Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. E. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovą pažįsta seniai, jis buvęs policininkas, iki tol pinigus yra skolinęsis ne kartą, tik anksčiau skolas grąžindavo, o vekselius suplėšydavo. Ant vekselių yra atsakovo parašai, kad pinigus gavo. Taip pat paaiškino, kad atsakovas prarado taksisto darbą, neturėjo kur gyventi, leido gyventi turimame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas tame bute išgyveno apie du metus. Paskui atsakovas išvažiavo į (duomenys neskelbtini), net neatidavė buto raktų, nesumokėjo komunalinių mokesčių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis matyti, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. atsakovas išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovas (vekselio davėjas) besąlygiškai įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 30 d. sumokėti ieškovui 2 900 Eur. 2017 m. spalio 7 d. atsakovas išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovas (vekselio davėjas) besąlygiškai įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 30 d. sumokėti ieškovui 2 900 Eur. 2017 m. lapkričio 7 d. atsakovas išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovas (vekselio davėjas) besąlygiškai įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 30 d. sumokėti ieškovui 2 900 Eur. 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovas išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovas (vekselio davėjas) besąlygiškai įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 30 d. sumokėti ieškovui 2 900 Eur. Ant vekselių yra atsakovo ranka daryti įrašai, kad 2018 m. gruodžio 30 d. vekseliai jam buvo pateikti apmokėti, bei kad 2019 m. sausio 2 d. sumokėti galimybių neturi. Nustatyta ir tai, kad minėti paprastieji vekseliai jų turėtojo (ieškovo) nebuvo realizuoti įstatymo nustatyta tvarka ir terminu, kad gauti vykdomuosius įrašus pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, todėl neteko paprastųjų vekselių galios.

Pažymėtina, jog tai, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469, 25 punktas, ir kt.).

Ieškovas nurodo, kad vekseliai atsakovo buvo išduoti, nes tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, o į bylą pateikti keturi paprastieji vekseliai laikytini skolos rašteliais. Ieškovas taip pat tvirtina, kad paskolos atsakovas nėra grąžinęs. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad pinigų ieškovas jam neperdavė, ieškovo turimi keturi vekseliai nėra susiję su paskolos suteikimu – pasirašydamas vekselius atsakovas užtikrino nuompinigių už iš ieškovo nuomotą butą sumokėjimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 įtvirtino tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (nutarties 32 punktas).

CK 6.870 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t. y. paskolos sutartis yra realinė - paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.

Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog paskolinius santykius liudija ir išduotas vekselis (CK 6.878 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas suteiktos paskolos atsakovui faktą ir dydį įrodinėja turimais 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. spalio 7 d., 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais (jų originalais). Nors atsakovas tvirtina, kad pinigų iš ieškovo negavo ir paskolos teisiniai santykiai šalių nesiejo, tačiau ant ginčo vekselių esantys atsakovo ranka daryti įrašai patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 30 d. vekseliai jam buvo pateikti apmokėjimui, o 2019 m. sausio 2 d. atsakovas ranka padarė įrašus, jog „šiuo metu sumokėti galimybės neturi, pasekmės aiškios“. Nors atsakovas tvirtina, kad visi įrašai ant vekselių buvo padaryti vieną ir tą pačią dieną, tačiau susipažinus su į bylą pateiktais vekselių originalais matyti, kad vekselio rekvizitai, 2018 m. gruodžio 30 d. ir 2019 m. sausio 2 d. įrašai padaryti trimis skirtingomis rašymo priemonėmis, kas pagrįstai leidžia abejoti atsakovo pozicijos patikimumu ir pagrįstumu. Logiškai nepagrindžiama, kad asmuo, kaip neginčijamai nurodoma, buvęs policijos pareigūnas, iš tiesų nebūdamas skolingas, darytų įrašus apie vekselių pateikimą apmokėjimui, bei negalėjimą jų apmokėti (CPK 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

Šioje byloje teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei vidiniu įsitikinimu, sprendžia, jog ieškovo turimi skoliniai dokumentai – vekseliai įrodo, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, byloje ieškovas įrodė, kad paskola atsakovui buvo suteikta, pinigai perduoti ir kad paskolos gavėjas (atsakovas) įsipareigojo grąžinti paskolą iki skoliniuose dokumentuose nurodyto termino, t. y. iki 2018 m. gruodžio 30 d. (CK 6.870 straipsnis, 6.871 straipsnis).

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

Atsakovas pažeidė šių straipsnių nuostatas, paskolos negrąžino, todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 11 600 Eur skolos.

Remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 100 Eur žyminis mokestis, 285 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus, ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) nustatytos maksimalios sumos, yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 385 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ieškovas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi buvo atleistas nuo 161 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Ieškinį patenkinus, yra pagrindas 161 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, priteisti iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K. 11 600 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 11 600 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 385 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. E. naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K. 161 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.