Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2014 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą - 200 MGL (7 530 eurų) dydžio bauda;

2. 2018 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 51 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 34 MGL (1 700 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bauda ir paskirta 9 230 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta 1 para, išbūta sulaikyme ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais para prilyginta 2 MGL – 9 130 eurų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta vairuoti transporto priemones vienerius metus. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta iš G. N. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą - 7 150 eurų valstybės naudai;

3. 2019 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bauda subendrinta su 2018 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir galutinė bausmė paskirti 9 630,00 eurų bauda, ją sumokant per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsitesėjimo dienos. 2025 m. rugpjūčio 22 d. bauda išieškota;

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. N. 2025 m. lapkričio 13 d. apie 20.24 val., Kaune, ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0330, nustatytas 2,35 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis G. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. lapkričio 13 d. jis anksti ryte grįžo iš naktinės pamainos. Darbo vieta yra netoli gyvenamosios vietos. Jis turėjo konfliktą su dviem moterimis. Jam viena moteris grasino, kad kita moteris sužinos apie ją ir sužinojo. Tada jis iš širdgėlos išgėrė alkoholio ir po to sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus. Jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesteriu patikrino jo blaivumą, nustatė, kad jis vairuoja neblaivus. Mano, kad jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Gailisi nusikaltęs.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

2025 m. lapkričio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos O. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 13 d. apie 20 val. 30 min., Kaune, ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas lengvasis automobilis „Citroen“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras. Nustatyta vairuotojo tapatybė - G. N.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyras nurodė, kad prieš valandą laiko gėrė vieną skardinę alaus. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0330“, patikros sertifikatas Nr. 2361481, G. N. 20.29 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,35 promilių girtumas, antru tikrinimu 20.46 val. - 2,36 promilių girtumas (b. l. 32).

Liudytoja O. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. lapkričio 13 d. jai buvo darbo diena. Dirbo poroje su kolega N. N., kuris ir vairavo policijos skiriamaisiais ženklais žymėtą transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Transporter“. Apie 20.20 val. iš budėtojo gautas pranešimas apie pavojingai manevruojantį automobilį, kurį, galimai, vairuoja neblaivus asmuo. Reaguojant į pranešimą važiavo pagal pranešėjo nurodomą maršrutą ir Šilainių mikrorajone pastebėjo ieškomą automobilį „Citroen Berlingo“, baltos spalvos, kurio valstybinis numeris atitiko pranešime nurodytą numerį. Pastarasis automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. ir atlikinėjo posūkio manevrą į dešinę, kai Nedas vairuodamas tarnybinį automobilį automobiliui „Citroen Berlingo“ tiesiog užkirto kelią. Už lengvojo automobilio vairo sėdėjo vyriškis. Po akimirkos pastarasis automobilis pavažiavo atbulas ir apvažiavęs jų tarnybinį automobilį įvažiavo į pravažiavimą link daugiabučių namų. Tarnybiniu automobiliu, kuriame buvo įjungti švyturėliai, važiavo paskui automobilį „Citroen Berlingo“. Automobilis sustabdytas Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Jai išlipant iš tarnybinio automobilio tuo pat metu iš automobilio „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos išlipinėjo vidutinio amžiaus vyras. Daugiau tame automobilyje žmonių nebuvo. Priėjo prie vairuotojo. Bendraujant su vyru iš karto pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Vyro judesiai buvo sulėtėję, bendravimas apsunkintas, todėl nebekilo abejonių, kad vyras yra neblaivus. Paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vyras pateikė. Nustatyta automobilį vairavusio vyro asmenybė, kurio anketinius duomenis nurodė savo tarnybiniame pranešime. Du kartus buvo patikrintas vairuotojo blaivumas. Abu kartus alkoholio kiekio matuoklis parodė virš dviejų promilių girtumą. Automobilio vairuotojas supažindintas su prietaiso parodymais, supildžius Neblaivumo nustatymo aktą, vyras dokumentą pasirašė (b. l. 54–55).

Iš 2025 m. lapkričio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune. Fotografuota, sudaryta fotolentelė. Apžiūros metu paimtas automobilis „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir užvedimo spynelės raktas (b. l. 15–31).

Iš 2025 m. lapkričio 13 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. N. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0330, 2025 m. lapkričio 13 d. 20.29 val. nustatyta – 2,35 promilės, antrojo tikrinimo 2025 m. lapkričio 13 d. 20.46 val. metu – 2,36 promilės girtumas (b. l. 35, 37–38). Patikros sertifikatas Nr. 2361481, galioja iki 2025 m. gruodžio 24 d. (b. l. 36).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad keleivinio automobilio „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (b. l. 40–42).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad lengvojo automobilio „Citroen Berlingo“, gamybos periodas 2015-2018, pasirinkti metai 2017, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6 670 Eur (b. l. 47).

