Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Servico“ atstovei advokatei G. K.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Bajoras“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Simpatija“ atstovui advokatui K. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. M. pareikštus prieštaravimus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. priimto preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8040-1146/2021 pagal ieškovo UAB „Servico“ ieškinį atsakovui T. M., tretiesiems asmenims BUAB „Bajoras“, UAB „Launeva“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB „Servico“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. M. 5850,26 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog UAB „Servico" ir J. Č., veikiantis jungtinės veiklos sutarties, pasirašytos 2017 m. rugsėjo 18 d. pagrindu, ir atstovaudamas visus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkus sudarė šių patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. SKIP-24. Pagal šią Sutartį Ieškovė teikia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų paprastojo administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. Atsakovui T. M. nuosavybės teise priklauso 1/2 patalpos, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas būdamas buto savininku ir namo, kuriame yra butas bendrasavininku, turi pareigą mokėti bendro turto išlaikymo kaštus, t. y. komunalinius mokesčius, pastato administravimo ir kitus mokesčius, susijusius su pastatu išlaikymu. Ieškovė kreipėsi į Atsakovą kaip patalpų savininką dėl susidariusios skolos apmokėjimo, tačiau Atsakovas skolos geruoju nepadengė. Atsakovo skola Ieškovei sudaro - 5850,26 EUR. Dėl šios priežasties, kadangi Atsakovas be jokių pateisinamų priežasčių vengia apmokėti skolą, Ieškovė kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo ir prašo iš Atsakovo priteisti 5850,26 EUR skolos. Ieškovė prašė byla nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2021 m. gruodžio 21 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo nuspręsta:

„Priteisti iš atsakovo T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)., ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Servico“, juridinio asmens kodas 302520465, buveinės adresas Savanorių per. 193, Vilniaus m., 5850,26 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų 26 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 201 Eur (du šimtus vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų“.

2022 m. sausio 14 d. teisme gauti atsakovo T. M. prieštaravimai, kuriais prašoma preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo prieštaravime nurodoma, kad iš ieškinio galima suprasti, kad ieškovė save pozicionuoja kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorių. Šiam įspūdžiui sustiprinti ieškovė nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Servico“ ir J. Č. veikiantis jungtinės veiklos sutarties, pasirašytos 2017 m. rugsėjo 18 d. pagrindu, ir atstovaudamas visus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkus sudarė patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. SKIP-24, iš kurios ieškovė ir kildina savo kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teises ir pareigas. Pažymėta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Servico“ nėra teisėtai paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Ieškovė nepateikė duomenų, nei kad jį kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorių pasirinko butų ir kitų patalpų savininkai. Ieškovė savo kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus statusą kildina iš Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. SKIP-24, kurią su ieškove sudarė J. Č. neva tai jungtinės veiklos sutarties, pasirašytos 2017 m. rugsėjo 18 d. pagrindu atstovaudamas visus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkus. Tačiau ieškovė nepateikė 2017 m. rugsėjo 18 d. jungtinės veiklos sutarties ir nėra jokio pagrindo spręsti, kad jungtinėje veikloje dalyvavo bent daugiau kaip pusė daugiabučio namo patalpų savininkų ir kad J. Č. turėjo įgaliojimus veikti visų patalpų savininkų vardu. Taip pat nesant 2017 m. rugsėjo 18 d. jungtinės veiklos sutarties negalima spręsti kokius konkrečiai įgaliojimus turėjo J. Č., t. y. ar jungtinės veiklos dalyviai išreiškė valią pasirinkti ieškovą bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir ar jungtinės veiklos dalyvių išreikštą valią galima prilyginti CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nurodytam sprendimui. Be to, net jei ieškovė ir būtų teisėtai patalpų savininkų pasirinktas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, tai turto administravimo veiklą jis galėtų vykdyti tik po to, kai administratoriumi būtų paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tokių duomenų ieškovė nepateikė. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad remiantis CK 4.254 straipsniu, viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, įskaitant turto administravimo faktą. Tačiau juridinis aktas, kad uždaroji akcinė bendrovė „Servico“ vykdo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą, nėra įregistruotas. Tai pat nėra įregistruota ieškovo nurodyta 2017 m. rugsėjo 18 d. jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu J. Č. atstovaudamas visus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkus su ieškove sudarė patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. SKIP-24. Paminėtų sandorių neišviešinę šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, 6.153 straipsnis, 6.393 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė negali būti laikomas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir todėl neturi reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu. Taip pat patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. SKIP-24 1.2.1 punkte yra įtvirtinta definicinė norma apibrėžianti šioje sutartyje vartojamą sąvoką „patalpos“. Pagal minėtą 1.2.1 punktą patalpos - tai 43 patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. SKIP-24 1.2.8 punkte yra apibrėžta, kad kitos patalpos – pastate esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komnercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas. Sutarties priede Nr. 1 „Sutarties pagrindu teikiamų paslaugų detalizavimas ir tarifai“ yra pateiktas trumpas pastato aprašymas. Čia nurodyta, kad pastate yra įrengti 43 butai ir 8 komercinės patalpos. Taigi administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. SKIP-24 prasme 43 butai laikytini patalpomis, o 8 komercinės patalpos – kitomis patalpomis. Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. SKIP-24 2.1 punktu ieškovė yra įsipareigojęs teikti sutartyje nurodytas patalpų administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas, o patalpų savininkai įsipareigoja priimti paslaugų teikėjo suteiktas paslaugas ir sumokėti už jas Sutartyje numatyta tvarka. Iš to, kas paminėta, yra akivaizdu, kad Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartimi Nr. SKIP-24 ieškovė nėra įgijęs teisės teikti kitų patalpų (komercinių patalpų) administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas, o kitų patalpų savininkai nėra įsipareigoję priimti paslaugų teikėjo suteiktas paslaugas ir sumokėti už jas Sutartyje numatyta tvarka. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis patalpos - negyvenamosios patalpos - konditerijos cechas ir kavinė-valgykla, esančios adresu (duomenys neskelbtini), daikto unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausančios komercinės paskirties patalpos Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartyje Nr. SKIP-24 klasifikuojamos kaip kitos patalpos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartimi Nr. SKIP-24 neįgijo reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu. Pažymėta, kad T. M. su uždaroji akcinė bendrovė „Bajoras“ buvo sudarę 2016 m. gegužės 11 d. panaudos sutartį dėl negyvenamosios patalpos - konditerijos cechas ir kavinė-valgykla, esančios adresu (duomenys neskelbtini), daikto unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Patalpos UAB „Bajoras“ buvo perduotos naudotis ir valdyti neatlygintinai tik dėl to, kad joms buvo reikalingas remontas, o T. M. neturėjo finansinių išteklių patalpas suremontuoti. Taigi šalys susitarė, kad UAB „Bajoras“ savo sąskaita atliks patalpų pagerinimus ir už tai atitinkamą laiką patalpomis galės naudotis neatlygintinai. Šalių vertinimu atliktų pagerinimų vertė prilygo nuomos mokesčio, kurį UAB „Bajoras“ būtų turėjęs sumokėti už naudojimąsi patalpomis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., vertei. UAB „Bajoras“ pritaikė patalpas savo veiklai tokiu būdu jas pagerindamas. UAB „Bajoras“ savo vardu sudarė sutartį su elektros energijos tiekimo operatoriumi. 2019 m. gruodžio 19 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21960-964/2020 patvirtino ieškovo BUAB „Bajoras“, j. a. k. 303246202, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ įgalioto asmens J. U., ir atsakovų UAB „Launeva“ bei T. M., 2020 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią iš 2019 m. gruodžio 19 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kylančios visos nuomininko teises ir pareigas nuo 2019 m. gruodžio 19 d. Nuomos sutarties sudarymo momento yra perkeltos uždarajai akcinei bendrovei „Launeva“. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ 2021 m. spalio 25 d. rašto Nr. SR-21/268 5 punkto matyti, kad ieškovė atsakovo skolos didžiausią dalį sieja su prievolėmis elektros energijos operatoriui. Tačiau prievolės elektros energijos operatoriui kyla iš teisinių santykių, siejančių elektros energijos operatorių ir elektros energijos vartotoją. Su bendro naudojimo objektų administravimu tai neturi nieko bendro. Minėta, kad į negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamos elektros energijos vartotoju T. M. nebuvo. Elektros energiją vartojo ir už ją mokėjo nuomininkai. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ 2021 m. spalio 25 d. rašto Nr. SR-21/268 7 punkto galima suprasti, kad ieškovė neva tai nieko nežino apie tai, kad elektros energijos vartotojas yra ne patalpų savininkas T. M., o patalpų nuomininkas uždaroji akcinė bendrovė „Bajoras“ ir vėliau iš uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ nuomininko teises perėmusi uždaroji akcinė bendrovė „Launeva“. Tačiau ši ieškovo nurodyta informacija yra neatitinkanti tikrovės. Kad ieškovė žinojo apie tai, jog mokėjimo prievolės, kylančios iš elektros energijos vartojimo, tenka uždarajai akcinei bendrovei „Bajoras“ patvirtina ieškovo pateikta 2020 m. kovo 31 d. sąskaita, bei mokėjimo nurodymai, kuriais uždaroji akcinė bendrovė „Bajoras“ lėšas pervesdavo ieškovei. Iš to, kas paminėta, daryta prielaidą, kad ieškovė jau yra gavusi apmokėjimą iš uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“, ir pasinaudodamas aplinkybėmis siekia už tą patį dalyką dar kartą gauti apmokėjimą iš atsakovo. Minėta, kad ieškovė ginčą kildina iš turto administravimo santykių, o save pozicionuoja kaip bendro naudojimo objektų administratorių. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau – Nuostatai), reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais (2 punktas). Nuostatų 14 punktas numato, kad informaciją apie savo veiklą administratorius skelbia ir teikia patalpų savininkams šiais būdais: <...> „14.4. patalpų savininkams į pašto dėžutes arba jų pageidavimu paštu ar elektroniniu paštu pateikia: objektų aprašo, ilgalaikio plano, ūkinio plano, metinės veiklos ataskaitos kopijas, sąskaitas faktūras, mėnesinius mokėjimų pranešimus, informaciją apie patalpų savininkų susirinkimų šaukimą, organizuojant balsavimą raštu – patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, patalpų savininkų priimtus sprendimus, kitą informaciją savo nuožiūra“. Akivaizdu, kad jeigu UAB „Servico“, būdama paskirta daugiabučio namo administratoriumi, būtų paisiusi Nuostatų 14.4 punktų reikalavimų ir atsakovui kaip patalpų savininkui būtų pranešusi šiame punkte nurodytą informaciją apie savo veiklą bei Nuostatų 14.4 punkte nustatytu būdu būtų pateikusi sąskaitas faktūras ir mėnesinius mokėjimų pranešimus, tai 5850,26 eurų įsiskolinimas nebūtų susidaręs. UAB „Servico“, būdamas ūkine komercine veikla besiverčiantis subjektas ir verslininkas, nepateikdamas atsakovui kaip vartotojai duomenų, prisiėmė tokios informacijos nepateikimo padarinius. Pagal CK 6.64 straipsnį kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodyti, kad atsakovui adresuotoje sąskaitoje nurodytos išlaidos yra būtinos privalomiesiems statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimams užtikrinti, turi šalis, siekianti prisiteisti dėl to patirtų išlaidų atlyginimą. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Prie ieškinio pridėtoje 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje Nr. S2163207 nurodytos ieškovo išlaidos yra apskritai nesusijusios su bendro naudojimo objektų administravimo veikla. Teritorijos priežiūros ieškovė niekada nevykdė. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. SKIP-24 2.1 punktą patalpų savininkai turi priimti ieškovo suteiktas paslaugas. Tačiau ieškovė nepateikė jokių priėmimo aktų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje Nr. S2163207 nurodytas paslaugas suteikė. Esant tokioms aplinkybėms ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, daryta išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Tuo pačiu Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8040-1146/2021 yra naikintinas ir priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo ieškinys turėtų būti atmestas.

Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Prieštaravimuose atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad jis yra teisėtas Pastato administratorius, nepateikė 2017 m. rugsėjo 18 d. jungtinės veiklos sutarties ir nėra jokio pagrindo spręsti, kad jungtinėje veikloje dalyvavo bent daugiau kaip pusė daugiabučio namo patalpų savininkų ir kad J. Č. turėjo įgaliojimus veikti visų patalpų savininkų vardu. Ieškovė teikia į bylą šią sutartį, iš kurios matyti, kad didžioji dalis (daugiau kaip pusė) patalpų savininkų sudarė sutartį ir suteikė įgaliojimus J. Č. sudaryti administravimo paslaugų sutartį su ieškove. Taip pat, atsakovas nurodo, kad „net jei ieškovė ir būtų teisėtai patalpų savininkų pasirinktas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, tai turto administravimo veiklą jis galėtų vykdyti tik po to, kai administratoriumi būtų paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu". Pabrėžta, kad šis atsakovo argumentas prieštarauja CK 4.84 straipsniui, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad tik tuo atveju, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, tuomet gyventojai priima sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir tuomet, administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Šiuo atveju, gyventojai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį ir per įgaliotinį sudarę sutartį su administratoriumi. CK 1.75 straipsnio 1 dalis numato, kad Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. CK 4.254 straipsnyje nėra nurodyta imperatyvi pareiga įregistruoti pastato administravimo sutarties. Pabrėžta, kad nors atsakovas jungtinės veiklos sutarties nepasirašė, bet ji jam yra galiojanti, nes bendraturčiai sprendimus priima bendraturčių daugumos pagrindu (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnis, CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.85 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Šių bendraturčių pareigų, kaip pirmiau nurodyta, nagrinėjamu atveju neeliminuoja nei daugiabučiame name įsteigta bendrija, nei namo techninę priežiūrą pagal sutartį vykdantis administratorius. Dėl šios priežasties kaip daugiabučio namo bendraturtis, kartu su visais kitais namo bendraturčiais nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą, šiuo atveju namo inžinerinius (nuotekų) tinklus. Pabrėžta, kad atsakovas, būdamas Pastate esančios Patalpos savininku ir bendrasavininku privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų - bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Nesutikta ir su atsakovo argumentacija, kad ieškovė administravimo paslaugas teikia tik patalpoms, o kitoms patalpoms, neteikia. Pabrėžta, kad administratorius teikia administravimo paslaugas ne konkretiems Pastato savininkams, o bendrojo naudojimo patalpoms, administruoja pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitokią įrangą, teritoriją, o tai reiškia, kad visi bendraturčiai privalo prisidėti prie bendrų patalpų išlaikymo, o ne tik konkrečios patalpos. Atsakovo nurodyta argumentacija, kad ieškovė nėra paskirtas savivaldybės, dėl to, nėra teisėtas administratorius, prieštarauja teisiniam reguliavimui. Taip pat, nesutikta, kad administravimo sutarties neišviešinimas registre, atleidžia atsakovą nuo jos vykdymo. Atsakovas teigia, kad jis buvo sudaręs Patalpos nuomos, panaudos sutartis su UAB „Bajoras", vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21960-964/2020 patvirtino ieškovo BUAB „Bajoras", atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Simpatija" įgalioto asmens J. U., ir atsakovų UAB „Launeva", ir T. M. 2020 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią iš 2019 m. gruodžio 19 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kylančios visos nuomininko teises ir pareigas nuo 2019 m. gruodžio 19 d. Nuomos sutarties sudarymo momento yra perkeltos uždarajai akcinei bendrovei „Launeva". Pabrėžta, kad nuomos ar panaudos sutartis turi sutarties uždarumo principą, o tai reiškia, kad ji saisto tik ją sudariusias šalis, o ne trečiuosius asmenis. Paminėta, kad iš tiesų ieškovė yra gavęs mokėjimus iš UAB „Bajoras" už sąskaitas-faktūras, tačiau ieškovei niekada nebuvo pateikta nei Patalpos nuomos, nei panaudos, nei kita sutartis. UAB „Bajoras" nustojus mokėti už administravimo paslaugas ir susidarius įsiskolinimui, susidariusią už administravimo paslaugas apmokėti Ieškovė teisėtai pareikalavo iš Patalpos savininko. Vienas sutarčių teisės principų - sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos - sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Kaip panašiose savo aplinkybės bylose dėl elektros energijos tiekimo (šiuo atveju teikiamos administravimo paslaugos) yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo- pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Pabrėžta, kad atsakovo minima Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-21960-964/2020 nėra pagrindas atsakovui neatsiskaityti su ieškove, nes būtent atsakovas yra patalpos savininkas, su atsakovu kaip su bendraturčiu yra sudaryta Pastato administravimo sutartis, minimoje byloje ieškovė nedalyvavo, apie jokį teisių ir pareigų perleidimą nebuvo ir nėra informuota. Ieškovė neturi net informacijos, ar nutartis yra įsiteisėjusi. Atsakovas nurodo, kad prie ieškinio pridėtoje 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje Nr. S2163207 nurodytos ieškovo išlaidos yra apskritai nesusijusios su bendro naudojimo objektų administravimo veikla. Su atsakovo argumentais nesutiktina. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DGSBĮ) 2 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. To paties straipsnio 15 dalis numato, kad Pastato bendrojo naudojimo objektai: bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys - pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; vietiniai inžineriniai tinklai - kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; bendrojo naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Ieškovė paaiškino, kad elektros tiekimo sąskaitas-faktūras Ieškovė perskirsto Pastato Patalpų savininkams iš Pastato vystytojo UAB „Tvirtos investicijos“ gautas sąskaitas, kadangi UAB „Tvirtos investicijos“ priklauso elektros pastotė per kurią yra perskirstoma elektra Pastatui (Pastatas yra prijungtas prie pastotės). UAB „Tvirtos investicijos“ turi tiesioginę sutartį su elektros tiekėju ir nei vienas Pastato patalpų savininkas negali ir neturi galimybės sudaryti tiesioginės sutarties su elektros tiekėju. Atsakovas neprivalėtų mokėti už administravimo paslaugas tik tuo atveju, jeigu jos nebūtų susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad Atsakovas nurodo, kad administravimo sutartis, kurios pagrindu Ieškovė teikia administravimo paslaugas, yra suklastota, tačiau pabrėžtina, kad minima sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Paminėta ir tai, kad sutartis buvo sudaryta dar 2017 m., eilę metų Pastato bendrasavininkai apmoka sąskaitas-faktūras Ieškovei ir nekėlė klausimo dėl teikiamų paslaugų kokybės, būtinumo, sutarties galiojimo ir pan. Paminėta, kad ir pačiam atsakovui buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad pastatas turi administratorių, kad yra teikiamos paslaugos bendro naudojimo objektams, o taip pat, kad Pastatas yra pajungtas prie elektrinės ir elektros energiją tiekia ne valstybinis, o privatus tiekėjas. Tačiau Atsakovas niekada nekėlė klausimo dėl Sutarties teisėtumo ar dėl teikiamų paslaugų kokybės, sąskaitos-faktūrų teisingumo. Ieškovė nurodo, kad teritorijos priežiūrą vykdo ne samdoma įmonė, o patys Ieškovo darbuotojai, pagal teritorijos planą, atsakingas asmuo - skyriaus vadovė D. J.. Teritorijoje atliekami minimalūs teritorijos tvarkymo darbai - žiemą yra nuvalomas sniegas, pabarstomi takai, kitų metų laikais sutvarkomi šaligatviai, surenkamos šiukšlės. Paminėtina, kad administratoriaus pareiga prižiūrėti bendro naudojimo žemės sklypą yra numatyta ir įstatyme: Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DGSBĮ) 2 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. To paties straipsnio 15 dalis numato, kad Pastato bendrojo naudojimo objektai: bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys - pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; vietiniai inžineriniai tinklai - kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; bendrojo naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Elektra bendram naudojimui apskaičiuojama taip: elektros pastotėje yra įvadinis pastato elektros skaitiklis, kiekvienas butas (patalpa) turi savo atskirus poskaitiklius, kurių rodmenys minusuojami iš įvadinio elektros skaitiklio, o skirtumas tenka bendrojo naudojimo reikmėms, kurių išlaidos skirstomos pagal butų (patalpų) naudingą plotą. Pavyzdžiui, pagal įvadinį Pastato skaitiklį 2022 vasario mėnesį pastato elektros suvartojimas buvo 16916 kWh, pagal nurašytus kiekvieno buto ir patalpos poskaitiklį, suvartojimas 14671 kWh. Tai susidaręs skirtumas 2245 kWh skirstomas visiems patalpų ir butų savininkams pagal turimą plotą kaip bendro naudojimo elektra. Elektra konkrečiai patalpai apskaičiuojama pagal atskirą elektros apskaitos prietaisą - poskaitiklį, kiekviena patalpa ar butas turi atskirą poskaitiklį, kurie yra laiptinėse. Paminėta, kad atsakovas neginčija, kad patalpa priklauso jam, kad patalpa yra pritaikyta kavinės veiklai, kad patalpa buvo/yra nuomojama ir, kad elektra Patalpai buvo teikiama ir naudojama. Elektros sunaudojimą fiksavo apskaitos prietaisas, kuris yra Patalpoje. Tad iš esmės nesuprantama atsakovo pozicija dėl sąskaitų-faktūrų neapmokėjimo. Ieškovė kartu teikia elektros remonto darbus patvirtinančius aktus ir paaiškina, kad papildomi darbai buvo paskirstyti visiems butų ir kitų patalpų savininkams pagal turimą plotą. Taip pat, Ieškovė paaiškina, kad pagal sudarytą Pastato administravimo sutartį, nėra numatyta nuolatinė Pastato priežiūra, techninė priežiūra yra apmokama pagal faktines išlaidas. Dėl ko, sąskaitose-faktūrose nėra nurodytos kitos būdingos administravimo paslaugos, išskyrus, faktiškai atliktas/suteiktas paslaugas.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Servico“ atstovė advokatė G. K. paaiškino, kad ieškovė yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. Taip pat perskirsto elektros išlaidas patalpų savininkams. Elektrinės pastotė priklauso UAB „Tvirtos investicijos“, kuri teikia sąskaitą už elektros energiją, kuri išskirstoma. Sąskaitas dalinai apmokėjo UAB „Bajoras“, tačiau ieškovė neturėjo jokių sutarčių nei su UAB „Bajoras“, nei su kitais nuomininkais. Kadangi sąskaitos buvo apmokamos, todėl klausimų nebuvo, tačiau kai sąskaitos jau nebuvo apmokamos, buvo kreiptasi į patalpų savininką. Administravimo paslaugų teikimo sutartis pasirašyta 2017 metais, kiti savininkai sąskaitas apmoka, jokių prieštaravimų nėra. Kiekvienas asmuo turėdamas patalpas bendrame pastate turi suvokti, kad yra išlaidos bendroms reikmėms, už ką proporcingai turi prisidėti. Jei patys gyventojai nepasiskiria administratoriaus, jį paskiria savivaldybė. Atsakovas turi patalpas, todėl jam turėjo būti žinoma, kad kažkas administruoja dėl ko patiriamos sąnaudos ir jis privalo proporcingai prie jų prisidėti. Atsakovas nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie administravimą, nes patalpas sutarčių pagrindu buvo perdavęs tretiesiems asmenim, tačiau ieškovei jokie duomenys nebuvo pateikti, jis sutarčių su trečiaisiais asmenimis nesudarė. Dėl sutarčių uždarumo principo ieškovė negali žinoti kaip patalpų savininkas su nuomotoju aptarę kas sumoka už administravimo paslaugas. Atsakovas šioje byloje pateikė sutartis, tačiau net ir jose nėra aptariama kas sumoka administravimo paslaugas. Todėl visus administravimo mokesčius turi mokėti patalpų savininkas. Jei nėra sudarytos tiesioginės sutarties su nuomotoju, tik patalpos savininkas privalo apmokėti už suteiktas paslaugas. Šioje byloje tinkamas atsakovas yra patalpų savininkas. Aplinkybė, kad administravimų paslaugų sutartis nebuvo įregistruota Registrų centre nešalina atsakovo atsakomybės, prievolę registruoti sutartį turėjo patys gyventojai. Konkrečios patalpos elektros skaitiklis yra laiptinėje ir pats savininkas gali sekti duomenis. Kas naudoja elektros energija gali pasakyti tik patalpos savininkas. Jei kitas trečiasis asmuo perėmė iš UAB „Bajoras“ teises ir pareigas, tai atsakovas galės kreiptis į jį. Ieškovė dalyje dėl elektros energijos atlieka tik perskirstytojo vaidmenį. UAB „Bajoras“ ilgai nemokėdavo sąskaitų ir iš karto sumokėdavo didelę pinigų sumą. Ieškovė laukė ir tikėjosi, kad bus sumokėta, nes tokia buvo nusistovėjusi praktika. Šiuo metu ieškovė negali pasakyti kodėl sąskaitos buvo rašomos UAB „Bajoras“, gal pati įmonė kreipėsi, kad jai rašyti sąskaitas, gal atsakovas. Faktas, kad įmonė apmokėdavo sąskaitas. Ieškovė nežinojo galbūt UAB „Bajoras“ buvo skolingas atsakovui ir tokiu būdu už jį mokėjo. Ieškovei buvo nesvarbu kas sumoka, svarbu, kad apmokama. UAB „Tvirtos investicijos“ sudaręs sutartį su elektros tiekėju ir pateikia sąskaitą ieškovei, kuris atlieka perskirstymo funkciją. Jei nėra sudarytų tiesioginių sutarčių su elektros ar vandens tiekėju, ją sudaro administratorius ir perskirsto. Pvz.: bendrai katilinei elektros energijai sutartį sudaro administratorius ir perskirsto. Ieškovei kilo pareiga prižiūrėti bendro naudojimo žemės sklypą, kuris priklauso gyventojams ir buvo atliekami minimalus tvarkymo darbai. Dėl suteiktų paslaugų perdavimo aktų – kiekvieno darbo gyventojai nepriima, jei yra pagal įstatymą privalomasis, tai jis ir atliekamas. Jei darbas nėra privalomasis, tada šaukiamas gyventojų susirinkimas ir jie sprendžia atlikti darbą ar ne. Elektros darbai buvo įrašyti į sąskaitas, ir taip gyventojai buvo supažindinti. Būtų neįmanoma administruoti, jei kiekvieną privalomą darbą kiekvienas gyventojas turėtų priimti (pvz. vienas gyventojas prieštarauti lemputės pakeitimui). Jei gyventojams kyla klausimų, jiems yra pateikiami visi duomenys. Sutartį rengė ieškovė, tai standartinė sutartis. Kur ieškovė nesamdo trečiųjų asmenų, kur atliekami minimalūs teritorijos tvarkymo darbai, yra skyrius kuris atsakingas yra už teritorijos priežiūros palaikymą. Atsakovui informacija apie visus mokėjimus už visą laikotarpį yra prieinama. Tikslus skolos susidarymo laikotarpis yra 2018 m. gruodžio mėn. iki ieškinio padavimo dienos. Kai ieškovė perrašė sąskaitą atsakovui, tada ir įtraukė visas įsiskolinimo eilutes. Visoms patalpoms buvo įdiegtas elektros poskaitiklis (skaitiklis) ir papildomai dėl to kreiptis nereikėjo. Pastato rekonstravimo pabaigos metai yra 2019 metai. Elektra bendram naudojimui yra laiptinės, bendri objektai, kiemo apšvietimas. Ieškovo darbuotojas kiekvieną mėnesį nurašo elektros poskaitiklių parodymus. Sąskaitos už elektrą išskirstytos proporcingai turimoms patalpoms. Teritorijos priežiūrą, pateiktas priedas prie sutarties, kuriame yra detalizuojamos paslaugos ir tarifai. Yra detalizuoti teritorijos tvarkymo darbai, mokestis 80 Eur per mėn., kuris padalinamas proporcingai pagal patalpų kvadratūrą. Darbuotojai turi planą kur turi tvarkytis, teritorija aplink daugiabutį namą. Atsakovas viena vertus pats reikalauja iš administratoriaus teritorijų tvarkymo, reiškia pretenzijas dėl netinkamo jo tvarkymo, bet nesutinka už tokią paslaugą mokėti. Sąskaitos dėl duomenų apsaugos nebuvo siunčiamos el. paštu, buvo talpinamos ieškovo sistemoje. Prisijungimo duomenis turėjo kiekvienas patalpų savininkas. Šiuo metu yra vadovai ieškovo pasikeitę, todėl toks įsiskolinimas jau nesusidaro, kreipiamasi anksčiau. Skolos laikotarpis pakankamai buvo ilgas, bet tokia situacija susidarė, nes UAB „Bajoras“ mokėjo už ilgesnį laikotarpį. Pagal tokią praktiką buvo tikėtasi, kad įmonę sumokės už viską laikotarpį. Sąskaitos buvo rašomos kaip nuomininkui. Administratorius neturėjo informacijos kas buvo sudaryta. Neapmokėjus sąskaitų buvo sąskaitos išsiųstos savininkui, kuris ir atsako už suteiktas paslaugas. Pastato administravimas skiriamas arba bendriją įsteigus, arba sudarius jungtines veiklos sutartį, arba skyrus savivaldybei. Šiuo atveju balsų daugumas sudaryta jungtinės veiklos sutartis, sudaryta sutartis su ieškove. Pats atsakovas pripažįsta ir sutinka apmokėti sąskaitas gautas nuo liepos mėn. Sutinka, kad paslaugos buvo suteiktos. Pagrindinis klausimas kas turi apmokėti įsiskolinimą. Ieškovo vertinimu atsakingas savininkas. Pateikti ieškovo paskaičiavimai nebuvo ginčijami, neteikti atsakovo asmeniniai perskaičiavimai. Neišviešintas administravimas sutarties nedaro negaliojančia. Sutartis yra įkelta ir savitarnoje. Bendrasavininkai sprendžia balsų dauguma, tokiu būdu sutartis ir buvo sudaryta. Pats atsakovas pripažino, kad dalį sąskaitų sutinka sumokėti, tokiu būdu pripažino administravimo faktą. Jei kiekvieną paslaugą turėtų priimti gyventojas, tokiu būdu administravimas taptų neįmanomas. Gyventojai gali pareikšti pretenzijas. Atsakovas pripažino, kad elektra tiekiama, ją naudoja šildydamas patalpas. Administravimo paslaugos teikiamos ne konkrečioms patalpoms, o bendriems objektams. Sutartyje numatytas teritorijos tvarkymas, netvarkant teritorijos būtų pažeista sutartis. Teritorijos tvarkymo paslauga buvo teikta. Ieškovė nėra elektros energijos tiekėjas, jis teikė perskirstymo paslaugas. Sąskaitos buvo siunčiamos ir į pašto dėžutes, tai kad pats atsakovas visiškai nesidomėjo ar sumokama visi mokesčiai, nedaro ieškovo kaltu. Atsakovas dalyvavo procese, tad jam buvo žinoma, kad UAB „Bajoras“ yra subankrutavęs. Sutartis nėra nuginčyta, priešieškinis nebuvo pateiktas.

