Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-504-524/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-30
Bylos Nr.: e2A-504-524/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-00888-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Gretransas“
Atsakovas: W. R. Berkley

Kategorijos

2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2A-504-524/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00888-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 3.2.4.11; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gretransas“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gretransas“ ieškinį atsakovui W. R. Berkley Europe AG Niederlassung für Deutschland, atstovaujamam privačios ribotos atsakomybės bendrovės Van Ameyde Krogius filialo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Vip Logistics“, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gretransas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:

1.1. Priteisti iš atsakovo 7706 Eur žalos atlyginimą.

1.2. Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. liepos 4 d. Vokietijoje A5 kelyje transporto priemonė „Porsche Cayenne S“ sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadinta ieškovo transporto priemonė, priekaba „Lohr“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gabentas krovinys – automobilis „Volkswagen Transporter“. Policija nustatė, kad eismo įvykio kaltininkas – automobilio „Porsche Cayenne S“ vairuotojas. Minimos transporto priemonės vairuotojo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Ieškovė kreipėsi į draudiko atstovą Lietuvoje dėl 747 Eur žalos priekabai, 250 Eur netiesioginių nuostolių ir 11 774,30 Eur žalos kroviniui atlyginimo ir pateikė atsakovo prašomus dokumentus, reikalingus žalai sureguliuoti. Atsakovas atlygino 747 Eur žalą priekabai, 250 Eur netiesioginių nuostolių bei 4 068,30 Eur žalos kroviniui, nenurodydamas ir nepagrįsdamas sprendimo sumažinti išmokėtinos sumos dydį. Jis neatlygino 7 706 Eur žalos, nepateikdamas įrodymų, atleidžiančių nuo išmokos ar suteikiančių teisę sumažinti išmoką, kaip to imperatyviai reikalauja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad po to, kai ieškovė kreipėsi su reikalavimu atlyginti nurodytas sumas, atsakovo atstovas užvedė žalos bylą Nr. C02642 ir atliko žalos sureguliavimo procedūrą. Vadovaujantis ieškovo pateiktais dokumentais, apskaičiuota neginčijama draudimo išmokos suma ir ieškovei iš viso išmokėta 5 065,3 Eur draudimo išmoka. Ieškovė nepateikė pirminių dokumentų, reikalingų žalai pagrįsti, taip pat apgadinto automobilio pardavimo sąskaitos, įrodymų, jog įvykio metu apgadintas turtas buvo parduotas, o ne remontuojamas. Atsakovas atsiliepime citavo atitinkamas TPVCAPDĮ nuostatas, reglamentuojančias žalos nustatymo tvarką, ir, remdamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė savo ieškiniu pareikštų reikalavimų. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Trečiasis asmuo prašo patenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės pretenzijos dydis draudikui – 13 102,58 Eur. Atsakovas, nenurodydamas draudimo išmokos mažinimo motyvų ir nenurodydamas, kuo remiantis buvo apskaičiuota mažintinos išmokos suma, žalą sumažino 8 037,28 Eur suma. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovė nepateikė pirminių žalos dydį pagrindžiančių dokumentų, nes tokiu atveju jis būtų aplamai atsisakęs atlyginti žalą kroviniui. Jis, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, tiesiog nebuvo susipažinęs su žalos administravimo medžiaga. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl trūkstamų dokumentų būtų kreipęsis į ieškovę ar trečiąjį asmenį ar kad šie asmenys būtų atsisakę pateikti šiuos dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismas 2022 m, kovo 2d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo W. R. Berkley Europe AG Niederlassung für Deutschland, atstovaujamo Lietuvos Respublikoje privačios ribotos atsakomybės bendrovės Van Ameyde Krogius filialo, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gretransas“: 1 481,11 Eur draudimo išmoką; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo W. R. Berkley Europe AG Niederlassung für Deutschland, atstovaujamo Lietuvos Respublikoje privačios ribotos atsakomybės bendrovės Van Ameyde Krogius filialo, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vip Logistics“ 190 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gretransas“ atsakovui W. R. Berkley Europe AG Niederlassung für Deutschland, atstovaujamam Lietuvos Respublikoje privačios ribotos atsakomybės bendrovės Van Ameyde Krogius, 955,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos išmokėjimo tvarka reglamentuota TPVCAPDĮ trečiame skirsnyje, taip pat Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Pareigą nustatyti nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį atsakingam draudikui ar Biurui nustato ir Taisyklių 13 punktas. Tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama, apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

7. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, teigdamas, kad jis tinkamai administravo draudimo bylą ir tinkamai apskaičiavo žalos dydį, šiems argumentams pagrįsti pateikė ribotos atsakomybės bendrovės Centrinio eismo įvykio metu padarytos žalos tyrimų biuro 2020-03-24 Patikrinimo protokolą, kuriame nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Transporter“ remonto išlaidos sudaro 3 055,37 Eur.

8. Teismas nusprendė, kad minimas dokumentas nėra įrodymas, jog būtent tokia žala kroviniui ir buvo padaryta. Visų pirma, nurodyta suma nėra niekaip detalizuota – nepateikta sąmata, kurioje būtų nurodytas remontuotinų detalių sąrašas, jų kaina, taip pat atliktinų remonto darbų apimtis, jų kaina. Šiame dokumente nurodyta, kad ekspertui atsakovas šioje byloje pateikė dokumentus: 2019-07-29 išankstinę remonto išlaidų sąmatą Nr. FEA429/DM979 ir 11 vnt. nuotraukų kopijų, tačiau šie dokumentai į šią bylą atsakovo nepateikti, todėl teismas neturi galimybės įvertinti jų turinio bei pagrįstumo žalos dydžio prasme. Duomenų, kad žalai įvertinti būtų pateiktas pats apgadintas automobilis, byloje nėra. Iš minimo dokumento taip pat matyti, kad remonto išlaidos iki patikrinimo ir po patikrinimo sutampa, o tai leidžia pagrįstai abejoti, ar buvo realiai ir detaliai nustatomas minimam automobiliui eismo įvykio metu padarytų apgadinimų ir tikrosios žalos mastas. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas šiuo dokumentu nesivadovavo spręsdamas dėl ieškovei išmokėtinos draudimo išmokos dydžio, nes, minėta, 2021-06-14 bankiniu pavedimu ieškovei papildomai išmokėjo 1 012,93 Eur. Nors atsakovo atstovas teigia, kad šią sumą sumokėjo ieškovei pateikus papildomus dokumentus, susijusius su autovežio apgadinimais, tokių duomenų byloje nėra.

8. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė žalą kroviniui grindžia 2019 m. gruodžio 12 d. AM GROUP LYON pateikta Galutine apžiūros ataskaita 1907.0157JC (toliau – Ataskaita). Minimo dokumento IV dalyje nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Transporter“ vertė yra 27 254,30 Eur be PVM, jo rida (kilometro numeris) 11 km. Nustatyti tokie šio automobilio apgadinimai: galinio bamperio dangtis sudaužytas, kairės pusės galinės durelės pažeistos, kairio galinio sparno dalis apgadinta, galinė rėmo kryžmė įlenkta, sulaužytas galinis bamperis. Nurodyta, kad visas šias detales reikia pakeisti. Remonto sąmata, pagal ekspertą (padaryta prieš išmontavimą), sudaro: 2 500 Eur be PVM darbo sąnaudos ir 2 449,81 Eur be PVM prekės. Iš viso 4 949,81 Eur. Nurodyta, kad dėl konstrukcijos pažeidimo (suvirinta važiuoklės dalis: kairiojo galinio sparno sekcija, keičiama) ir pagal galiojantį „Volkswagen“ protokolą ši transporto priemonė nebus remontuojama, o konkurso būdu parduodama tokia, kokia yra. Ataskaitos VI dalyje „Išvados“ nurodyta, kad „gelbėjimo darbų kaina – 15 500,00 Eur be PVM). Likutis – 11 754,30 Eur“. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktos Ataskaitos objektyvumu dėl nustatytų transporto priemonei eismo įvykio metu padarytų apgadinimų, nes jie pagrįsti fotonuotraukomis, taip pat apskaičiuotos remonto darbų ir keičiamų detalių (prekių) vertės. Motyvuotų argumentų dėl Ataskaitos ydingumo nepateikė ir atsakovas. Nors jo atstovas keletą kartų akcentavo aplinkybę, kad nėra įrodymų, jog ieškovės prašoma priteisti suma tapati automobilio apgadinimams, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl apgadinimų automobilio priekyje, pats jokių įrodymų dėl automobilio priekio apgadinimų, net teismui suteikus tokią galimybę, nepateikė, nors juos ne kartą akcentavo. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad atsakovas netinkamai apskaičiavo ir nepagrįstai atsisakė mokėti dalį draudimo išmokos už krovinio apgadinimą, skirtumas tarp atsakovo sumokėtos sumos (3 055,37 + 1 012,93 = 4 068,30 Eur) ir teismo pagrįsta pripažintos ieškovo apskaičiuotos automobilio remonto darbų vertės sumos (4 949,81 Eur) sudaro 881,51 Eur, todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo.

9. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė jokių detalių argumentų bei įrodymų, kokiu pagrindu ši suma turi būti priteista, nenurodė, nei ieškinyje, nei teismo posėdyje jo atstovas iš esmės nepaaiškino, kas sudaro skirtumą tarp remonto kaštų ir likusios prašomos priteisti sumos, apsiribojo teiginiu, kad ieškinį grindžia iš trečiojo asmens gautais dokumentais ir kad visi žalą pagrindžiantys dokumentai pateikti teismui. Skirtumą tarp remonto kaštų ir eksperto nustatytos automobilio likutinės vertės grindžia tuo, kad buvo nuspręsta automobilio neremontuoti. Tačiau įrodymų, ar automobilis buvo remontuojamas, ar jis parduotas neremontuotas, kaip tai nurodyta Ataskaitoje, ieškovė nepateikė. Analogiškai atsakovas, įrodinėjimo naštą perkeldamas ieškovei, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui sumažinti ieškovės prašomos priteisti sumos dydį. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog automobilį po remonto buvo galima parduoti už jo rinkos vertę, atsakovas neįrodinėja, jo atstovas teisme teigė, kad jį buvo buvo galima parduoti už „labai panašią buvusią rinkos vertę“.

10. Teismas pažymėjo, kad automobilis „Volkswagen Transporter“ eismo įvykio metu buvo visiškai naujas. Kaip teisingi pažymėjo trečiojo asmens atstovė, jis laikytinas preke, nes akivaizdu, kad buvo skirtas parduoti. Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų apgadinimų jo prekinė vertė sumažėjo, nepriklausomai nuo to, jis parduotas remontuotas ar nesuremontuotas. Minėta, kad žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019, vadovaudamasis šio teismo ankstesnėmis nutartimis suformuota praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009), išaiškino, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

