- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2S-3050-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02168-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Intrum Lietuva“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jam pateikus skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, antstolė B. Č..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas (skolininkas) A. J., pasinaudodamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatyta teise, pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo A. J. skundas dėl antstolės B. Č. veiksmų sustabdyti antstolės vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00545, kurioje atliekamas išieškojimas iš pareiškėjo (skolininko) A. J. turto.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas (skolininkas) A. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuoja tuo, jog iš antstolės B. Č. gavo du patvarkymus: 1) 2021-09-21 patvarkymą Nr. S-21-129-17210 dėl išieškotojo pakeitimo, kuriuo antstolė vykdymo procese išieškotoją Luminor Bank AS pakeitė į UAB „Intrum Lietuva“; 2) 2021-09-29 patvarkymą Nr. S-21-129-17746, kuriuo antstolė atnaujino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00545 bei tęsia skolos išieškojimą iš skolininko A. J.. Nurodė, kad šie du antstolės B. Č. patvarkymai yra neteisėti, priimti pažeidžiant vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti taisykles, antstolių paskyrimo taisykles. Nurodė, kad 2019-11-12 buvo pradėtas A. J. personalinės įmonės (toliau ir - PĮ) bankroto procesas. A. J. PĮ bankroto byla nėra užbaigta. Šiai dienai VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre vis dar registruota, kad vyksta A. J. PĮ bankroto procesas ir likvidavimo procedūros, o bendrovės vardu vis dar veikia bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“. Tol kol nebus VĮ „Registrų centras“ išregistruotas A. J. PĮ statusas „Likviduojamas dėl bankroto“, tol laikoma, kad bankroto byla neužbaigta, o antstoliai neturi teisė vykdyti išieškojimo veiksmų iš bankrutuojančios individualios įmonės savininko A. J., kurio turtą Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi leido realizuoti nemokumo administratoriui. UAB „Intrum Lietuva“ neturėjo teisės pateikti vykdyti vykdomojo dokumento antstoliams, o antstolė B. Č. neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomojo dokumento ir priimti skundžiamus patvarkymus, nes A. J. PĮ bankroto byla yra neužbaigta. Skundžiami patvarkymai vien tik šiuo pagrindu turi būti panaikinti kaip neteisėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) A. J. prašymą tenkino. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės B. Č. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00545 iki bus išnagrinėtas A. J. skundas dėl antstolės B. Č. veiksmų - 2021-09-21 patvarkymo Nr. S-21-129-17210 dėl išieškotojo pakeitimo ir 2021-09-29 patvarkymo Nr. S-21-129-17746 dėl vykdomosios bylos atnaujinimo – teisėtumo, ir įsiteisės priimtas procesinis sprendimas. Nutartį leido vykdyti skubiai.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas teisme nebus išnagrinėtas per 20 dienų, t. y. iki pareiškėjo turto varžytynių paskelbimo. Tai reiškia, kad teismui tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pareiškėjo turtas antstolės vykdomoje vykdomojoje byloje jau, tikėtina, bus parduotas ir perleistas varžytynių laimėtojams, antstolės neteisėtai išieškotos piniginės lėšos bus paskirstytos kreditoriams ir t. t. Tokiu atveju būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps nebeįmanomu ar itin pasunkės.
5. Teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, pagal pareiškėjo (skolininko) A. J. pateiktus rašytinius įrodymus nustatė, kad antstolė B. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00545, vykdydama skolos išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko) A. J. išieškotojui Luminors Bank AS Lietuvos skyriui (pakeitus išieškotoją – UAB „Intrum Lietuva“) pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 699V/2009, 2021-09-21 priėmė patvarkymą Nr. S-21-129-17210 dėl proceso šalies pakeitimo, kuriuo antstolė vykdymo procese išieškotoją Luminor Bank AS pakeitė į UAB „Intrum Lietuva“; 2021-09-29 priėmė patvarkymą Nr. S-21-129-17746 dėl vykdomosios bylos atnaujinimo; 2021-09-29 priėmė patvarkymą Nr. S-21-129-17759 dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių skelbimo.
