Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo A. K. prašymas sušvelninti jam paskirtą galutinę 23 (dvidešimt trejų) metų laisvės atėmimo bausmę ar kitaip palengvinti jo teisinę padėtį dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, A. K. buvo teistas šiais teismų nuosprendžiais:

2. Kauno apygardos teisme buvo gauti nuteistojo A. K. prašymai peržiūrėti šio teismo 2011 m. lapkričio 23 d. ir 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžius ir sušvelninti jam paskirtas bausmes, atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sprendimu, vadovaujantis BPK 229 straipsniu, visų nuteistojo prašymų nagrinėjimas buvo perduotas Panevėžio apygardos teismui, kuris, kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 1.26 pastraipoje, 2023 m. birželio 9 d. nutartimi nagrinėjo nuteistojo A. K. prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, bet nesprendė klausimo dėl kitų nuosprendžių peržiūrėjimo.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

6. Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrėjęs bylos medžiagą, skundžiamą apygardos teismo sprendimą ir įvertinęs nuteistojo skundo bei prokuroro atsiliepimo į skundą argumentus konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas, peržiūrėjęs visus nuteistojo atžvilgiu priimtus teismo nuosprendžius ir įvertinęs po to sekusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, atskirais teismų sprendimais jau peržiūrėtus nuosprendžius, priėmė visiškai teisingą ir pagrįstą sprendimą. Juo net ir įvertinęs sušvelnintas atskirais nuosprendžiais A. K. paskirtas bausmes, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo vietoje, visišką jo abejingumą valstybės skiriamoms bausmėms ir tolesnį itin pavojingą nusikalstamą veikimą, nuteistojo nenorą keisti savo elgesį, apygardos teismas nutarė nuteistajam paskirtą galutinę, iš daugelio nuosprendžių subendrintą, 23 (dvidešimt trejų) metų laisvės atėmimo bausmę palikti nepakeistą. Priešingas sprendimas nagrinėjamoje situacijoje reikštų aiškiai neteisingo sprendimo priėmimą, tai parodytų, kad nuteistasis, visiškai nepaisantis jam skiriamų bausmių, gali ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas, tikėdamasis, jog dėl bausmių bendrinimo taisyklių, už naujas nusikalstamas veikas jis gali tikėtis tik formalaus jo elgesio pasmerkimo bei simbolinio bausmių pridėjimo.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

8. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925. Šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

9. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamuoju įstatymu, švelninančiu asmeniui paskirtą bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas, arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.

10. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apygardos teismas įvertino A. K. atžvilgiu priimtus teismų nuosprendžius ir sprendė dėl galimybės švelninti nuteistojo padėtį dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad skunde nuteistasis konkrečiai nenurodo, kurios jo padarytos nusikalstamos veikos ar kurie konkretūs nuosprendžiai nebuvo įvertinti ar įvertinti netinkamai, tačiau teigia, kad perkvalifikavus jo nusikalstamas veikas pagal jo teisinę padėtį palengvinančią BK redakciją, paskyrus jam švelnesnes bausmes, galutinė jam paskirta bausmė dėl visiškai nesuprantamų motyvų nesikeitė.

11. Aukštesnysis teismas dar kartą išanalizavęs A. K. atžvilgiu priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtas bausmes sprendžia, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl galimybės taikyti švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, atleido A. K. nuo Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį jam paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo, dalį A. K. nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK redakciją, perkvalifikavo pagal A. K. teisinę padėtį lengvinančią BK redakciją, už kai kurias nusikalstamas veikas skyrė nuteistajam švelnesnes bausmes, tinkamai išsprendė A. K. paskirtų bausmių subendrinimo klausimą ir pagrįstai nešvelnino jam paskirtos galutinės 23 (dvidešimt trejų) metų laisvės atėmimo bausmės.

12. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad A. K. pirmasis teistumas siejamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nuosprendžiu. Nuo to laiko už įvairių, dažniausiai turtinių nusikalstamų veikų padarymą, jis buvo nuteistas dar 40 kartų ir šiuo metu atlieka Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, jam paskirtą galutinę subendrintą 23 (dvidešimt trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai galėjo turėti įtakos visiems nuo 2008 metų A. K. atžvilgiu priimtiems nuosprendžiams bei jais nuteistajam paskirtoms bausmėms.

13. Vis tik, apygardos teismas, laikydamasis BPK 362¹ straipsnio nuostatų, pagrįstai peržiūrėjo tik šešis A. K. atžvilgiu priimtus nuosprendžius:

13.1. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendį (šios nutarties 1.14. pastraipa);

13.2. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu (šios nutarties 1.15. pastraipa);

13.3. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. (šios nutarties 1.18. pastraipa);

13.4. Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. (šios nutarties 1.22. pastraipa);

13.5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. (šios nutarties 1.31. pastraipa);

13.6. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. vasario 15 d. (šios nutarties 1.35. pastraipa) nuosprendžius.

14. Dalis kitų A. K. atžvilgiu priimtų nuosprendžių jau buvo peržiūrėti kitų teismų (šios nutarties 1.1.–1.13., 1.16.–1.17., 1.20., 1.24.–1.30., 1.33.–1.34., 1.37.–1.39.–1.40. pastraipos), vienas nuosprendis dar neįsiteisėjęs (šios nutarties 1.41. punktas). Be to, atskirais nuosprendžiais A. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK straipsnius, kuriems nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai jokios įtakos neturėjo (veikos kvalifikuotos, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (šios nutarties 1.21., 1.23. ir 1.36. pastraipos)).

