Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 3, 5, 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, gydytis priklausomybės ligas ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 12 090 Eur – konfiskavimas. Nuosprendis neįsiteisėjęs;

teistumas pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir skirta subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. B. 2025 m. birželio 8 d. apie 17.29 val. (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę, automobilį – „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0109 18.06 val. jam nustatytas 2,56 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad pas draugą atvažiavo būdamas blaivus, pasistatė automobilį, užėjo pas draugą ir pradėjo gerti alų. Buvo draugės gimtadienis, gėrė ir silpnesnius, ir stipresnius gėrimus, kokteilius. Vėliau atvažiavo pareigūnai, nes kaimynai sakė, kad matė jį (kaltinamąjį) vairuojantį. Pripažįsta kaltę iš dalies, nes pareigūnai jo (kaltinamojo) vairuojančio nesustabdė. Automobilis „Mercedes-Benz“ yra draugo, teisės vairuoti transporto priemones neturi. Iš draugo pasiskolino automobilį, nes reikėjo jį parduoti. Pripažįsta, kad vairavo išgėręs, taip greičiau viskas baigsis. Su alkotesterio parodymais sutinka.

Perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V. B. patvirtino, kad sakė tiesą, nurodė teisingas aplinkybes. Paaiškino, kad draugas A. buvo išvažiavęs, todėl negalėjo pats parodyti automobilio klientams. Vairavo draugo darbinį automobilį, kurio vertė – 1 000 Eur. Šiuo metu dirba, pajamos siekia apie 2 000 Eur per mėnesį. Galėjo būti tokie neblaivumo požymiai, kokie nurodyti byloje. Pareigūnai buvo „mandri“, jie metė vamzdelį ir sakė pasiimti, todėl susinervavo ir nepasirašė neblaivumo nustatymo akte. Blogai vertina savo elgesį. Dėl to paties turi ikiteisminį tyrimą. Nepagalvojo prieš darant. Nėra priklausomas nuo alkoholio. Anksčiau buvo teistas užsienyje, nes vairavo apsvaigęs. Per neblaivią galvą prisidaro nesąmonių. Neišsilaiko egzamino teisė vairuoti transporto priemones įgyti, todėl ir neturi teisės vairuoti. Administracine tvarka buvo baustas už vairavimą ir buvo atimtos teisės. Bauda, paskirta ROIK: 24261182513 už tai, kad vairuodamas automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, pasirinktu greičiu jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gatvės apšvietimą ir apsauginę tvorą, pasišalino iš įvykio vietos, buvo išieškota priverstine tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko 2025 m. balandžio 30 d. iš U. R. už 350 Eur, sumokėjo grynaisiais pinigais. Automobilis tvarkingas, atlikta techninė apžiūra, yra išpirkęs privalomąjį civilinį draudimą. Automobilį pirko, juo rūpinasi ir automobilis priklauso jam (liudytojui). Užsiėmimas yra tai, kad perka tvarkingus automobilius be techninės apžiūros, pravaro techninę apžiūrą ir parduoda. 2025 m. birželio 7 d. išvažiavo aplankyti tėvus. Kai būna su savo šeima, būna nepasiekiamas, į skambučius neatsakinėja, todėl paprašė pažįstamo V. B., kad jeigu kažkas skambins ir norės nusipirkti minėtą automobilį, jis atsilieptų ir aprodytų automobilį. Automobilį pardavinėja apie tris savaites. Kad V. B. naudosis automobiliu, jį vairuos, nebuvo sutarę. Tikrai nežinojo, kad V. B. jo (liudytojo) automobilį vairuos būdamas neblaivus (1 t., b. l. 75–78).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 6 d. apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini) į kiemą įvažiavo automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. B.. Kad minėtu automobiliu važiavo ir jį vairavo V. B., nurodo važiavimo faktą matęs K. P.. V. B. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,56 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 6–10).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio daiktadėžėje rasta juodos spalvos piniginė su V. B. asmens dokumentu, vieno dolerio banknotu, 1 vnt., ir įvairiomis kortelėmis. Juodos spalvos piniginė paimta ir supakuota į voką Nr. 1. Vairuotojo pusėje, skydelyje nuo saulės rastas minėto automobilio registracijos liudijimas ir privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita, kurie paimti ir supakuoti į voką Nr. 2. Keleivio pusės priekinėse durelėse esančioje daiktų laikymo vietoje, be kita ko, rastas 1 vnt. tuščias 0,2 l talpos stiklinis butelis su užrašu „Grand Cavalier“, iš kurio sklido galimai alkoholio kvapas. Ant priekyje kairėje pusėje esančio juodos spalvos kilimėlio, be kita ko, rasti 2 vnt. nugertų, juodos spalvos kamšteliu, 1 l talpos plastikinių butelių su juose esančiu raudonos spalvos skysčiu, 1 vnt. tuščias, juodos spalvos kamšteliu, raudonos etiketės su baltu užrašu „Tauras“ 1 l talpos plastikinis butelis. Ant galinių sėdynių rasta kuprinė su joje esančiais V. B. priklausančiais dokumentais paimta ir supakuota į kartoninę dėžę. Dešinėje pusėje, ant galinio juodos spalvos kilimėlio rastas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 3. Kadangi įvykio vietoje ir pas asmenis nebuvo rasti automobilio užvedimo rakteliai, nepavyko atidaryti bagažinės, kapoto, todėl jie liko neapžiūrėti (1 t., b. l. 12–47).

