Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjonas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakiams J. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Transjonas“ (buvęs pavadinimas mažoji bendrija „Transjonas“) dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ir uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Edrauda“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.6. Nurodo, kad atsakovo pateiktas Lietuvos banko sprendimas nebuvo priimtas dėl tapačios situacijos kaip šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl pagrindo juo vadovautis nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 23 d. Klaipėdoje dėl atsakovo J. K., vairavusio atsakovei MB „Transjonas“ priklausančią transporto priemonę „M. B. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 5), kaltės įvyko eismo įvykis (b. l. 4, 6–7), kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–37). Ieškovas nukentėjusiam asmeniui 2017 m. liepos 11 d. išmokėjo 2 917,67 Eur draudimo išmoką (b. l. 38) pagal pateiktas sąmatas 17-0070 (b. l. 30–36). Byloje esančios pretenzijos patvirtina, kad ieškovas 2017 m. rugsėjo 21 d. ir pakartotinai 2017 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į atsakovus dėl žalos atlyginimo (b. l. 40–43). 2016 m. rugsėjo 19 d. Vadovavimo mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad atsakovas J. K. eismo įvykio metu buvo MB steigėjas ir vadovas (b. l. 56–59,106–107). 2017 m. lapkričio 9 d. UAB „Transjonas“ ir J. K. sudarė darbo sutartį, kuria J. K. (UAB savininkas) nuo 2017 m. lapkričio 10 d. priimamas dirbti bendrovės direktoriumi. UAB „Transjonas“ įregistruota 2017 m. spalio 17 d. (b. l. 60–61, 87–88, 108–109). Byloje esantis J. K. paaiškinimas (b. l. 63), mokėjimo sąskaitos (b. l. 64–65) patvirtina, kad atsakovas J. K., atstovaudamas MB „Transjonas“, kreipėsi per interneto tinklalapį į UADBB „Edrauda“ dėl transporto priemonės „M. B. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties sudarymo. 2017 m. gegužės 23 d. jam elektroniniu paštu buvo atsiųsta mokėjimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 32,00 Eur sumokėjimo už transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisą (draudėjas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas). Tai, kad atsakovas draudimo įmoką sumokėjo 2017 m. gegužės 23 d. 10.13.10 val., patvirtina byloje esantis pavedimo Nr. 5 patvirtinimas (b. l. 63–66). Nustatyta, kad 2017 m. gegužės 24 d. 11.42 val. atsakovas J. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) iš UADBB „Edrauda“ gavo pranešimą, kad draudimo bendrovė negali drausti prašomos transporto priemonės dėl jiems nežinomų priežasčių ir atsisako drausti automobilį (b. l. 68). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. gegužės 23 d. Klaipėdos m. dėl atsakovo J. K., vairavusio atsakovei MB „Transjonas“ priklausančią transporto priemonę „M. B. A.“, kaltės įvyko eismo įvykis. Taip pat nėra ginčo ir dėl apskaičiuoto žalos dydžio. Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė UAB „Transjonas“ (buvęs pavadinimas MB „Transjonas“) 2017 m. gegužės 23 d. eismo įvykio metu buvo apsidraudusi transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę, ir dėl pareigos atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytą žalą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovės UAB „Transjonas“ ieškovui priteista 2 917,67 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentai metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 88 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškinio dalis dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo J. K. atmesta.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantė naudodamasi interneto svetainės (duomenys neskelbtini) paslaugomis pasirinko draudimo sutartį sudaryti su Seesam Insurance AS Lietuvos filialu. Apeliantei buvo pranešta apie tai, kad jos pateiktas užsakymas yra vykdomas ir ji bus informuota, kai tik draudimo polisas bus paruoštas, išsiunčiant jį apeliantei el. paštu ir informuojant trumpąja žinute telefonu. Kadangi apeliantė prieš gaudama šio draudiko pasiūlymą pati patvirtino, kad yra susipažinusi su svetainės (duomenys neskelbtini) taisyklėmis (uždėdama varnelę atitinkamoje vietoje), todėl galėjo ir turėjo žinoti apie tai, jog, kaip nurodo minėtų taisyklių 4.7 p., papildomos draudimo sutarties įsigaliojimo sąlygos yra nurodytos kiekvienos draudimo kompanijos draudimo taisyklėse ir draudimo sutartyse, todėl galėjo pasidomėti jos pasirinkto draudiko Seesam Insurance AS Lietuvos filialo taikomomis draudimo taisyklėmis, kurios yra skelbiamos viešai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Seesam Insurance AS valdybos 2017 m. vasario 15 d. patvirtintų Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 12.2 punkte yra numatyta, kad draudėjui sumokėjus visą ar pirmą įmoką vėliau, nei numatyta įsigaliojusioje draudimo sutartyje, draudimo apsauga įsigalioja po 48 valandų nuo draudimo įmokos sumokėjimo, tačiau apeliantė šių taisyklių, matyt, neskaitė ir nesidomėjo, kada prasideda draudimo apsauga, taip pat nelaukė, kol jai bus atsiųstas draudimo polisas ar trumpoji žinutė, todėl draudikas negali būti laikomas atsakingu už tokius apeliantės nerūpestingus ir neatidžius veiksmus ir dėl to jai kilusias pasekmes.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Teismo precedentų laikymasis išreiškia teisės stabilumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą idėją. Todėl teismų praktikos koregavimo neišvengiamas, objektyvus būtinumas paprastai turi būti nulemtas priežasčių, kurios yra svaresnės nei poreikis išsaugoti teisės stabilumą ir užtikrinti, kad iš esmės panašiose situacijose esančių asmenų bylos būtų sprendžiamos vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018).

19. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentų kaip teisės šaltinių reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; kt.).

20. Pažymėtina, kad apeliantės minimoje situacijoje ginčas kilo dėl to, kad UADBB „Edrauda“ pateikto pirminio draudimo pasiūlymo kaina po draudiko įvertinimo išaugo ir klientas, norėdamas sudaryti draudimo sutartį ir gauti draudimo polisą, turėjo papildomai sumokėti draudiko nurodytą sumą. Be to, Lietuvos banko sprendimas nebuvo palankus besikreipusiam klientui, kadangi draudimo tarpininkas nėra draudimo bendrovė ir negali pats sudarinėti draudimo sutarčių, nes tokį sprendimą priima tik draudimo bendrovė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčo dėl UADBB „Edrauda“ apskaičiuotos draudimo pasiūlymo kainos nėra, o yra sprendžiamas nuostolių priteisimo iš apeliantės klausimas.

21. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė remiasi ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamu klausimu suformuotu išaiškinimu, nors vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o Lietuvos banko sprendimu, kuris priimtas net netapačioje situacijoje kaip nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai vadovaujasi nurodomo Lietuvos banko sprendimo išaiškinimu.

22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nekėlė klausimo dėl UADBB „Edrauda“ ir Seesam Insurance SE Lietuvos filialo veiksmų (ne)tinkamumo ir vadovavosi vien tik pastarųjų nurodyta formalia aplinkybe, jog atsakovo atstovui nebuvo išduotas draudimo liudijimas, nors už pastarąjį jau buvo sumokėta draudimo įmoka. Pabrėžė, kad, pagal bendruosius sutarčių teisės principus, sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas (šiuo atveju – draudimo tarpininkas) gauna akceptą (šiuo atveju – atsakovo atstovo užsakymo patvirtinimas ir sumokėjimas pagal pateiktą sąskaitą).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.996 str. 1 d. yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas, nustatydamas bendrąją draudimo sutarties įsigaliojimo taisyklę, toje pačioje teisės normoje paliko teisę draudimo teisinių santykių dalyviams konkrečioje jų sudaromoje sutartyje susitarti ir dėl kitokios draudimo sutarties įsigaliojimo tvarkos, t. y. nesiejant jos įsigaliojimo, o kartu ir draudimo apsaugos atsiradimo su draudimo įmokos sumokėjimu.

24. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis.