Teismo posėdžio metu atsakovas T. M. nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Su ieškovo išlaidų paskaičiavimu nesutinka. Patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso jam (pusė patalpos). Tai buvo šeimos patalpos. Buvo kavinė ir konditerijos cechas. 2016 metais buvo sudaryta patalpų panaudos sutartis su UAB „Bajoras“. Panaudos sutartyje buvo nurodyta kas už viską mokės. Turėjo mokėti UAB „Bajoras“, nepamena, kuris sutarties punktas tai numatė. UAB „Bajoras“ buvo viską įsipareigojęs apmokėti. UAB „Bajoras“ įsirengė administracines patalpas. Kai jis sudarė panaudos sutartį nebuvo kam mokėti, UAB „Bajoras“ reikalas buvo pasidaryti, kad jis galėtų būti tose patalpose, jis nesidomėjo iš kur UAB „Bajoras“ gavo elektros energiją, ar jis ją pasiėmė ir už ją mokėjo. Jam nereikėjo kontroliuoti iš kur UAB „Bajoras“ ėmė energiją, nes jis nežinojo iš kur ji ją gauna (1.40.00.-1.41.30). Įmonė negalėjo būti be elektros. Jis pats yra statybininkas – inžinierius. Jam nebuvo įdomu kaip įmonė susimoka už elektrą, vandenį, ar atliekų tvarkymą (1.42.30). Tik gavus UAB „Servico“ pretenziją, jis sužinojo, kad yra tokia įmonė, teikiamos paslaugos, kad yra patalpoms sumontuotas elektros apskaitos skaitiklis. Jis nesupranta kaip be jo žinios jis buvo pastatytas, ar jis yra sertifikuotas, ar prie jo nėra jokių prisijungimų. UAB „Servico“ atsirado jam nežinant. 2019 metais buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Tada jis tapo vandens ir atliekų tvarkymo abonentu. Jam iš pradžių buvo pasakyta, kad UAB „Bajoras“ moka už elektrą per J., vėliau nurodė, kad ateis Ignitis. Jis neprieina prie bendrų lofto patalpų. Servico jo neieškojo, jis nebuvo kviečiamas į susirinkimą. Pasidarė loftus, jie ir nusprendė. 2019 metais ir vėliau, už vandenį ir atliekų tvarkymą viskas tvarkoje buvo, visos kitos administracinės patalpos jam nebuvo žinomos. Ir po 2019 metų jis nežinojo ir kur UAB „Bajoras“ gauna elektros energiją ir jis nesidomėjo. Kelis mėnesius nesumokėjus, elektros energija turėjo būti atjungta. Kur jis ne pats abonentas, jis negalėjo kontroliuoti. Jam UAB „Bajoras“ sakė, kad elektrą gauną iš kitų asmenų. Sakė UAB „Bajoras“ kad pastotė nėra pastatyta, todėl negali pasirinkti elektros tiekėjo. Šiuo metu patalpomis niekas nesinaudoja. UAB „Launeva“ iki 2021 m. vasaros naudojosi patalpomis. Jis į patalpas įėjo nugręžęs spynos širdelę. Į UAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ nesikreipė dėl įsiskolinimų. K. jam liko daug skolingas ir dingo nežinoma kryptimi. Į nemokumo administratorių kreipėsi, išreiškė pretenziją dėl įsiskolinimo už nuomą. Administratorius „Simpatija“ padavė jį ir UAB „Launeva“ į teismą, vėliau buvo sudaryta taikos sutartis ir UAB „Launeva“ perėmė visas prievoles. Buvo siekiama nuomos sutartį pripažinti negaliojančia. Dėl įsiskolinimo ieškovei jis į UAB „Bajoras“ administratorių nesikreipė, nes ji yra nemoki. Kur yra UAB „Launeva“ nėra žinoma. UAB „Bajoras“ bankrotas pripažintas yra tyčiniu, nuo to momento akcininkas ir direktorius, kuris yra ir UAB „Launeva“ akcininkas ir direktorius yra pasislėpęs. Po to, kai perėmė patalpas iš UAB „Launeva“ jis nemoka ieškovei, nes nežino kiek turi mokėti. Kai prasidėjo teisme byla, jis laukia kol ji pasibaigs. Nuo 2005 metų gyvena bute. Jis moka už administravimo paslaugas. Už bendrą elektros energiją moka bendrijai. Moka už bendrą apšvietimą, bet nėra tokių svyravimų, jis nesupranta, kaip galima išnaudoti tiek elektros energijos, tai yra elektros vagystė. Jokių skolų neturi. Jis nežino kur vykti, siekiant pakalbėti su ieškove. Jam reikia, kad jis būtų daugiabučiame name, kuri administruoja. Vieną kartą buvo nuvykęs, rado tik buhalterę. Jis tapo jų klientu, jie turi ieškoti jo kontaktų. Jam kilo neaiškumų, todėl kreipėsi raštiškai. Jo patalpos neprieina prie bendrų patalpų. Iš laiptinės ir koridorių negali daug susidaryti. Apskaičiavimo metodikos gali būt skirtingos, nebūtinai pagal turimų patalpų plotą. Turėjo savivaldybė siūlyti administratorių (duomenys neskelbtini) g. Kad kažkas yra jis sužinojo 2019 metais, kad administruojama. Jam pasakė kaimynas, pavardės nepamena. Jis turėjo negyvenamąsias patalpas. Ji sakė, kad pagal jį atsiranda administratorius ir pagal jį administruos loftus. Jis nesiekė patikrinti tos informacijos, jis nespėjo, nes jis ten negyva, nebūna kiekvieną dieną. Jis šventai tikėjo, kad jei yra administratorius, jis jį susiras. Jis tiksliai nežinojo koks tas administratorius ir jam nerūpėjo, nemanė, kad jis administruos jo nesusiradęs (2.13-2.16). Nežino ar tiekė elektros energiją bendroms patalpoms, nesutinka, kad aplinką tvarkė, dėl elektros jo patalpoms, jam nebuvo pateikta skaitiklio sertifikatas, plombavimo aktai ir kt. Jis nežinojo kur yra skaitiklis. Skaitiklį jis susirado lapkričio mėn. Elektros energijos vartojimas vyko, gruodį – vasarį katilas dirbo. Jis nesiekė išsiaiškinti kam turi mokėti už elektros energiją, nes vyksta teismai. Jis neturi prieigos prie bendrų patalpų. Jis į savo patalpas turi tris įėjimus. Jis su UAB „Launeva“ sutarties nenutraukė, nes nėra su kuo susisiekti. Vandens skaitiklis atsidaro apie 2018 metais. Jis nuo tada moka už vandenį. Sutartį dėl atliekų tvarkymo sudarė 2019 metais. Nemokėta nuo to laiko už atliekų tvarkymą. UAB „Bajoras“ patalpas šildėsi oras-oras sistema. Patalpose yra katilas. Katilo maitinimo šaltinis elektros energija. Jam buvo žinoma, kad UAB „Bajoras“ patalpas šildys tokia šildymo sistema, su juo derino. Nesinaudoja šilumos punktu. UAB „Launeva“ perėmė visas teises ir pareigas iš UAB „Bajoro“, jam UAB „Bajoras“ liko skolingas nuomos mokestį nesumokėjęs. Sutarties panaudos sąlygas derino su UAB „Bajoras“ direktoriumi. UAB „Bajoras“ suremontavo patalpų vidų – perdažė sienas, lubas ir grindis sutvarkė. Panaudos sutarties metu nuvykdavo kas du ar trys mėnesiai, matydavo, kad patalpose kuriasi. UAB „Bajoras“ įsirengė administracines patalpas. Matė, kad UAB „Bajoras“ patalpose yra elektra, todėl manė, kad apmoka. Sutinka apmokėti ieškovo sąskaitas nuo 2021 m rugpjūčio mėn. Jis turi turėti skirtumą, kad žinotų kiek elektros energijos bendroms patalpoms. Nesutinka už kitą laiką sumokėti, nes be jo žinios viskas buvo. Ieškovė savo rizika teikė paslaugas ne savininkui. Skaitiklio rodmenų dar netikrino. Už sąskaitas turi mokėti arba UAB „Bajoras, arba UAB „Launeva“. Jis nesikreipė į ieškovą dėl duomenų pateikimo, svetainėje nesijungė. Patalpas šildo oras – oras sistema. Vasario mėnesį dar šildė. Už vasario mėn. elektros energiją neatsiskaitė, nes vyksta teismas nežino kiek reikia atsiskaityti. Į ieškovą nesikreipė, nes nežino kaip į jį kreiptis.