Iš tarnybinio panešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2025 m. birželio 8 d. apie 17.29 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) į kiemą įvažiavo neblaivus vairuotojas su automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vos pastovi ant kojų. Pranešėjas tai mato per langą. Atvykus nuodytu adresu, prie daugiabučio buvo pastebėtas minėtas automobilis ir kieme vaikštantys du asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, tai – V. B. ir P. K.. Pasiteiravus asmenų, ką veikia ir ar minėtas automobilis priklauso šiems, jie atsakė, jog nežino kieno yra automobilis ir jog buvo pas draugę namuose, (duomenys neskelbtini), tačiau buto numerio nenurodė. Patikrinus V. B. alkoholio matuokliu, pirmu tikrinimu, jam buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu – 2,56 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 57–60).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas BPC garso įrašas. Skambinantysis žymimas raide A, o BPC darbuotoja – raide B.

B: 112.

A: Laba diena.

A: Ką tik buvo policija (duomenys neskelbtini), girtas vairuotojas važinėja su mašina po kiemą.

A: Nu tai, kad sulaikytumėt, girtas važinėja po kiemą, su mašina.

A: Ne, buvo pareigūnai atvažiavę ir išvažiavo tas „mersas“ nespėjo pasivyt jo, ir dabar ką tik grįžo į kiemą.

A: (duomenys neskelbtini).

A: Taip, ką tik grįžo.

A: Palaukit, nematau per langą, tuoj pasakysiu.

A: Nu tai taip, kad vos ant kojų pastovi, va ką tik pareigūnai buvo atvažiavę į kiemą, nes čia muštynės buvo.

B: Nu tai jie atvažiavo į kitą įvykį, tai dabar man man reikia, kad aš galėčiau nusiųsti dėl šito.

A: Tuoj palaukit pabandysiu numerius pasakyt. Palaukit. (duomenys neskelbtini)

B: Kaip kaip? Žodžiais sakykite.

A: (duomenys neskelbtini).

B: Aha.

A: (duomenys neskelbtini).

B: Taip.

A: (duomenys neskelbtini).

A: (duomenys neskelbtini).

A: Kieme stovi jie.

A: K. P..

A: Tai aš galiu pala.., aš per langą matau.

B: Nu ta prasme pasitiksit aš turiu omeny policija, ar tiesiog dėl informacijos perdavėt?

A: Ne tai jeigu reikia išeisiu į kiemą.

B: Supratau, informacija perduota, viso geriausio.

A: Viso.

