Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus asistente, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D. 2025 m. spalio 18 d. apie 23.20 val., kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0767, patikros sertifikato Nr. 2266725, jai nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamosios G. D. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamoji G. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl būtina įvertinti galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Teisiamojo posėdžio metu G. D. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai pripažino savo kaltę. Nurodė, kad neigiamai vertina savo veiksmus, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai išgyvena. Nusikalstama veika turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamoji neteista, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, administracine tvarka bausta (b. l. 106–107, 101–105). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamoji suprato netinkamai pasielgusi, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat nustatytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog D. G. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotojas ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas G. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą G. D., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajai nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jos padarytos neblaivios ar apsvaigusios nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, kai nustatyti neblaivumo požymiai, nusikaltimo forma – baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamoji neteista, administracine tvarka bausta, jos veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo paskyrimo, tai yra nuo 2025 m. spalio 22 d. (b. l. 93–96).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-123-788/2022 ir kt.).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas.

Nagrinėjamos situacijos kontekste neginčytinai nustatyta, jog transporto priemonė – automobilis ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui – E. S., kurį vairavo kaltinamoji, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Kaip jau minėta, automobilis ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui – E. S.. Šį faktą patvirtina VĮ ,,Regitra“ pateiktame išraše nurodyti duomenys, iš kurių matyti, jog automobilio ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininko deklaracijos kodas 2025 m. spalio 19 d. buvo suteiktas E. S. (b. l. 53–54). Iš byloje esančios automobilio ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad 2025 m. spalio 17 d. tarp pardavėjo (G. D.) ir pirkėjo (E. S.) buvo sudaryta automobilio ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, sutartyje nurodant, kad minėta transporto priemonė pirkėjui (E. S.) parduodama už 2 500 Eur. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji taip pat patvirtino faktą, jog įvykio metu ji jau buvo pardavusį automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), E. S., todėl nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji įvykio metu, tai yra 2025 m. spalio 18 d. vairavo trečiajam asmeniui – E. S. – priklausančią transporto priemonę – automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kadangi byloje nenustatyta, jog automobilio savininkas E. S. būtų žinojęs, jog kaltinamoji ketina vairuoti būdama apsvaigusi nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamosios turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaina su PVM yra 5 881 Eur (b. l. 52). Teismas, svarstydamas konfiskuotino turto (automobilio) vertės išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis) taikymo proporcingumo klausimą, sprendžia, ar iš asmens išieškotina visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Įgyvendinant suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų aiškinimo dėl atsakomybės taikymo už teisei priešingas veikas kontekstą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-91-303/2021).

Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė, kurią įvykio metu vairavo kaltinamoji, pagal 2025 m. spalio 17 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį buvo parduota E. S. už 2 500 Eur, o minėto automobilio savininko deklaracijos kodas 2025 m. spalio 19 d. buvo suteiktas E. S. sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į G. D. turtinę padėtį, darbo turėjimą, pajamas, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, iš kaltinamosios G. D. išieškotina įvykio metu vairuoto automobilio ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinės vertės – 5 881 Eur dalis, t. y. 2 940 Eur.

Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas Evaldas Liutkevičius teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai G. D.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 166,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo (b. l. 151).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 431 straipsnio nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus antrinės teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, tai, jog kaltinamoji yra darbingo amžiaus, dirba, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajai suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamosios turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajai G. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (b. l. 89–92, 93–96).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: G. D. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas ir transporto priemonės ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini AB ,,Regitra“, o DVD diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

G. D., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo D. G. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 straipsniu, skirti G. D. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. spalio 22 d.

- konfiskuoti automobilio ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 2 940 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. D., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui D. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Informuoti akcinę bendrovę „Regitra“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones G. D. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Priteisti iš G. D. 166,67 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt septynis centus) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti G. D., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2 940 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt eurų)) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjusi nurodytą sumą, ji privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103). Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

G. D. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – G. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB ,,Regitra“, o DVD diską su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.