Teismo posėdžio metu atsakovo T. M. atstovas advokato padėjėjas V. R. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ginčas kilęs iš turto administravimo santykių. Ieškovė negali būti laikomas tinkamai paskirtu daugiabučio namo administratoriumi, nes jungtinės veiklos sutartį sudarė mažiau nei pusė patalpų savininkų. Taip pat nekilnojamojo turto administravimo faktas nėra registruotas viešame registre. Atsakovas nėra dalyvis nei jungtinės veiklos, nei administravimo sutarties. Ieškinys negali būti tenkinamas, nes ieškovė neturi reikalavimo teisės. Ieškovė savo teises kildina iš administravimo sutarties. Pagal sutartį patalpos turėjo būti perduotos. Nors sutartis ir buvo sudaryta, bet jos vykdymas net nebuvo pradėtas. Sutartį rengė ieškovė, todėl jo nenaudai aiškintinos sutarties nuostatos. Sutartyje pateiktos patalpų ir kitų patalpų sąvokos. Sutartyje kalba apie 43 butus ir 8 negyvenamąsias patalpas. Daroma takoskyra tarp gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų. Pagal sutartį įsipareigojimus prisiėmė patalpų arba gyvenamųjų patalpų savininkai. Komercinių patalpų savininkai neprisiėmė įsipareigojimų, todėl ieškovė neturi ir šioje dalyje reikalavimo teisės. Dėl teritorijos tvarkymo darbų. Pagal sutartį ieškovė teikia paslaugas, o paslaugos gavėjai turi jas priimti ir apmokėti. Byloje nėra duomenų iš kurių būtų aišku, kad paslauga buvo priimta ir dėl ko turi būti apmokama. Teritorijos tvarkymo paslaugos nebuvo suteiktos. Dėl teritorijos tvarkymo darbų nebuvo galima susitarti, nes byloje nėra jokių duomenų, kad teritorija yra priskirta daugiabučiui namui. Ieškovė nesugebėjo atsakyti kam teritorija priklauso nuosavybės teise. Todėl ieškovė neturėjo pareigos tvarkyti teritorijos ir imti už tai atlyginimą. Dėl elektros energijos atsakovui priklausančioms patalpoms. Tai nėra turto administratoriaus reikalas. Ieškovė mėgina įsiterpti į santykius, kurie atsiradę tarp vartotojo ir elektros tiekėjo. Ginčas galėtų būti su atsakovu ir elektros energijos tiekėju. Atsakovas negali prisiimti tų paslaugų, kurios neaptartos administravimo sutartimi. Ieškovė siekia prisiskirti sau tam tikras veiklas ir reikalauja papildomo apmokėjimo už jas. Tokia praktika kurią taikė ieškovė teikiant informacija savininkas neatitiko sutarties ir teisinio reglamentavimo. Iki liepos mėn. atsakovui nėra teikiama jokia informacija apie įsiskolinimą. Jei atsakovas būtų laiku informuotas apie įsiskolinimą, jis būtų šiuos klausimus išsiaiškinęs su UAB „Bajoras“. Atsakovas negalėjo laiku imtis priemonių, kad UAB „Bajoras“ susimokėtų už visas paslaugas. Sąskaitos buvo teikiamos nuomininkui, nors turėjo teikti savininkui. Atsakovas laikomas pažeidusiu informavimo prievolę. Ieškinys nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Iš viso patalpų yra 51, o sutartį pasirašė 25 patalpos, t. y. mažiau nei pusė. Pats ieškovė parengė sutartį, pagal kurias paslaugas apmokam gyvenamųjų patalpų savininkai. Atstovė pakeitė poziciją dėl sąskaitų teikimo.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens BUAB „Bajoras“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Simpatija“ atstovas advokatas K. U. paaiškino, kad 2019 m. UAB „Bajoras“ iškelta bankroto byla. UAB „Bajoras“ su M. buvo sudaręs panaudos sutartį. Kurios terminas iki 2019 metų. Vėliau pasirašyta nuomos sutartis. Pagal šią sutartį įsipareigojo apmokėti komunalines paslaugas. Vėliau pagal taikos sutartį visos teisės ir pareigas perėjo UAB „Launeva“. Šios įmonės yra susiję, tas pats direktorius. Jokių teisinių santykių trečiasis asmuo neturėjo, turėjo UAB „Launeva“. Buvęs direktorius neperdavė buhalterinių dokumentų. Pačioje sutartyje nėra aptarta ar įmonė turėjo mokėti už administravimo paslaugas. UAB „Bajoras“ patalpas įrengė, todėl gal buvo sutaryta, kad dėl to patalpomis naudosis nemokamai. Pripažįsta, kad UAB „Bajoras“ ieškovei mokėjo už paslaugas. UAB „Bajoras“ nebuvo informuotas apie jungtinės veiklos sutartį. Jei sutartis su ieškove būtų sudarytos su UAB „Bajoru“, tai būtų pagrindas įmonės atsakomybei, šiuo metu nėra pagrindo tokioms išvadoms. UAB „Bajoras“ įrengė patalpas, jas žymiai pagerino, tad gal buvo susitarta dėl mokėjimo atlikimo. Negali pasakyti dėl ko buvo kreiptasi į teismą siekiant nuginčyti panaudos sutartį. Visos teisės ir pareigos UAB „Launeva“ perėjo pagal nuomos sutartį. Nemano, kad pareiga apmokėti administravimo išlaidas numatė įstatymai. Panaudos sutartyje neaptarta kas apmoka ir neapmoka. Nežinoma, kada UAB „Bajoras“ padidino elektros galią į patalpas. UAB „Bajoras“ nebuvo sudaręs jokių sutarčių su ieškove. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nesikreipė į UAB „Bajoras“ dėl neapmokėtų sąskaitų, neįstojo į bankroto bylą. Prašo priimti sprendimą savo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. parodė, kad dirba UAB „Servico“, pastatų administravimo vadybininku. Įmonėje dirba pusantrų metų. Išsilavinimas vidurinis. Kvalifikacijos nėra įgijęs dėl pastatų administravimo. Ieškovė teikia atsakovui elektros tiekimo, teritorijos priežiūros, bendrojo naudojimo elektros energijos tiekimą. Elektra bendram naudojimui yra skaičiuojama pagal įvadinį namo skaitiklį, atskaičiavus kiekvienos patalpos suvartotą elektros energiją pagal patalpos skaitiklį, t. y. viskas ką nesunaudojo butai ir patalpos, suvartojo kiti prietaisai. Bendras apšvietimas, šilumos punktas, kt. Yra praėjimo sistemos kontrolė, yra apšvietimas laiko teritorijos, laiptinės apšvietimas, šilumos punktas. Nėra atskirai apskaitos skaitiklio bendroms patalpom. Elektros energijos kiekis bendroms patalpoms skiriasi, tai įtakoja metų laikas, šildymo sezonas (siurbliai, kt.). Elektra patalpoms teikiama pagal skaitiklį. Atskirai sutartis dėl elektros tiekimo nėra sudaroma. UAB „Tvirtos investicijos“ per savo elektros pastotę tiekia elektros energiją. Elektros administravimo mokestis yra numatytas elektros tiekėjo paskirstymo mokestis, jį gauna UAB „Tvirtos investicijos“ iš elektros tiekėjo. Paskirstoma proporcingai suvartotam elektros energijos kiekiui. Pačio elektros tiekėjo paskirstymo mokestis, tai nepriklauso nuo ieškovo. Galios dedamoji yra nustatyta elektros tiekėjo mokestis, elektros rezervacijos mokestis, numatyta kiek elektros energijos turi būti tiekiama konkrečiai pastotei. Jei pritruktų, kad galėtų papildomai tiekti. Mėnesinis pastovus mokestis. Mokama pagal plotą. Sąskaitose nenurodomas einamasis galios mokestis dėl rašymo apsirikimo. Buvo atlikti apšvietimo remonto darbai. Pateikti byloje atliktų darbų aktai. Elektros remonto darbu atlieka įmonės darbuotojai. Šie aktai pateikiami gyventojam savitarnos svetainėje. Savitarnos sistema veikia nuo 2015 metų. Pasirašius sutartį ši sistema jau tikrai veikė. Sąskaitos siunčiamos dviem būdais, popierinės siunčiamos paštu, ir įkeliama į savitarnos svetainę. Abu šie būdai taikomi. Sąskaitos yra siunčiamos turto adresu. Sąskaitos yra siunčiamos per kurjerių įmonę. Sąskaitos buvo siunčiamos patalpų nuomininkui, patalpų adresu. Nuomininkas buvo UAB „Bajoras“. Teritorijos priežiūra yra paslauga pagal sutartį dėl bendros teritorijos prie namo tvarkymo – šlavimas, šiukšlių rinkimas, kt. Vykdoma kas savaitę ir pateikiamas mėnesinis mokestis. Mokestis fiksuotas. UAB „Servico“ paskirtas kiemsargis atlieka tvarkymo darbus. Jam priskirti objektai, ir lankosi pagal priskirtas valandas ir atlieka šiuos darbus. Šie darbai nėra priduodami gyventojams. Jei gyventojai teikia skundą, tada įmonė sprendžia. Kam priklauso žemės sklypas nežino. Tvarkomą teritoriją sudaro važiuojamoji dalis, parkavimo vietos ir šaligatvis. Ieškovė nėra sulaukusi atsakovo skundų dėl netinkamai atliktų teritorijos tvarkymo darbų. Atsakovas yra kreipęsis į ieškovą dėl susidariusių skolų. Kiekviena patalpa turi elektros apskaitos prietaisą. 2017 metais buvo atlikta pastato rekonstrukcija. Atsakovo patalpos buvo UAB „Bajoras“ įrengtos ir tada buvo įrengtas elektros skaitiklis. Viso pastato paskirtis gamybinė. Įmonė nėra gavusi skundų ar priekaištų dėl sutarties sudarymo. Ieškovė užsiima pastatų priežiūra, jie persiunčia sąskaitas iš kitų tiekėjų. Elektros teikimo energijos patalpos išskirstymas – priskirtinas prie kitų komunalinių paslaugų. Įrangą nebūtina perduoti kad būtų galima vykdyti administravimo paslaugas. Galbūt ta įranga atsiras vėliau. Aktas yra šabloninis dokumentas numatantis kai kuriems atvejams, kad surašyti tikslią įrangą, kuri įranga yra pastate. Nežino kaip šiuo atveju buvo priiminėjamas pastatas priežiūrai. Nežino kiek yra gyvenamųjų ir kiek yra negyvenamųjų patalpų. Sąskaitas pristatė į pašto dėžutę ir į savitarną. Jie nežino kas naudojasi pašto dėžute, tai bendros teikiamos sąskaitos patalpoms. Sąskaitoje nurodo sąskaitos gavėją. Jei patalpa išnuomota, tai nuomininką ir rašo. Pasirašius priežiūros sutartį pastato vystytojas UAB „Tvirtos investicijos“ pateikė sąrašą kam reikia siųsti sąskaitas. 2.1. punkte numatyta, nereikia priimti teritorijos priežiūros teikimo paslaugų. Savininkams pateikiama sąskaita ir jei jie nereiškia pretenzijų, jas apmoka, laikoma, kad jie paslaugas priėmė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad paslaugos jam nebuvo suteiktos. Konkrečiai patalpai nėra galimybė sudaryti sutarties, nes elektra tiekiama per vieną pastotę, kurį valdo privatus savininkas. Ieškovė apmoka bendrą elektros sąskaitą ir perskirsto, tai yra jų pareiga. Tokią pareiga kildina iš administravimo sutarties. Administruoja bendro naudojimo objektus. Jei savininkai individualiai šildosi elektra, jiems atskirai apmokama. Už teritorijos tvarkymą mokama fiksuotas mokestis, kuris išskirstomas proporcingai savininkų patalpų turimiems plotams. Jei ilgą laikotarpį nemokama už elektros energiją, perduodama skolų išieškojimai, elektros tiekimas nėra nutraukiamas. Sutartis su UAB „Bajoru“ nebuvo parašyta. Sąskaitos buvo išrašomos tik nuomininkui. Nežino ar UAB “Servico“ kreipėsi į UAB „Bajoras“, ar reiškė kreditorinius reikalavimus. UAB „Bajoras“ sąskaitas apmokėdavo už ilgesnį laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojo parodymų nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis ½ dalis negyvenamosios patalpos (konditerijos cecho ir kavinės – valgyklos), esančios (duomenys neskelbtini), (bendras plotas 364,42 kv. m.) priklauso T. M., 1994 m. lapkričio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6399, pagrindu. Išraše įregistruotas juridinis faktas – nuo 2019 m. gruodžio 19 d. sudaryta nuomos sutartis su UAB „Bajoras“, o nuo 2019 m. gruodžio 19 d. įrašas, kad sudaryta nuomos sutartis su UAB „Launeva“. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis pastatas – administracinis, esantis (duomenys neskelbtini), yra 2333,96 kv. m. bendrojo ploto. 2016 m. gegužės 11 d. tarp UAB „Bajoras“ ir T. M. sudaryta Panaudos sutartis, kuria T. M. įmonei suteikia teisę iki 2019 m. gruodžio 31 d. naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 18 d. sudaryta Patalpų (duomenys neskelbtini), Bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kuria 43 namo patalpų bendrasavininkai įgaliojo J. Č. sudaryti Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį. Sutarties tikslas – bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka priskirto žemės sklypo valdymas, naudojimas, priežiūra ir tvarkymas, nesiekiant pelno. Šia Jungtinės veiklos sutartimi pavesta įgaliotam asmeniui sudaryti sutartis su visomis namui paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis (namą administruojančia bendrove UAB „Servico“, elektros, vandens tiekėjais ir kt.); prižiūrėto ir kontroliuoti sutarčių vykdymą; patalpų savininkai turi pareigą apmokėti suteiktas paslaugas, susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, kt. Sutartį pasirašo 27 patalpų savininkai. 2017 m. spalio 11 d. tarp J. Č., veikiančio Jungtinės veiklos sutarties, pasirašytos 2017 m. rugsėjo 18 d. pagrindu, ir UAB „Servico“ sudaryta Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis Nr. SKP-24. Prie Sutarties esančiame Priede Nr. 1 yra pateikiamas Sutarties pagrindu teikiamų paslaugų detalizavimas ir tarifai. 2019 m. gruodžio 19 d. tarp T. M. ir UAB „Bajoras“ sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria UAB „Bajoras“ už užmokestį laikinai buvo perduotos valdyti ir naudotis patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21960-964/2020 patvirtinta BUAB „Bajoras, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ įgalioto asmens ir atsakovų UAB „Launeva“ ir T. M. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys pripažino negaliojančia tarp T. M. ir UAB „Bajoras“ 2019 m. gruodžio 19 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis subjekto dalyje bei nuo 2019 m. gruodžio 19 d. Nuomos sutarties sudarymo momento, perkelia visas nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš Nuomos sutarties, UAB „Launeva“. 2021 m. rugpjūčio 19 d. bei 2021 m. spalio 5 d. raštais T. M. kreipiasi į UAB „Servico“ dėl informacijos pateikimo. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų seka, kad laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. kovo 31 d. pardavėjas UAB „Tvirtos investicijos“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras pirkėjui UAB „Servico“ už (duomenys neskelbtini) elektrą, administravimo mokestį ir galios dedamosios mokestį. 2018 m. gegužės 24 d. Atliktų darbu aktu Nr. V18-003284 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdytojas UAB „Servico“ atliko elektros atstatymo darbus (avarinis iškvietimas), 17,50 Eur sumai. Aktą pasirašęs UAB „Servico“ pardavimų vadovas J. L.. 2019 m. gruodžio 3 d. Atliktų darbu aktu Nr. V19-008509 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdytojas UAB „Servico“ atliko Foto rėlės ir maitinimo laidų keitimą kiemo apšvietimui, 135,44 Eur sumai. Aktą pasirašęs UAB „Servico“ pardavimų vadovas J. L.. 2022 m. kovo 29 d. UAB „Servico“ pažymoje Nr. 4R-106 nurodoma, kad klienas UAB „Bajoras“ 2018 m. lapkričio 22 d. sumokėjo per paštą 2097,41 Eur už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pateiktos UAB „Bajoras“ skolos istorijos seka, kad paslaugos pradėtos teikti 2017 m. rugsėjo mėn. Pirmasis įmonės mokėjimas atliktas 467,14 Eur sumai (apmokėta 2018 m. sausio mėn. sąskaita), antrasis įmonės mokėjimas atliktas 2097,41 Eur sumai (apmokėta 2018 m. lapkričio mėn. sąskaita), trečiasis įmonės mokėjimas gautas 200 Eur sumai (apmokėta 2019 m. liepos mėn. sąskaita). UAB „Servico“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. T. M. išrašytoje sąskaitoje (kliento kodas D32AK6) nurodoma mokėtina suma – 5540,31 Eur, t. y. elektra bendram naudojimui – 46,01 Eur; elektra bendram naudojimui 201812-202107 – 361,33 Eur; elektra butui – 201812-202107 – 2277,92 Eur, elektra patalpoms – 17,58 Eur; elektros administravimo mokestis – 4,45 Eur; elektros administravimo mokestis 201812-202107 - 1028,80 Eur; elektra bendram naudojimui administravimo mokestis- 11,65 Eur; elektros remonto darbai 201812-202107 – 14,74 Eur; Galios dedamoje 201812-202107 – 550,22 Eur; teritorijos priežiūra 8,32 Eur; teritorijos priežiūra 201812-202107 – 257,75 Eur bei PVM. Minimoj sąskaitoje (kaip ir kitose) nurodoma, kad svetainėje mano.servico.lt, mokėtojo kodas D32AK6, slaptažodį galima sukurti skiltyje slaptažodžio priminimas. Taip pat nurodoma elektros skaitiklio rodmenys 2021 m. rugpjūčio mėn. (nuo 45022 iki 45159). Analogiškos sąskaitos atsakovui pateiktos tik be įsiskolinimo detalizavimo, susidariusio 2018 m. gruodžio mėn. – 2021 m. liepos mėn. UAB „Servico“ 2021 m. rugsėjo 30 d. T. M. išrašytoje sąskaitoje (kliento kodas D32AK6) nurodoma mokėtina suma – 5664,15 Eur (iš jų 5540,31 Eur skola), t. y. elektra bendram naudojimui – 57,07 Eur; elektra patalpoms – 21,54 Eur; elektros administravimo mokestis – 4,23 Eur; elektra bendram naudojimui administravimo mokestis – 11,19 Eur; teritorijos priežiūra – 8,32 Eur bei PVM. UAB „Servico“ 2021 m. spalio 30 d. T. M. išrašytoje sąskaitoje (kliento kodas D32AK6) nurodoma mokėtina suma – 5850,26 Eur (iš jų 5664,15 Eur skola), t. y. elektra bendram naudojimui – 74,85 Eur; elektra patalpoms – 21,73 Eur; elektros administravimo mokestis – 4,62 Eur; elektra bendram naudojimui administravimo mokestis – 15,90 Eur; teritorijos priežiūra – 8,32 Eur bei PVM. Iš pateiktų 2021 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. sąskaitų seka, kad patalpose veikia prietaisai naudojantys elektros energiją, nes nurodytais mėnesiais jos sunaudota atitinkami 137, 130 ir 142.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, pagal kurį skaičiuojama jam tenkanti išlaidų bendrojo naudojimo objektams tvarkyti dalis, yra teisiškai nereikšmingos bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Minėta, jog iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog atsakovui T. M.nuosavybės teise priklauso ½ dalis negyvenamosios patalpos (konditerijos cecho ir kavinės – valgyklos), esančios (duomenys neskelbtini), (bendras plotas 364,42 kv. m.). Dėl to ginčo byloje nėra. Tai reiškia, kad vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalimis atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko apmokėti ieškovės išrašytas sąskaitas nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., tačiau nesutiko, kad turi apmokėti įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. Taigi, su dalimi ieškinio reikalavimų atsakovas sutiko.

