Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-09 · Civilinė byla Nr. e2A-510-653/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-24Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
e2A-510-653/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37497-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-510-653/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37497-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo užsienio juridinio asmens Ramirent Baltic AS, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Istpro“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Ramirent Baltic AS, veikiantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Istpro“ 2 285,85 Eur skolos, 82,29 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodo, kad 2013 m. liepos 31 d. šalys sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovei įrangą. Atsakovė perdavimo-priėmimo aktais savo parašu patvirtino, kad gavo įrangą. Atsakovei buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias mokėjimus 1 722,96 Eur ir 1 372,41 Eur sumai turėjo atlikti atitinkamai iki 2014 m. sausio 1 d. ir 2014 m. sausio 22 d. Tačiau nėra sumokėjęs 2 285,85 Eur už įrangos nuomą, todėl ir ginčo sutarties 7.1 punkto pagrindu priteistini delspinigiai už 180 dienų. Procesinių palūkanų dydį grindžia Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAPKSVPĮ).

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo sutartis ir perdavimo priėmimo aktai, kuriuose matyti I. K. parašai, yra suklastoti arba pasirašyti jau nedirbančio atsakovės bendrovėje asmens. Sandoriai yra niekiniai, todėl atsakovei neatsiranda prievolė mokėti skolą, delspinigius. Delspinigiai yra neprotingai dideli. Pažymi, kad atsakovė nėra pasirašiusi ir neturi įrangos grąžinimo akto ir tai patvirtina, jog nebuvo nuomos fakto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Istpro“ ieškovui užsienio juridiniam asmeniui Ramirent Baltic AS, veikiančiam per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, 2 285,85 Eur skolos, 82,29 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 368,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 017,43 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB „Istpro“ 3,47 Eur bylinėjimo išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimus grindžia šalių 2013 m. liepos 31 d. nuomos sutartimi, 2013 m. gruodžio 18 d. perdavimo-priėmimo aktu (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 20 d. perdavimo-priėmimo aktu (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) bendrai 1 722,96 Eur sumai, kurioje įvardintas aktas (duomenys neskelbtini) ir statybų aikštelė „(duomenys neskelbtini).“, ir 2014 m. sausio 21 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) bendrai 1 372,41 Eur sumai, kurioje įvardintas aktas (duomenys neskelbtini) ir statybų aikštelė „(duomenys neskelbtini).“.

6. Teismas nustatė, kad, ieškovo nurodytais duomenimis, dokumentų originalai nėra išlikę, tačiau yra jų kopijos, atitinkamai atsakovė neprašė skirti ekspertizės. Atsakovė nepateikė suklastojimo įrodymų, neneigė ir nepatvirtino, jog atsakovės buvęs vadovas ginčo laikotarpiu naudojo parašo faksimilę. Nebuvo prašoma apklausti šį asmenį teisme. Atsakovė neįvardino asmens, kuris pasirašė perdavimo-priėmimo aktus nebūdamas atsakovės darbuotoju (aktuose nurodomas A. (ar A.) P.), tačiau nenurodė, ar šis asmuo nėra kitaip susijęs su atsakovu. Taip pat nustatė, kad spaudas akivaizdžiai panašus į atsakovės prokūroje esantį spaudą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė kaip rūpestingas, sąžiningas asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų, ar kitas asmuo nesinaudoja jų antspaudu ar spaudo kopija.

7. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai apie atsakovės atliktą mokėjimą būtent 2013 m. gruodžio 17 d. (ginčo laikotarpiu) patvirtina sutartinių santykių egzistavimą tarp ginčo šalių. Įranga buvo transportuojama į ginčo sąskaitose nurodomą objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė neginčijo aplinkybių, susijusių su nuomos teisinių santykių egzistavimu. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog ginčo šalys buvo sudarę nuomos sutartį ir atitinkamai vėliau ją vykdant atsakovei buvo perduota įranga. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė visiškai atsiskaitė už nuomotą įrangą, todėl konstatavo, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 2 285,85 Eur skolą.

8. Spręsdamas dėl delspinigių, teismas nurodė, kad delspinigių mokėjimas aptartas sutarties 7.1 punkte, jų norma yra 0,06 proc. už kiekvieną uždelstą sumokėti kalendorinę dieną – tai sutarties sudarymo metu juridiniams asmenims (ginčo šalims) buvo protingo dydžio norma, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ir paskaičiuoti 82,29 Eur dydžio delspinigiai šiuo metu neatitinka protingumo kriterijų ir tenkino ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

9. Taip pat vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi ieškovui iš atsakovo priteisė 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 368,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. lapkričio 29 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė (apeliantė) UAB „Istpro“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą; prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2014 m. sausio 6 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Nurodo, kad teismas išvadą, kad šalis siejo sutartiniai nuomos santykiai padarė vadovaudamasis ieškovo pateikta 2013 m. liepos 31 d. nuomos sutartimi, tačiau teismas neįvertino, kad sutartis sudaryta pasinaudojant suklastotu buvusio atsakovės direktoriaus I. K. (I. K.) parašu, tikėtina pasigaminus faksimilę. Atsakovė prašė skirti byloje rašysenos ekspertizę, tačiau ieškovui nepateikus sutarties originalo (ieškovas nurodė, kad sutarties originalas nėra išlikęs, tačiau jo praradimo aplinkybių paaiškinti negalėjo), ekspertizė byloje paskirta nebuvo. Todėl byloje liko nenustatytas faktas, ar sutartį pasirašė atsakovės atstovas bei nebuvo patvirtinti atsakovės argumentai, kad atsakovė sutarties nepasirašė.

