Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1042-933/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2S-1042-933/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10579-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmantas Šulcas
Pareiškėjas
A. S.
Kreditorius
akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1042-933/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10579-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.1.18.2.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-16059-235/2019 pagal pareiškėjos A. S. skundą, kuriame suformuotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Suinteresuoti asmenys byloje antstolis Vitalis Milevičius ir išieškotoja akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. S. teismui 2019-04-04 paduotame procesiniame dokumente („skundas dėl patvarkymo dėl skolos išieškojimo 2019-03-28 Nr. S-19-13-3183, vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2019-03-28 Nr. S-19-13-3186 vykdomojoje byloje Nr. 0013/19/00268“) prašė: i) sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki skundo ir ginčo išnagrinėjimo pabaigos; ii) panaikinti procesinius dokumentus ir jų vykdymą bei užbaigti vykdomąją bylą; iii) panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą kaip nepagrįstą; iv) atleisti A. S. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo prašymą. Skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

1.1. Pareiškėja iš antstolio gavo 2019-03-28 patvarkymą Nr. S-19-13-3183 dėl skolos išieškojimo bei 2019-03-28 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-13-3186. Antstolis ragino pareiškėją sumokėti iš viso 2 640,61 Eur. Antstolio priimti dokumentai nepagrįsti, nes vykdomajame rašte ieškovės skola buvo nurodyta 1 850,56 Eur. Sąmoningas vykdomojo dokumento ilgas neperdavimas išieškojimui turi būti vertinamas kaip nesąžiningas, nes toks veiksmas padidino pareiškėjai palūkanas. Antstolio procesiniai dokumentai nesąžiningi, nes iš pareiškėjos darbo užmokesčio nuskaitomos didelės sumos, paliekant pareiškėją be būtinų lėšų pragyventi. Antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos akivaizdžiai nepagrįstos.

1.2. Kadangi tik išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą, ar priverstinis vykdymas teisėtas, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo turėtų būti tenkintinas. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus pareiškėjai, įvykdymas pasunkėtų. Pareiškėja nukentėjusi nuo banko neteisėtų (pareiškėjos ginčas su AB SEB banku nagrinėjamas kitose ginčo bylose) veiksmų, pareiškėja patyrė didelę žalą, pareiškėjos turtas areštuotas, ginčas su banku tęsiasi jau beveik 6 metus, per ginčo laikotarpį su banku (antstoliu), pareiškėja dalyvavo daugelyje bylų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti.

Šalies argumentai

2.1. Apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėja tiesiogiai teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese bei nurodė, kad teikia skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų, tačiau teismui tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė. Nesant aptartų įrodymų sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduotas teismui nesilaikant Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

2.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nagrinėjamas bendrąja CPK nustatyta tvarka, todėl už aptartų prašymų pateikimą mokėtinas žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 5 dalimi, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 7 dalis numato, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Pareiškėja A. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjos skundo naujus prašymus: i) priimti į civilinę bylą naujus teisinius argumentus ir priedus, pareiškėjos naują prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio; ii) pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki prašymo (skundo) išnagrinėjimo pabaigos; iii) nustatyti naują terminą skundo prašymo trūkumams pašalinti (jeigu tokie bus nustatyti); iv) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo prašymą. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

3.1. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. CPK 510 straipsnis ir įstatymo leidėjas nenumatė pareiškėjos pareigos teikiant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese pateikti įrodymus, kad skundo egzempliorius buvo pateiktas antstoliui. Pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas tiesiogiai antstoliui Vitaliui Milevičiui. Tai galėjo patvirtinti pats antstolis pagal teismo užklausimą. Analogiškoje situacijoje kitoje byloje teismas pats pateikė užklausimą ir antstolis patvirtino skundo gavimą.

3.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nagrinėjamas bendrąja CPK nustatyta tvarka, todėl už šių prašymų pateikimą mokėtinas žyminis mokestis. Įstatymo leidėjas numatė tam tikras išimtis, kada už šių prašymų pateikimą nemokėtinas žyminis mokestis. Pareiškėja turėjo finansinių problemų, nes vėlavo sumokėti skolą, ir tai iš esmės apsunkino pareiškėjos pažeistų teisių gynybą. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad įstatymo leidėjas numatė išimtis dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už prašymus/atskiruosius skundus, paduotus bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja kitose analogiškose ginčo bylose nemokėjo žyminių mokesčių už prašymus/atskiruosius skundus, paduotus bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Nustatyta, kad apylinkės teisme 2019-04-04 gautas pareiškėjos skundas, kuriame suformuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0013/19/00268 vykdymą iki skundo ir ginčo išnagrinėjimo pabaigos (El. b. l. 1–5). Apylinkės teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėja tiesiogiai teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese taikymo, tačiau nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog prieš tai buvo pateiktas skundas dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų tiesiogiai antstoliui.

15. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

16. Susipažinus su bylos duomenimis sutiktina su apylinkės teismo motyvais, jog pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemonės vykdomojoje byloje Nr. 0013/19/00268, nepridėjo įrodymų, jog kartu būtų padavusi ir skundą antstoliui Vitaliui Milevičiui, t. y. nepateikta duomenų, ar buvo laikytasi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės (ikiteisminės) skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, prieš atsisakydamas priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0013/19/00268, visų pirma turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš apylinkės teisme 2019-04-04 gauto pareiškėjos skundo (prašymo) turinio matyti, jog jis taip pat buvo adresuotas ir antstoliui Vitaliui Milevičiui, pats prašymas surašytas skundo dėl antstolio veiksmų forma, prašyme buvo suformuluoti ir kiti reikalavimai (panaikinti 2019-03-28 patvarkymus), prašymo turinyje buvo aiškiai nurodyta, jog prašymai reiškiami tiek antstoliui, tiek teismui. Aukščiau nurodytos priežastys rodo, jog teismui kilus abejonių, ar pareiškėja skundą buvo pateikusi antstoliui Vitaliui Milevičiui, teismas turėjo aiškintis tokias aplinkybes bei esant būtinybei taikyti trūkumų šalinimo institutą, tačiau tai savaime nesudarė pagrindo atsisakyti priimti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17. Apygardos teismui patikrinus informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-17531-1064/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-11931-2019-6) išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0013/19/00268. Iš aptariamos nutarties motyvų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-17531-1064/2019 buvo sprendžiama dėl antstolio Vitalio Milevičiaus 2019-03-28 patvarkymų Nr. S-19-13-3183 ir Nr. S-19-13-3186 teisėtumo, o pats skundas dėl antstolio veiksmų antstolio kontoroje buvo gautas 2019-04-04. Nustatyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja 2019-04-04, teikdama prašymą apylinkės teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0013/19/00268, visgi laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, kadangi padavė skundą ir antstoliui Vitaliui Milevičiui.

18. Pareiškėja nurodė, kad kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodymų apie tai, jog vienas skundo egzempliorius buvo pateiktas ir antstoliui nepateikė todėl, kad to nenumato CPK 510 straipsnio 2 dalis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog reikalavimas kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimas tik prieš tai pateikus skundą antstoliui aiškintinas pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies lingvistinę (gramatinę) normos konstrukciją. Priešingu atveju, jei teismui, kurio prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje, nebūtų pateiktas įrodymas apie tai, jog prieš kreipimąsi į teismą buvo tiesiogiai antstoliui paduotas skundas dėl jo (antstolio) veiksmų, galėtų susiklostyti situacija, kuomet laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje būtų prašoma net nesant ginčo tarp pareiškėjos ir antstolio.

19. Pareiškėjos argumentas, kad ji neturėjo pateikti įrodymų apie skundo pateikimą antstoliui, nes teismas pats galėjo kreiptis į antstolį, kuris patvirtintų skundo gavimą, nepagrįstas. Įstatymas nenustato pareigos teismui kreiptis į antstolį, kuris patvirtintų ar paneigtų informaciją apie gautus skundus dėl antstolio veiksmų. Teismui pateikiamo procesinio dokumento forma ir turinys turi atitikti reikalavimus, nustatytus CPK 111 straipsnyje. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5–6 punktus, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Įstatymas numato pareigą ne teismui, o besikreipiančiam į teismą asmeniui pateikti aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus.

20. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio taip pat matyti, jog apylinkės teismas nurodė, jog už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti mokėtinas CPK 80 straipsnio 5 dalyje nurodytas žyminis mokestis. Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos CPK XXXI (CPK 510–513 straipsniai) skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnis reguliuoja skundo dėl antstolio veiksmų padavimą. Pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį už CPK 510 straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kuomet pagrindinis reikalavimas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu (pavyzdžiui, skundas dėl antstolio veiksmų), prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami (Vilniaus apygardos teismo 2019-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-889-565/2019, nutarties 26 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2019-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-145-580/2019, nutarties 22 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog pareiškėja apylinkės teismo prašė svarstyti atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, kurio apylinkės teismas nesvarstė. Pareiškėja ir apeliacinės instancijos teismo prašė svarstyti klausimą dėl pareiškėjos atleidimo nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjimo. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui taip pat suformulavo prašymą prijungti įrodymus, pagrindžiančius sunkią pareiškėjos finansinę padėtį (antstolio Roberto Vasiliausko 2013-12-13 turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165, atsiskaitomosios pareiškėjos banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019-02-06 Informaciją apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2018-01-01 iki 2019-02-01) (El. b. l. 18–22). Kadangi šia nutartimi konstatuota, jog už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paduodant skundą dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnį, žyminis mokestis nemokėtinas, todėl naujų įrodymų prijungimas, siekiant įvertinti pareiškėjos turtinę padėtį, nagrinėjant atskirojo skundo argumentus, nebeaktualus. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Taip pat kaip nebeturintis teisinės reikšmės nebesvarstomas ir prašymas dėl pareiškėjos atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pareiškėjai paduodant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties motyvuose jau pasisakė, kad apylinkės teismas, prieš priimdamas nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstolio Vitalio Milevičiaus vykdomojoje byloje Nr. 0013/19/00268, visų pirma turėjo nustatyti trūkumus įpareigojant pareiškėją pateikti duomenis apie tai, ar skundas dėl antstolio veiksmų buvo paduotas tiesiogiai antstoliui. Nustačius, jog pareiškėja laikėsi CPK 510 straipsnyje numatyto reikalavimo, termino trūkumų šalinimui nustatymo svarstymas nebetenka prasmės. Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-17531-1064/2019 pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nespręstas. Kitų duomenų apie tai, jog pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo spręstas kitose bylose, taip pat nėra. Daroma išvada, jog susiklostė tokia procesinė situacija, kai pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pripažinus, jog atsisakymas priimti prašymą buvo nepagrįstas, liko nespręstas. Apeliacinės instancijos teismas tokioje procesinėje situacijoje klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės negali, kadangi būtų apribota teisė į apeliaciją (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį ir pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolio Vitalio Milevičiaus vykdomojoje byloje Nr. 0013/19/00268 perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Irmantas Šulcas