6. Teismas sprendė, kad įvykus varžytynėms bei antstoliui pardavus pareiškėjo (skolininko) nekilnojamąjį turtą pareiškėjo skundo reikalavimo nagrinėjimas taptų beprasmiškas, kita vertus, pareiškėjo skundo patenkinimo atveju nebūtų išvengta papildomų teisminių ginčų dėl turto pardavimo iš varžytynių. Be to, pasitvirtinus pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, realizavus jo turtą, galimai būtų pažeisti skolininko teisės bei interesai, o taip pat neatmestina, kad skundo dėl antstolio veiksmų patenkinimo atveju galėtų atsirasti būtinybė šalinti teisines pasekmes, kilusias realizavus skolininko turtą, ir dėl to, tikėtina, atsirastų ir daug didesni nuostoliai visoms vykdymo proceso šalims.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-06 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
7.1. Teismas, besiremdamas klaidinančia skolininko pateikta informacija, nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Skolininko pareiškimu nemokumo administratorius sustabdė vykstančias A. J. nuosavybės teise priklausančio turto varžytynes bei sušaukė kreditorių susirinkimą dėl bankroto bylos pabaigos (neteisminis bankroto procesas). Kreditoriai 2021-09-04 priėmė sprendimą bankroto bylą nutraukti. Toks kreditorių sprendimas yra galiojantis ir žinomas pareiškėjui. Nemokumo administratoriaus pranešimas patvirtina apie baigtą A. J. PĮ bankroto procesą ir pasibaigusius Nemokumo administratoriaus įgaliojimus. Minėti dokumentai tik patvirtina faktą, jog skolininkas tikslingai klaidino teismą siekdamas stabdyti teisėtus antstolės veiksmus taip užkertant kelią efektyviam skolos išieškojimo procesui bei pažeidžiant sąžiningos šalies, t.y. išieškotojo (Intrum) interesus bei teisėtus lūkesčius.
7.2. Teismas skundžiamoje nutartyje net nevertino pareiškėjo skundo prima facie pagrįstumo. A. J. PĮ bankroto byla užbaigta ir nemokumo administratorius nebeturi jokių įgaliojimų. Skolininko skunde nurodytas argumentas dėl naujos vykdomųjų dokumentų pateikimo tvarkos nėra aktualus, nes vykdomasis dokumentas antstolei pateiktas dar iki minėtos tvarkos įsigaliojimo. Sąžiningo kreditoriaus (Intrum) interesai neturi nukentėti nuo nesąžiningai procesu bandančiu manipuliuoti skolininkų.
7.3. Teismas neįvertino, jog skundžiama nutartimi yra pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai A. J. inicijavo eilę bylų prieš Luminor Bank AS (buvęs AB DNB bankas), o šiuo metu inicijuoja bylas ir prieš jos reikalavimo teisių perėmėją Intrum, kuriomis vilkina skolos išieškojimo procesą (skolos išieškojimas pagal vykdomąjį raštą vyksta nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, t.y. daugiau nei 10 metų). Tai reiškia, kad Intrum, kaip kreditoriaus, teisės ir interesai yra pažeidžiami kiekvieną dieną ir netoleruotinai ilgą laiką, per kurį Intrum, patiria didelės apimties nuostolius. Pastarieji nuostoliai yra sąlygoti ilgo piniginių lėšų neatgavimo iš A. J. fakto bei nuolat patiriamų žmogiškųjų, laiko ir finansinių sąnaudų bylinėjantis su A. J..
7.4. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius vykdymo veiksmus, Intrum, kaip kreditoriaus, teisė atgauti skolą yra atidedama neribotam laikui, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas šiuo atveju reiškia nepagrįstą ir neproporcingą Intrum teisių ribojimą.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
10. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: skolininko 2021-08-23 pareiškimas bankroto byloje; 2021.09.04 Kreditorių susirinkimo protokolą ir nemokumo administratoriaus pažymą; VĮ „Registrų centras“ atsakymas į paklausimą.
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo nurodytų rašytinių įrodymų, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pateikti neturėjo galimybės (laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo sprendžiamas nepranešus suinteresuotam asmeniui) ir įvertinęs, kad teikiami nauji rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens UAB „Intrum Lietuva“ su atskiruoju skundu naujai pateiktus rašytinius įrodymą priima (CPK 314 str.).
Dėl ginčo esmės
13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino skolininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikus skundą dėl antstolio veiksmų.
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą.
15. Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą, yra aktualūs ir tokie principai, kaip ekonomiškumas bei proporcingumas, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas. Todėl bet kurios laikinųjų apsaugos priemonės, įskaitytinai ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad, nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas. Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).
16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010 ir kt.). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika).
17. Nagrinėjamos bylos atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu (pareiškimu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškiniu pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus pareiškėjo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
18. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje preliminaraus ieškinio pagrįstumo neakcentavo, tačiau iš priimto procesinio sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones spręstina, jog laikė šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą įrodyta.
19. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-10337-1151/2021 Vilniaus regiono 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi netenkintas skolininko A. J. 2021-09-30 skundas dėl antstolės B. Č. veiksmų (2021 m. rugsėjo 21 d. priimto patvarkymo Nr. S-21-129-17210 ir 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymo Nr. S-21-129-17746) vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00545. Nors ši nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo yra pagrįstų abejonių, kai dėl ginčo esmės priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad šis priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-601/2014, Nr. 2-2233/2013, Nr. 2-974/2013, Nr. 2-868/2013). Ieškinio atmetimas procesiniame sprendime nurodytais motyvais yra savarankiškas pagrindas ieškovo (pareiškėjo) prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1682/2012, Nr. 2-780/2012). Taigi, skolininko skundas dėl antstolio veiksmų laikytinas tikėtinai nepagrįstu ir šis pagrindas pakankamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetimui.
20. Pirmosios instancijos teismas iš esmės taikė laikinąsias apsaugos priemones nustatęs antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą, – kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps nebeįmanomu ar itin pasunkės. Tačiau tokia išvada nėra teisinga.
21. Pareiškėjas savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ neturėjo teisės pateikti vykdyti vykdomojo dokumento antstoliams, o antstolė B. Č. neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomojo dokumento ir priimti skundžiamus patvarkymus, nes A. J. personalinės įmonės bankroto byla yra neužbaigta. Pasak skolininko, skundžiami patvarkymai vien tik šiuo pagrindu turi būti panaikinti kaip neteisėti. Visų pirma, pažymėtina tai, kad vien pareiškėjo nesutikimas su antstolio priimtais patvarkymais, nėra pakankamas pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Antra, suinteresuoto asmens su atskiruoju skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad pats suinteresuotas asmuo nemokumo administratoriui 2021-08-23 pateikė reikalavimą nutraukti jo personalinės įmonės bankroto bylą. Skolininkui, neabejotina, gerai buvo žinoma, kad A. J. personalinės įmonės 2021-09-08 kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta nutraukti A. J. personalinės įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka. Skolininkas teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė 2021-09-30, t. y. tuo metu, kai jau skolininkui buvo žinoma apie baigtas bankroto procedūras. Nepaisant to, skolininkas savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė nebaigtomis personalinės įmonės bankroto procedūromis, kurių metu antstolė negalėjo atlikti vykdomųjų veiksmų vykdomojo byloje ir atitinkamai priimti patvarkymų. Sutiktina su suinteresuoto asmens pozicija, kad skolininkas tikslingai klaidino teismą siekdamas stabdyti teisėtus antstolės veiksmus taip užkertant kelią efektyviam skolos išieškojimo procesui taip pažeidžiant išieškotojo (Intrum) interesus bei teisėtus lūkesčius.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip jau minėta, svarbus ekonomiškumo principas (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus nei būtina siekiant užtikrinti būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek vienos, tiek kitos pusės teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, remiantis skolininko išdėstytais argumentais, nebuvo jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bei stabdyti vykdymo procesą, taip skolininkui suteikiant nepagrįstą prioritetą.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – skolininko prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
24. Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnis reglamentuoja skundo dėl antstolio veiksmų padavimą. Pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį už šiame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas. Kuomet pagrindinis reikalavimas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (skundas dėl antstolio veiksmų), prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami. (Vilniaus apygardos teismo 2019-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-889-565/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-145-580/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1510-656/2019).
25. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, suinteresuotam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“ grąžinamas 41 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2021-10-07 mokėjimo nurodymu Nr. 1, atliktu kredito įstaigoje Luminor banke, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Skolininko A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Suinteresuotam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, grąžinti 41 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021-10-07 mokėjimo nurodymu Nr. 1, atliktu kredito įstaigoje Luminor banke.
Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).