15. Kaip jau minėta, nuteistasis skunde konkrečiai nenurodo, kurios jo padarytos nusikalstamos veikos ar kurie konkretūs nuosprendžiai skundžiama apygardos teismo nutartimi nebuvo įvertinti ar įvertinti netinkamai, todėl aukštesnysis teismas peržiūrės visus šešis šios nutarties 12 pastraipoje nurodytus ir skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartimi išsamiau aptartus A. K. atžvilgiu priimtus nuosprendžius ir jam paskirtas bausmes bei pakartotinai įvertins, ar yra pagrindas A. K. teisinės padėties švelninimui dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų.

16. Šios nutarties 12 pastraipoje nurodytais nuosprendžiais A. K., be kitų nusikalstamų veikų, kurias reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais keičiamos nebuvo – BK 145 straipsnio 2 dalis, 232 ir 290 straipsniai, buvo nuteistas ir pagal BK 181 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 182 straipsnio 1 ir 3 dalis.

17. Šios nusikalstamos veikos yra įtrauktos į BK XXVIII skyrių „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, kurių tinkamam kvalifikavimui, o taip pat ir jų perkvalifikavimui pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, reikšmingos BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos ir BK XXVIII skyriuje aprašytoms nusikalstamoms veikoms taikytinos turto diferencijavimo į skirtingos vertės turtą, nuostatos. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), turtas buvo laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršijo 1 MGL, bet neviršijo 3 MGL dydžio sumos. Ši nuostata buvo pakeista 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481, įsigaliojusiu 2015 m. sausio 1 d., numatant, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Paskutinį kartą aptariamo straipsnio nuostatos buvo pakeistos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., pakoreguojant ne tik didelės ir nedidelės vertės turto dydį, nurodant, kad didelės vertės turtu pripažįstamas turtas, kai jo vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, bet ir numatant visiškai naują turto vertės matą – labai didelės vertės turtą, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą.

18. Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina ir tai, kad MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių, ir minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-64/2011, 2K-2-693/2019 ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju aktualūs tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 nustatytas 130 litų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 nustatytas 37,66 Eur (pakeitęs 130 litų) ir nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ir šiuo metu taikytinas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707.

Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio

19. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 232 straipsnį, 290 straipsnį ir 181 straipsnio 3 dalį. Nei BK 145 straipsnio 2 dalis, nei BK 232 straipsnis nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais keičiami nebuvo. BK 290 straipsnis neteko galios dar 2016 m. balandžio 1 d., ką pagrįstai skundžiama nutartimi pažymėjo ir apygardos teismas, atleisdamas A. K. nuo jam paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Todėl šiuo atveju, vertinant nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų įtaką A. K. teisinei padėčiai, reikšmingas tik jo nuteisimas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.

20. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu nustatyta, kad A. K., 2011 m. liepos 2 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir sunaikinti ar sugadinti turtą, atvirai savo naudai vertė tris Klaipėdos apygardos teismo teisėjus perduoti jam didelės vertės turtą – 50 000 litų. Pagal šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakciją) didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju A. K. reikalavimas buvo susijęs su 50 000 litų suma, kuri A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu atitiko 384,6 MGL dydžio sumą, apskaičiuotą taikant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį 130 litų MGL dydį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. K. veiksmai t. y. mažesnės negu 400 MGL dydžio vertės, turto prievartavimas pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus nebeatitinka didelės vertės turto požymio, ir pagrįstai šiuos jo veiksmus perkvalifikavo pagal jo teisinę padėtį švelninančią BK 181 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Su šia apygardos teismo išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.

21. Perkvalifikavęs A. K. veiksmus pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), apygardos teismas pagrįstai sprendė ir už šios nusikalstamos veikos padarymą peržiūrimu nuosprendžiu A. K. paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės švelninimo klausimą, konstatuodamas, kad jokio pagrindo A. K. paskirti švelnesnę bausmę nėra, kam visiškai pritaria ir nuteistojo skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) asmeniui gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Bylos duomenimis, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką A. K. padarė dar būdamas nepilnametis, tačiau jau net 13 kartų teistas, be kita ko, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. A. K. nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į jam nepalankius procesinius sprendimus priėmusius teisėjus, jiems adresuotu laišku grasinant fiziškai susidoroti tiek su jais pačiais, tiek ir su jų šeimos nariais, sunaikinti ar sugadinti jų turtą. Visa tai rodo, kad nuteistojo elgesys net ir griežčiausios laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nebuvo koreguojamas teigiama linkme, asmuo, nepaisydamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, net ir būdamas izoliuotas, toliau pažeidinėjo Lietuvos Respublikos įstatymus, reikšdamas nepasitenkinimą neva netinkamus procesinius sprendimus jo atžvilgiu priėmusiais teisėjais. Tuo metu nuteistasis niekur nedirbo ir nesimokė, jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nustatytos nebuvo. Be to, A. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas jokio gailesčio jo veiksmuose neįžvelgė. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis nėra linkęs pasitaisyti, net ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimas jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro. Esant šiems duomenims, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. K. paskyrus švelnesnę nei peržiūrimu nuosprendžiu jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad net ir pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą, ši bausmė yra mažesnė nei BK 181 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Visų minėtų aplinkybių apie itin įžūlų nuteistojo veikimo pobūdį, jo asmenybę ir ankstesnius teistumus per pakankamai trumpą laiką kontekste, tokia bausmė ne tik, kad nėra per griežta, bet ir vertintina kaip pakankamai švelni, todėl apygardos teismas visiškai pagrįstai jos nešvelnino.

Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžio

22. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, A. K. nuteistas pagal BK 232 straipsnį ir 181 straipsnio 3 dalį. Minėta, kad BK 232 straipsnio nuostatos nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais keičiamos nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju reikšmingas tik A. K. nuteisimas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.

23. Peržiūrimo nuosprendžio duomenimis, A. K., neturėdamas teisėto pagrindo, 2011 m. rugpjūčio 4 d. iš trijų Kauno apygardos teismo teisėjų reikalavo didelės vertės – 69 000 litų turto, grasindamas, fiziškai su jais susidoroti ir sunaikinti ar sugadinti jų turtą. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakciją) didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Pagal naująją šio straipsnio redakciją didelės vertės turtu pripažįstamas 400 MGL viršijantis, bet neviršijantis 900 MGL dydžio sumos turtas. Minėta, kad šiuo atveju A. K. reikalavimas perduoti turtą buvo susijęs su 69 000 litų suma. Taikant šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį 130 litų MGL dydį, ši suma lygi 530,77 MGL, kas tiek pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią, tiek šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją atitinka didelės vertės turto požymį. Tačiau pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 181 straipsnio pakeitimus, šie veiksmai patenka ne į 3, o 2 šio straipsnio dalį, kuri yra švelnesnė BK 181 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atžvilgiu – už jos padarymą numatyta ne laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties, o laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Visa tai apygardos teismui sudarė teisėtą pagrindą A. K. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir peržiūrėti už šios nusikalstamos veikos padarymą A. K. paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vis tik, įvertinęs peržiūrimame nuosprendyje aptartus bausmės skyrimo A. K. motyvus, apygardos teismas sprendė, kad net ir perkvalifikavus nuteistojo veiksmus pagal švelnesnę BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pagrindo sušvelninti jam peržiūrimu nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra. Ši išvada yra teisinga ir pagrįsta.

24. Kaip matyti iš peržiūrimame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo A. K. motyvų, teismas įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei A. K. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje už tyčinius nusikaltimus jis buvo teistas net 14 kartų, nusikalsta reguliariai, yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). Nekvestionuodamas šių Kauno apygardos teismo nustatytų aplinkybių, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad pirmiau aprašyti A. K. veiksmai buvo padaryti jam atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, vėl reiškiant savo nepasitenkinimą Kauno apygardos teismo teisėjų darbu, reikalaujant iš jų didelės vertės turto, grasinant fiziniu susidorojimu bei jų turto sugadinimu ar sunaikinimu. Šiuos veiksmus nuteistasis atliko dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo Kauno apygardos teismui nagrinėjant dar vieną baudžiamąją bylą, kurioje apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas 2011 m. lapkričio 23 d. Visa tai rodo, kad jokių teigiamų išvadų nei iš savo neteisėtų veiksmų, nei iš jam skiriamų laisvės atėmimo bausmių, nuteistasis nedarė, nesiekė pasitaisyti, priešingai, ir toliau darė nusikalstamas veikas, į savo neteisėtų veiksmų atlikimą, be kita ko, įtraukdamas ir bendrininką, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistojo veiksmai savo pavojingumu sunkėjo. Tokie iš esmės neigiamai charakterizuojamo A. K. veiksmai, įvertinus jo praeityje buvusius teistumus bei jo linkusią nusikalsti asmenybę, negali būti pripažįstami mažiau pavojingais tik dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, todėl jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai palikta nepakeista. Ši bausmė net ir pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą yra mažesnė nei BK 181 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, panašiai kaip jau buvo pasisakyta ir šios nutarties 21 pastraipoje, tokia bausmė ne tik, kad nėra per griežta, bet ir vertintina kaip pakankamai švelni.

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendžio

25. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu pagal BK 232 straipsnį (dvi nusikalstamos veikos), 181 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį. Minėta, kad BK 232 straipsnis nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais keičiamas nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju reikšmingas tik A. K. nuteisimas pagal BK 181 straipsnio 1 ir 3 dalis.

26. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį A. K. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos 21 d., neturėdamas teisėto pagrindo, savo ir kito asmens naudai iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo reikalavo didelės vertės turto – po 3 000 Eur (10 350 litų), iš viso – 6 000 Eur (20 700 litų), grasino, kad, nepervedus reikalaujamos sumos, bus fiziškai susidorota su teisėjais ir jų šeimų nariais, bus sunaikintas teismo pastatas. Pagal šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakciją) turtas buvo pripažįstamas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Ši suma naująja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija buvo padidinta, nurodant, kad didelės vertės turtu pripažįstamas 400 MGL viršijantis, bet neviršijantis 900 MGL dydžio sumos turtas. A. K. reikalavimas perduoti turtą, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį 130 litų MGL dydį, atitinka 159,23 MGL. Tai patvirtina, kad savo ir kito asmens naudai A. K. reikalavo didesnės nei 10 MGL, bet ne didesnės nei 400 MGL dydžio vertės turto ir šie nuteistojo veiksmai tiek pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią, tiek ir pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 181 straipsnio redakciją atitinka tą pačią BK 181 straipsnio 1 dalį. BK 181 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos bausmių rūšys ir jų dydžiai – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, išliko nepakitę, todėl naujos redakcijos BK 181 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuostatos A. K. teisinės padėties niekaip nešvelnina ir nesudaro pagrindo švelninti už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, ką pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė ir apygardos teismas.

27. Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį A. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 13 d., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų asmenų naudai reikalavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo bei vienos šio teismo darbuotojos perduoti jam bendros didelės vertės turtą, atitinkantį 120 000 litų, grasindamas pavartoti fizinį smurtą, sunaikinti turtą. Pagal šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakciją) turtas buvo pripažįstamas didelės vertės, kai jo vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, labai didelės vertės turto sąvokos neapibrėžiant. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija be didelės vertės nustatė ir labai didelės vertės turto ribas – kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. A. K. reikalavimas perduoti svetimą turtą – 120 000 litų, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį 130 litų MGL dydį, sudaro 923,07 MGL, kas pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimus atitinka labai didelės vertės turto sąvoką. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas ir į tai, kad naująja BK redakcija nebuvo keičiamos BK 181 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės ar jų ribos, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai A. K. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal naująją šio straipsnio redakciją neperkvalifikavo ir nešvelnino už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės. Būtent tokios pozicijos laikomasi šiuo klausimu formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-176-579/2023), todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžio

28. Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir 232 straipsnį. Minėta, kad BK 232 straipsnio nuostatos nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais keičiamos nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju reikšmingas tik A. K. nuteisimas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

29. Zarasų rajono apylinkės teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 28 d. A. K. savo ir dar trijų asmenų naudai iš Visagino miesto apylinkės teismo reikalavo iš viso 4 000 Eur, o nesumokėjus pinigų, grasino nupjauti galvas teisėjams ir kitaip juos išniekinti. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakciją) turtas buvo pripažįstamas didelės vertės, kai jo vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršijo 1 MGL, bet neviršijo 3 MGL dydžio sumos. Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją didelės vertės turtu pripažįstamas viršijantis 400 MGL, bet neviršijantis 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Šių pakeitimų kontekste įvertinus A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį – 37,66 Eur, pagrįstai spręstina, kad jo reikalauta pinigų suma atitiko 106,21 MGL. Ši suma viršija 10 MGL ir neviršija 400 MGL (naujoji BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija) ir atitinka BK 181 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įtvirtintą šios nusikalstamos veikos dalyką. Įvertinus tai, kad atsakomybė už analogiškų veiksmų padarymą buvo numatyta toje pačioje BK 181 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, ir atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais pakeitimais BK 181 straipsnio 1 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) keičiama nebuvo, sutiktina su apygardos teismo procesiniu sprendimu šios A. K. nusikalstamos veikos neperkvalifikuoti ir dėl to nešvelninti už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės.

Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio

30. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už dviejų nusikalstamų veikų padarymą: 1) 2019 m. kovo 9 d. – 2019 m. kovo 11 d., bendrininkaudamas su dviem nepilnamečiais, panaudodamas apgaulę įgijo svetimą 900 Eur vertės turtą (nusikalstama veika T. J. atžvilgiu); 2) 2019 m. balandžio 28 d., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, panaudodamas apgaulę įgijo svetimą 1 200 Eur vertės turtą (nusikalstama veika A. A. atžvilgiu).

31. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakciją) turtas buvo pripažįstamas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją didelės vertės turtu pripažįstamas viršijantis 400 MGL, bet neviršijantis 900 MGL dydžio sumos, labai didelės vertės – kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo taikomas 50 Eur MGL dydis. Atsižvelgiant į paminėtus BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimus, įvertinus tai, kad pirmu atveju A. K. apgaule įgyta turto vertė atitiko 18 MGL, antru atveju – 24 MGL, pagrįstai spręstina, kad aptartų A. K. veiksmų kvalifikavimui jokios įtakos nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai neturėjo ir jo teisinės padėties nekeičia, todėl švelninti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jam paskirtų bausmių teisinio pagrindo nėra, ką pagrįstai sprendė ir apygardos teismas.

Dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio

32. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamos veikos). BK 300 straipsnio 1 dalis nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais pakeitimais keičiama nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju reikšmingas tik A. K. nuteisimas pagal BK 181 straipsnio 1 ir 3 dalis.

33. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį A. K. pripažintas kaltu už tai, kad: 1) 2019 m. gruodžio 13 d., bendrininkaudamas su kitu asmeniu ir panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą 400 Eur vertės turtą (nusikalstama veika E. V. atžvilgiu); 2) 2019 m. gruodžio 14 d., bendrininkaudamas su kitu asmeniu ir panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą 300 Eur vertės turtą (nusikalstama veika M. M. atžvilgiu); 3) 2019 m. gruodžio 15 d., bendrininkaudamas su kitu asmeniu ir panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą 500 Eur vertės turtą (nusikalstama veika M. S. atžvilgiu); 4) 2019 m. gruodžio 15 d., bendrininkaudamas su kitu asmeniu ir panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą 260 Eur vertės turtą (nusikalstama veika T. S. atžvilgiu). Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo 50 MGL dydis, kurį pritaikius visoms pirmiau paminėtoms A. K. padarytoms nusikalstamoms veikoms, matyti, kad apgaule nuteistasis įgijo 8 MGL (nusikalstama veika E. V. atžvilgiu), 6 MGL (nusikalstama veika M. M. atžvilgiu), 10 MGL (nusikalstama veika M. S. atžvilgiu) ir 5,2 MGL (nusikalstama veika T. S. atžvilgiu) dydžio turtą.

34. Pagal A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kildavo tada, kai įgytas turtas viršydavo 5 MGL bet neviršydavo 250 MGL. Tačiau, pagal šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė galima tik tokiu atveju, kai apgaulės būdu įgytas turtas viršija 10 MGL bei neviršija 400 MGL. Tais atvejais, kai apgaulės būdu įgytas turtas viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, kaltininko veiksmai kvalifikuotini kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kad naujoji BK 181 straipsnio redakcija švelnina nuteistojo teisinę padėtį, visi pirmiau paminėti A. K. veiksmai, peržiūrimu nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), skundžiama apygardos teismo nutartimi buvo pagrįstai perkvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kaip nedidelės vertės turto, viršijančio 3 MGL, bet neviršijančio 10 MGL dydžio sumos, įgijimas apgaule.

35. Už šių nusikalstamų veikų (keturios nusikalstamos veikos) padarymą peržiūrimu nuosprendžiu A. K. buvo paskirtos vienodos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Apygardos teismas, įvertinęs Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, A. K. veiksmus, peržiūrimu nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikavęs pagal BK 184 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), už šių nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam parinko griežčiausią BK 184 straipsnio 4 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį už visų keturių pagal BK 184 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) perkvalifikuotų nusikalstamų veikų padarymą nustatydamas kiek didesnes už vidurkį, 30 parų arešto bausmes. Pagrindo nesutikti su tokiomis A. K. paskirtomis bausmėmis ir jas dar labiau sušvelninti, aukštesnysis teismas neįžvelgia.

36. Remiantis peržiūrimame nuosprendyje aptartomis A. K. asmenybę charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nuteistasis buvo teistas net 34 kartus, nusikalstamas veikas padarė atlikdamas jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės atlikimo vietoje, kur už įvairaus pobūdžio drausmės pažeidimus jis buvo baustas net 195 kartus. Peržiūrimu teismo nuosprendžiu nebuvo nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, A. K. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino ir jokio gailesčio neišreiškė, priešingai, klaidino teismą. Tačiau buvo nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – visas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visa tai rodo, kad peržiūrimu nuosprendžiu A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, priešingai, ir toliau daro nusikalstamas veikas bei įvairius drausmės pažeidimus, be kita ko, į pagalbą neteisėtų savo veiksmų atlikimui pasitelkdamas kitus asmenis. Vertinant tokį nuteistojo elgesį atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendyje konstatuotas išvadas A. K. nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, įvertinus tai, kad šis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu nebuvo paskutinis – po to, už nusikalstamas veikas, padarytas įkalinimo įstaigoje, jo atžvilgiu buvo priimti dar 6 apkaltinamieji nuosprendžiai (1 jų vis dar neįsiteisėjęs) aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiama apygardos teismo nutartimi, perkvalifikavus A. K. veiksmus pagal BK 184 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), jam buvo parinktos proporcingos, tiek jo asmenybę, tiek ir padarytas nusikalstamas veikas atitinkančios arešto bausmės. Jos nėra per griežtos, atitinka bausmės tikslams keliamus reikalavimus. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad peržiūrimu nuosprendžiu nustatant A. K. skiriamų bausmių dydžius, nuteistajam buvo parinktos laisvės atėmimo bausmės, artimos straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmių vidurkiui. Nuo šio principo, skirdamas A. K. naujas bausmes pagal BK 184 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir parinkdamas jam skirtinų bausmių dydžius skundžiama nutartimi nenukrypo ir apygardos teismas. Todėl dar labiau švelninti skundžiama nutartimi A. K. paskirtas bausmes, nėra jokio teisinio pagrindo.

