- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2-2748-559/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01812-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- I. S.
- Advokatai
- Edvardas Bandariavičius, Inesa Arbočienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui A. P. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo I. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1435-598/2013 dalį dėl atsakovo A. P. mokamo išlaikymo dydžio R. V. ir priteisti iš atsakovo A. P. sūnaus R. V., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jis sulauks pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę V. K..
Ieškinyje ieškovė K. V. nurodė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo momento faktinės aplinkybės, lėmusios jų susitarimą dėl nepilnamečiosūnaus išlaikymo pasikeitė iš esmės. (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus R. V. jų susitarimo metu buvo kelių mėnesių kūdikis, o šiuo metu jis jau lanko mokyklą. Atsakovas savo prisiimto įsipareigojimo nuosekliai nesilaikė ir išlaikymą mokėjo savo nuožiūra, todėl ji buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, tai patvirtina duomenys iš antstolio. Sūnus šiuo metu yra nepilnametis, todėl šalys turi vienodą pareigą jo išlaikymą užtikrinti. Tuo tarpu teismo nustatyta atsakovo nepilnamečiui sūnui mokėtina išlaikymo suma 350,00 Lt (101,37 euro) neužtikrina net minimalių sūnaus poreikių. Normaliam sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį reikėtų skirti iki 500,00 eurų, tačiau šiuo metu ir jos situacija yra esminiai pasikeitusi ir anksčiau ilgą laiką savo jėgomis išlaikiusi sūnų šiuo metu to nebeišgali. Didžiąją dalį išlaidų sudaro išlaidos maistui, per dieną realiai ne mažiau kaip 10 Eur, vidutiniškai po 300,00 Eur per mėnesį. Jos 4-ių asmenų šeima gyvena bute, o sūnui tenkančios išlaidos būsto išlaikymui kas mėnesį, įvertinus žiemos sezono metu ypač išaugančias šildymo išlaidas sudaro vidutiniškai 30,00 Eur. Dėl intensyvaus sūnaus augimo paskutinius keletą metų drabužius jam reikėdavo atnaujinti pilnai kas sezoną, todėl vidutiniškai aprangai ir avalynei reikia skirti iki 30,00 Eur per mėnesį. Mokyklinių prekių įsigijimui, išlaidoms dėl mokyklos rinkliavų, švenčių, mokyklos organizuojamų ekskursijų ir kitų renginių, paskirsčius jas proporcingai reikia iki 20,00 Eur per mėnesį. Poilsiui atostogų metu bent vieną kartą per metus reikia virš 350,00 Eur, t. y. apie 15,00 Eur per mėnesį, kino bei teatro bilietams, baseinui, draugų gimtadieniams ir kitoms jo amžių atitinkančioms pramogoms reikia skirti apie 10,00 Eur per mėnesį. Išlaidos transportui jo daliai sudaro iki 15,00 Eur per mėnesį, telefono išlaidoms skiria iki 15 Eur per mėnesį. Higienos priemonės mėnesiui sūnaus daliai kainuoja vidutiniškai 10,00 Eur per mėnesį, kirpimas 8,00 Eur per mėnesį, vitaminai, maisto papildai ir vaistai kainuoja iki 15,00 Eur per mėnesį. Sūnus lanko lauko tenisą ir karate, šių pomėgių lavinimui ir reikalingų priemonių įsigijimui kartais reikia skirti papildomų lėšų iki 30,00 Eur per mėnesį. Atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi, visiškai ignoruoja savo sūnų ir jokio dėmesio bei jokių papildomų išlaidų jam neskiria. Jos žiniomis, atsakovo turtinė padėtis esminiai nėra pasikeitusi, o gaunamas pajamas, vengdamas skirti adekvatų išlaikymą sūnui, atsakovas slepia, nors yra sveikas ir darbingas, pokalbio metu teigė, kad dirba ne visą darbo dieną. Jos situacija yra pasikeitusi iš esmės, nes ji sukūrė kitą šeimą ir susilaukė dar vieno vaiko, kuriam taip pat turi skirti išlaikymą. