Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. N. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

G. N. įpareigotas per 8 aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. lapkričio 18 d.;

- iš G. N. nutarta konfiskuoti automobilio „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 6 670 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, nutarta jį panaikinti. Automobilis „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. N. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. lapkričio 13 d. apie 20.24 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0330, nustatytas 2,35 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistojo G. N. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo ir ją sumažinti nuo 6 670 Eur iki ne daugiau 1 000 Eur.

1.1. Skunde nurodoma, kad nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė vadovautis tik VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateiktais duomenimis, tačiau neatsižvelgė į kitus baudžiamojoje byloje esančius duomenis apie transporto priemonės vertę – jos pirkimo-pardavimo sutartį bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitos kortelėje esančius duomenis, sutinkamai su kuriais automobilis įsigytas už 1 000 Eur, o jo vertė po remonto darbų yra 1 291,45 Eur. Pasak apelianto, šie duomenys nėra paneigti, o apylinkės teismas kategorišką šių duomenų atmetimą grindė prielaidomis apie galimus pirkėjo ir pardavėjo subjektyvius norus, siekiu greičiau nupirkti bei parduoti ir pan.

1.2. Skunde pažymima, kad 1 000 Eur automobilio vertė yra nurodyta ir išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, o transporto priemonės perdavimo-priėmimo akte konstatuoti automobilio komplektacijos trūkumai ir tai, kad jis turi apgadinimų. Ilgalaikio turto apskaitos kortelėje į automobilio vertę įtraukti ir einamieji remonto darbai (291,45 Eur), kurie įtakos automobilio vertės pokyčiui neturi. Transporto priemonės vertės pokyčius gali įtakoti tik remonto darbai iš esmės keičiantys pagrindinius automobilio parametrus. Pačiame skundžiamame nuosprendyje pabrėžta, kad automobilio rinkos vertės nustatymui reikšmę turi ne tik automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta pardavimo kaina, tačiau ir kitos reikšmingos aplinkybės – automobilio nusidėvėjimas, naudojimo laikas, eksploatavimo sąlygos, techninės apžiūros galiojimo laikas ir kita. Anot apelianto, šiuo atveju apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nes ši įmonė neatlieka jokio konkrečios transporto priemonės įvertinimo, kai tuo tarpu byloje yra žymiai objektyvesni duomenys apie transporto priemonės vertę.

1.3. Nuteistojo gynėjo teigimu, VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis nesivadovauta ir kitose baudžiamosiose bylose Nr. 1-1573-725/2024, 1-2761-1225/2025, 1-2822-1109/2025, 1-4349-946/2025, 1A-620-888/2025. Skundo autoriaus manymu, vien VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis analogiškose bylos yra teisinga vadovautis tik nesant jokių kitų duomenų apie konkretaus automobilio kainą bei vertę, arba bylos duomenimis objektyviai patvirtinant šiuose dokumentuose pateiktą informaciją esant neteisinga.

3. Atsiliepime į nuteistojo gynėjo skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Donatas Jačiauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.

2.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė automobilio vertę bei pagrįstai nutarė ją konfiskuoti. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitos kortelė ar VĮ „Regitra“ išrašas nebūtinai nurodo tikrąją automobilio vertę, nes jis galėjo būti įsigytas ir nebūtinai apskaitytas rinkos verte.

2.2. Byloje nėra pagrindų vertinti, kad automobilio „Citroen Berlingo“ kaina skiriasi nuo tos pačios rūšies automobilių grupei taikomos bendros rinkos kainos, t. y. nėra duomenų apie automobilio apgadinimus, gedimus, didesnį nei įprasta nusidėvėjimą, todėl iš nuteistojo konfiskuotina automobilio vertės suma, nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. N. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo, nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ar paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio ir prašo šią sumą sumažinti nuo 6 670 Eur iki ne daugiau 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu bei apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą bei nustatydamas jos dydį tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas bei nurodė aiškius savo procesinio sprendimo motyvus, todėl keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

7. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. N. nuteistas už transporto priemonės – „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,35 promilių neblaivumas. Apylinkės teismas, nuspręsdamas konfiskuoti ne transporto priemonę, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą atsižvelgė į tai, kad G. N. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo nuosavybės teise tračiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, todėl nenustatęs aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, sprendė, jog šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje pateikta vidutinė automobilio rinkos kaina, siekianti 6 670 Eur. Taip pat teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Kartu apylinkės teismas nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti vertinama kartu su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, vien ja vadovautis nustatant konfiskuotino turto vertę būtų neobjektyvu ir neteisinga.