37. Tuo pačiu nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) už tai, kad jis: 1) 2019 m. gruodžio 15 d., bendrininkaudamas su kitu asmeniu ir panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą nedidelės vertės – 400 Eur turtą (nusikalstama veika A. V. atžvilgiu); 2) 2019 m. gruodžio 17 d., bendrininkaudamas su kitu asmeniu ir panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą nedidelės vertės – 250 Eur turtą (nusikalstama veika R. M. atžvilgiu). Įvertinus šių nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį MGL dydį, atitinkantį 50 MGL, pagrįstai spręstina, kad šiuo atveju A. K. apgaule įgijo 4,4 MGL (nusikalstama veika A. V. atžvilgiu) ir 5 MGL (nusikalstama veika R. M. atžvilgiu) dydžio svetimą turtą. Šie nuteistojo veiksmai peržiūrimu nuosprendžiu buvo kvalifikuoti pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 182 straipsnio 3 dalies redakciją, numačiusią nedidelės vertės svetimo turto, viršijančio 3 MGL, bet neviršijančio 5 MGL dydžio sumos, įgijimą apgaule. Tačiau pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 182 straipsnio pakeitimus, tokie asmens veiksmai, nustačius, kad jo apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Tai pagrįstai konstatavo ir apygardos teismas, perkvalifikuodamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu A. K. nustatytus nusikalstamus veiksmus pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

38. Už šių nusikalstamų veikų padarymą peržiūrimu nuosprendžiu A. K. buvo paskirtos arešto bausmės, abiem atvejais nustatant vienodą 50 parų arešto bausmę. Skundžiama nutartimi, įvertinęs peržiūrimo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvus, be kita ko, išsamiau aptartus šios nutarties 36 pastraipoje, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad švelninti už šių nusikalstamų veikų padarymą A. K. paskirtas bausmes, net ir perkvalifikavus jo veiksmus pagal naująją BK 182 straipsnio redakciją, nėra pagrindo. Jokių savo nesutikimo motyvų su šia apygardos teismo išvada nuteistasis savo skunde nenurodo, švelnesnės bausmės paskyrimą A. K. galinčių lemti aplinkybių neįžvelgia ir aukštesnysis teismas.

39. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (keturios nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamos veikos) A. K. paskirtos bausmės iš pradžių buvo subendrintos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 5 dalies 1 punktas), ir šios subendrintos bausmės buvo subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis), A. K. paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Analogiškas bausmių bendrinimo būdas buvo pritaikytas ir skundžiama nutartimi, peržiūrimu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę paliekant nepakeistą.

40. Su tokiu apygardos teismo sprendimu sutinka ir nuteistojo skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Peržiūrimu nuosprendžiu A. K. buvo teisiamas jau 35 kartą. Didžioji dalis praeityje nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo susijusi su savanaudiškais motyvais ir turtinės naudos siekiu. Peržiūrimu nuosprendžiu A. K. buvo nuteistas už analogiško pobūdžio turtinius nusikaltimus, jam iš viso inkriminuota net 12 nusikalstamų veikų, kurios, atsižvelgiant į praeityje buvusius nuteistojo teistumus, nebuvo atsitiktinės. Jos padarytos nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal ankščiau jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, bendrininkaujant su kitu asmeniu. Jokio gailesčio dėl savo neteisėto elgesio bylos nagrinėjimo metu A. K. neparodė. Įvertinus jau aptartą A. K. asmenybę, praeityje jo buvusius teistumus bei jo daromų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir kiekį, pagrįstai spręstina, kad jokių aktyvių veiksmų savo neteisėto elgesio korekcijai nuteistasis nesiima, toliau daro ne tik drausmės pažeidimus įkalinimo įstaigoje, bet ir naujas nusikalstamas veikas, savo neteisėtais veiksmais pažeisdamas nukentėjusiųjų turtinius interesus, todėl toks ciniškas ir įžūlus bendrųjų visuomenės moralės nuostatų bei įkalinimo įstaigų vidaus tvarkos taisyklių neatitinkantis asmens elgesys nesudaro pagrindo sušvelninti skundžiama nutartimi jam paliktą galioti subendrintą 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

41. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad perkvalifikavus jo veiksmus pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), už šių nusikalstamų veikų padarymą paskyręs 30 parų arešto bausmes (už keturias nusikalstamas veikas) ar palikdamas peržiūrimu nuosprendžiu A. K. paskirtas 50 parų arešto bausmes (už dvi nusikalstamas veikas), apygardos teismas jas subendrinto su peržiūrimu nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jam paskirtomis 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis (už šešias nusikalstamas veikas). Šios subendrintos bausmės tarpusavyje buvo bendrinamos nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu, prie 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant vos po 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, kas nežymiai viršija minimalią pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius.

42. Taigi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nuteistajam A. K. paliktą nepakeistą galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip neteisingą, neatitinkančią BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, nėra pagrindo. Švelnesnės bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, neatitiktų A. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo bei nusikalstamų veikų masto, jo asmenybės pavojingumo, ja nebūtų pasiekti bausmės skyrimo tikslai.

Dėl švelnesnių bausmių paskyrimo įtakos galutinei subendrintai bausmei

43. Skunde keliamas klausimas, kad skundžiama nutartimi A. K. už kai kurias nusikalstamas veikas paskyrus švelnesnes bausmes, galutinės subendrintos jam paskirtos bausmės dydis nesikeitė. Toks teismo sprendimas nagrinėjamoje situacijoje yra visiškai teisingas ir pagrįstas. Teismų praktikoje tokios situacijos yra įprastos ir pakankamai dažnos (pvz. vienoje iš bylų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad net ir išteisinus nuteistuosius dėl vienos nusikalstamos veikos (pagal analogiją – ir paskyręs švelnesnę bausmę), tačiau subendrinus jiems paskirtas bausmes pagal kitus BK straipsnius ir gavus tą patį rezultatą, įstatymo taikymo klaida nepadaroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018). Panašios teismų praktikos kontekste įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus aukštesnysis teismas konstatuoja, kad sušvelninęs už pavienes nusikalstamas veikas A. K. paskirtas bausmes, tačiau palikdamas galioti jam paskirtą galutinę subendrintą 23 (dvidešimt trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, apygardos teismas priėmė teisingą sprendimą ir nepadarė jokių teisinio reguliavimo ir teismų praktikos neatitinkančią išvadų.