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose ir jos pajamos yra visiškai minimalios. Todėl visą jų šeimą išlaiko dabartinis jos sutuoktinis, kuris pareigos išlaikyti atsakovo sūnaus neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė savo ieškinio reikalavimus palaikė. Patvirtino, kad reiškiamo reikalavimo pagrindas yra padidėję vaiko poreikiai, nes tuo metu, kai ji su atsakovu susitarė dėl sūnaus R. materialinio išlaikymo, sūnus R. buvo kūdikis ir maitinamas krūtimi. Dabartiniu metu vaikas eina į mokyklą, kurioje maitinimas per dieną kainuoja iki 6 Eur, todėl visai dienai jam reikia 10 Eur maistui ir pe mėnesį reikia 300 Eur maistui. Rūbams ji per mėnesį išleidžia iki 30 Eur, telefonui - iki 15 Eur, buto išlaikymas, tenkantis sūnaus daliai, yra iki 30 Eur per mėnesį, mokyklinių prekių įsigijimui ir išlaidoms mokykloje reikia iki 20,00 Eur per mėnesį, atostogoms apie 15,00 Eur per mėnesį, pramogoms, draugų gimtadieniams reikia skirti apie 10,00 Eur per mėnesį, išlaidos transportui jo daliai sudaro iki 15,00 Eur per mėnesį, higienos priemonėms - 10,00 Eur per mėnesį, kirpimas 8,00 Eur per mėnesį, vitaminai, maisto papildai ir vaistai kainuoja iki 15,00 Eur per mėnesį. Sūnus lanko lauko tenisą ir tai kainuoja 15 Eur per mėnesį ir kiekviena treniruotė dar po 3 Eur, taip pat lanko karate, už ką ji moka 20 eurų per mėnesį. Ji šiuo metu nedirba, nes augina sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) Dabartiniu metu jos gaunamos pajamos yra 315 Eur ir kiekvienam vaikui vastybė nuo 2020 metų sausio 1 d. moka po 60 Eur, o iki 2020 m. sausio 1 d. gaudavo po 70 Eur. Tuo metu kai ji dirbo, jos darbo užmokestis buvo 630 Eur, jau atskaičius mokesčius. Jos sutuoktinio atlyginimas yra apie 1400 Eur per mėnesį. Atsakovas 2020 m. vasario mėnesį jai sumokėjo 185 Eur materialinio išlaikymo, o sausio mėnesį - 77 Eur. Dabartiniu metu ji negauna išlaikymo iš vaikų išlaikymo fondo. 2019 metais jos turtinė padėtis pasikeitė, nes ji su vyru įgijo butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įgijo automobilį, ji su šeima gyvena jos sutuoktiniui priklausančiame bute, kurį jos sutuokiniui padovanojo jo tėvai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes ieškovė nurodė sūnui išleidžianti kas mėnesį po 500 Eur, iš kurių maistui yra išleidžiama 300 Eur. Jis nesutinka ir neįsivaizduoja, kad 2013 m. vasario 20 d. gimęs sūnus R. V., galėtų suvalgyti maisto už šią sumą. Jeigu ieškovės šeimoje 4 asmenys iš kurių 2 yra suaugę, tai vien maistui ši šeima turėtų išleisti ne mažiau kaip 1200 eurų. Gyvenant šeimoje ir bendrai gaminant maistą jis nėra brangus. Mano, kad mėnesinė suma gali siekti iki 100 Eur. Ieškovė prieštarauja, kad jis bendrautų su vaiku, bendrauti su anūku neleidžiama ir jo seneliams. Santuokos sudarymas ar vaiko gimimas negali būti vertinami kaip esminis turtinės padėties pasikeitimas. Be to ieškovė neabejotinai žino, kad be sūnaus R. V. jis turi sūnų D. P., kuriam išlaikymas yra taip pat priteistas. Vaikams priteisto išlaikymo mokėti neišgali ta apimtimi, kuria yra jis priteistas. Valstybė yra perėmusi jo pareigą mokėti lėšas vaikams R. V. bei D. P.. Jo skola valstybei 2019 m. spalio 15 d. duomenimis sudarė 5825,65 Eur, iš jų 5197,58 Eur išmokų skola, 349,60 Eur perskaičiuotų palūkanų skola bei 278,47 Eur delspinigių skola (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. spalio 18 d. pažyma Nr. (8.20)DV S-34697). Pateikti duomenys apie įsiskolinimą valstybei patvirtina faktą apie jo kritinę finansinę padėtį. Neabejotinai jis dėjo visas įmanomas pastangas pajamoms padidinti. Ir kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. pateiktos Pažymos jo pajamos nuo 2017 m. buvusių kasmėnesinių 200 Eur dydžio (neatskaičius mokesčių) padidėjo iki 465,72 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 373,44 Eur (atskaičius mokesčius). Tai nėra didelės pajamos, tačiau dėl objektyvių priežasčių padidinti savo pajamas negali. Jis darbo nevengia, tačiau vien tas faktas, kad 2019 metais jis sirgo skaičiuojant nuo sausio iki gruodžio mėnesio 7 kartus leidžia teigti, kad jis nėra tokios sveikatos, kad galėtų didinti darbo krūvius. Jam yra diagnozuojama (duomenys neskelbtini) liga. Esant šio pobūdžio susirgimams daugiau dirbti negali, nes svaigsta galva. Jo gydymas kainuoja. Jis dėl objektyvių aplinkybių negali gauti didesnes pajamas, o tuo pačiu ir vaikams skirti didesnį išlaikymą. Ieškovės sutuoktinis neturi prievolės išlaikyti jų vaiko, tačiau žinant, kad sutuoktinio gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė kas įtvirtinta CK 3.88 straipsnyje, santuokos sudarymas be kita ko pagerino ir ieškovės turtinę padėtį, todėl ieškovė, esant jo nurodytoms faktinėms aplinkybėms (atsakovo sunkiai finansinei situacijai ir negalėjimu gauti didesnes pajamas) didesne dalimi turi prisidėti prie sūnaus R. V. išlaikymo. Faktinės aplinkybės lemia tai, kad turėdamas kasmėnesines 373,44 Eur pajamas (atskaičius mokesčius) jis be kitų asmenų paramos ir pagalbos negali išsilaikyti. Objektyvios aplinkybės (jo liga) lemia tai, kad jo gaunamas kasmėnesines pajamas padidinti neįmanoma. Teismui nustačius padidėjusius vaiko poreikius (manau dalį poreikių padengia Valstybė mokėdama vaiko išlaikymui skirtas pašalpas bei kaip nurodyta Seimo biudžeto svarstymo programoje nuo 2020 m visų pradinių klasių mokinius pradėjus nemokamai maitinti mokymo įstaigose dėl ko tėvų išlaidos mažėtų) šias minimaliai padidėjusias išlaidas turėtų kompensuoti ieškovė, kurios turtinė padėtis, ko gero, yra ženkliai geresnė nei jo ir vertintina kaip pagerėjusi.
Šalies argumentai
Atsakovas A. P. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad jis sutinka, kad sūnui Rokui materialinio išlaikymo dydis būtų padidintas iki 150 Eur, nes ieškovės prašoma priteisti suma po 250 Eur yra per didelė. Jis turi išlaikyti du vaikus: R. V., gimusį (duomenys neskelbtini)., ir D. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Jis neturi jokio turto, gyvena pas seserį, jam padeda jo sesuo ir tėvai. Jo mėnesinės pajamos, kai jis dirbo buvo 460 Eur, iš kurių jis 101 Eur turi mokėti vyresniam sūnui, 103 Eur mažesniam sūnui, o kiti pinigai lieka jo reikmėms. Tačiau nuo 2020 m. vasario 21 d. jį atleido iš darbo, nes mažino etatus, tačiau jam liepė pasirašyti dokumentus, kad jis atleidžiamas jam prašant. Šiuo metu jis registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis įgijęs tik pradinį suvirintojo atestatą, todėl tikisi, jog dabartiniu metu Užimtumo tarnyba jį siųs toliau mokytis. Šiuo metu jis dar yra paėmęs kreditą iš Vivus.lt 200 Eur, šių pinigų jam reikėjo jo asmeninėms išlaidoms, šią paskolą turi grąžinti per 3 mėnesius. Jis mano, kad vaiko išlaikymui užtenka 300 Eur per mėnesį, todėl jis sutinka mokėti 150 Eur per mėnesį sūnaus R. išlaikymui. Jis daugiau lėšų negali skirti vaiko išlaikymui, todėl teismo posėdyje vaiko poreikius ir nurodo tokius, kurie atitiktų 150 Eur sumą. Jo materialinė padėtis nuo 2013 m. nepasikeitė ir nepagerėjo. Nuo 2013 m. jis ilgą laiką neturėjo darbo, 2015 m. – 2017 m. buvo išvykęs Angliją ir Vokietiją, kur dirbo tik apie 8 mėnesius, tačiau dirbadamas materialinio išlaikymo sūnui Rokui nemokėjo. 