11. Teismas įvertino aplinkybes, kad automobilio „Volkswagen Transporter“ vertė 27 254,30 Eur, ši transporto priemonė eismo įvykio metu buvo nauja. Tai yra krovinis automobilis, todėl jo negalima vertinti kaip prabangai skirtos transporto priemonės. Eismo įvykio metu apgadinta galinė jo dalis, kurioje nėra pagrindinių ir brangiausių jo detalių. Apgadinimai santykinai nedideli, tinkamai suremontavus, šio automobilio važiavimo bei eksploatacinės savybės itin nepablogėtų. Teismo pagrįsta pripažinta automobilio remonto vertė (4 949,81 Eur) sudaro apie 18 procentų jo vertės, o skirtumas tarp ieškovės prašomos priteisti sumos (7 706 Eur), kuri laikytina prarasta prekine verte, ir naujo automobilio vertės sudaro daugiau kaip 28 procentus. Teismo įsitikinimu, tokia prašoma priteisti suma nėra adekvati patirtos žalos mastui. Turto vertintojų interneto puslapiuose pateikiama informacija, jog prekinės vertės netekimą jie apskaičiuoja, atsižvelgdami į transporto priemonės apgadinimo pobūdį, remonto sudėtingumą, keičiamų ir dažomų dalių kiekį ir naudodamiesi specialia skaičiuokle. Ja remiantis, skaičiuojamos remontuojamos ir dažomos dalys. Jei lengvojo automobilio dalys buvo ne remontuojamos, o tik keičiamos, jos bus vertinamos kaip dažomos dalys. Didesnė kompensacija mokama už detalių remontą. Kompensacija skaičiuojama nuo automobilio vardinės vertės, t. y. vertintojas turi nustatyti būtent tokio automobilio su tokia pačia rida, būkle ir pan. rinkos vertę ir, ja remdamasis, skaičiuoti po 1 proc. už pirmą keičiamą dalį ir po 0,3 proc. už kiekvieną kitą. Šalims nepateikus savo apskaičiavimų dėl automobilio prekinės vertės praradimo, teismas mano, kad tinkamu taikytinas būtent toks jo vertės sumažėjimo nustatymo metodas. Iš Ataskaitos matyti, kad buvo apgadintos ir keičiamomis pripažintos penkios automobilio detalės, todėl laikytina, kad automobilio vertė sumažėjo 2,2 procento. Taigi ieškovui iš atsakovo priteistina 599,60 Eur suma dėl jo prekinės vertės sumažėjimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai, ir panaikinti 2022-03-02 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-49-850/2022; priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo 7 706 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo 6 proc. procesines palūkanas; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl faktinių bylos aplinkybių jokio ginčo nekilo. Byloje kilo ginčas dėl apelianto reikalavimo dydžio pagrįstumo, t. y. žalos vežamoms prekėms dydžio.

14. Apeliaciniame skunde cituojama Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos išmokėjimo tvarka reglamentuota TPVCAPDĮ trečiame skirsnyje, taip pat Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Pareigą nustatyti nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį atsakingam draudikui ar Biurui nustato ir Taisyklių 13 punktas. Tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama, apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą. Šiuo atveju svarbu, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas sumaišė sąvokas „transporto priemonė“ ir „prekės“.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė, vykdydama trečiojo asmens UAB „Vip Logistics“ užsakymą, vežę prekę – naują, niekada neeksploatuotą lengvąjį automobilį „Volkswagen Transporter“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl apeliantės vežta prekė (ir jai padaryta žala) negalėjo būti vertinama kaip transporto priemonė, dalyvavusi eismo įvykyje. Nors pirmosios instancijos teismas ir cituoja TPVCAPDĮ 15 str. 3 d., tačiau ja vadovaujasi tik iš dalies, vertindamas ne jos išvadas, o dalį motyvuojamosios dalies, t. y. iš bylos įrodymų akivaizdu, kad žalos dydis buvo nustatytas atlikus apžiūrą, po kurios buvo sudaryta galutinė apžiūros ataskaita 1907.0157JC (toliau – Ataskaita). Šiems duomenims paneigti nei atsakovas, nei kiti proceso dalyviai nepateikė jokių įrodymų, todėl toks ieškinio reikalavimų atmetimas negali būti laikomas teisingu ir teisėtu, nes ir pats teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių vadovavosi tik dalimi ataskaitos.