44. Tokios išvados kontekste pažymėtina, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už daugelį nusikalstamų veikų, kurios paskirtos šiame sprendime nurodytais teismų nuosprendžiais. Didžioji dalis šiais nuosprendžiais paskirtų bausmių paskutinį kartą buvo subendrintos įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistajam buvo paskirta galutinė, be kita ko, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu A. K. paskirta bausme subendrinta 23 (dvidešimt trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 30 d. Įvertinęs tai, kad iki šio nuosprendžio priėmimo A. K. buvo nuteistas dar 39 kartus, o minėtu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, buvo sprendžiamas tik šiuo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu A. K. paskirtų bausmių subendrinimo klausimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visus A. K. atžvilgiu priimtus nuosprendžius bei po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų juos peržiūrėjusių Lietuvos Respublikos teismų nutartis.

45. Bylos duomenys patvirtina, kad po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų iki skundžiamos apygardos teismo nutarties priėmimo dienos buvo peržiūrėti net 29 A. K. atžvilgiu priimti nuosprendžiai. Šiuo klausimu, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, BPK 362¹, 364 straipsniais, buvo priimta 16 skirtingų teismų nutarčių, tačiau tik 4 jų buvo susijusios su esminiais pakitimais, galinčiais turėti įtakos šiuo metu A. K. atliekamos 23 (dvidešimt trejų) metų laisvės atėmimo bausmės dydžiui: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria A. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta iki 5 (penkerių) metų 1 (vieno) mėnesio; 2) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartis, kuria Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu A. K. paskirta galutinė subendrinta 15 (penkiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta iki 15 (penkiolikos) metų 20 (dvidešimties) dienų; 3) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. birželio 23 d. nutartis, kuria pakeistas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis ir už pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) perkvalifikuotą nusikalstamą veiką nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta nuo 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės iki 30 (trisdešimties) parų arešto arba 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo; 4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutartis, kuria pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendis ir už pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) perkvalifikuotą nusikalstamą veiką nuteistajam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta iki 30 (trisdešimties) parų arešto arba 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo.

46. Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs šiuos A. K. teisinės padėties pokyčius, atsižvelgdamas ir į skundžiama nutartimi nustatytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, paskirtą galutinę 23 (dvidešimt) trejų metų laisvės atėmimo bausmę sumažino 6 (šešiais) mėnesiais, paskirdamas sumažintą 22 (dvidešimt dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors toks apygardos teismo sprendimas, sprendžiant iš nuteistojo skundo motyvų, jam atrodo nelogiškas, tačiau jokio pagrindo juo abejoti aukštesnysis teismas neįžvelgia. Tokį iš esmės menką galutinės A. K. laisvės atėmimo bausmės sumažinimą lėmė skirtingais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių bendrinimas ir jo ypatumai.

47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu A. K. paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu A. K. paskirta ir neatlikta 5 (penkerių) metų 10 (dešimties) mėnesių, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi sumažinta iki 5 (penkerių) metų 1 (vieno) mėnesio, bausmės dalimi, paskiriant A. K. galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi atliktus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės pakeitimus, t. y. jos sumažinimą 9 (devyniais) mėnesiais, Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu A. K. paskirta galutinė 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė turėtų sumažėti 9 (devyniais) mėnesiais. Tačiau, ši bausmė vėlesniu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su šiuo nuosprendžiu A. K. paskirtos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės dalimi, skiriant A. K. galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju prie 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik labai maža dalis, t. y. 1 (vieneri) metai, iš 4 (ketverių) metų A. K. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, pagrįstai spręstina, kad Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi atliktas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės pakeitimas, t. y. jos sumažinimas 9 (devyniais) mėnesiais, jokios įtakos galutinei subendrintai bausmei neturėjo.

48. Vertinant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 29 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. birželio 23 d. nutartimis atliktus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 2 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžių pakeitimus, pažymėtina, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu A. K. paskirta galutinė subendrinta 15 (penkiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartimi sumažinta iki 15 (penkiolikos) metų 20 (dvidešimties) dienų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu A. K. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pridedant vos minimalią 3 (trijų) mėnesių šios bausmės dalį ir A. K. paskiriant galutinę subendrintą 15 (penkiolikos) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs tai, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. birželio 23 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu A. K. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta iki 1 (vieno) mėnesio, o pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis – 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, išskyrus atvejus kai pridedamos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (kas nustatyta ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridedamą dalį), atsižvelgdamas ir į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutartimi atliktus Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio pakeitimus, kuriais 5 (penkiais) mėnesiais buvo sumažinta A. K. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, apygardos teismas skundžiama nutartimi sumažino galutinę A. K. paskirtą 23 (dvidešimt trejų) metų bausmę iki 22 (dvidešimt dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių.

