Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovėms M. V., A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. R., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė paaiškino, kad trečiasis asmuo nurodė, jog Butas užlietas, kad užliejimai pasikartojantys. Butas devintame, paskutiniame aukšte, ribojasi tik su stogu. Ieškovės atstovas fiziškai nuvyko į Butą, matė drėgmės paveikimą iš viršaus, apžiūrėjo Butą 2023 m. lapkričio 20 d. Vien faktas, kad stogas suremontuotas, neleidžia teigti, jog vanduo negalėjo prasiskverbti. Atsakovė turėjo vykdyti nuolatines apžiūras kas du mėnesius. Nusidėvėjimas gali būti taikomas tik medžiagoms, bet ne darbams. Ieškovė išskaitos nedarė dėl nusidėvėjimo. Užlietas kambarys, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), užlieta prie lango, siena. Yra užliejimo žymių kituose kambariuose, bet ten užlieta anksčiau. Ieškovės atstovas neturėjo galimybės patekti ant stogo. Stogas apžiūrėtas nebuvo. Jungiklis nesugadintas, jį turėjo numontuoti ir užmontuoti (2024 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 05 min. 10 sek. – 31 min. 00 sek.).

5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė paaiškino, kad atsakovė tinkamai atliko stogo priežiūrą, 2018 m. atliko kapitalinį remontą, vėliau apžiūrėjo stogą, defektų nepastebėjo, 2023 m. atliko patikrinimą. Apie įvykį atsakovė neturi duomenų. Butas seniai renovuotas. Ieškovė neteikė duomenų, kad Bute tikrinta drėgmė. Defektai galėjo atsirasti iki draudimo sutarties sudarymo. Jų draudikas nenustatė jokių draudimo aplinkybių. Dėl nusidėvėjimo taikoma išskaita medžiagoms. Į bylą teikia stogo nuotrauką, kuri daryta 2023 m. liepos 27 d. (I t., e. b. l. 16), tai atsitiktinė stogo nuotrauka, nežino, ar tai ribojasi su Butu. Ant stogo esantys alsuokliai sujungti su lietaus nuotekų stovu, prasideda ant stogo (2024 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas). 2018 m. tvarkant stogą, lietvamzdžiai tvarkomi nebuvo, tvarkyta tik stogo danga. Registruoti įvykiai susiję tik su buitiniais stovais, ne su lietaus nuotekų stovu. Stogas apžiūrėtas 2023 m. liepos 26 d. ir 2024 m. birželio 11 d. Vėliau pakeistos, apskardintos durys ant stogo, koks to poreikis buvo – nežino. Butas yra antroje laiptinėje. Defektams šalinti jokie darbai atlikti nebuvo. 2022 m. stogo apžiūros akto nėra. Atsakovė pati atliko stogo remonto darbus, rangovų pasitelkusi nebuvo (2024 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 20 sek. – 58 min. 59 sek.; 2024 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 15 sek. – 32 min. 30 sek.; 2025 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 45 sek. – 04 min. 10 sek.).

6. Trečiasis asmuo A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

12. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

13. Pagal kasacinio teismo praktiką, statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

14. Byloje nekilo ginčas, kad atsakovė įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore (I t., e. b. l. 64). Taigi, draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir išorinių konstrukcijų, priežiūrą.

15. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, (toliau – Administravimo nuostatai) 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – STR), nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir užtikrinti, kad statinys būtų naudojamas vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statinių naudojimą, nuostatomis. Pagal STR 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

16. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Administravimo nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Administravimo nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (Administravimo nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Administravimo nuostatų 4.6 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Administravimo nuostatų 7.7 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (STR 87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (STR 87.2 punktas). Pagal STR 96 punkto nuostatas, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

17. Taigi atsakovei kaip daugiabučio namo valdytojai perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą. Todėl atsakovei taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.

22. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai, vykdantys statinių naudojimo priežiūrą, atliko daugiabučio techninės priežiūros patikrinimus 2019 m. rugsėjo 24 d., 2020 m. lapkričio 4 d., 2021 m. lapkričio 17 d., 2023 m. sausio 11 d., 2024 m. vasario 14 d. (I t., e. b. l. 76, 101, 179). Atsakovė į bylą iš minėtų patikrinimų pateikė du Statinio techninės priežiūros aktus – 2020 m. lapkričio 4 d. ir 2023 m. sausio 10 d. (I t., e. b. l. 77–78, 85–86). 2023 m. sausio 10 d. Statinio techninės priežiūros aktu iš atsakovės pareikalauta organizuoti paviršinio vandens surinkimo sistemos remontą (I t., e. b. l. 85–86).

24. Pagal STR 87 punktą namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai ne rečiau kaip kartą per du mėnesius; periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros –pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.). Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad ji atliko kasmetines daugiabučio apžiūras 2019 m. birželio 17 d., 2020 m. lapkričio 4 d., 2021 m. gruodžio 15 d., 2023 m. liepos 26 d., 2024 m. birželio 11 d. (I t., e. b. l. 74, 98, 99, 175, 176). Taigi atsakovė kaip daugiabučio administratorė netinkamai vykdė pareigą atlikti periodines (sezonines) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras. Pagal byloje esančius duomenis (I t., e. b. l. 72–73, 173–174) atsakovė kaip daugiabučio administratorė ginčui aktualiu laikotarpiu netinkamai vykdė pareigą atlikti nuolatinius stebėjimus, nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. birželio 14 d., nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. spalio 27 d. ji neatliko nuolatinių stebėjimų. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovės argumentas, kad ji pareigas vykdė tinkamai, kad nuolat vykdė statinio apžiūras.