14.2. Teismas nepagrįstai sutarties kopijai suteikė įrodomąją reikšmę, kadangi byloje nėra jokių rašytinių sutarties sudarymo ar atsiskaitymą pagal ją patvirtinančių objektyvių įrodymų. Sutartinių santykių egzistavimą ieškovas papildomai grindė į bylą pateiktais priėmimo-perdavimo aktais, tačiau priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasirašytas atsakovės įgalioto asmens; priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas asmens, kuris atsakovės įmonėje nedirbo, ką patvirtina Sodros duomenys. Priėmimo-perdavimo aktų originalai į bylą taip pat nebuvo pateikti.

14.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pateiktu 2013 m. gruodžio 17 d. vietiniu mokėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 11 648,39 Lt (3 376,34 Eur) suma patvirtina sutartinių santykių egzistavimą. Atsakovė nurodė, kad šiuo mokėjimu, buvusio atsakovės vadovo I. K. teigimu, buvo sumokėta avansu už planuojamą atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo parduotas, aptvėrimą tvora. Nurodo, kad atsakovės buhalterijoje nėra apskaityta jokių sąskaitų, kurias atsakovė būtų apmokėjusi sumokėdama 11 648,39 Lt (3 376,34 Eur) sumą ieškovui. Nurodė, kas PVM sąskaitos-faktūros: SF Nr. (duomenys neskelbtini) ir SF Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pasirašytos nei jas išrašančio, nei jas priimančio asmens, jos nėra įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą. Byloje nėra pateikti įrangos grąžinimo aktai.

14.4. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, motyvuodamas tuo, kad atsakovė priešieškinį pateikė per vėlai. Nurodo, kad atsakovė priešieškinį pateikė iš karto po to, kai ieškovas pateikė į bylą 2013 m. gruodžio 17 d. vietinio mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Nurodo, kad atsakovei susipažinus su ieškovo naujai pateiktais įrodymai, iškilo būtinybė pateikti byloje priešieškinį tam, kad būtų paneigta aplinkybė, kad nurodytu mokėjimu atsakovė atsiskaitė už sutartimi sutartas nuomos paslaugas.

14.5. Nurodo, kad nuomos santykių egzistavimo ir įrangos pardavimo atsakovei fakto nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas, t.y. nėra nei originalios sutarties, nei pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros, nei įrangos gabenimą (pardavimą) atsakovei patvirtinančių nenuginčijamų įrodymų, nei įrangos grąžinimo akto. Todėl teismas, neįvertinęs visų įrodymų, neatskleidė bylos esmės.

14.5. Prašo prijungti prie bylos naujai pateikiamus rašytinius įrodymus (2014 m. sausio 6 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).), kadangi šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nepagrįstai atsisakydamas priimti priešieškinį. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina tai, kad vietiniu mokėjimu į ieškovo sąskaitą buvo atliktas atsiskaitymas planuojamus už žemės sklypo aptvėrimo darbus.

Atsiliepimas

15. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi apeliacinis skundas absoliučiai nepagrįstas, prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Nurodo, kad tai, kad šalys 2013 m. liepos 31 d. buvo sudariusios Nuomos sutartį patvirtina byloje pateikti dokumentai: Sutarties kopija, įrangos priėmimo - perdavimo aktai, mokėjimo nurodymas, akivaizdžiai patvirtina sutartinių teisinių santykių egzistavimo faktą. Atsakovė nėra pateikusi savarankiško reikalavimo pripažinti Sutartį negaliojančia ir (ar) nesudaryta. Atsakovė, teigdama, kad sutartis pasirašyta suklastotu buvusio atsakovės direktoriaus parašu turėjo šiuos savo teiginius bent minimaliai pagrįsti. Nurodo, kad sutartis yra ne tik pasirašyta buvusios atsakovės vadovo, bet ir patvirtinta atsakovės antspaudu. Sutarties pagrindu atsakovei įranga buvo perduota 2013 m. gruodžio 18 d. priėmimo - perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013 m. gruodžio 20 d. priėmimo - perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais perduota iš esmės analogiška įranga, abu aktai yra pasirašyti buvusio atsakovės vadovo I. K.. Atsakovė 2013 m. gruodžio 17 d. mokėjimo pavedimu į ieškovo banko sąskaitą pervedė 11 648,39 Lt sumą, kuria buvo padengtos PVM sąskaitos-faktūros: 2013 m. spalio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 784,89 Lt sumai (1 675,42 Eur), 2013 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) – 5 261,91 Lt sumai (1 523,95 Eur) bei 601,59 Lt permoka buvo užskaityta kaip mokėjimas pagal sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Priėmimo - perdavimo aktuose užfiksuota, kad įranga bus transportuojama į statybų aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), byloje yra pateikti įrodymai, kad 2013 m. gruodžio 18 d. bei 2014 m. sausio 3 d. įranga buvo transportuojama į / iš ieškovo buveinės į / iš (duomenys neskelbtini).

17. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad 2013 m. gruodžio 17 d. vietiniu mokėjimu mokėjimas atliktas už žemės sklypo aptvėrimą tvora; šiems teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų; ieškovo veikla yra įrangos nuoma, be to, atsakovė yra atlikusi ir daugiau mokėjimų. Atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas - 2014 m. sausio 6 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra niekaip susijęs su byloje sprendžiamu šalių ginču ir nepatvirtina jokių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo riba.

17. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą - 2014 m. sausio 6 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją.

18. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

19. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti šio įrodymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš apeliacinio skundo apeliantas naujai teikiamu įrodymu (žemė sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi) siekia paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes, t.y. jog pagal nuomos sutartį atsakovas vykdė mokėjimus. Taigi, teismo atsisakymas priimti priešieškinį neturėjo įtakos atsakovo teisei teikti įrodymus, siekiant atsikirsti į ieškinį. Dėl to taip pat atmestini apelianto argumentai apie teismo atsisakymą priimti priešieškinį, kaip neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes, kaip minėta, atsakovas turėjo galimybę atsikirsti į ieškinį naudojantis visomis CPK numatytomis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymus, atsiliepimą, paaiškinimus ir pan.).

20. Kita vertus, nei pateiktoje žemė sklypo pirkimo sutartyje, nei kituose byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra nurodyta apie šalių susitarimą dėl žemės sklypo aptvėrimo tvora. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad atsakovo 2013-12-17 mokėjimo suma buvo ieškovo įskaityta už skolas, nurodytas sąskaitose už įrangos nuomos paslaugas. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje ieškovo reikalavimas grindžiamas aplinkybėmis dėl atsakovo prievolės apmokėti skolą už įrangos nuomą, darytina išvada, kad pateiktas naujas rašytinis įrodymas nėra susijęs su byla ir neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių (CPK 314 str., 180 str.).

Dėl įrodymų vertinimo

21. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl fakto ar tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai dėl įrangos nuomos.

22. Civilinės bylos teismuose yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.).

23. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t.y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.

24. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl šalių sutartinių santykių buvimo fakto ne vien vadovaujantis 2013-07-31 nuomos sutartimi, bet ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tame tarpe teismas įvertino atsakovo atliktą mokėjimą, kaip papildomai patvirtinantį sutartinių santykių buvimo faktą, taip pat atkreipė dėmesį į atsakovo poziciją atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame atsakovas nenurodė aplinkybių, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, kad ieškovas net ir tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų. Kaip buvo minėta, duomenų objektyviai patvirtinančių, jog atsakovas turėjo ieškovui vykdyti ir kitas pinigines prievoles, kurių pagrindu buvo atliktas minėtas mokėjimas, byloje nėra. Taigi, ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir šalių elgesys patvirtina, jog tarp šalių faktiškai susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai dėl įrangos nuomos ir atitinkamos paslaugos atsakovui buvo suteiktos.

25. Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovas nurodė aplinkybes dėl galimo dokumentų klastojimo, kurios yra susijusios išimtinai su atsakovo darbuotojų veiksmais, su atsakovo buhalterinės apskaitos tvarkymu ir pan., todėl ieškovo reikalavimų pagrįstumui šios aplinkybės esminės reikšmės neturi. Jei ir daryti prielaidą apie parašų klastojimą, kaip teigė atsakovas, tokiu atveju byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas ėmėsi reikiamų protingų veiksmų, siekiant objektyviai išsiaiškinti visas su savo įmonės veikla susijusias aplinkybes, apginti savo teises, nustatyti įvykio aplinkybes baudžiamojo proceso tvarka ir pan. Taigi, tokiu atveju ieškovo, kuris nėra atsakingas už atsakovo veiklos organizavimą, procesinė pozicija, jog jis dokumentų originalų neturi, negali būti vertinama ieškovo nenaudai.

26. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, tinkamai įvertino įrodymų visumą ir pagrįstai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu atsakovo atsikritimų argumentai nebuvo pakankami išvadai, jog ieškovo pateikti įrodymai neįrodo ieškinio pagrindo.

27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

29. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. taisykles. Atsakovas prašė priteisti 889,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad jis patyrė 847 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kita išlaidų dalis yra susijusi su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, kuomet bylinėjimosi išlaidos jau buvo paskirstytos ir šioje dalyje apeliacinis skundas nebuvo pateiktas, todėl likusi išlaidų dalis negali būti priteisiama šioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Taigi, iš apelianto ieškovo naudai priteistina 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ ieškovo Ramirent Baltic AS naudai 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina