- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2S-1217-1097/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05495-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Kreditorius
- SE „Capitalia“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. (M. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese; suinteresuotieji asmenys: antstolis Saulius Mulevičius, išieškotojas SE „Capitalia“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, prašydamas iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo skundas (toliau – Skundas) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vykdomoji byla) dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus (toliau – Antstolis) vykdymo veiksmų – Antstolio 2023 m. kovo 16 d. priimtų patvarkymo Nr. S-23-170-3984 paskelbti pirmąsias pakartotines 1/2 dalies žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) varžytines, ir patvarkymo Nr. S-23- 170-3989 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, teisėtumo, atšaukti Turto varžytines Nr. 240854 (toliau – Varžytinės); Varžytinėms įvykus – sustabdyti Turto pardavimo iš varžytinių akto išdavimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Antstolis pareiškėjo atžvilgiu vykdomoje Vykdomojoje byloje hipotekos kreditoriaus – išieškotojo SE „Capitalia“ naudai vykdo 98 521,15 Eur skolos, 52 955,12 Eur palūkanų, 6 698,56 Eur netesybų, 6 368,30 Eur palūkanų išieškojimą iš Turto. 2023 m. kovo 16 d. Antstolis priėmė skundžiamus Patvarkymą paskelbti pirmąsias pakartotines Turto varžytines ir Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Prie varžytinių skelbimo pridėtos Vykdomojoje byloje atliktos ekspertizės nuotraukos, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad Turtas buvo įvertintas neapžiūrint patalpų vidaus. Pareiškėjo vertinimu, Turto vertės ekspertizę atlikus neapžiūrėjus patalpų vidaus, buvo pažeistas Turto ir verslo vertinimo metodikos 31.1 punktas, pagal kurį vertindamas materialųjį turtą vertintojas turi jį apžiūrėti, o Turto vertė ir, atitinkamai, Turto pradinė kaina Varžytinėse, dėl to buvo nustatyta netinkamai. Todėl, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo Skundas, yra pagrindas sustabdyti antstolio vykdymo veiksmus, susijusius su Varžytinėmis, Varžytinėms įvykus – sustabdyti Turto pardavimo iš varžytinių akto išdavimą; priešingu atveju Turtas galimai bus parduotas, o pirkėjui bus išduotas Turto pardavimo iš varžytinių aktas, todėl Skundo nagrinėjimas neteks prasmės – teismo sprendimas, kuriuo Skundas būtų patenkintas, dėl ko turėtų būti paskirta nauja Turto vertės ekspertizė, taptų neįgyvendinamu. Tokiu atveju nebus pasiektas pamatinis varžytinių tikslas – parduoti turtą kuo įmanoma didesne kaina, bus pažeisti teisėti pareiškėjo interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir grąžino jį pareiškėjui.
4. Atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą, teismas nurodė, kad, pirma, prašymas atšaukti paskelbtas varžytines nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes varžytinės jau yra įvykusios. Teismas nustatė, kad varžytinės pasibaigė 2023 m. balandžio 17 d. 10:32:59 val., o pareiškėjas prašymą pateikė teismui 2023 m. balandžio 17 d. 14:17:28 val. Antra, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas 2023 m. kovo 30 d. skundą faktiškai pateikė antstoliui. Trečia, pareiškėjas nesumokėjo už prašymą žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones mokėtinas 54 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 5, 7 dalys, 82 straipsnis); priešingai nei teigia pareiškėjas, CPK nenumato išimčių dėl žyminio mokesčio mokėjimo už pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį teikiamus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Turto pardavimo iš varžytinių akto išdavimą iki bus galutinai išnagrinėtas skundas dėl Antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad nesustabdžius veiksmų, susijusių su Turto išvaržymu ir Turto pardavimo akto iš varžytynių išdavimu, teismui patenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų antstolis nebegalėtų tęsti vykdymo veiksmų nepaskyręs naujos ekspertizės Turto rinkos vertei nustatyti.
5.2. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo įvykus varžytinėms sustabdyti Turto pardavimo iš varžytinių akto išdavimą.
5.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas pateikė skundą antstoliui. Teismui buvo pateiktas skundo egzempliorius su priedais, kaip tai numato CPK 510 straipsnio 2 dalis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui ekrano nuotraukos, kaip įrodymo, patvirtinančio, jog skundas buvo pateiktas antstoliui per Antstolių informacinę sistemą – Antstolių informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, kurios duomenys teikiami teismams neatlygintinai, todėl teismui kilus abejonių, ar pareiškėjas laikėsi įstatymo įtvirtintos ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarkos, teismas turėjo galimybę tai patikrinti.
5.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad už pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtinas žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju pagrindinis pareiškėjo reikalavimas – skundas dėl antstolio veiksmų, nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat neapmokestinamas.
5.5. Teismas dėl nustatytų, teismo vertinimu, esančių prašymo trūkumų galėjo nustatyti terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese ir grąžino jį pareiškėjui. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas argumentuoja, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas pateikė skundą antstoliui; kad pareiškėjas turėjo sumokėti už prašymą žyminį mokestį. Pareiškėjo teigimu, dėl šių, pirmosios instancijos teismo vertinimu esančių prašymo trūkumų, teismas turėjo nustatyti terminą jiems pašalinti. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pareiškėjas taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino (nevertino) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių ir prašymo pagrįstumo, nepasisakė dėl prašymo įvykus Varžytinėms sustabdyti Turto pardavimo iš varžytinių akto išdavimą.
8. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas iš esmės suformulavo du alternatyvius prašymus – atšaukti Turto Varžytines, Varžytinėms įvykus – sustabdyti Turto pardavimo iš varžytinių akto išdavimą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą, be kita ko, nurodė, kad prašymas atšaukti paskelbtas Varžytines nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes varžytinės jau yra įvykusios. Atskiruoju skundu prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjas prašo sustabdyti Turto pardavimo iš Varžytinių akto išdavimą iki bus galutinai išnagrinėtas skundas dėl Antstolio veiksmų. Grįsdamas atskirąjį skundą, pareiškėjas neteikia argumentų dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria teismas konstatavo, jog prašymas atšaukti paskelbtas varžytines nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl šios skundžiamos nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nevertintinas – toliau pasisakytina tik dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą sustabdyti Turto pardavimo iš varžytinių akto išdavimą.
9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė procesinio dokumento – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmimo klausimą. Spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą teismas nesprendžia klausimo iš esmės, t. y. nevertina procesiniame dokumente suformuluoto prašymo pagrįstumo materialiuoju aspektu, o tik įvertina, ar teikiamas procesinis dokumentas, nagrinėjamu atveju – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese padavus skundą dėl antstolio veiksmų, yra priimtinas, t. y. ar atitinka šiam dokumentui keliamus CPK nustatytus turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai), ar už jį mokėtinas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis) ir ar jis sumokėtas. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nevertino prašymo iš esmės, t. y. nenagrinėjo prašyme pareiškėjo nurodytų aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų aspektu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas skundžiama nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl prašymo esmės.
10. Bendrieji procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113, 114 straipsniuose. CPK 80, 83 straipsniuose reglamentuojami klausimai, susiję su žyminiu mokesčiu – jo mokėjimu ir / ar atleidimu nuo pareigos jį mokėti.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju už pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtinas žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal bendrąsias žyminio mokesčio mokėjimo taisykles už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, CPK 83 straipsnyje įtvirtinta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami nurodyto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ir asmenys kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais; nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (straipsnio 2 dalis).
12. Nuoseklioje Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 83 straipsnio 1–2 dalis, jei už pagrindinį procesą žyminis mokestis nemokamas, tuomet jis nemokamas ir už atskirus procesinius dokumentus. CPK 510 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad skundai dėl antstolio veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teikiami pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020; Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1730-390/2021; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-145-580/2019; 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-889-565/2019; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1510-656/2019; 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-3050-258/2021; 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1042-933/2019). Nurodytoje teismų praktikoje pripažinta, kad būtų nepateisinama, jei iš byloje dalyvaujančio asmens būtų reikalaujama sumokėti žyminį mokestį už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą ar teismo tarpinių procesinių sprendimų peržiūrą, o už pagrindinius reikalavimus, susijusius su ginčo dalyku byloje, nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis būtų atleistas. Nagrinėjamu atveju pagrindinis pareiškėjo reikalavimas – Skundas dėl antstolio veiksmų, žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumą – žyminio mokesčio nesumokėjimą, konstatavo nepagrįstai. Be to, pažymėtina, kad procesinio dokumento neapmokėjus žyminiu mokesčiu, konstatuotinas dokumento trūkumas ir nustatytinas terminas trūkumams šalinti.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, nagrinėjamu atveju pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį pateikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kartu su prašymu turėjo pateikti teismui duomenis apie skundo dėl antstolio veiksmų padavimą antstoliui. CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka; skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą; jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi, pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį prašydamas taikyti vykdymo procese laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas turi pateikti duomenis apie skundo dėl antstolio veiksmų padavimą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Priešingas aiškinimas reikštų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų (galėtų būti) sprendžiamas teismui neturint duomenų apie tai, ar dėl antstolio veiksmų skundas buvo paduotas; galėtų susiklostyti situacija, kuomet laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje būtų prašoma net nesant ginčo tarp pareiškėjo ir antstolio (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1042-933/2019).
14. Pareiškėjo argumentas, kad teismas duomenis apie antstoliui teikiamus skundus galėjo gauti iš Antstolių informacinės sistemos, nepagrįstas. Įstatymas nenustato pareigos teismui tikrinti registrų informaciją, kad patvirtintų ar paneigtų informaciją apie gautus skundus dėl antstolio veiksmų. Teismui pateikiamo procesinio dokumento forma ir turinys turi atitikti reikalavimus, nustatytus CPK 111 straipsnyje. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5–6 punktus, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Įstatymas numato pareigą ne teismui, o besikreipiančiam į teismą asmeniui pateikti aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus.
15. Kita vertus, aplinkybė, kad pareiškėjas pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė duomenų apie skundo dėl antstolio veiksmų padavimą antstoliui, vertintina kaip prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio trūkumas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Taigi, nepateikus reikiamų duomenų apie kreipimąsi į antstolį, turėjo būti nustatytas terminas prašymo trūkumams šalinti, įpareigojant pareiškėją pateikti duomenis apie tai, ar skundas dėl antstolio veiksmų buvo paduotas tiesiogiai antstoliui. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1042-933/2019).
16. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog 2023 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2YT-10282-1169/2023 buvo gautas pareiškėjo M. S. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotasis asmuo – SE „Capitalia“. Nustačius, jog pareiškėjas laikėsi CPK 510 straipsnyje numatyto reikalavimo, termino trūkumų šalinimui nustatymo svarstymas nebetenka prasmės. Duomenų apie tai, jog pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo spręstas, nėra. Daroma išvada, jog susiklostė tokia procesinė situacija, kai pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pripažinus, jog atsisakymas priimti prašymą buvo nepagrįstas, liko nespręstas. Apeliacinės instancijos teismas tokioje procesinėje situacijoje klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės negali, nes būtų apribota teisė į apeliaciją (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir pareiškėjo M. S. (M. S.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.