25. Tačiau apeliantė nagrinėjamu atveju nepateikė draudimo liudijimo, patvirtinančio transporto priemonės draudimo apsaugą, todėl, kad, bylos duomenimis, draudimo sutartis sudaryta nebuvo. Be to, kaip jau buvo minėta šios nutarties 16 punkte, jei apeliantė būtų pasidomėjusi Seesam Insurance AS valdybos 2017 m. vasario 15 d. patvirtintomis Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis, būtų žinojusi, kad draudėjui sumokėjus visą ar pirmą įmoką vėliau, nei numatyta įsigaliojusioje draudimo sutartyje, draudimo apsauga įsigalioja tik po 48 valandų nuo draudimo įmokos sumokėjimo.

26. Pažymėtina, kad teisės aktai numato rašytinę draudimo sutarties formą. CK 6.989 str. 1 d. nurodyta, kad draudimo sutartis turi būti rašytinė. TPVCAPDĮ 9 str. 2 d. nurodyta, jog kai yra sudaroma draudimo sutartis, draudėjui turi būti išduodamas draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantis dokumentas. Taigi teisės aktai numato, kad: 1) draudimo sutartis galioja tik tuomet, kai ji yra rašytinės formos; 2) draudimo sutarties sudarymo atveju draudėjui turi būti išduodamas draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantis dokumentas. Ginčo atveju objektyvių aplinkybių visuma patvirtina faktą, jog sutarties sudarymą ir draudimo apsaugą patvirtinantis dokumentas nei apeliantei, nei trečiajam asmeniui UADBB „Edrauda“ perduotas nebuvo, kadangi sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Todėl nei draudimo tarpininkui, nei apeliantei nebuvo sudaryta prielaidų manyti, kad sutartis yra sudaryta ir galiojanti.

27. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentas, kad sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai draudimo tarpininkas gauna apeliantės užsakymo patvirtinimą ir apmokėjimą pagal pateiktą sąskaitą, laikytinas nepagrįstu, kadangi draudimo sutartims yra nustatytos ne tik bendrosios, bet ir specialiosios sutarties sąlygos, kurias gali nustatyti pati draudimo bendrovė. Be to, sprendimus dėl draudimo sutarčių sudarymo gali priimti tik pati draudimo bendrovė, o ne draudimo tarpininkas.

28. Apeliantė nurodo, kad draudimo tarpininkas net nenurodė, kiek atsakovės atstovas šiuo atveju turėjo laukti, „kol jam bus atsiųstas polisas“ (citata), kadangi, kaip jau buvo minėta, apie draudiko atsisakymą sudaryti draudimo sutartį brokeris informavo klientą praėjus daugiau nei parai nuo užsakymo pateikimo ir draudimo įmokos sumokėjimo.

29. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus, atsižvelgdama į tai, kad vienos dienos laiko tarpas, kurį laukė apeliantė, nelaikytinas neprotingu, priešingai nei apeliantės elgesys, buvus informuotai, jog draudimo užsakymas yra vykdomas (ne – įvykdytas, o vykdomas) ir ji bus informuota, kai tik draudimo polisas bus paruoštas, išsiunčiant jį atsakovei el. paštu ir informuojant trumpąja žinute telefonu. Tačiau nesulaukusi draudimo poliso apeliantė išvyko transporto priemone į viešąjį eismą, nepagrįstai manydama, jog sutartis po apmokėjimo yra įsigaliojusi, nors nesulaukė nei el. paštu atsiųstu draudimo liudijimo, nei patvirtinimo trumpąja žinute. Dėl šios priežasties transporto priemonės naudojimas, nesulaukus draudimo užsakymo įvykdymo ir negavus draudimo poliso, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai vertinamas kaip didelis neatsargumas ir nerūpestingumas.