Tuo garso įrašas baigiasi, jo trukmė 01 min. 57 sek. (1 t., b. l. 111–113).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. B. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0109, pirmojo tikrinimo metu, 17.50 val. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu 18.06 val. – 2,56 promilių neblaivumas. Buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali. Su tikrinimo rezultatais sutiko, tačiau nuo parašo atsisakė (1 t., b. l. 48–49).

Iš 2025 m. balandžio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas U. R. pardavė, o pirkėjas A. K. nusipirko automobilį „Mercedes-Benz C200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 350 Eur, sumokėta grynaisiais pinigais (1 t., b. l. 79–80).

Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. V. (1 t., b. l. 55).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz C220 CDI“, 2002 m., 2 148 cm³, 105 kW, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 800 Eur su PVM (1 t., b. l. 56).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis V. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad V. B. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis V. B., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino, nurodė, kad blogai vertina savo poelgį, vis tik teismas kaltinamojo prisipažinimo ir gailėjimosi nelaiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pripažįstama, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota.

Dėl kaltinamojo prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką abejonių nekyla. Tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra nustatytas ir antrasis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudėties elementas – nuoširdus gailėjimasis. Nors V. B. teisiamajame posėdyje teigė, kad savo poelgį vertina blogai, vis tik jį teisino nepagalvojimu, neblaivaus asmens būsena, nurodė, kad per neblaivią galvą prisidaro nesąmonių. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo pozicija dėl vairavimo išgėrus nebuvo nuosekli – iš pradžių V. B. teigė, kad automobilį vairavo būdamas blaivus ir tik po to vartojo alkoholinius gėrimus, o kaltę visa apimtimi pripažino tik perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kaltinamasis BK 97 straipsnio prasme Lietuvoje laikomas neteistu, tačiau užsienyje buvo teistas dėl vairavimo esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų (2024 m. vasario 1 d. Švedijoje). Šios aplinkybės rodo nekritišką kaltinamojo požiūrį į savo elgesį ir sudaro pagrindą deklaruojamą gailėjimąsi vertinti kaip nenuoširdų. Taigi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.

Iš 2025 m. birželio 9 d. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus esančios informacijos matyti, kad V. B. buvo baustas administracine tvarka 3 kartus (naudojimasis viešuoju transportu be galiojančio bilieto; nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs KET pažeidimas; pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), už nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, nebaustas, paskirtos baudos nesumokėtos, dėl vieno pažeidimo sprendimas nėra priimtas (1 t., b. l. 125–128). Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nutarimu paskirta bauda už tai, kad vairuodamas automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, pasirinktu greičiu jo nesuvaldę, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gatvės apšvietimą ir apsauginę tvorą bei pasišalino iš įvykio vietos, buvo išieškota priverstine tvarka, tačiau iš Teismų informacinės sistemos Liteko Antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad minėta 2 300 Eur bauda, paskirta administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24261182513, buvo perduota vykti priverstine tvarka, tačiau nėra išieškota (vykdomosios bylos Nr. 0034/25/01664). Kaip matyti iš „Sodros“ išrašo, kaltinamasis šiuo metu nuo 2024 m. spalio 10 d. vykdo individualią veiklą, kaip paaiškino teisiamajame posėdyje, per mėnesį gaunamos pajamos yra apie 2 000 Eur. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų registruotas priklausomybės ligų gydymo ar psichiatrinio gydymo įskaitose (1 t. b. l. 122, 124), todėl nėra pagrindo abejoti jo pakaltinamumu.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris ženkliai viršija minimalią ribą, nuo kurios asmeniui jau yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (užsienyje buvo teistas už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši buvo atimta už administracinio nusižengimo padarymą), atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog baudos bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, todėl kaltinamajam skirtina arešto bausmė.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Įvertinus paminėta bei tai, kad V. B. savo poelgio kritiškai nevertina, nusikalstamą elgesį linkęs teisinti, būdamas teistas užsienyje už vairavimą apsvaigus, išvadų nepadarė, žinodamas, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi ir yra neblaivus, sąmoningai pasirinkto pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl jam skirtina didesnė už vidurkį arešto bausmė – 60 parų arešto. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nors kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, būdamas ne tik stipriai neblaivus (nustatytas sunkus girtumas), bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vis tik vertintina ir tai, jog savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo V. B. iš esmės pripažino, šiuo metu dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisiamajame posėdyje neneigė to, jog alkoholio vartojimas tiesiogiai įtakoja jo nusikalstamą elgesį, Lietuvoje už vairavimą neblaiviam neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Visuma šių aplinkybių, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manymui, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą terminui, kuris artimas BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytam minimalaus ir maksimalaus termino vidurkiui – 9 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo paaiškinimus apie alkoholio vartojimo įtaką jo elgesiui, siekiant kaltinamojo nuostatų bei elgesio pozityvių pokyčių, V. B. skirtinos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 10 punktuose numatytos pareigos (dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų). Kaltinamajam taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – 2 metų 6 mėnesių terminui. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. birželio 10 d. Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas terminui, kuris yra artimas BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam minimalaus ir maksimalaus termino vidurkiui, yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis V. B. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad V. B. nėra transporto priemonės savininkas.