8. Apygardos teismas pažymi, kad turto konfiskavimas yra tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, tačiau pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi.

9. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius.

10. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo taikymas, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu. Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį nepagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, kai baudžiamojoje byloje buvo kiti duomenys – automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitos kortelė, kurie patvirtina ženkliai mažesnę automobilio vertę. Vis tik, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis teisės taikymo klaidos nepadarė ir nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020, 2K-279-1073/2020).

11. Nors šioje baudžiamojoje byloje, be VšĮ „Emprekis“ pažymos yra ir kitų duomenų apie galimą transporto priemonės „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, pavyzdžiui jos pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodoma, jog šią transporto priemonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo už 1 000 Eur (1 t., b. l. 129–130), bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitos kortelė, kurioje transporto priemonės vertė po rekonstrukcijos siekia 1 840 Eur (1 t., b. l. 128), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje šie duomenys nėra pakankamas transporto priemonės vertės įrodymas. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų išrašo, šią transporto priemonę 2021 m. buvo įsigijusi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 12 280 Eur, tuo tarpu vėliau šios transporto priemonės pardavimo sumos svyravo nuo 600 Eur iki 1 000 Eur (1 t., b. l. 40–42). Pasak apelianto, už 1 000 Eur sumą transporto priemonę „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visgi, šis ženklus transporto priemonės vertės skirtumas apygardos teismui kelia pagrįstu abejonių dėl realios šios transporto priemonės įsigijimo kainos. Sutiktina su apylinkės teismo procesiniame sprendime nurodytais argumentais, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodomai transporto priemonės kainai įtakos gali turėti daug skirtingų aplinkybių – tiek automobilio techninė būklė, tiek pirkėjo ir pardavėjo subjektyvūs tikslai perkant ar parduodant transporto priemonę. Tad tokiu atveju, šioje baudžiamojoje byloje nesant kitų objektyvių ir patikimų įrodymų ar specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės įvertinimo, apylinkės teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį pagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytais duomenims.

12. Apeliantas skunde kartu nurodo, kad VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis buvo nesivadovauta kitose baudžiamosiose bylose, tačiau didžiojoje dalyje skundo autoriaus nurodytų baudžiamųjų bylų procesiniai sprendimai yra priimti apylinkės teismuose, tad žemesnės instancijos teismų priimti sprendimai nėra precedentas aukštesnės instancijos teismui. Kartu nuteistojo gynėjas nurodo, kad tokios praktikos buvo laikomasi ir baudžiamojoje byloje Nr. 1A-620-888/2025. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, šiose baudžiamosiose bylose nėra susiklosčiusi analogiška situacija. Pažymėtina, kad apelianto nurodytoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis ir pirkimo-pardavimo sutarties bei VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės vertė skyrėsi iš esmės neženkliai, tad tai sudarė pagrindą tikėti pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio pirkimo kaina, kartu atsižvelgiant į tai, kad asmuo padaręs nusikalstamą veiką, turės atlyginti žalą dėl dviejų apgadintų transporto priemonių, o jo finansinė padėtis nėra itin gera, kai tuo tarpu šiuo atveju baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie transporto priemonės „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę ženkliai skiriasi, t. y. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, šios transporto priemonės rinkos vertė yra 6 670 Eur, tuo tarpu VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis, kaip jau minėta, šios transporto priemonės pirminė pirkimo kaina siekė 12 280 Eur, tuo tarpu vėliau transporto priemonės pardavimo kainos svyravo nuo 600 Eur iki 1 000 Eur, tad tai kelia abejonių dėl šios transporto priemonės vertės objektyvumo pirkimo-pardavimo dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė aiškius savo procesinio sprendimo motyvus bei padarė pagrįstą išvadą, jog nustatant išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį nėra pagrindo vadovautis nuteistojo gynėjo pateiktais dokumentais dėl transporto priemonės vertės.

13. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos, todėl skundžiamas nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas, tuo tarpu nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. N. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.