30. Apeliantė nurodo, kad TPVCAPDĮ 28 straipsnio nuostatomis yra reguliuojama Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazė, kuria naudojasi ir valstybinės institucijos bei įmonės (policija, VĮ „Regitra“ ir pan.), ir šioje duomenų bazėje yra kaupiami visi duomenys apie TPVCAPD sutartis, todėl pateikti atspausdintą draudimo liudijimą praktikoje kompetentingos institucijos iš vairuotojų dažniausiai nereikalauja.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai laikytini visiškai nepagrįstais. Pažymėtina, kad draudimo liudijimo (poliso) išdavimas sudarius draudimo sutartį nėra tapatus galimybei vairuoti transporto priemonę, neturint atspausdinto draudimo liudijimo. Kompetentingos institucijos gali nereikalauti pateikti atspausdinto draudimo liudijimo, tačiau asmeniui, dalyvaujančiam viešajame eisme, yra privaloma turėti sudarytą ir galiojančią draudimo sutartį. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei draudimo sutarties, nei draudimo poliso apskritai nebuvo gavusi, todėl sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad tokie apeliacinio skundo motyvai laikytini tik apeliantės bandymu pateisinti savo neapdairų elgesį išvažiuojant į viešąjį eismą be galiojančio draudimo poliso.

32. Apeliantė iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui būnant juridiniu asmeniu nėra teisinio pagrindo besąlygiškai vadovautis VTGĮ, tačiau teigia, kad teismas turėtų įvertinti tą aplinkybę, jog nuotoliniu būdu sudaręs draudimo sutartį atsakovo atstovas yra fizinis asmuo, atstovas nėra draudimo rinkos profesionalas, kuriam taikytini paminėti reikalavimai.

33. Teisėjų kolegija tokius apeliantės teiginius vertina kaip nepagrįstus, pažymėdama, kad visų juridinių asmenų atstovai yra fiziniai asmenys, be to, nagrinėjamu atveju J. K., būdamas įmonės vadovu ir bandydamas sudaryti draudimo sutartį, veikė įmonės interesais, kadangi draudimas buvo reikalingas darbo veiklai naudojamai transporto priemonei. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad transporto priemonė „M. B. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo įregistruota MB „Transjonas“ vardu ir kad atsakovas J. K. transporto priemone atlikdamas UAB „Transjonas“ darbo pareigas, pagrįstai nesivadovavo VTGĮ.

34. Apeliantė nurodo, kad UADBB „EDRAUDA“ siūlydama sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sistemingai pažeidinėja VTGĮ 5 straipsnio nuostatas, kadangi nei el. laiškuose, nei savo interneto puslapyje neinformuoja potencialių vartotojų dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo momento, draudimo įmokos sumokėjimo įtakos draudimo sutarčiai ir klaidina dėl draudimo liudijimo atsiuntimo el. paštu terminų ir sąlygų.

35. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės teiginiais, kadangi, norėdamas pateikti užklausą draudimo pasiūlymams gauti, trečiojo asmens interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) vartotojas turi susipažinti su svetainės naudojimo taisyklėmis, kitaip jis negali naudotis minėtos svetainės paslaugomis. Šių taisyklių 4.7 punkte yra nurodyta, kad draudimo sutartis neįsigalioja anksčiau, nei bus sumokėta draudimo įmoka, o papildomos draudimo sutarties įsigaliojimo sąlygos yra nurodytos kiekvienos draudimo kompanijos draudimo taisyklėse ir draudimo sutartyse. Negana to, prieš vartotojui patvirtinant pasirinktą užsakymą, yra pateikiama nuoroda į galiojantį Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, kurio 4 str. yra įtvirtinta, jog transporto priemonės savininkas ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonės, neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Manytina, kad tokia vartotojui pateikiama informacija yra pakankama, kad jis suprastų turintis pasidomėti draudimo kompanijos, su kuria pageidauja sudaryti draudimo sutartį, draudimo sąlygomis, terminais ir pan., taip pat nenaudoti transporto priemonės tol, kol negauna draudimo poliso, patvirtinančio draudimo sutarties sudarymą.

36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, numatytas CPK 93 straipsnyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus trečiojo asmens procesinius dokumentus ir poziciją teisme, matyti, kad trečiasis asmuo dalyvavo ieškovo pusėje ir siekė, kad atsakovės apeliacinis skundas būtų atmestas. Atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl atitinkamai trečiajam asmeniui apeliacinės instancijos teismo sprendimas palankus. Trečiasis asmuo UADBB „Edrauda“ pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurias sudaro 500 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir priteistinos trečiajam asmeniui iš atsakovės UAB „Transjonas“.

39. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjonas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Edrauda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.