Iš 2025 m. lapkričio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas balso pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. lapkričio 13 d. apie 20.12 val. automobilis „Citroen“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja kelyje A1, važiuodamas kryptimi link Kauno. Šilainių mikrorajone policijos tarnybinis automobilis sustabdo automobilį „Citroen“ (b. l. 56–60).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. N. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, pasitvirtino.

Kaltinamasis G. N. pripažino, kad 2025 m. lapkričio 13 d. vartojo alkoholį ir po to, nors ir žinojo, kad yra neblaivus, vairavo jo bendrovei priklausantį automobilį „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Jį sustabdę policijos pareigūnai patikrino alkotesteriu blaivumą ir nustatė vidutinį girtumo laipsnį – 2,35 promilių neblaivumą.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu. Policijos pareigūnams gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, jie sustabdė patikrinimui automobilį „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir patikrino vairuotojo G. N. blaivumą. Alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0330 (Patikros sertifikatas Nr. 2361481, galioja iki 2025 m. gruodžio 24 d.), 2025 m. lapkričio 13 d. 20.29 val. nustatyta – 2,35 promilės, antrojo tikrinimo 2025 m. lapkričio 13 d. 20.46 val. metu – 2,36 promilės girtumas, kas užfiksuota neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo G. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad G. N. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Praeityje G. N. 3 kartus teistas, taip pat ir už analogiškos veikos padarymą, teistumas išnykęs. Jis baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 73–81), pakaltinamas, dirba.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia baudos bausmė, jos dydį nustatant didesnį už minimalų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad G. N. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. N. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. lapkričio 18 d. (1 t., b. l. 102–104).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad G. N. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį automobilį „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Taigi nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui. Nenustačius aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio lengvojo automobilio „Citroen Berlingo“, gamybos periodas 2015-2018, pasirinkti metai 2017, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6 670 Eur.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020 ir kt.).

Šiuo atveju VšĮ „Emprekis“ nustatyta vidutinė tokio automobilio, kokį vairavo kaltinamasis, kaina Lietuvoje 6 670 Eur. Pagal kaltinamojo pateiktus dokumentus - 2025 m. rugsėjo 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį matyti, kad jis šį automobilį įsigijo už 1 000 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini) “ Ilgalaikio turto apskaitos kortelėje nurodyta, kad automobilio „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 291,45 (b. l. 128).

Teismas nustato turto vertę vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, be kita ko, vertindamas įrodymus atskirai ir jų visumą (BPK 20 straipsnis). Todėl nesutiktina, jog teismas turėjo atsižvelgti į automobilio įsigijimo kainas, įrašytas pirkimo–pardavimo sutartyse. Pažymėtina, jog daikto (automobilio) pirkimo–pardavimo kainą gali sąlygoti įvairūs faktoriai, tiek objektyvūs, sietini su perkamo–parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ar ryšiais su pardavėju ir pan. Todėl, nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik pirkimo–pardavimo sutartyje (-yse) nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu ir neteisinga. Pirkimo–pardavimo sutartis (-ys), kurioje nurodyta automobilio įsigijimo kaina, yra vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymai, ir tik įvertinus jų visumą, nustatoma konfiskuotino turto rinkos vertė. Akcentuotina, jog automobilio rinkos vertės nustatymui reikšmę turi ne tik automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta pardavimo kaina, bet ir kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, automobilio nusidėvėjimas, naudojimo laikas, eksploatavimo sąlygos, techninės apžiūros galiojimo laikas bei kitos aplinkybės. Tokiu būdu, automobilio vertė nustatoma ne pagal jo įsigijimo kainą (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-361/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-574/2019 ir kt.). Taigi, šiuo atveju automobilio, kaip konfiskuotino turto, vertę nustatyti vadovaujantis kaltinamojo pateiktu dokumentu nėra pagrindo.

Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 670 Eur išieškojimas, kuri bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini) “ automobiliui „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) , paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas. Automobilis „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) grąžintinas UAB „(duomenys neskelbtini) “.

Kaltinamajam G. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas AB „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso medžiaga (1 t., b. l. 61), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajai galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti G. N. per 8 aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103) pateikti banko kvitą. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti G. N. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. lapkričio 18 d.;

- konfiskuoti iš G. N. automobilio „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 6 670 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103).

Kaltinamajam G. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ automobiliui „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) , palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Automobilį „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini) “.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą byloje, palikti saugoti bylioje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.