2017 m. jis pradėjo dirbti Lietuvoje ir nuo tada jis mokėjo sūnui R. išlaikymą. Tuo metu, kai jis nemokėjo išlaikymo, jo vaikams išlaikymą mokėjo Vaikų fondas, todėl dabartiniu metu jis yra skolingas VSDVF Mažeikių skyriui, o taip pat yra skolingas K. V. ir I. S.. Jis su sūnumi R. nebendrauja, nes jaučiasi ten nepageidaujamas. Jam yra diagnozuota hipertenzinė liga, dėl kurios jam nedarbingumo lygis nenustatytas, jis vartoja vaistus, kurie yra kompensuojami ir jam reikia nedaug primokėti. Ieškovės materialinė padėtis yra geresnė, todėl ji turi daugiau galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ginčo šioje byloje ir nurodė, kad duomenų apie tai, jog šalys netinkamai vykdo pareigas savo nepilnamečio sūnaus R. V. skyriuje iki teismo įpareigojimo pateikti išvadą nebuvo gauta. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, ieškovė gyvena kartu su sutuoktiniu R. V.. Ieškovei (duomenys neskelbtini) yra gimęs sūnus K. V., Sodros duomenų bazės duomenimis, ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 315 Eur į mėnesį vaiko priežiūros išmoką. Mokinių registro duomenų bazės duomenimis šalių nepilnametis sūnus R. V. lanko Jonavos Justino Vareikio progimnazijos 1 kl. R. taip pat lanko kyokushin karate klubą „Kumite“. Ieškovė nurodo, jog nuo to laiko yra padidėję vaiko poreikiai, jis pradėjo lankyti mokyklą, ieškovė yra sukūrusi kitą šeimą ir jai yra gimęs antras vaikas, prie kurio išlaikymo ji taip pat turinti prisidėti, atsakovas visai nebendrauja su sūnumi R. bei jam neskiria jokių papildomų išlaidų. Skyriaus nuomone, ieškovės prašymas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo yra pagrįstas ir atitinka teisėtus vaiko interesus. Atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, Skyrius pritaria, jog tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtins, jog ieškovės prašomo išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nepilnamečiui vaikui R. V. iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės būtų padidintas iki ieškovės prašomo dydžio.
Trečiasis asmuo I. S. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1435-598/2013 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurioje atsakovas A. P. įsipareigojo mokėti kas mėnesį 350,00 Lt (101,37 Eur) dydžio materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui R. V. iki vaiko pilnametystės.
Šioje byloje ieškovė siekia pakeisti minėta taikos sutartimi nustatytą materialinio išlaikymo dydį, padidinant jį nuo 101,37 Eur iki 250 Eur, o atsakovas sutinka, kad išlaikymo dydis būtų padidintas iki 150 Eur, nors atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad su ieškiniu nesutinka.
Ieškovė savo reikalavimą padidinti mokamo materialinio išlaikymo dydį grindžia tuo, kad nepilnametis sūnus auga ir tuo pačiu didėja jo poreikiai, taip pat didėjant produktų ir kitų būtinų prekių kainoms atitinkamai didėja ir išlaidų vaiko išlaikymui dalis, be to ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė antras sūnus K. V., todėl ji turi dalį lėšų skirti ir antrojo vaiko išlaikymui.
Atsakovo teigimu, nors jis dirba ir gauna atitinkamas pajamas, tačiau jo pajamos nėra tokios didelės, kad jis galėtų teikti po 250 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui, o dabartiniu metu nuo 2020 m. vasario 26 d. jis registruotas Užimtumo tarnyboje, nes su juo 2020 m. vasario 21 d. nutraukta darbo sutartis. Atsakovas turi pareigą išlaikyti ir kitą sūnų D. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam pagal Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, privalo mokėti po 300 Lt (86,89 Eur) periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Taip pat atsakovas turi skirti lėšų ir savo poreikių tenkinimui, o ieškovės materialinė padėtis yra geresnė, nes ji sudariusi santuoką įgijo butą, automobilį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.
