- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-147-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04335-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- V. E.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7179-323/2020 pagal ieškovo V. E. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 11 600 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. spalio 7 d., 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. paprastų vekselių pagrindu pasiskolino iš ieškovo 11 600 Eur ir besąlygiškai įsipareigojo šias lėšas grąžinti iki 2018 m. gruodžio 30 d. Iki šių vekselių pasirašymo su atsakovu bendravo, todėl ieškovui nekilo abejonių dėl atsakovo patikimumo ir skolos grąžinimo laiku. 2019 m. sausio 2 d. atsakovas patvirtino, kad vekselių šiuo metu apmokėti negali, ir tai pažadėjo padaryti artimiausiu metu. Po 2019 m. sausio 2 d. atsakovo vekseliuose padarytų įrašų ne kartą skambino atsakovui, tačiau, praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo vekselių apmokėjimo termino pabaigos, savo prievolės grąžinti pinigus atsakovas neįvykdė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. surašė keturis paprastus neprotestuotinus vekselius, juose nurodė, jog įsipareigoja 2018 m. gruodžio 30 d. ieškovui pagal šiuos vekselius sumokėti iš viso 11 600 Eur sumą. Ieškovas faktiškai pinigų sumos, nurodytos vekseliuose, neperdavė. Vekseliuose esantys įrašai dėl vekselio pateikimo apmokėti ir įrašai dėl negalėjimo atsiskaityti buvo padaryti surašant minėtus vekselius, t. y. 2017 m. rugsėjo 7 d. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėja pinigų perdavimo fakto, o išrašytų vekselių turinys pats savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių tarp šalių susiklostymą, tuo labiau kad juose nėra įrašų apie skolinimą ir (arba) pinigų perdavimą. Ieškovui neįrodžius paskolos dalyko (vekseliuose nurodytos pinigų sumos) perdavimo fakto, laikytina, kad paskolos teisiniai santykiai šalių nesiejo, todėl reikalavimas dėl skolos priteisimo turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. K. 11 600 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 11 600 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 385 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. E..
5. Teismas nurodė, jog tai, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti, įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.
6. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas tvirtina, kad pinigų iš ieškovo negavo ir paskolos teisiniai santykiai šalių nesiejo, tačiau ant ginčo vekselių esantys atsakovo ranka daryti įrašai patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 30 d. vekseliai jam buvo pateikti apmokėti, o 2019 m. sausio 2 d. atsakovas ranka padarė įrašus, jog „šiuo metu sumokėti galimybės neturi, pasekmės aiškios“. Nors atsakovas tvirtina, kad visi įrašai ant vekselių buvo padaryti vieną ir tą pačią dieną, tačiau teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais vekselių originalais, pažymėjo, kad vekselio rekvizitai, 2018 m. gruodžio 30 d. ir 2019 m. sausio 2 d. įrašai padaryti trimis skirtingomis rašymo priemonėmis, o tai, teismo nuomone, pagrįstai leidžia abejoti atsakovo pozicijos patikimumu ir pagrįstumu.
7. Teismas nurodė, kad logiškai nepagrindžiama, jog asmuo, kaip neginčijamai nurodoma, buvęs policijos pareigūnas, iš tiesų nebūdamas skolingas, darytų įrašus apie vekselių pateikimą apmokėti ir negalėjimą jų apmokėti.
8. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir vidiniu įsitikinimu, priėjo prie išvados, jog ieškovo turimi dokumentai – vekseliai įrodo, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, byloje ieškovas įrodė, kad paskola atsakovui buvo suteikta, pinigai perduoti ir kad paskolos gavėjas (atsakovas) įsipareigojo grąžinti paskolą iki skolos dokumentuose nurodyto termino, t. y. iki 2018 m. gruodžio 30 d. Atsakovas paskolos negrąžino, todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 11 600 Eur skolos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) A. K. prašo panaikinti 2020 m. spalio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-7179-323/2020, ir priimti naują sprendimą ? atmesti ieškovo V. E. ieškinį dėl tinkamos prievolės įvykdymo civilinėje byloje. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog paskola apeliantui buvo suteikta ir paskolos dalykas buvo perduotas.
9.2. Apeliantas pažymėjo, kad teismas išrašytus ir pradelstus vekselius laikė absoliučiais ieškovo reikalavimo teisę pagrindžiančiais įrodymas, t. y. vekseliuose įtvirtintas mokėjimo prievoles ir iš jos atsiradusias reikalavimo teises vertino kaip abstraktaus pobūdžio reikalavimo teises.
Šalies argumentai
9.3. Apeliantas nurodė, pagal, kasacinio teismo praktiką, vekselio, nerealizuoto Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka, turėtojui, jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme, ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus.
