Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. e2S-144-275/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-24Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
e2S-144-275/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37497-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Kreditorius
Ramirent Baltic AS
Atsakovas
UAB „Istpro“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-144-275/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37497-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.3.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Istpro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal kreditoriaus Ramirent Baltic AS, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą pareiškimą atsakovui UAB „Istpro“ dėl teismo įsakymo išdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius Ramirent Baltic AS, veikiantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą 2 385,85 Eur dydžio skolai, 82,29 Eur delspinigiams, 8 proc. dydžio metinėms palūkanoms už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir 177,55 Eur bylinėjimosi išlaidoms išieškoti iš skolininko UAB „Istpro“.

2. Kreditorius taip pat prašo teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareiškimo reikalavimų sumai (2 385,85 Eur) areštuoti skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti pinigines lėšas, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis.

3. Nurodė, kad sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję, skolininkas ne kartą buvo paragintas atsiskaityti, buvo informuotas, jog už pradelstas apmokėti sąskaitas jam skaičiuojami delspinigiai, tačiau į raginimus toliau nereaguoja. Skolininkas nesikreipė į kreditorių, ketindamas geranoriškai padengti skolą ar prašydamas atidėti jos mokėjimą, nėra paaiškinęs kreditoriui tokio nepagrįsto neveikimo motyvų. Šalys sutartį sudarė tikėdamosi abipusės naudos, t. y. skolininkas, siekdamas išsinuomoti statybinę įrangą, o kreditorius gauti už nuomą pilną ir savalaikį apmokėjimą. Sutartis yra sudaryta verslo, o ne asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Skolininkui, kaip pelno siekiančiam subjektui yra suprantama, jog delsimas laiku atsiskaityti, ypač kai suteiktų paslaugų kaina yra ženkli, apsunkina kreditoriaus galimybes vykdyti veiklą, atsiskaityti su kitais kreditoriais bei paslaugų tiekėjais už kasdienėje veikloje būtinas prekes ir paslaugas. Skolininkui šios aplinkybės, manome, yra žinomos ir suprantamos. Pagrindo tikėtis, jog Skolininkas padengs įsiskolinimą gera valia, kreditorius neturi. Toks skolininko elgesys kreditoriaus atžvilgiu prieštarauja sąžiningai verslo praktikai ir yra visiškai nepateisinamas. Trečia, sudaromos prielaidos išvadai, jog skolininkas vengs vykdyti teismo sprendimą, ypač atsižvelgiant į didelę skolos sumą, sąskaitų neapmokėjimo laikotarpį, bei Creditinfo ataskaitos duomenis. Reikalavimo suma ir skolininko nesąžiningas neveikimas yra pagrindas spręsti apie objektyviai padidėjusią būsimo teismo įsakymo įvykdymo riziką. Dar daugiau, Skolininkui Creditinfo duomenimis skolininkas turi 4 nepadengtus įsiskolinimus, Skolininko kreditavimo rizika nurodoma kaip aukšta, skolininkas turi įregistruotą galiojantį turto areštą, 7 vykstančiose bylose dalyvauja kaip atsakovas. Negana to, pažymėtina, jog skolininkas nesilaiko įstatymo numatytų reikalavimų ir nustatyta tvarka neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų. Toks Skolininko elgesys sukelia abejonių, ko pasekoje pagrįstai tikėtina, kad teismo įsakymo vykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, kas lemia būtinumą taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininko UAB „Istpro“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas skolininką ir / arba trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti skolininko turtines teises arba pinigines lėšas, esančias skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuojamų lėšų atsiskaityti tik su kreditoriumi, valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetais bei darbuotojais. Bendra areštuoto skolininko turto vertė neturi būti iš esmės didesnė už 2 368,14 Eur sumą.

5. Laikinąsias apsaugos priemones teismas pritaikė, atsižvelgdamas į kreditoriaus pateiktus įrodymus, nurodytus argumentus apie skolininko finansinę padėtį, taip pat nustatęs, jog skolininkas turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, o remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad UAB „Istpro“ yra iškelta nemažai civilinių bylų dėl turtinių reikalavimų. Dėl to, kreditoriaus prašomą priteisti skolos sumą, laikė atsakovui didele, sprendė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Apeliantas UAB „Istpro“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei prašymą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi taikyti skolininko turtui ir lėšoms laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nutartis nepagrįsta, neteisėta, nėra būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

7. Skundžiama nutartis priimta įvertinus tik kreditoriaus pareiškimo reikalavimą ir pateiktus dokumentus, tačiau liko neįvertinti kreditoriaus argumentai ir dokumentai, kurių kreditorius negalėjo pateikti anksčiau, t. y. prieš priimant skundžiamą nutartį, nes apie civilinės bylos iškėlimą ir skundžiamą nutartį kreditoriui tapo žinoma tik gavus teismo įsakymą ir skundžiamą nutartį.