25. Sprendimo 18–22, 24 punktuose nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrojo naudojimo daugiabučio namo išorinės konstrukcijos – stogas, taip pat jo elementai – ant stogo esantys lietvamzdžių elementai, buvo su trūkumais.

26. Pažymėtina, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas nesiejamas su jos kaip daikto valdytojos veikimu ar neveikimu ir jos rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Tačiau sprendimo 18–22, 24 punktuose nustatytos aplinkybės apie atsakovės netinkamai vykdytas daugiabučio namo administratorės pareigas, patvirtina išvadą, kad bendrojo naudojimo daugiabučio namo išorinės konstrukcijos – stogas, taip pat jo elementai – ant stogo esantys lietvamzdžių elementai, turėjo trūkumų.

27. Nustatyta, kad atsakovei nuo 2017 m. liepos 10 d. buvo žinoma apie lietaus surinkimo įlajų defektus, dėl ko buvo reikalingi jų remonto darbai. Duomenys, kurie patvirtintų, kad lietaus surinkimo sistemos remonto darbai buvo atlikti, statinio priežiūros žurnaluose fiksuoti tik 2024 m. liepos 30 d. Be to, atsakovei nuo 2020 m. lapkričio 4 d. buvo žinoma apie stogo ir kaminų defektus, dėl ko buvo reikalingi jų remonto darbai. Duomenys, kurie patvirtintų, kad stogo ir kaminų remonto darbai buvo atlikti, statinio apžiūros akte fiksuoti tik 2023 m. liepos 26 d. Tačiau po to – 2024 m. birželio 11 d. statinio apžiūros akte buvo vėl fiksuoti stogo ir kaminų defektai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad stogas, lietvamzdžiai, kurie prasideda ant stogo, po stogo remonto 2018 m. atlikimo turėjo defektų. Lietvamzdžiai turėjo defektų Buto užliejimo metu (nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2024 m. liepos 30 d.). Stogo defektai buvo nustatyti, tiek atliekant apžiūrą iki Buto užliejimo (2023 m. liepos 26 d.), tiek po to (2024 m. birželio 11 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmetamas atsakovės argumentas, kad stogas buvo be defektų, nes ji 2018 m. kovą atliko jo remontą.

29. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024 yra konstatuota, jog aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika, neturi reikšmės, ar ieškovė laikėsi draudimo santykius reglamentuojančių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, ar pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką. Todėl nėra pagrindo laikyti pagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovė netinkamai ištyrė įvykio aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, t. y., kad ieškovės ekspertas nenustatė drėgmės Bute lygio, neužlipo ant stogo nustatyti stogo defektų.

30. Tarp šalių kilo ginčas dėl padarytos žalos dydžio. Atsakovė nurodo, kad turi būti taikoma 3,5 proc. kasmetinis nusidėvėjimo koeficiantas, kadangi Buto remonto data 2008 m., tai nusidėvėjimo procentas 52,5 proc. (15 m. x 3,5 proc.). Ieškovės atstovė nurodė, kad nusidėvėjimo procentas nebuvo taikytas, paaiškino, kad toks koeficientas būna taikomas tik medžiagoms, bet ne darbams.

31. Nustatyta, kad ieškovės atstovas, nuvykęs po įvykio į Butą, atliko apžiūrą, įvertino nuostolius ir nustatė, kad patirti draudėjo nuostoliai sudaro 344,31 Eur (I t., e. b. l. 30, 32). Įvertinus byloje esančias nuotraukas, ieškovės atstovės paaiškinimus, apžiūros aktą, nuostolių apskaičiavimą, daroma išvada Butui buvo padaryta žala, kurios dydis – 344,31 Eur. Ieškovė išmokėjo draudėjui 344,31 Eur, netaikant nusidėvėjimo koeficiento (I t., e. b. l. 32). Gyventojų turto draudimo produkto informaciniame dokumente nurodyta, kad turto draudimo atveju nekompensuojami nuostoliai dėl turto nusidėvėjimo. Tačiau atsakovės atstovė neteikė į bylą duomenų, kuo remiantis, prašo taikyti būtent 3,5 proc. kasmetinį nusidėvėjimo koeficientą. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad draudimo taisyklėse privalo būti nurodyta draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ir terminai. Ieškovė neteikė į bylą Gyventojų turto draudimo taisyklių redakcijos, kuri galiojo draudiminio įvykio metu, atsakovės atstovė tokių taisyklių išreikalauti neprašė. Todėl laikytina, kad atsakovė nepagrindė, jog ieškovė išmokėjo per didelę išmoką ar kad nuostolių dydis buvo mažesnis.

32. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, t. y. nustačius, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu buvo sugadintas draudėjos turtas, ieškovė pagrįstai draudėjui išmokėjo draudimo išmoką, kad žala Butui padaryta apliejus jį dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo išorinių konstrukcijų – stogo trūkumų, dėl lietvamzdžių, kurie prasideda ant stogo, defektų, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės 344,31 Eur sumą (CK 6.266, 6.1015 straipsniai).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės procesines palūkana

33. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šiame straipsnyje nustatyto dydžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 15 d. (teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2139-1147/2024 priėmimo diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė sumokėjo 22,00 Eur žyminio mokesčio (I t., e. b. l. 3, 23). Byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Valstybė patyrė 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei ši suma priteisiama iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 344,31 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 31 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 344,31 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 15 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šios išlaidos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.