9.4. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas kaip vekselių išdavimo pagrindą įvardijo paskolą, o ne kurį nors kitą teisinį santykį, tvirtindamas, kad apeliantas nėra įvykdęs paskolos sutarties ir nesugrąžinęs paskolintos sumos, t. y. 11 600 Eur. Tuo tarpu apeliantas apskritai neigia paskolos teisinių santykių, kaip vekselio pasirašymo pagrindo, susiklostymą, kadangi apeliantas nuomojosi iš ieškovo butą ir vekseliai buvo išduoti kaip užtikrinimo priemonė, jog nuompinigiai bus sumokėti. Ginčo, kad apeliantas nuomojosi ieškovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra. Matyti, kad pačiuose vekseliuose nesama jokios nuorodos į jo davėją (apeliantą) ir turėtoją (ieškovą) siejusius teisinius santykius, dėl kurių šie vekseliai išduoti. Taigi, iš ginčo vekselių negalima nustatyti, kad jais įforminti būtent paskolos sandoriai.
9.5. Apeliantas nurodė, kad ieškovo reikalavimo pagrįstumas teismo privalėjo būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
9.6. Apelianto vertinimu, ieškovas šioje byloje ne tik neįrodė, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tačiau iš ieškinio turinio ir į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad jis apskritai neįrodinėjo minėtų aplinkybių, manė, kad įrodinėjimo našta, t. y. paneigti, kad apeliantui pinigai nebuvo perduoti, tenka apeliantui. Be to, ieškovas, be į bylą pateiktų paprastųjų vekselių originalų, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių kildina savo reikalavimą.
9.7. Apeliantas nurodo, kad aplinkybę, jog paskolos dalykas apeliantui nebuvo perduotas, o vekseliai išrašyti tik kaip užtikrinimo priemonė, kad nuompinigiai bus sumokėti ieškovui, patvirtina ir kitos faktinės bylos aplinkybės, o konkrečiai: 1) ieškovas laiku nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo; 2) dėl neva suteiktos paskolos grąžinimo ieškovas kreipėsi tiesiogiai į teismą, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo vekselio išdavimo dienos, prieš tai nepareikalavęs prievolės pagal vekselį įvykdymo ikiteismine ne ginčo tvarka ir nepareiškęs apeliantui jokių pretenzijų raštu; 3) apeliantas iš ieškovo nuomojosi butą, todėl su apeliantu nebuvo jokių kliūčių susisiekti dėl neva ieškovo reikalavimo teisės įgyvendinimo; 4) ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, kad ieškovas ne kartą pinigų yra skolinęs apeliantui, tik anksčiau šis skolas grąžindavo.
Atsiliepimas
10. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo civilinius teisinius santykius, todėl apelianto nurodytais motyvais tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde iš esmės yra nurodomi tie patys motyvai, kuriuos pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs ir dėl jų pasisakęs.
10.2. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas vekselių neginčijo, priešieškinio šioje byloje nereiškė. Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstai nusprendė, jog ieškovo pateikti vekseliai įrodo, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, byloje ieškovas įrodė, kad paskola atsakovui buvo suteikta, pinigai perduoti ir kad paskolos gavėjas (atsakovas) įsipareigojo grąžinti paskolą iki nurodyto termino – 2018 m. gruodžio 30 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
13. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019 atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės yra nevisiškai nuosekli, siekdama ją suvienodinti, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „Tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 32 punktas).
15. Byloje sprendžiamas ginčas tarp šalių, kilęs dėl apelianto skolų pagal jo ieškovui išduotus vekselius priteisimo. Pažymėtina, jog apeliantas neginčija laisva valia pasirašęs vekselius, neginčija savo parašo tikrumo, neįrodinėja apgaulės ar kitų sandorio negaliojimo pagrindų, neginčija, jog vekseliais patvirtino savo prievoles sumokėti vekseliuose nurodytas sumas, tačiau teigia, jog pagrindas išrašyti vekselius kilo iš kitų, nei nurodo ieškovas, prievolinių santykių, t. y. vekseliai buvo išduoti kaip užtikrinimo priemonė, jog bus sumokėti nuompinigiai už atsakovo iš ieškovo nuomojamą butą.
16. Kadangi ieškovas tvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskolos civiliniai teisiniai santykiai, kad vekseliais ieškovas įsipareigojo gražinti (sumokėti) paskolų sumas, šiai bylai aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismo, vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, 37 punktas).
17. Tokiu atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo atsakovui faktą, nes vekselio turinys savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių faktinį susiklostymą, jame nėra įrašų apie skolinimą ir (arba) pinigų perdavimą.