8. Nurodė, kad kreditorius teigia, jog skolininkas atsiskaitymo terminus atidėlioja ir ne kartą susisiekė su skolininku, ragino jį atsiskaityti geruoju, tačiau įrodymų apie raginimą atsiskaityti geruoju nepridėjo. Skolininko veikla yra susijusi su projektavimo darbais, statinių konstrukcijomis PP, TP, DP stadijos projektų rengimu bei projektų vykdymo priežiūra ir t. t. Ši veiklos sritis yra rizikinga, dažnai pasitaiko, kad užsakovai neatsiskaito, todėl normalu, kad vyksta daug teisminių ginčų, tačiau pastebėtina, kad skolininkas juose daugiausia dalyvauja kaip ieškovas. Skolininkas patvirtina, kad yra sumokėjęs įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai nustatė būtinos sąlygos- teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo riziką. Net ir tenkinus kreditoriaus reikalavimą, byloje nėra duomenų, jog bus apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, tai tik galimos kreditoriaus prielaidos.

10. Skolininkas taip pat pažymi, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimas vykdytinas skubiai, kadangi dėl turto ir lėšų arešto skolininkas gali patirti labai didelių nuostolių, o tai paralyžiuotų įmonės veiklą, būtų praleisti kreditų mokėjimo terminai, už kurių praleidimą skaičiuojamos didelės palūkanos ir pan.

Atsiliepimas

11. Kreditorius Ramirent Baltic AS, veikiantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Žemesnės instancijos teismas

12. Kreditoriaus vertinimu, akivaizdu, jog skolininkas vengia grąžinti skolą, į raginimus atsiskaityti nereaguoja, kas rodo skolininko nenorą geranoriškai atsiskaityti su kreditoriumi ir duoda pagrindą manyti, kad skolininko finansinė padėtis yra sunki ir teismas tinkamai taikė teisės normas ir pritaikė skolininkui laikinąsias apsaugos priemones. Vengimas grąžinti skolą sudaro pagrindą reikalauti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pažymėtina ir tai, jog duomenų apie dabartinę savo padėtį skolininkas nepateikė ir su atskiruoju skundu.

13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma yra didelė. Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu.

Šalies argumentai

14. Atskirajame skunde skolininkas nurodo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. turto, lėšų arešto panaikinimas vykdytinas skubiai, kadangi dėl turto ir lėšų arešto skolininkas gali patirti labai didelių nuostolių, o tai paralyžiuotų įmonės veiklą, būtų praleisti kreditų mokėjimo terminai, už kurių praleidimą skaičiuojamos didelės palūkanos ir kt. Akivaizdu, jog ir pats skolininkas savo atskiruoju skundu patvirtina, jog 2 368,14 Eur jam yra labai didelė ir šios sumos areštas netgi paralyžiuotų įmonės veiklą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės ir leido iš areštuojamų lėšų atsiskaityti tik su kreditoriumi, valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetais bei darbuotojais. Taigi, skolininko veikla nebus paralyžiuota, areštas nėra taikytas didesnei nei 2 368,14 Eur sumai, be to leista atsiskaityti su valstybinėmis institucijomis, darbuotojais ir kreditoriumi.

Žemesnės instancijos teismas

15. Be to, kreditorius taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs skolininko atskirąjį skundą, privalėjo patikrinti ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka CPK keliamus ne tik bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, bet ir specialiuosius. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo rezoliucija atnaujinti termino, nes skolininkas net nereiškė tokio prašymo teismui, todėl teismas savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą neturėjo teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones.

17. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros.