Civilinės bylos Nr. 2-1435-598/2013 duomenimis nustatyta, kad ieškovė sprendimo priėmimo (taikos sutarties sudarymo) momentu 2013 m. birželio mėnesį nedirbo, nes augino sūnų R. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, jai buvo mokama 301,25 Lt (87,24 Eur) socialinė išmoka ir 97,50 Lt (28,24 Eur) išmoka vaikui (civilinė byla Nr. 2-1435-598/2013 b. l. 15). Ieškovės paaiškinimu nustatoma, kad vėliau ieškovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini)ir gauti pajamas, kurios iki vaiko priežiūros atostogų sudarė 630 Eur (atskaičius mokesčius), tačiau šiuo metu ji augina kūdikį ir yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos kas mėnesį yra VSDFV mokama vaiko priežiūros išmoka 315,01 Eur ir išmoka vaikui 60 Eur. Taip pat ji gauna iš atsakovo mokamą materialinį išlaikymą sūnui R. po 77 Eur kas mėnesį, o 2020 m. vasarį gavo 185 Eur materialinio išlaikymo iš atsakovo.
Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. V. (santuokos sudarymo įrašas 2019 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 157). (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus K. V. ((duomenys neskelbtini)).
Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė po santuokos sudarymo 2019 m. lapkričio 15 d. kartu su sutuoktiniu įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 4 d. – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. rugsėjo 13 d. – automobilį S. F.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė turi papildomų įsipareigojimų kreditoriams, daugiau išlaikytinių, išskyrus du sūnus, ar kad jos darbingumas būtų ribotas.
VSDFV duomenimis ir atsakovo paaiškinimu nustatyta, kad atsakovas A. P. sprendimo priėmimo (taikos sutarties sudarymo) momentu (2013 m. birželio mėn.) taip pat niekur nedirbo ir neturėjo draudžiamųjų pajamų. Jis pradėjo dirbti nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir dirbo iki 2020 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) po 4 val. per dieną, jo vidutinis priskaitomas darbo užmokestis iki 2020 m. vasario 21 d. buvo apie 518 Eur. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovas jo vardu registruoto turto (nekilnojamųjų daiktų ir (ar) transporto priemonių) neturi. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turi papildomų įsipareigojimų kreditoriams ar turi kitų išlaikytinių, išskyrus du sūnus, ar kad jo darbingumas būtų ribotas. Atsakovas tik žodžiu yra nurodęs, kad jis turi kreditorinį įsipareigojimą 200 Eur sumai, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.
Šalių nepilnametis sūnus R. V., gimęs (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. mokyklinio amžiaus vaikas, jis toliau auga, vystosi, todėl ir jo poreikiai su amžiumi (palyginus su 2013 m., kai jam buvo trys mėnesiai) atitinkamai didėja. Sūnumi iš esmės rūpinasi ieškovė, o atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo bei bendravimo su vaiku. Taikos sutartimi nustatytą išlaikymą, tačiau ne visą sumą, atsakovas mokėjo, kol dirbo. Tačiau atsakovas dirbo trumpą laiką ir tuo metu, kai jis nedirbo, išlaikymą mokėjo Vaikų išlaikymo fondas, vėliau Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyrius, kuriam atsakovas yra skolingas 5825,65 Eur (2019-10-18 pažyma Nr. (8.20)DV_-S-34697. Ieškovės paaiškinimu, jai sūnų padeda išlaikyti jos sutuoktinis. R. V. apdraustas asmens draudimu 2019 m. gruodžio 11 d., draudėja K. V., vaikas lanko Jonavos rajono sporto klubą „LAUKO TENISAS VISIEMS“, kurio stojamasis mokestis yra 30 Eur ir narystės mėnesio mokestis 10 Eur, taip pat lanko Kyokushin karate “Kumite“ klubą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaikui būtų nustatyti specialūs poreikiai ar tam tikri sveikatos sutrikimai, kurie sąlygotų mokamo materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo būtinumą.
Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 i 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties. Sprendžiant šį klausimą šioje byloje turi būti nustatyta, ar nuo 2013 m. birželio mėn., kai buvo nustatytas 101,37 Eur dydžio išlaikymas vaikui, iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai ir šalių turtinė padėtis, ar ji pasikeitė tiek, kad būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį.
Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po 2013 m. birželio mėnesio ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, nes ieškovė taikos sutarties patvirtinimo momentu nedirbo, o iki antro vaiko gimimo dirbo ir gavo stabilias pajamas, o šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir taip pat gauna stabilias pajamas. Atsakovo turtinė padėtis po 2013 m. birželio mėnesio buvo pagerėjusi, nes jis taikos sutarties patvirtinimo momentu nedirbo, o nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo ir gavo stabilias pajamas, tačiau bylos nagrinėjimo metu 2020 m. vasario 21 d. buvo atleistas iš darbo ir dabartiniu metu jo turtinė padėtis yra tokia pati, kaip ir 2013 m. birželio mėnesį taikos sutarties sudarymo metu. Atsakovas registruotino turto neįgijo, ieškovė nuo 2019 m. kartu su sutuoktiniu įgijo registruotino turto.
Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis esminių sveikatos sutrikimų, jam nenustatytas nedarbingumo lygis, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti kito darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti jo nepilnamečių vaikų poreikiai. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis faktiškai negauna tokių pajamų, kad galėtų išlaikyti vaiką, nes negali susirasti geriau apmokamo darbo ir dirbti visą darbo dieną, nepatvirtintos jokiais įrodymais. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad dirbti jis negali dėl ligos (diagnozuota (duomenys neskelbtini)), šiuo atveju nelaikytinos reikšmingomis, nes duomenų apie jo darbingumo sumažėjimą dėl šios ligos, nėra, jis yra darbingas ir turi galimybę pasirinkti darbo pobūdį, atitinkantį jo sveikatos būklę. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas nekilnojamųjų daiktų neturi, taip pat nėra duomenų apie jo vardu sudarytas būsto nuomos sutartis. Duomenys apie suteiktą kreditą teismui taip pat nepateikti. Be to, netgi atsakovui pateikus teismui atitinkamus duomenis apie jo įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu vykdymą, šios aplinkybės neturėtų esminės reikšmės sprendžiant materialinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, nes konkrečiu atveju vaiko interesai ir išlaikymo mokėjimas yra laikytini prioritetiniais kitų įsipareigojimų atžvilgiu.
Nors ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, tačiau pažymėtina, jog ieškovei gimė antras sūnus K. V. ir ji turi daugiau išlaikytinių. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamoje byloje šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei atsakovui kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant nepilnametį vaiką, nes gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Be to atsakovas visiškai nebendrauja su vaiku ir be priteisto išlaikymo, jokio kitokio atsakovo prisidėjimo prie sūnaus poreikių tenkinimo nėra.
Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 607 Eur.
Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui šalių sūnui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais ir padidėjusi išlaikytinių skaičiumi. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kas mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga išlaidų dalis yra apie 500 Eur (maistas - 300 Eur, rūbai, avalynė (viršutiniai rūbai, apatiniai rūbai, kojinės ir kt.) - 30 Eur, higienos reikmenys - 10 Eur, mokyklinės prekės, mokyklos organizuojamos ekskursijos - 20 Eur, transporto išlaidos - 15 Eur, pramogos, t. y. kinas ir teatras, draugų gimtadieniai, baseinas - 10 Eur, vaistai, vitaminai, maisto papildai - 15 Eur, komunalinių mokesčių tenkanti dalis - 30 Eur, telefono išlaidos - 15 Eur, kirpimas – 8 Eur, lauko tenisas, karate būrelis - 30 Eur, poilsiui vieną kartą per metus - 15 Eur; iš viso - 498 Eur.). Atsakovės nurodytų vaiko poreikių dydis ir jos prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovo neviršija nustatytą optimalų kriterijų - vienos minimalios mėnesio algos (MMA). Tačiau ieškovės nurodymas, kad vaiko maistui ji per mėnesį išleidžia 300 Eur, yra visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais, nes prie ieškinio yra pateikti kvitai, iš kurių matyti, kad iš maisto produktų ji pirko tik tortą ir nepateikia įrodymų, kad tokią pinigų sumą išleidžia septynerių metų sūnaus maistui, be to ieškovė nurodė, kad vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko maitinimui mokykloje ji per dieną išleidžia 6 Eur. Šiuo atveju ieškovės pateikti būtinų prekių ir paslaugų įsigijimo kvitai neatspindi realios faktinės padėties. Kita vertus, pažymėtina, kad vaikas šiuo metu yra mokyklinio amžiaus, ieškovė siekia sudaryti jam materialines sąlygas tinkamam ugdymo procesui, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems vaiko gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jos laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Nepaneigiama, jog mokyklinio amžiaus vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingos didesnės išlaidos, nei lankančiam darželį. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus beveik septyneriems metams, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiui sūnui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo ir jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jo būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau tėvų gaunamos nedidelės ar minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis nustatyti mažesnį už optimalų vaikui reikalingą išlaikymą.
