumentai parengti pagal sutartį Nr. 20200615, kas atitinka atsakovės ir UAB „Anselta“ 2020 m. birželio 15 d. sutartį. Pati atsakovė patvirtino bei į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog tą patį objektą – pastatą, esantį Žemaitės g. 6, Vilniuje, šiltino tiek ieškovė UAB „Armulis“, tiek atsakovės pasamdyta kita įmonė UAB „Anselta“. Abi šios įmonės turėjo atlikti pastato šiltinimo darbus pagal atskiras sutartis su atsakove UAB „Altitudė ranga“.
Nors atsakovė tvirtino, kad su įmone UAB „Anselta“ sutarė, jog ši atlikusi savo darbų dalį, papildomai ištaisys ir ieškovės darbų broką, tačiau įrodymų, kad UAB „Anselta“ tai darė, nėra. Iš atsakovės pateiktų dokumentų – UAB „Anselta“ ir UAB „Altitudė ranga“ 2020-06-15 sudarytos rangos sutarties, UAB „Anselta“ atsakovei pateikto darbų atlikimo akto, sąskaitos – faktūros, sąmatos, nėra galimybės daryti išvadai, kad UAB „Anselta“ atliko savo darbų dalį bei papildomai šalino ir ieškovės darbų trūkumus, kadangi pateiktuose dokumentuose šis faktas niekur nėra pažymėtas ar kitaip įformintas. Todėl nėra galimybės nustatyti, jog įmonė „Anselta“ ar kitas subjektas taisė būtent ieškovės netinkamai atliktus pastato šiltinimo darbus bei šių darbų apimtį.
Atsakovei neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jai tenka pareiga sumokėti ieškovui už atliktus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė iš esmės neginčijo fakto, kad ieškovė atliko dalį sutartyje numatytų darbų. Iš esmės neginčijo ir ieškovės nurodyto darbų kiekio neigdama savo pareigą apmokėti ieškovo atliktus darbus ne tik dėl jų kokybės, bet ir dėl to, kad anot atsakovės, ieškovė sutarties neįvykdė, kadangi sutartimi nenumatytas apmokėjimo už dalį darbų.
Kaip ieškovė nurodė ieškinyje bei jos atstovas teismo posėdžio metu – darbų atlikimo aktas buvo pasirašytas vienašališkai, kadangi atsakovė pasirašyti aktą atsisakė dėl tarp ieškovės ir atsakovės kilusių nesutarimų vykdant kitas tarpusavyje sudarytas sutartis.
Iš elektroninio laiško matyti, kad aktas ir sąskaita atsakovei išsiųstas 2020 m. rugsėjo 29 d. el. paštu įmonės atstovei G. P. g.@altitude.lt. Taip pat iš elektroninių laiškų kopijų matyti, kad atsakovė ieškovei el. paštu 2021 m. spalio 16 d. išsiuntė sutarties objekto statybos darbų apžiūros defektinį aktą, datuojamą 2020 m. rugsėjo 24 d.
Ieškovė 2020-10-28 pateikė atsakymą atsakovei dėl defektinio akto Nr. 01. Atsakyme nurodė, kad su defektiniu aktu nesutinka dėl šių esminių priežasčių. Defektinis aktas parengtas 2020-09-24, tačiau atsiųstas tik 2020-10-16. Ieškovė nebuvo informuota apie defektinio akto surašymą ir nebuvo informuota apie galimybe kartu apžiūrėti statybų objektą. Pastabų dėl fiksuotų darbų defektų negalėjo pateikti, kadangi defektinį aktą gavo tik 2020-10-26. Darbų defektų nėra ir negalėjo būti, nes sienos, kurias šiltino ieškovė, yra visiškai užtaisytos ir nutinkuotos. Ieškovės vadovas po defektinio akto gavimo nuvyko į objektą ir nustatė, kad defektiniame akte nurodomų defektų nėra.
Kaip matyti iš šalių sutarties atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktus per 10 darbo dienų nuo akto gavimo dienos arba per šį laikotarpį pateikti motyvuotą atsisakymą pasirašyti darbų aktus (sutarties 5.4 p.). Už atliktus darbus atsakovė įsipareigojo atsiskaityti mokėjimo pavedimu pagal atliktų darbų aktą F2 ir PVM sąskaitą-faktūrą per 30 dienų po aktų pasirašymo (sutarties 3.1 p.). Kaip paaiškino šalių atstovai teismo posėdyje pastato šiltinimo darbus sudarė trys etapai: 1) pastato fasado apklijavimas putplasčiu, 2) apšiltintų sienų klijavimas plonasluoksniu tinklu, 3) sienų apdaila struktūriniu tinku. Ieškovas nurodė, kad iki konflikto su atsakovu atliko tik sienų klijavimą putplasčiu. Dėl šių darbų ieškovė 2020-09-28 surašė atliktų darbų aktą ARM Nr. 0000157.
Iš sutarties 5.4 punktu atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktus per 10 darbo dienų nuo akto gavimo dienos arba per šį laikotarpį pateikti motyvuotą atsisakymą pasirašyti darbų aktus. Pažymėtina, kad sutartis sudaryta 2020 m. birželio 15 d., o darbai turėjo būti baigti iki 2020 m. liepos 31 d., t. y. visiems darbų etapams atlikti skirtas tik pusantro mėnesio terminas, todėl darytina išvada, kad darbai turėjo būti priimami ne kas mėnesį, o po kiekvieno pastato šiltinimo darbų etapo atlikimo. Sutarties 3.1 punkte nurodoma, kad už atliktus darbus atsakovė su ieškove atsiskaito <...> pagal atliktų darbų aktą F2 ir PVM sąskaitą-faktūrą per 30 dienų po aktų pasirašymo, o sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad už atliktus darbus atsiskaitoma pagal faktiškai atliktą jų kiekį. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad šalys sudarydamos sutartį, neatmetė galimybės perduoti atsakovui dalį darbų.
Kaip nurodė ieškovė, ji dar 2020 m. birželio mėn. pateikė darbų (dalies jų) atlikimo aktą atsakovei, tačiau ji jo nepasirašė. Kaip numatyta CK 6.656 straipsnyje, jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę <...> sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutikdama su ieškiniu kvestionavo ieškovės darbų atlikimo akto formą, nurodydama, kad ieškovės atliktas vienašališkas darbų aktas neatitinka sutarties sąlygų, nėra išpildyta reikalinga jo forma (F2).
CK 6.662 straipsnis reglamentuoja atliktų darbų priėmimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai praneštu rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Atsakovė, pastebėjusi ieškovės galimus darbo defektus – netinkamai pritvirtintą putplastį prie pastato sienų, turėjo iš karto, kai tik 2020 m. rugsėjo 28 d. gavo iš ieškovės vienašališką darbų atlikimo aktą, pateikti prieštaravimus dėl darbų kokybės ar tą patį defektinį aktą ieškovei išsiųsti nedelsiant, bet ne po 18 dienų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007).
Ieškovės 2020-09-28 vienašališkame atliktų darbų akte yra visos atliktus statybos rangos darbus patvirtinančios aplinkybės ir šio dokumento turinio forma yra išsami. Jame yra nurodyta kokie darbai atlikti, koks jų kiekis, įkainiai bei galutinė kaina. Taip pat nurodyti visi sutarties šalių rekvizitai, aktas pasirašytas ir patvirtintas ieškovės vadovo parašu bei įmonės antspaudu. Analogiška akto forma ir turinys yra nurodytas šalių 2020-06-15 sudarytos rangos darbų sutarties priedo „Atliktų darbų aktas F2“, todėl, teismo vertinimu, ieškovės pasirašyto vienašališko darbų atlikimo akto formos tik dalinis neišlaikymas nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė nėra tinkamai perdavusi atliktų darbų.
Pagal šalių sudarytos sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbų įkainius, šalys susitarė dėl 19 Eur už kv.m išorės sienų apšiltinimo darbų. Šalys pripažino, kad ieškovas atliko tik pirmojo etapo – putplasčio klijavimo – darbus, teismo manymu, ieškovas atliktų darbų akte pagrįstai nurodė trečdalį sutartos kainos – 6,33 Eur už kv.m.
Atsakovei nepasirašius dalies darbų atlikimo akto bei nenurodžius atsisakymo priimti darbus priežasties, kaip tai numato įstatymas, ieškovė turėjo teisinį pagrindą parengti darbų atlikimo aktą vienašališkai ir sustabdyti kitų darbų (antrojo ir trečiojo pastato šiltinimo darbų etapų) vykdymą, kol atsakovė neatsiskaitys už faktiškai atliktus darbus (CK 6.656 straipsnis, CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Taigi abiejų šalių pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo, šiuo atveju atsakovės, nuo pareigos atsiskaityti už ieškovės tinkamai atliktus darbus.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki ieškovės vienašališko darbų atlikimo akto (2020 m. rugsėjo 28 d.) būtų pateikusi motyvuotas pretenzijas dėl ieškovės darbų kokybės, todėl vertintina, kad ieškovė tinkamai vykdė sutarties sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus vertinamas kaip pagrįstas, todėl tenkinamas.
Ieškovė, reaguodama į atsakovo defektinį aktą, 2020-11-28 parengė argumentuotą atsakymą, kuriuo be kitų jame nurodytų argumentų ragino atsakovę taikiai spręsti ginčą ir apmokėtu už atliktus darbus. Šio atsakymo parengimui ieškovas pasitelkė UAB „Realm juridical“, kuriai už atliktą darbą 2020-10-28 sumokėjo 261,36 Eur. Tokias išlaidas, patirtas dėl atsakovo nebendradarbiavimo su ieškovu, bandant argumentais įtikinti atsakovą sumokėti skolą, teismas laiko pagrįstomis ir protingomis, siekiant skolos išieškojimo ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.). Todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkinamas.
CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys yra juridiniai ūkinę komercinę veiklą vykdantys asmenys, šioje byloje nagrinėjama subrangos sutartis yra komercinė sutartis, todėl sprendžiant dėl procesinių palūkanų normos, teismas vadovaujasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 p. pagal kurį šioje byloje taikytina 8 proc. palūkanų norma, įvertinus tai, kad Europos centrinio banko refinansavimo operacijoms palūkanos nebuvo taikomos.
Teismui patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 str.).
Ieškovė šioje byloje sumokėjo 68 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1630 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovas, reikšdamas 6564,50 Eur priešieškinį, sumokėjo 148 Eur žyminį mokestį. 2021-08-10 teismo posėdyje ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus iki 3216 Eur. Vadovaujantis CPK 87 str. 2 d. atsakovui grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio už dalį priešieškinio, kurios atsakovas atsisakė -56,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai: priteisti ieškovei UAB „Armulis“ iš atsakovės UAB „Altitudė ranga“ 3026,37 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 1698 Eur. bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinį atmesti.
Grąžinti UAB „Altitudė ranga“ 56,50 Eur žyminio mokesčio sumokėto 2020-12-17 mokėjimo dokumentu Nr. 1689.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.