18. Bylos duomenimis nustatyta, jog kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą, kuris buvo patenkintas ir 2018 m. lapkričio 29 d. išduotas teismo įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko UAB „Istpro“, kreditoriui Ramirent Baltic AS veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą skolą- 2 285,85 Eur, 82,29 Eur delspinigius, 8 proc. nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, metines palūkanas už priteistą sumą bei 177,55 Eur bylinėjimosi išlaidos. 2018 m. gruodžio 20 d. atsakovas pateikė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas, priėmus byloje ieškinį.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( CPK 178 straipsnis). Nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, t. y. dėl 2 385,85 EUR skolos, 82,29 EUR delspinigių, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis didele ieškinio suma. Apeliantas nesutikdamas su šia teismo priimta nutartimi nurodo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės teismo procesiniam sprendimui egzistavimą, o didelė reikalavimo suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Taip pat pažymi, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turėtų būti skubiai panaikintos, nes skolininkas gali patirti labai didelių nuostolių.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, jog didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę galbūt palankaus sprendimo įvykdymui. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, tačiau pažymėtina tai, jog grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėtį, t. y. kad konkrečiam atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovui įrodžius, kad pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, jog gali būti neįvykdytas ieškovui galimai palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto.

21. Pažymėtina tai, jog šiuo konkrečiu atveju, apeliantas, tvirtindamas, kad ieškinio suma jam nėra didelė, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, o taip pat patvirtintų gerą jo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog atsakovas pelningai vykdo veiklą, bet kreditoriaus reikalaujama priteisti 2 368,14 Eur dydžio suma paralyžiuotų įmonės veiklą, leidžia daryti išvadą, kad reikalaujama suma atsakovui yra didelė, tai, kad tokios sumos areštas paralyžiuos įmonės veiklą, buvo pagrindu taikyti areštą, nes nepateikti įrodymai, kad patenkinus ieškinį, atsakovas turi realią galimybę sumokėti priteisiamą sumą.

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, o tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Pažymėtina, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi ieškinio tikėtinumo vertinimui negalima kelti tokių pačių kokybinių reikalavimų, kurie privalomi priimant sprendimą dėl ginčo esmės, – teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, tikėtino ieškinio nepagrįstumo.

23. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip jau minėta, šiuo konkrečiu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo gerą finansinę padėtį. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog apelianto atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai 4 vykdomosiose bylose, bendrai 7 300,08 Eur dydžio sumai. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Patikrinus VĮ „Regitra“ esančius duomenis nustatyta, jog atsakovui nepriklauso transporto priemonės. Remiantis viešais Sodros duomenimis, atsakovo skola VSDFV biudžetui 2019-01-18 sudaro 1 985,27 Eur ir ji yra pradelsta, taip pat pažymėtina ir tai, jog atsakovas nuo 2011 m. neteikia VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų, o atsakovui kartu su skundu nepateikus jokių jo gerą padėtį pagrindžiančių dokumentų, konstatuotina, jog iš esmės bylos nagrinėjimo dienai reali atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, ko pasekoje teigti, jog nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negalima. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto skunde išdėstytais argumentais, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus, todėl laikytini neįrodyti bei atmestini, kaip nepagrįsti.

24. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šiuos duomenis sprendžia, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamu atveju egzistuoja. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet didesniu ar mažesniu mastu varžo asmens, prieš kurį jos nukreiptos, teises, tačiau pastebėtina tai, jog atsakovas iš esmės grįsdamas skundą, jog ieškovas neįrodė jo nesąžiningumo, nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

25. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vadovautis skundo argumentais, pagrįstais tik formaliu situacijos vertinimu, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

26. Nagrinėjamu atveju kreditorius Ramirent Baltic AS, veikiantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą nurodo, kad atskirasis skundas negalėjo būti priimtas, nes pateiktas praleidus apskundimo terminą, o neprašant jo atnaujinti, teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva, šį terminą apeliantui atnaujinti. Su tokia kreditoriaus pozicija, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, 2018 m. gruodžio 11 d. buvo paskutinė nutarties apskundimo diena. Skolininko skundas teisme gautas 2018 m. gruodžio 14 d. Terminas atskirajam skundui paduoti praleistas trys dienas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, siekiant neužkirsti skolininkui kelio į apeliaciją, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, jog nežymus termino praleidimas šiuo atveju gali būti pateisinamas. Priešingu atveju, užkirtus skolininkui kelią į apeliaciją ir apeliacinės instancijos teismui neišnagrinėjus atskirojo skundo dėl nutarties, priimtos civilinėje byloje, būtų pažeistos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos bei principai.

27. Kreditorius Ramirent Baltic AS, veikiantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą atsiliepime taip pat prašė priteisti jam iš skolininko bylinėjimosi išlaidas, tačiau pažymėtina tai, jog šių išlaidų priteisimo pagrįstumas bus išspręstas pirmosios instancijos teismo išnagrinėjus šią bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str., 290-291 str., 316 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė