Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, M. K. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. K., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, perduodant jį R. K. atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji bylą nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 72⁵ straipsniu, M. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. rugpjūčio 27 d.;

- įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje per 6 (šešis) mėnesius nuo šios nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. K. vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.23 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kol atsitrenkė į stovintį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino, iš įvykio vietos su automobiliu pasišalino, bet buvo surastas šalia namo adresu (duomenys neskelbtini), ir 2025 m. rugpjūčio 23 d., 23.34 val. jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0013 nustatytas 3,01 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato už transporto priemonės – „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,01 promilių neblaivumas. Apylinkės teismas, nuspręsdamas netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų, savo procesinį sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad šių nuostatų taikymas šioje situacijoje būtų neproporcingas, nes M. K. gauna nedideles pajamas bei jam teks turtinės žalos atlyginio našta abiejų apgadintų automobilių atveju, kaltininkui toks elgesys yra nebūdingas ir visiškai atsitiktinis, tuo tarpu transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas jokio kito poveikio išskyrus asmens nubaudimą neturės. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nutariant išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš M. K., šis sprendimas prieštarautų paties teismo sprendimui kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei mažintų M. K. galimybes atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Vis tik, teisėjų kolegija šiems pirmosios instancijos teismo motyvams pritarti negali dėl šiame nuosprendyje toliau išdėstytinų argumentų.

7. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių – ir turto konfiskavimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistajam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė skiriama imperatyviai kartu su bausme, todėl tokiais atvejais turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleidžiant asmenį nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jų taikymo ir parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismui. Be kita ko, už teisei priešingus veiksmus taikytinos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti išlaikyta teisinga pusiausvyra.

8. Visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, tačiau pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

9. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad M. K. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas vairuojant automobilį, kurio savininkas-valdytojas yra S. K. (1 t., b. l. 70–71), t. y. šiuo atveju transporto priemonė nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Taigi, M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, kad tokie jo veiksmai yra neteisėti, panaudojo transporto priemonę – kitam asmeniui priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai padaryti, kas suponuoja išvadą, jog šis automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Vis tik, kadangi nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis, priklausė trečiajam asmeniui, kuris nežinojo, kad su jam priklausančia transporto priemone bus padarytas nusikaltimas (1 t., b. l. 97–98), prokurorė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pagrįstai prašė spręsti klausimą dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų, t. y. dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymo.

11. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad šiuo atveju apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (ne)tikslingumo, pernelyg išimtinę reikšmę suteikė tam tikroms M. K. asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms, neįvertindamas šiai teisinei situacijai reikšmingos tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, tiek kaltininko asmenybės visumos. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą BK 72 straipsnio nuostatų kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad M. K. ne jam priklausančią transporto priemonę, be jos savininko žinios, vairavo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, nakties metu, miesto teritorijoje, iš karto po alkoholinių gėrimų vartojimo bare. Be to, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kaltininkas atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusią kitą transporto priemonę – „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgadino abi transporto priemones – tiek jo vairuotą, kitam asmeniui priklausantį automobilį, tiek automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį atsitrenkė. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad M. K. jam nuosavybės teise nepriklausančią transporto priemonę vairavo ne tik neblaivus, tačiau apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jo teigimu, tokios teisės jis niekada nebuvo įgijęs (1 t. b. l. 105). Be kita ko, jo vairuotu automobiliu atsitrenkęs į kitą – „Citroen C4“, valst. Nr. LV11FFN, automobilį, asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos apie kilusį eismo įvykį niekam nepranešęs, taip pat iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, jog M. K. suradus daugiabučio namo kieme, pastarasis bandė šalintis ir nuo policijos pareigūnų (1 t., b. l. 61). Taigi, pritartina prokurorės skundo argumentui, jog M. K. elgėsi lengvabūdiškai, bandė išvengti jam gresiančios atsakomybės pasišalindamas iš įvykio vietos, juolab tokiu savo elgesiu jis kėlė realią grėsmę kitiems eismo dalyviams, neblaivus vairuodamas automobilį sukėlė ir neigiamas pasekmes – apgadino kitų asmenų turtą. Iš esmės dalį šių aplinkybių vertino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jo padarytos išvados sumenkinant paties nusikaltimo pavojingumą, iš esmės nulėmė ir neteisingą apylinkės teismo sprendimą netaikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ieškojimo iš kaltininko.

12. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuojant sprendimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo netaikymo nurodoma, kad M. K. finansinė padėtis nėra itin gera, tuo tarpu jam gali tekti atlyginti ir turtinę žalą, atsiradusią dėl abiejų transporto priemonių apgadinimo, tačiau vien šiomis aplinkybėmis grįsti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų netaikymą būtų neteisinga. Pirma, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kokio dydžio žala, finansine išraiška, yra padaryta abiejų transporto priemonių savininkams. Antra, iš baudžiamojoje byloje esančio Sodra duomenų bazės išrašo matyti, kad M. K. yra dirbantis asmuo (1 t., b. l. 106), tad gauna ir tam tikras pajamas, jo teigimu – minimalų darbo užmokestį (1 t., b. l. 162). Šiuo atveju pritartina prokurorės apeliacinio skundo argumentams, kad M. K. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, kas iš tiesų švelnina jo teisinę padėtį palyginus ją su nuteistųjų asmenų teisine padėtimi. Juolab, laidavimo institutas jam buvo taikomas neskiriant užstato, tad vien ši aplinkybė palengvino M. K. ir laiduotojos finansinę padėtį. Juolab, baudžiamojoje byloje yra duomenys tiek iš VŠĮ „Emprekis“, kurio pažymoje nurodoma, kad transporto priemonės „Audi A3“, 2002 m., vertė yra 1650 Eur (1 t., b. l. 76), bei iš pateiktos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad faktiškai šis automobilis buvo pirktas už 1 000 Eur (1 t., b. l. 159). Tad nei VŠĮ „Emprekis“, nei pagal pirkimo-pardavimo sutartį nurodyta automobilio vertės suma nėra itin didelė ar galinti sukelti nepakeliamą finansinę naštą kaltininkui. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. K. yra laikomas neteistu (1 t., b. l. 112–113), bei penkerių metų laikotarpiu vieną kartą yra baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 109–110), tačiau šios aplinkybės nėra itin išskirtinės visuomenėje, tad jos šioje teisinėje situacijoje taip pat nėra pakankamos spręsti, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atžvilgiu neturėtų būti taikomos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.

13. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su pirmosios instancijos teismo argumentais apie tai, jog šiuo atveju sprendimas išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pasieks tik asmens nubaudimo tikslą. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką dėl turto konfiskavimo taikymo tikslų. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021). Taigi, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, turto konfiskavimu arba tokio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu siekiama ne tik nubausti kaltininką, tačiau itin svarbu tokiu būdu daryti prevencinį poveikį tiek pačiam nusikaltusiam asmeniui, tiek kitiems taip veikti linkusiems asmenims. Šiuo atveju, vien pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir dėl to kilusios pasekmės suponuoja išvadą, jog tokio pobūdžio prevencija nagrinėjamu atveju yra būtina.

14. Viena vertus, kaip jau minėta, asmens nuteisto už nusikalstamos veikos padarymą ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal atitinkamą institutą, teisinė padėtis skiriasi, t. y. be to, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, pavyzdžiui, pagal BK 40 straipsnio nuostatas, jis laikomas neteistu, tuo pačiu teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo arba neskyrimo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apylinkės teismo nuosprendyje pateikta motyvacija dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo taikymo prieštaringumo paties teismo priimtam sprendimui asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra akcentavęs ir tai, jog kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-49-489/2025). Taigi, vien tai, kad bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teismas priėmė procesinį sprendimą kaltininko atžvilgiu taikyti laidavimo institutą, savaime nereiškia, kad tokiam asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės prieštarautų šio instituto esmei ir aplinkybėms, kurias teismas vertino spręsdamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimybę.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad šiuo atveju M. K. atžvilgiu turėjo būti taikomas turto konfiskavimas, o įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui, kuris apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo, iš kaltininko turi būti išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

16. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertintas tokio turto vertės išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Kaip jau minėta šio nuosprendžio 12 punkte, baudžiamojoje byloje yra gauti duomenys apie dvi skirtingas to paties automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertes. VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio vertė yra 1 650 Eur, tuo tarpu iš pateiktos 2024 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad dabartinis automobilio savininkas S. K. šią transporto priemonę įgijo už 1 000 Eur. Nors prokurorė apeliaciniame skunde prašė iš M. K. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią 1 650 Eur sumą, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti išieškota automobilio įsigijimo suma, kuri atitinka jo realią vertę. Šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo netikėti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyta transporto priemonės pirkimo suma, įvertinus tai, kad ši sutartis buvo sudaryta dar 2024 m. rugsėjo 27 d., VĮ „Registra“ duomenimis, tą pačią dieną pasikeitė ir transporto priemonės savininkas, be to, 1 000 Eur automobilio pirkimo suma matyti ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše (1 t., b. l. 70–71).

17. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorės apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas, tačiau tik iš dalies, nes apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą išieškoti kitą, o ne prokurorės prašomą, konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas) bei iš asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, M. K., išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 000 Eur.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

18. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2025 m. lapkričio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, M. K., sudaro 108,96 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti asmens procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju nors nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo yra dirbantis, tačiau apeliacinis skundas buvo paduotas prokurorės, jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais ir buvo tenkintas iš dalies. Įvertinus tai, kad M. K. pats neinicijavo baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, finansinių nuostolių jis patirs ir dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, o antrinė teisinė pagalba jam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš M. K..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. K. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, M. K. privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės darbuotojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.

Neišieškoti iš M. K. valstybės naudai 108,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.