18. Taigi, šioje byloje ieškovas reikalavimą grindė rašytiniais įrodymais, atsakovo išduotais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, pagal kuriuos atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti vekseliuose nurodytas sumas iki juose nurodytų terminų: 2017 m. rugsėjo 7 d. atsakovas išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovas (vekselio davėjas) besąlygiškai įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 30 d. sumokėti ieškovui 2 900 Eur; 2017 m. spalio 7 d. atsakovas išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovas (vekselio davėjas) besąlygiškai įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 30 d. sumokėti ieškovui 2 900 Eur; 2017 m. lapkričio 7 d. atsakovas išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovas (vekselio davėjas) besąlygiškai įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 30 d. sumokėti ieškovui 2 900 Eur; 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovas išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovas (vekselio davėjas) besąlygiškai įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 30 d. sumokėti ieškovui 2 900 Eur.
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovas tvirtina, jog pinigų iš ieškovo negavo ir paskolos teisiniai santykiai šalių nesiejo, tačiau ant ginčo vekselių esantys atsakovo ranka daryti įrašai patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 30 d. vekseliai jam buvo pateikti apmokėti, o 2019 m. sausio 2 d. atsakovas ranka padarė įrašus, jog „šiuo metu sumokėti galimybės neturi, pasekmės aiškios“. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atsakovo padaryti įrašai vekseliuose leidžia daryti išvadą, kad nors vekseliuose formaliai nėra atitinkamų įrašų, fiksuojančių pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą, tačiau pinigai atsakovui buvo perduoti, nes priešingu atveju atsakovui nekiltų būtinybė vekselyje padaryti įrašą, jog negali sumokėti (grąžinti) to, ko net nėra gavęs.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad vekseliai buvo išduoti kaip užtikrinimo priemonė, jog bus sumokėti nuompinigiai už atsakovo nuomotą ieškovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija juos vertina tik kaip deklaratyvius teiginius, nepagrįstus jokias objektyviais duomenimis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas neneigė, kad jis suteikė galimybę ieškovui gyventi minėtame bute, tačiau vekselių išdavimo pagrindas buvo susiklostę tarp šalių paskolos, o ne nuomos teisiniai santykiai. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas apie dvejus metus (maždaug nuo 2018 metų) gyvendamas jo bute, (duomenys neskelbtini), laiku mokėjo komunalinius mokesčius, tačiau maždaug 2020 metais nieko nepranešęs, negrąžinęs skolos, neatidavęs buto raktų ir nesumokėjęs visų komunalinių mokesčių išvažiavo į Suomiją. Kaip matyti iš bylos duomenų, vekseliai surašyti 2017 metais, t. y. dar prieš atsakovui apsigyvenant ieškovo bute, todėl nėra pagrindo teigti, jog vekseliai, kaip bando įrodyti apeliantas, atliko tik nuompinigių sumokėjimo užtikrinimo funkciją. Taigi, aplinkybė ir atsakovo nurodomi teiginiai apie tai, kad atsakovas gyveno ieškovui priklausančiame bute, savaime neįrodo kito, nei ieškinyje nurodytas, vekselių išrašymo pagrindo, taip pat neįrodo, kad nebuvo pagrindo vekselius išduoti ar kad atsakovas neturi pagrindo atsakyti pagal išrašytus vekselius.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Pasirašydamas vekselius, atsakovas veikė savo rizika, todėl privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
22. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
23. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).
24. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šalių teiginius, jų atitiktį logikos dėsniams, priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esančių įrodymų ir jais remiantis nustatytų aplinkybių visuma: ieškovo paaiškinimai dėl vekselių išrašymo aplinkybių; tai, kad ieškovas atsakovui jau ne pirmą kartą skolino pinigų ir tuo pagrindu išrašydavo vekselius; tai, kad atsakovas, neneigdamas, jog pasirašė vekselius, pateikė savo nepagrįstą įrodymais versiją ir nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, kurie paneigtų jo prievolę sumokėti ieškovui vekselyje nurodytas sumas, neginčijo, kad juos pasirašė ir ranka padarė įrašus, jog „šiuo metu sumokėti galimybės neturi, pasekmės aiškios“.
25. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma ir konstatavo, kad jie sudaro pagrindą labiau manyti, jog pagal atsakovo išrašytus ginčo vekselius tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ta aplinkybė, kad apeliantas apeliaciniame skunde kitaip, sau naudinga linkme, vertina tuos pačius įrodymus, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
27. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino, taikė materialinės teisės ir procesines normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Atmetus atsakovo A. K. apeliacinį skundą, ieškovui yra priteisiamos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 150 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą ir apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. E. iš atsakovo A. K. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.