Minėta, kad nurodytu laikotarpiu (nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. liepos mėn.) atsakovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis naudojosi UAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“. UAB „Bajoras“ nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. Panaudos sutarties pagrindu ir UAB „Launeva“ nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. liepos mėn. Patalpų nuomos sutarties pagrindu (2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21960-964/2020 patvirtinta BUAB „Bajoras, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ įgalioto asmens ir atsakovų UAB „Launeva“ ir T. M. sudaryta taikos sutartis, kuria tarp T. M. ir UAB „Bajoras“ 2019 m. gruodžio 19 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis subjekto dalyje bei nuo 2019 m. gruodžio 19 d. Nuomos sutarties sudarymo momento, perkeltos visos nuomininko teisės ir pareigos, kylančias iš Nuomos sutarties, UAB „Launeva“). Tai reiškia, kad nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu, dalis įsiskolinimo susidarė dėl UAB „Bajoras“ veiklos (nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gruodžio 14 d.) ir dalis įsiskolinimo susidarė dėl UAB „Launeva“ veiklos (nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. liepos mėn.). Atsakovo teigimu, sutartis su UAB „Launeva“ nėra nutraukta, nes nežinoma įmonės vadovo buvimo vieta, jis yra perėmęs patalpas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010 ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Visų pirma pažymėtina, kad nors atsakovas ir nurodė, kad su ieškovo pateiktu išlaidų paskaičiavimu nesutinka, tačiau net ir teismui patikslinus reiškiamų atsikirtimų įrodinėjimo pareigą, atsakovas jokių savarankiškai atliktų paskaičiavimų neteikė.