49. Vis tik, įvertinęs dar du A. K. atžvilgiu priimtus ir jau įsiteisėjusius Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžius, atsižvelgdamas į tai, kad jais A. K. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių ir 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės iki skundžiamos Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo apskritai vis dar nebuvo subendrintos (jos vertinant daugybę teistumų buvo likusios niekaip neįvertintos ir tam tikra prasme, vykdant kitus teismų sprendimus, bent jau kol kas, tiesiog pamirštos), apygardos teismas atsakingai ir preciziškai tiksliai įvertinęs visus nuteistojo teistumus, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 punktu, pirmiau paminėtą 22 (dvidešimt dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių bausmę, pagrįstai subendrinto ir su paminėtomis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais A. K. paskirtomis bausmėmis, paskirdamas jam galutinę subendrintą 23 (dvidešimt trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu, apygardos teismas prie griežtesnės bausmės pridėjo vos 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės iš jam paskirtų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo ir 30 parų arešto, atitinkančio 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo, bausmių. Vertinti tokį apygardos teismo sprendimą kaip per griežtą ar neproporcingą nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, nėra pagrindo.

50. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad bendrinant kaltininkui už skirtingas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, parenkant bausmių bendrinimo būdą ir pridėtinų bausmių dalis bei skiriant asmeniui galutinę subendrintą bausmę vadovaujamasi tais pačiais principais, kaip ir skiriant bausmes už pavienes nusikalstamas veikas, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Atsižvelgdamas į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokios rūšies ir dydžio bausmę, kuri nuteistajam turėtų didžiausią poveikį įgyvendinant BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Teisingos bausmės parinkimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su kaltininko interesais. Tai neatitiktų bausmės paskirties. Todėl teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

51. Skundžiamoje apygardos teismo nutartyje aptartos ir šioje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamas A. K. elgesys prasidėjo šiam dar nesulaukus pilnametystės. Nuo 2008 metų jis nebuvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur nuolat nusikalsta, nesilaiko įkalinimo įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dėl ko, yra reguliariai baudžiamas drausmine tvarka. Visa tai, kaip ne kartą paminėta šioje nutartyje, rodo, kad nuteistasis nėra linkęs savo elgesio koreguoti teigiama linkme, priešingai, būdamas įkalinimo įstaigoje jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Svarbu ir tai, kad nuteistasis buvo ne kartą nuteistas ne tik už turtinius nusikaltimus, bet ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, pripažindamas, kad jos buvo skirtos jo asmeninėms reikmėms, jam nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, galutinės subendrintinos ir A. K. atliktinos laisvės atėmimo bausmės švelninimas tokio tipo asmeniui, kuris net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę visiškai ignoruoja jo atžvilgiu taikomas valstybės poveikio priemones, toliau daro naujus nusikaltimus ir aiškiai nenori bei neketina keisti savo elgesio, yra negalimas, nes reikštų aiškiai neteisingą sprendimą, kuris formuotų tik nebaudžiamumo jausmą.

Dėl bausmės pradžios skaičiavimo tvarkos

52. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. K. galutinę subendrintą 23 (dvidešimt) trejų metų laisvės atėmimo bausmę, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisingai nustatė jos pradžios laiką nuo 2022 m. lapkričio 30 d. Jokios teisinės klaidos šiuo klausimu apygardos teismas nepadarė.

53. Nagrinėjamoje situacijoje bausmės pradžios laikas buvo nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, kuriuo A. K. paskirta bausmė skundžiama nutartimi buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis, į skundžiama nutartimi jam paskirtos galutinės 23 (dvidešimt trijų) metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžius iš dalies atliktas bausmes.

54. Nors nuteistasis teigia, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2008 metų, tačiau tai jokios reikšmės nustatant bausmės pradžios skaičiavimo tvarką nagrinėjamu atveju neturi. Minėta, kad iš viso A. K. atžvilgiu buvo priimtas 41 nuosprendis, kurie skirtingais teismų procesiniais sprendimais buvo bendrinami tarpusavyje, tiek su neatliktos bausmės dalimi (bendrinant pagal BK 64 straipsnį), tiek į galutinių bausmių laiką įskaitant pagal BK nuostatas būtinus įskaityti laikotarpius, t. y. įskaitant visiškai ar iš dalies atliktas bausmes (bendrinant pagal BK 63 straipsnio nuostatas). Šie įskaitymai buvo atlikti iki pat Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, priėmimo dienos. Tuo tarpu visi skundžiamos nutarties pakeitimai dėl nuteistajam paskirtos galutinės bausmės buvo susiję būtent su aptariamu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, todėl ir bausmės pradžios skaičiavimo tvarka nustatoma pagal šiuo nuosprendžiu nustatytąją, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 30 d. Toks teismo sprendimas niekaip nereiškia, kad nuteistasis po 2022 m. lapkričio 30 d. turės atlikti dar 23 metus laisvės atėmimo, nes į minėtą 23 (dvidešimt trejų)metų laisvės atėmimo bausmę jau yra įskaičiuoti skundžiamoje nutartyje paminėtuose teismų sprendimuose nurodyti atkliktos bausmės laikotarpiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį, kuria nuteistajam A. K. paskirta galutinė subendrinta 23 (dvidešimt trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 30 d., į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžius.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.