Konkrečiu atveju vertindamas abiejų šalių turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėjo visas pastangas, kad užtikrintų savo nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovo turtinė padėtis palyginus su 2013 m. nors ir buvo pagerėjusi iki 2020 m. vasario 21 d., o šiuo metu yra tokia pati, tačiau atsakovas ir jo materialinės padėties pagėrėjimo laikotarpiu neteikė tiek materialinio išlaikymo, kiek buvo priteista. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis jau dabartiniu metu neturi darbo ir negali susirasti geriau apmokamo darbo, neturi esminės reikšmės sprendžiant išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, nes visų pirma prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra laikoma prioritetine, o atsakovas yra darbingas asmuo, turintis pareigą teikti išlaikymą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas vertindamas savo galimybes teikti didesnį išlaikymą sūnui, kategoriškai nurodė galintis mokėti daugiausia 150 Eur per mėnesį ir visus vaiko poreikius vertina atsižvelgdamas į šią sumą.
Sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo galimybės, teismas pasisako, kad šiuo atveju yra nustatyta priežastis, suponuojanti būtinybę padidinti priteistą materialinį išlaikymą vaikui iki 200,00 Eur dėl padidėjusių vaiko poreikių. Toks dydis nustatomas, taip pat atsižvelgiant į optimalų išlaikymo kriterijų - pusę nustatytos MMA (607 Eur), į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. nustačius 607 Eur dydžio MMA, faktiškai gaunamos pajamos („į rankas“) būtų apie 437 Eur ir į tai, kad atsakovas privalo teikti materialinį išlaikymą kitam sūnui D. P. pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-70-814/2012 patvirtintą šalių taikos sutartį, kurioje atsakovas įsipareigojo mokėti vaikui kas mėnesį 300,00 Lt (86,89 Eur) dydžio materialinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Tenkinti ieškovės reikalavimą (250 Eur/mėn.) visa apimtimi šiuo atveju nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, ieškovė nepateikė teismui objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokio išlaikymo dydžio būtinumą, o ypatingai 300 Eur per mėnesį išleidimą septynerių metų vaiko maitinimui. Dėl minėtų aplinkybių atsakovės ieškinys yra tenkintinas iš dalies (CK 3.201 straipsnis).
Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, šalių turtinę padėtį, į didėjančius augančio vaiko poreikius, į praėjusį beveik septynerių metų laikotarpį nuo išlaikymo dydžio nustatymo ir pasikeitusios šalyje ekonominės padėties (kainų augimo), teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį iš 101,37 Eur mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, į 200,00 Eur (du šimtus eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį sūnui periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. spalio 31 d. iki vaiko pilnametystės.
Ieškovė priteistų materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise buvo paskirta 2013 m. birželio 17 d. teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, todėl šioje byloje pakartotinai spręsti šį klausimą nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovė prašo šioje byloje priteisti iš atsakovo 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jai suteikta teisine pagalba šioje byloje, iš jų: 400 Eur už ieškinio parengimą, 200 Eur už pasirengimą, vykimą ir atstovavimą parengiamajame posėdyje ir 200 Eur už pasirengimą, vykimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Šios išlaidos, atsižvelgiant Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytus maksimalius priteistinus užmokesčio dydžius, bei atsižvelgiant į šių rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus bei 8.2 ir 8.19 nustatytus koeficientus, yra laikytinos objektyviai pagrįstomis.
Ieškinį dalyje dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo patenkinus iš dalies (66,36 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 531 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-5331-18534 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės turėtos išlaidos šioje byloje už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 232 Eur (2020 m. vasario 10 d. pažyma Nr. (12.33)PT-900). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės valstybei proporcingai atmestų reikalavimų daliai (33,64 proc.) yra priteistina 78 Eur išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259, 260, 263-270, 282,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1435-598/2013 patvirtintoje šalių taikos sutartyje nustatytą atsakovo A. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš 101,37 Eur (buv. 300 litų) į 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) dydžio materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. spalio 31 d. iki R. V. pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ieškovei K. V. asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 531,00 Eur (penkis šimtus trisdešimt vieną eurą) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės K. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) atsakovui A. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-5331-18534 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5630).
Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.