Dalyje dėl ieškovės atsakovui išrašytų sąskaitų už elektrą patalpoms, elektros administravimo mokestį, galios dedamosios mokestį, liudytojas E. K. parodė, kad elektra patalpoms teikiama pagal skaitiklį. Atskirai sutartis dėl elektros tiekimo nėra sudaroma. UAB „Tvirtos investicijos“ per savo elektros pastotę tiekia elektros energiją. Elektros administravimo mokestis yra numatytas elektros tiekėjo paskirstymo mokestis, jį gauna UAB „Tvirtos investicijos“ iš elektros tiekėjo. Paskirstoma proporcingai suvartotam elektros energijos kiekiui. Pačio elektros tiekėjo paskirstymo mokestis, tai nepriklauso nuo ieškovo. Galios dedamoji yra nustatyta elektros tiekėjo mokestis, elektros rezervacijos mokestis, numatyta kiek elektros energijos turi būti tiekiama konkrečiai pastotei. Jei pritruktų, kad galėtų papildomai tiekti. Mėnesinis pastovus mokestis. Mokama pagal plotą. Taigi, kaip seka iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, elektros administravimo mokestis ir galios dedamoji yra neatsiejama elektros mokesčio dalis. Ieškovė šioje dalyje atlikdavo tik sumokėtos elektros mokesčio išskirstymą gyvenamųjų ir kitų patalpų savininkams. 2017 m. spalio 11 d. tarp J. Č., veikiančio Jungtinės veiklos sutarties, pasirašytos 2017 m. rugsėjo 18 d. pagrindu, ir UAB „Servico“ sudarytos Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. SKP-24. Prie Sutarties esančiame Priede Nr. 1 yra pateikiamas Sutarties pagrindu teikiamų paslaugų detalizavimas ir tarifai, kurio 8 punkte nurodoma paslauga – Kitos paslaugos, kuri detalizuojama: įmokų už bute suvartotą elektros energiją bei vandenį surinkimas ir pervedimas paslaugų teikėjams <...>. Taip pat priede yra nurodoma, kad elektra tiekiama per nepriklausomą elektros energijos tiekėja, pagal įvadinį skaitiklį ir poskaitiklius perskirstoma gyventojams. Taigi, pagal minėtos sutarties nuostatas, ieškovė turėjo teisę ir kartu pareigą UAB „Tvirtos investicijos“ jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras už elektrą, elektros administravimą ir galios dedamąją paskirstyti gyvenamųjų ir kitų patalpų savininkams pagal faktiškai suvartotą elektros energiją. Atsakovas paaiškino, kad jam nebuvo pateiktas elektros skaitiklio sertifikatas, plombavimo aktai ir kt. Jis nežinojo kur yra skaitiklis. Skaitiklį jis susirado lapkričio mėn. Elektros energijos vartojimas vyko, gruodį – vasarį katilas dirbo. Jis nesiekė išsiaiškinti kam turi mokėti už elektros energiją, nes vyksta teismai. O paskutinio teismo posėdžio metu nurodė, kad elektros skaitiklio rodmenų dar netikrino. Pastebėtina, kad nors atsakovas nurodo, kad jam nebuvo pateiktas elektros skaitiklio sertifikatas, plombavimo aktai ir kt., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas šiuos duomenis iš ieškovės siekė gauti ir kokią įtaką jie turi ieškovės reiškiamam reikalavimui. Atsakovo 2021 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. spalio 5 d. raštuose ieškovei šių duomenų neprašoma, o atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad į ieškovę daugiau nesikreipė. Taigi, nors ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti įsiskolinimas už sunaudotą elektros energiją patalpoms buvo pats didžiausias (sudarė beveik pusę įsiskolinimo sumos), tačiau per visą bylos nagrinėjimą, atsakovas nesutikdamas su ieškovės paskaičiavimais net nepatikrino patalpų elektros skaitiklio rodmenų. Pažymėtina, kad ieškovės atsakovui siųstose sąskaitose nurodomi patalpų elektros skaitiklio rodmenys, pagal kuriuos paskaičiuota patalpoms sunaudota elektros energija, todėl atsakovas šiuos duomenis galėjo itin lengvai patikrinti, tačiau to nepadarė. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog UAB „Bajoras“ patalpas šildėsi oras-oras sistema. Patalpose yra katilas. Katilo maitinimo šaltinis yra elektros energija. Jam buvo žinoma, kad UAB „Bajoras“ patalpas šildys tokia šildymo sistema, su juo derino. Taigi, nors atsakovui priklausančios 182,21 kv. m. patalpos UAB „Bajoras“ buvo šildomos elektra, tačiau atsakovas niekada nesidomėjo nei iš kur patalpoms tiekiama elektros energija, nei ar tinkamai už ją atsiskaitoma. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose faktiškai buvo suvartotas mažesnis elektros energijos kiekis, nei kad nurodo ieškovė, taip pat teismui nepateikti duomenys, kad atsakovas ar buvę nuomininkai dėl elektros energijos tiekimo patalpoms yra (buvo) sudarę sutartį su kitu elektros tiekėju (kaip, kad teismui pateiktuose prieštaravimuose nurodė atsakovas), kuris ir tiekė elektros energiją, kas reikštų, kad ieškovė reiškia nepagrįstą reikalavimą. Atsakovą procese atstovavo profesionalus teisininkas, teismas bylos nagrinėjimo metu net keletą kartų tikslino atsakovo reiškiamų atsikirtimų įrodinėjimo pareigą, tačiau teismui minėti įrodymai nebuvo teikiami. Teismas taikydamas įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, konstatuoja, kad ieškovė įrodė šią reikalavimo dalį.

Dalyje dėl ieškovės atsakovui išrašytų sąskaitų už elektrą bendram naudojimui, elektros bendram naudojimui administravimo mokestį, liudytojas E. K. parodė, kad elektra bendram naudojimui yra skaičiuojama pagal įvadinį namo skaitiklį, atskaičiavus kiekvienos patalpos suvartotą elektros energiją pagal patalpos skaitiklį, t. y. viskas ko nesunaudojo butai ir patalpos, suvartojo kiti prietaisai. Yra praėjimo sistemos kontrolė, yra apšvietimas lauko teritorijos, laiptinės apšvietimas, šilumos punktas. Nėra atskirai apskaitos skaitiklio bendroms patalpoms. Elektros energijos kiekis bendroms patalpoms skiriasi, tai įtakoja metų laikas, šildymo sezonas (siurbliai, kt.). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis neturi prieigos prie bendrų patalpų. Jis į savo patalpas turi tris atskirus įėjimus. Iš laiptinės ir koridorių negali tokia didelė suma susidaryti. Šioje dalyje teismas akcentuoja, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis nesinaudoja bendromis patalpomis, turi atskirą įėjimą į savo patalpas, neatleidžia atsakovo nuo pareigos apmokėti už bendrojo naudojimo patalpose suvartojamą elektros energiją (taip pat prie jo priklausantį elektros administravimo mokestį, kt.), kadangi tokia pareiga atsakovui tenka kaip bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkui, nepriklausomai nuo to, ar šis nurodytomis patalpomis naudojasi ar ne. Liudytojas paaiškino kokie elektros įrenginiai naudoja elektros energiją ir kas daro įtaką bendroms patalpoms suvartojamai elektros energijai. Taip pat nors atsakovas ir nesutinka su dalimi ieškovės paskaičiuoto įsiskolinimo už elektrą bendram naudojimui, tačiau sutinka už ją sumokėti nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., nors byloje nėra jokių duomenų, kad būtent nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. būtų iš esmės pasikeitę bendrojo naudojimo patalpų įrenginiai, vartojantys elektros energiją, šio mokesčio skaičiavimo metodikos ar kt., todėl šioje dalyje atsakovo atsikirtimai vertintini kaip prieštaringi. Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis anksčiau aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ši ieškovės reikalavimo dalis laikytina įrodyta.

Dalyje dėl ieškovės atsakovui išrašytų sąskaitų už elektros remonto darbus, liudytojas E. K. parodė, kad elektros remonto darbus atlieka įmonės darbuotojai, darbų atlikimo aktai pateikiami gyventojams savitarnos svetainėje. Atsakovo atstovas nesutikdamas su šia reikalavimo dalimi nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad elektros remonto darbai buvo priimti gyvenamųjų ir kitų patalpų savininkų. Ieškovės atstovė nurodė, kad tokiu atveju realus administravimas būtų faktiškai neįmanomas, nes visada atsirastų savininkas, kuris nesutiktų priimti atliktų darbų. Gi liudytojas E. K. parodė, kad savininkams pateikiama sąskaita ir jei jie nereiškia pretenzijų, jas apmoka, laikoma, kad jie paslaugas priėmė, taip pat parodė, kad su visais dokumentais (aktais, kt.) savininkai turi galimybę susipažinti savitarnos svetainėje. Minėta, kad 2018 m. gegužės 24 d. Atliktų darbu aktu Nr. V18-003284 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdytojas UAB „Servico“ atliko elektros atstatymo darbus (avarinis iškvietimas), 17,50 Eur sumai. Aktą pasirašęs UAB „Servico“ pardavimų vadovas J. L.. 2019 m. gruodžio 3 d. Atliktų darbų aktu Nr. V19-008509 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdytojas UAB „Servico“ atliko Foto rėlės ir maitinimo laidų keitimą kiemo apšvietimui, 135,44 Eur sumai. Aktą pasirašęs UAB „Servico“ pardavimų vadovas J. L.. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad minėti darbai nebuvo atlikti, ar kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad šie darbai galėjo būti nesuteikti. Tesimas visiškai sutinka su liudytojo nurodyta aplinkybe, kad atliktus darbus gyventojai priima apmokėdami jiems pateiktas sąskaitas. Akivaizdu, kad vertinant priešingai, t. y. kad kiekvieną atliktą darbą, susijusį su namo administravimu, turi priimti kiekvienas patalpų savininkas, tokios nuostatos vykdymas tik padidintų administravimą vykdančio subjekto išlaidas, kurios tektų patalpų savininkams. Įvertinus pateiktų darbų atlikimo aktų turinį, kitas byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, spręstina, jog nesant kitų duomenų (įrodymų), šie įrodymai pagrindžia ieškovės atliktus elektros remonto darbus, kurie buvo paskirstyti proporcingai savininkams priklausančių patalpų plotui.

Dalyje dėl ieškovės atsakovui išrašytų sąskaitų už teritorijos priežiūrą, liudytojas E. K. parodė, kad teritorijos priežiūra yra paslauga pagal sutartį dėl bendros teritorijos prie namo tvarkymo – šlavimas, šiukšlių rinkimas, kt. Vykdoma kas savaitę ir pateikiamas mėnesinis mokestis. Mokestis fiksuotas. UAB „Servico“ paskirtas kiemsargis atlieka tvarkymo darbus. Jam priskirti objektai, ir lankosi pagal priskirtas valandas ir atlieka šiuos darbus. Šie darbai nėra priduodami gyventojams. Jei gyventojai teikia skundą, tada įmonė sprendžia. Kam priklauso žemės sklypas nežino. Tvarkomą teritoriją sudaro važiuojamoji dalis, parkavimo vietos ir šaligatvis. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal sutartį ieškovė teikia paslaugas, o paslaugos gavėjai turi jas priimti ir apmokėti, byloje nėra duomenų iš kurių būtų aišku, kad paslauga buvo priimta ir dėl ko turi būti apmokama. Teritorijos tvarkymo paslaugos nebuvo suteiktos. Dėl teritorijos tvarkymo darbų nebuvo galima susitarti, nes byloje nėra jokių duomenų, kad teritorija yra priskirta daugiabučiui namui. Ieškovė neturėjo pareigos tvarkyti teritorijos ir imti už tai atlyginimą. 2017 m. spalio 11 d. tarp J. Č., veikiančio Jungtinės veiklos sutarties, pasirašytos 2017 m. rugsėjo 18 d. pagrindu, ir UAB „Servico“ sudarytos Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. SKP-24. Prie Sutarties esančiame Priede Nr. 1 yra pateikiamas Sutarties pagrindu teikiamų paslaugų detalizavimas ir tarifai, kurio 5 punkte nurodoma paslauga – Pastato teritorijos priežiūra, kuria sudaro: vasaros sezono metu: rankinis šlavimas ir šiukšlių rinkimas, išmetimas į teritorijoje esančius konteinerius (1 k. per savaitę); vejos pjovimas, sugrėbimas ir išvežimas (1k. per mėn.); žiemos metu: sniego valymas nuo praėjimo takų ir barstymas smėlio – druskos mišiniu 3 k. per savaitę (pagal oro sąlygas, darbo dienomis). Numatytas paslaugos įkainis 80 Eur be PVM, kuris paskirstomas proporcingai pagal nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingą plotą. Byloje nepateikti duomenys kam priklauso žemės sklypas, esantis po statiniu ir aplink jį. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas –bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Patalpų savininkai, būdami kartu ir bendrosios dalinės nuosavybės subjektais, pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra bei eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014 ir kt.). Šiuo atveju „teritorijos tvarkymo“ sąvoka apima Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje minimą bendrojo naudojimo žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, tvarkymą (aplinkos aplink namą tvarkymą, kiemo tvarkymą ir pan.). Nors byloje ir nėra duomenų, kad minėtas sklypas priklauso nuosavybės teise daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties patalpų savininkams, tačiau CK 4.82 straipsnio ir aukščiau nurodyto įstatymo pagrindu savininkai šiuo sklypu naudojasi ir jį valdo, kadangi jis yra išimtinai ir neatsiejamai susijęs su jiems nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Dėl išdėstyto konstatuotina, jog prievolė rūpintis teritorijos tvarkymu tenka bendrasavininkams ne tik 2017 m. spalio 11 d. sudarytos Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. SKP-24, pagrindu, bet ir iš įstatymo. Įvertinus nurodytą aplinkybę, atsakovo atstovo argumentai, kad ieškovė neturėjo pareigos tvarkyti teritoriją, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėta paslauga nebuvo suteikta. Be to, kaip jau minėta ir kitose šio sprendimo dalyse, nors atsakovas nesutinka, kad ieškovė teritoriją tvarkė, tačiau sutiko apmokėti ieškovės suteiktas paslaugas nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., nors teritorijos tvarkymo paslauga teikiama kiekvieną mėnesį ir mokestis už šią paslaugą gyvenamųjų ir kitų patalpų savininkams taip pat išskirstomas kiekvieną mėnesį ir nei jis, nei atliekamų darbų pobūdis netiko. Ieškovė atliktus teritorijos tvarkymo darbus grindė 2017 m. spalio 11 d. sudaryta Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartimi Nr. SKP-24, liudytojo E. K., UAB „Servico“ dirbančio pastatų administravimo vadybininku, parodymais, kuriuose nenustatyta prieštaravimų, liudytojo nurodytos aplinkybės susisieja su kitais byloje esančiais įrodymais į vientisą loginę grandinę, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Dalyje dėl atsakovo atstovo argumentų dėl atliktų darbų priėmimo teismas nesikartoja, kadangi dėl šios atsikirtimų dalies motyvai sprendime yra pateikti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti skolos dalis dėl teritorijos tvarkymo darbų, laikytina įrodyta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad ieškovė negali būti laikomas tinkamai paskirtu daugiabučio namo administratoriumi, nes jungtinės veiklos sutartį sudarė mažiau nei pusė patalpų savininkų.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 18 d. sudaryta Patalpų (duomenys neskelbtini), Bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kuria 43 namo patalpų bendrasavininkai įgaliojo J. Č. sudaryti Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį. Sutarties tikslas – bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka priskirto žemės sklypo valdymas, naudojimas, priežiūra ir tvarkymas, nesiekiant pelno. Šia Jungtinės veiklos sutartimi pavesta įgaliotam asmeniui sudaryti sutartis su visomis namui paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis (namą administruojančia bendrove UAB „Servico“, elektros, vandens tiekėjais ir kt.); prižiūrėto ir kontroliuoti sutarčių vykdymą; patalpų savininkai turi pareigą apmokėti suteiktas paslaugas, susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, kt. Sutartį pasirašo 27 patalpų savininkai. Atsakant į atsakovo atstovo argumentą pažymėtina, kad 2017 m. spalio 11 d. sudarytoje Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartyje Nr. SKP-24 nurodoma, kad administruojamame pastate yra 43 butai ir 8 negyvenamosios patalpos, viso 51 patalpa, o Jungtinės veiklos sutartį pasirašė 27 patalpų savininkai, kas yra daugiau nei pusė. Kita vertus pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad minėta sutartis įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažinta negaliojančia, panaikinta ar kt., todėl sudarytos sutartys (tame tarpe ir su ieškove UAB „Servico)“ yra galiojančios, teisėtos ir vykdytinos.

Taip pat atsakovo atstovas nurodo, kad nekilnojamojo turto administravimo faktas nėra registruotas viešame registre. Atsakant į šį argumentą pabrėžtina, kad vien nurodyta aplinkybė, kad nekilnojamojo turto administravimo faktas nėra registruotas viešame registre, pati savaime, administravimo fakto ir su juo susijusių sandorių nedaro negaliojančiu (CK 1.75 straipsnis).

Atsakovo atstovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovė net nepradėjo teikti administravimo paslaugų, nes patalpos nebuvo perduotos, vertintinos kaip nepagrįstos. Iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieškovė teikia namui, esančiam (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas, už kurių dalį UAB „Bajoras“ apmokėjo ir atsakovas sutinka jas apmokėti nuo 2021 m. rugpjūčio mėn.

Taip pat atsakovo atsikirtimuose akcentuojama, kad komercinių patalpų savininkai neprisiėmė įsipareigojimų, todėl ieškovė neturi ir šioje dalyje reikalavimo teisės, nes sutartyje kalbama apie 43 butus ir 8 negyvenamąsias patalpas. Daroma takoskyra tarp gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų. Pagal sutartį įsipareigojimus prisiėmė patalpų arba gyvenamųjų patalpų savininkai. Pastebėtina, kad pagal namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčių sprendimu (CK 4.85 straipsnio 6 dalis), 2017 m. rugsėjo 18 d. sudaryta Patalpų (duomenys neskelbtini), Bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kuria 43 namo patalpų bendrasavininkai įgaliojo J. Č. sudaryti Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį. Šios sutarties pagrindu 2017 m. spalio 11 d. tarp J. Č., veikiančio Jungtinės veiklos sutarties, pasirašytos 2017 m. rugsėjo 18 d. pagrindu, ir UAB „Servico“ ir buvo sudaryta Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis Nr. SKP-24, kas reiškia, jog bendraturčių priimti sprendimai ir jų pagrindu pasirašytos sutartys galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, šiuo atveju ir atsakovui. Tai, kad administravimo sutartyje atskirai išskiriamos gyvenamųjų ir kitų patalpų sąvokos, nereiškia, kad kitų patalpų savininkai dėl to yra atleisti nuo pareigos proporcingai apmokėti už suteiktas administravimo paslaugas.