Nors AB „Regitra“ išraše nurodyta, kad minėtas automobilis priklauso R. V., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad automobilio savininkas yra A. K. (1 t., b. l. 79). Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojai U. R. bei A. K., kurie nurodė, jog U. R. automobilį nusipirko 2025 m. balandžio 25 d., o 2025 m. balandžio 30 d. jį pardavė A. K.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. K. prašymas buvo patenkintas ir jam, kaip automobilio savininkui, automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita ir registracijos liudijimu grąžintas 2025 m. birželio 10 d. tyrėjos K. J. nutarimu grąžinti daiktus (1 t., b. l. 82–87). BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose įvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, tačiau šioje byloje nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas (neįrodyta, kad A. K. buvo žinoma, jog kaltinamasis jam priklausantį turtą vairuos neblaivus), todėl spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz C220 CDI“, 2002 m., 2 148 cm³, 105 kW, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 800 Eur su PVM (1 t., b. l. 56).

Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų. Aptariamu atveju pateikta 2025 m. balandžio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad automobilis buvo įsigytas už 350 Eur, automobilis turi kėbulo defektų, nurodyti transporto priemonės trūkumai (stabdžių sistemos, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, dujų išmetimo sistemos), transporto priemonė turi galiojančią privalomąją techninę apžiūrą. Šios sutarties teisėtumas nėra nuginčytas. Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, paaiškino, kad automobilius perka be techninės apžiūros, vėliau ją atlieka ir automobilį parduoda. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes apie automobilio trūkumus, taip pat įvertinus, kad VšĮ „Emprekis“ įvertina automobilio vidutinę vertę Lietuvoje, neatsižvelgiant į transporto priemonės individualius požymius, todėl individualaus automobilio vertė gali skirtis, spręstina, kad automobilio tikrąją rinkos vertę objektyviai pagrindžia pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta jo pirkimo kaina. Todėl iš kaltinamojo išieškotina 2025 m. balandžio 30 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 350 Eur.

IV. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 165–168, 169–172). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. rugpjūčio 7 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam V. B., kurias sudaro 157,02 Eur (2 t., b. l. 3). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese (1 t., b. l. 183–184), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- piniginė, mobiliojo ryšio telefonas, kuprinė 2025 m. birželio 10 d. nutarimu grąžinti savininkui V. B. (1 t., b. l. 173) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini savininkui V. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto techninės apžiūros rezultatų ataskaita ir registracijos liudijimas, grąžinti savininkui A. K. (1 t., b. l. 82–87) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini savininkui A. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant pareigas:

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (nedarbo atveju);

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. birželio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų).

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 157,02 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt septyni eurai 02 ct), iš V. B. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- piniginę, mobiliojo ryšio telefoną ir kuprinę, 2025 m. birželio 10 d. nutarimu grąžintus savininkui V. B. (1 t., b. l. 173) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininkui V. B.;

- automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto techninės apžiūros rezultatų ataskaitą ir registracijos liudijimą, grąžintus savininkui A. K. (1 t., b. l. 82–87) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininkui A. K..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.