Atsakovo vertinimu, ieškovės išrašytas sąskaitas turi apmokėti arba UAB „Bajoras, arba UAB „Launeva“. Atsakant į šį atsakovo argumentą pažymėtina, kad CK 4.82 straipsnyje numatyta pareiga išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, yra išimtinai siejama su nuosavybės teise ir tenka tik gyvenamųjų ar kitų patalpų savininkams. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ½ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priklauso tik atsakovui T. M., o ne BUAB „Bajoras“, ir/ar UAB „Launeva“. CK 6.2 straipsnyje numatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Bajoras“, ir/ar UAB „Launeva“ būtų sudarę tam tikrus sandorius su ieškove UAB „Servico“, kurių pagrindu joms būtų kilusi prievolė kartu su šių patalpų savininku T. M.išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.

Atsakovas teismui pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad patalpos UAB „Bajoras“ buvo perduotos Panaudos sutarties pagrindu. Patalpos UAB „Bajoras“ buvo perduotos naudotis ir valdyti neatlygintinai tik dėl to, kad joms buvo reikalingas remontas, o T. M. neturėjo finansinių išteklių patalpas suremontuoti. Taigi šalys susitarė, kad UAB „Bajoras“ savo sąskaita atliks patalpų pagerinimus ir už tai atitinkamą laiką patalpomis galės naudotis neatlygintinai. Šalių vertinimu atliktų pagerinimų vertė prilygo nuomos mokesčio, kurį UAB „Bajoras“ būtų turėjęs sumokėti už naudojimąsi patalpomis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., vertei. UAB „Bajoras“ pritaikė patalpas savo veiklai tokiu būdu jas pagerindamas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad panaudos sutarties sąlygas derino su UAB „Bajoras“ direktoriumi. Panaudos sutarties metu nuvykdavo kas du ar trys mėnesiai, matydavo, kad patalpose įmonė kuriasi. UAB „Bajoras“ įsirengė administracines patalpas. Matė, kad UAB „Bajoras“ patalpose yra elektra, todėl manė, kad apmoka. Taip pat atsakovas paaiškino, kad UAB „Bajoras“ reikalas buvo pasidaryti, kad jis galėtų būti tose patalpose, jis nesidomėjo už kur UAB „Bajoras“ gavo elektros energiją, ar jis ją pasiėmė ir už ją mokėjo. Jam nebuvo įdomu kaip įmonė susimoka už elektrą, vandenį, ar atliekų tvarkymą nesusiradęs (2022 m. kovo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 40 min. 00 sek. – 1 val. 42 min. 30 sek.). 2019 m. gruodžio 19 d. sudarius Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, atsakovas paaiškino, kad ir po 2019 metų jis nežinojo ir kur UAB „Bajoras“ gauna elektros energiją ir jis nesidomėjo. Taigi, kaip seka iš nurodytų aplinkybių, atsakovas visiškai nekontroliavo ir nesidomėjo ar Panaudos ir vėliau Nuomos sutarties pagrindais jo patalpomis besinaudojanti įmonė laiku ir tinkamai apmoka visus einamuosius mokėjimus, susijusius su patalpomis. Taip pat atsakovas nesidomėjo iš kur tiekiama elektros energija jo patalpoms ir kt.

Atsakovas savo nesutikimą su ieškovės reiškiamu reikalavimu grindžia aplinkybe, jog apie susidariusį įsiskolinimą jis buvo informuotas tik 2021 m. liepos mėn. Anot jo, iki tol jis nežinojo apie ieškovės veiklą, nebuvo informuotas, kviečiamas susitikti, kviečiamas į susirinkimus ir kt., tačiau tuo pat metu teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra administruojama jis sužinojo 2019 metais, jam pasakė kaimynas (pavardės nepamena), kuris turėjo negyvenamąsias patalpas. Jis sakė, kad atsiranda administratorius ir pagal jį administruos loftus. Taip pat atsakovas paaiškino, jog jis nesiekė patikrinti tos informacijos, jis nespėjo, nes ten negyvena, nebūna kiekvieną dieną. Jis šventai tikėjo, kad jei yra administratorius, jis jį susiras. Jis tiksliai nežinojo koks tas administratorius ir jam nerūpėjo, nemanė, kad jis administruos jo nesusiradęs (2022 m. kovo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 13 min. 00 sek. – 2 val. 16 min. 00 sek.). Nors atsakovas teigia, kad jam nebuvo žinoma apie namo administravimą, tačiau 2021 m. rugpjūčio 19 d. ieškovei adresuotame paklausime ieškovės klausiama – ar jai buvo žinoma, kad patalpomis daug metų naudojosi kitos įmonės, kurios yra/buvo įsipareigoję mokėti visus mokesčius, įskaitant ir mokesčius už bendro naudojimo objektų administravimą (2.6. papunktis). Kas teikia pagrindą prielaidai, kad atsakovui buvo žinomas namo administravimo faktas ir jis namo administravimo paslaugų apmokėjimo klausimą buvo aptaręs su įmonėmis, kurios skirtingų sutarčių pagrindu naudojosi atsakovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Taip pat atsakovas patvirtino, kad gyvena bute nuo 2005 metų, moka už daugiabučio namo administravimo paslaugas. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad atsakovui gyvenančiam bute nuo 2005 metų ir 2019 metais sužinojus apie tai, kad namas bus administruojamas, jis suprato ar turėjo suprasti, kad ir namas, kuriame jis turi patalpas, taip pat yra/bus administruojamas, tačiau tuo visiškai nesidomėjo, t. y. ne tik kad pats nesiekė sužinoti kas administruoja namą, tačiau ši informacija buvo jam lengvai prieinama iš jo patalpomis tuo metu besinaudojančios UAB „Bajoras“, kadangi ši dalį suteiktų paslaugų apmokėjo. Bylos duomenų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė siųsdavo sąskaitas atsakovo turimų patalpų adresu, nes kitaip UAB „Bajoras“ nebūtų dalies jų apmokėjusi. Teismo vertinimu aplinkybė, kad atsakovas visiškai nekontroliavo ir nesidomėjo ar jo patalpomis besinaudojanti įmonė apmoka visus mokesčius, susijusius su patalpomis, nesukuria atsakomybės ieškovei. Byloje nustatyta, kad dalį suteiktų paslaugų UAB „Bajoras“ apmokėjo ir jas apmokėdavo už ilgesnį laikotarpį, kas galėjo sukurti ieškovei pagrįstą manymą, kad ilgesnį laikotarpį neatsiskaitanti įmonė, atsiskaitys.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šis reikalavimas 2021 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu tenkintas, konstatuojant, jog praleidęs terminą piniginei prievolei įvykdyti atsakovas ieškovei privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsakovas atskirai šio reikalavimo neginčija, todėl detalesnė argumentacija nepateiktina.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, t. y. atsakovas nenurodė jokių svarių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, teismui leidžiančių konstatuoti, jog preliminariu sprendimu priteista skola galėtų būti laikytina nepagrįsta. Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti priešingai nei buvo preliminariame sprendime, t. y. atsakovas neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, 2021 m. gruodžio 21 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 66 Eur žyminis mokestis bei 1485 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau dalis jų buvo priteista 2021 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu, t. y. 201 Eur (66 Eur žyminis mokestis ir 135 Eur išlaidos advokato pagalbai), todėl šiuo sprendimu konstatavus, kad civilinėje byloje Nr. e2-8040-1146/2021 2021 m. gruodžio 21 d. priimtas preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas, jau priteistos bylinėjimosi išlaidos išskaičiuotinos iš ieškovės patirtų ir šiuo galutiniu sprendimu sprendžiamų priteisti bylinėjimosi išlaidų, susidariusių po atsakovo prieštaravimų pateikimo (1551 Eur – 201 Eur)

Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad ieškovės atstovės - advokatės atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą.

Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovo T. M. ieškovei UAB „Servico“ šiuo sprendimu priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma, susidariusi po preliminaraus sprendimo priėmimo – 1350 Eur.

Trečiojo asmens BUAB „Bajoras“ bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ atstovas advokatas K. U. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad dokumentų analizei, procesinių dokumentų rengimui, atstovavimui Marijampolės apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje e2-940-1146/2022 trečiasis asmuo BUAB „Bajoras“ patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, prašo iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti trečiojo asmens BUAB „Bajoras“ naudai 900 Eur sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pažymėtina, kad 2022 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu, šalims išreiškus poziciją, jog nagrinėjama byla gali turėti įtakos BAUB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ teisėms ir pareigoms, teismas konstatavęs, jog tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkintas, atsakovas turėtų teisę reikšti reikalavimus BAUB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“, šias įmones įtraukė byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, suprantami kaip dalyvaujantys byloje asmenys (teisminio proceso dalyviai), kurie nereiškia savarankiško pobūdžio materialiųjų reikalavimų konkrečiame ginče, tačiau priimamas teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos tokių asmenų teisėms ir pareigoms ateityje (CPK 37 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis trečiųjų asmenų dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai (ieškovei arba atsakovui – teismo pastaba (CPK 41 straipsnio 1 dalis)), su kuria jis (trečiasis asmuo) dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo (pvz., atgręžtinio reikalavimo); trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo (trečiojo asmens) ir vienos iš proceso šalių (ieškovo arba atsakovo) materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, t. y. kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta konkrečia šalimi (ieškove arba atsakovu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Tokia trečiųjų asmenų samprata susijusi su CPK 47 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisės ir pareigos numatytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje. CPK 47 straipsnio 2 dalyje detalizuota, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismų praktikoje (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-205-459/2019, nutarties 38 punktą; Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-260-524/2018; Šiaulių apygardos teismo 2017-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-69-440/2017, nutarties 14 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2011-06-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2535-553/2011) laikomasi pozicijos, jog trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tuo atveju, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies (ieškovo arba atsakovo) naudai, kurios interesus gynė trečiasis asmuo. Tai reiškia, jog tokiu atveju taip pat taikoma bendroji CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė „pralaimėjęs moka“ (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1316-196/2016 17 ir 22 punktus).

Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad dalį prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sudaro susipažinimas su byla (dokumentų analizė), todėl trečiajam asmeniui, kurį procese atstovavo profesionalus teisininkas, neabejotinai buvo žinoma ir suprantama, kad BUAB „Bajoras“ byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų yra įtraukta atsakovo pusėje ir jos pagrindinis tikslas, padėti atsakovui, su kuriuo ji dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo galimo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo (pvz., atgręžtinio reikalavimo). Tuo tarpu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Bajoras“ nepagrįstai procesinį suinteresuotumą gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą aiškina neatsižvelgdama į bylos baigtį šaliai, kurios pusėje buvo įtraukta. Šiuo atveju trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies - atsakovo, prieštarautų CPK 47 straipsnio 4 daliai, kurioje nurodyta, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, draudžiama veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis (trečiasis asmuo) dalyvauja, interesus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų BUAB „Bajoras“ bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ atstovo advokato K. U. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bylą pralaimėjusios šalies, netinkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-8040-1146/2021.

Netenkinti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų BUAB „Bajoras“ bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bylą pralaimėjusios šalies.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Servico“, juridinio asmens kodas 302520465, naudai 1350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-940-1146/2022.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.