Žemesnės instancijos teismas

16. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Ataskaitos šioje byloje niekas neginčijo, ir ją vertino kaip teisingą ir objektyvią, tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne ataskaitos išvadomis, bet selektyviai išrinko ne visus duomenis iš motyvuojamosios dalies. Ataskaitos išvadose aiškiai nurodoma žalos suma – 11 754,3 Eur. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas kaip ir sutiko su įrodymo patikimumu, tačiau juo nesivadovavo.

17. Apeliaciniame skunde analizuojama pirmosios instancijos teismo priteista 599,60 Eur suma dėl transporto priemonės prekinės vertės sumažėjimo. Apeliantė nurodo, kad tokie nurodomi duomenys apskirtai nebuvo tiriami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jų nepateikė ir dėl jų nepasisakė nei ieškovė, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, todėl tokia teismo pozicija suponuoja išvadą, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas LR CPK 179 str. 2 d. ir 329 str. 1 d. pagrindu.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad procesiniame sprendime apskritai nenurodyti konkretūs šaltiniai, kuriais teismas vadovavosi. Kita vertus, vadovaujantis 2020-09-22 įsakymu Nr. V1-118 „Dėl koeficientų apgadintoms transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, matyti, kad 45 p. nurodo: „Prekinės vertės netekimas apskaičiuojamas M1 ir N1 klasės transporto priemonėms ne senesnėms kaip 60 mėn. nuo pirmos registracijos.“ O tai reiškia, kad automobilis, kuris buvo apgadintas, kad būtų apskaičiuojama netekta prekinė vertė, turi atitikti bent 3 sąlygas: 1) būti įregistruotas; 2) dalyvauti eisme; 3) būti M1 ar N1 klasės. Šiuo atveju apeliantės vežamas krovinys tuo metu, kai patyrė žalą, nebuvo įregistruotas ir nedalyvavo eisme. Todėl ir teismo apskaičiavimai apie prekinės vertės praradimą neturi teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

19. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teismas priimtu sprendimu teisingai pažymėjo, jog, sprendžiant tokio pobūdžio ginčo klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, o žalos dydis įrodinėjamas Civilinio proceso kodekso leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovas, nesutikdamas su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad priteistos ir išmokėtos sumos atitinka visišką nuostolių atlyginimo principą ir žala apeliantei yra atlyginta. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 2 d. nurodo: „Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį.“ Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus apeliantės pateiktus dokumentus ir padarė teisėtas išvadas.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos už žalą atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, 44 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka. TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 7 706 Eur žalos atlyginimo.

26. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo W. R. Berkley Europe AG Niederlassung für Deutschland, atstovaujamo Lietuvos Respublikoje privačios ribotos atsakomybės bendrovės Van Ameyde Krogius filialo, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gretransas“: 1 481,11 Eur draudimo išmoką; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ginčas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas dėl 6 225 Eur apeliantės nurodomos sumos.

27. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl draudimo išmokos dydžio autoįvykio metu apgadinus vežamą transporto priemonę kaip krovinį, draudžiamajam įvykiui įvykus Vokietijoje, dėl taikytinos teisės bei bylos esmės atskleidimo.

Faktinės bylos aplinkybės

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 4 d. Vokietijoje A5 kelyje eismo įvykyje buvo apgadinta ieškovės transporto priemonė – priekaba „Lohr“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir gabenamas krovinys – trečiajam asmeniui priklausantis automobilis „Volkswagen Transporter“.

29. Eismo įvykio kaltininku pripažintas į ieškovei priklausančią transporto priemonę atsitrenkusio automobilio „Porsche Cayenne S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas.

30. Šią aplinkybę patvirtina eismo įvykio deklaracija VNr. VU/0765599/2019, užpildyta (duomenys neskelbtini) policijos prezidiumo Eismo saugumo / specialių paslaugų direkcijos (duomenys neskelbtini) greitkelio policijos skyriuje, tai matyti ir iš Liudininko apklausos anketos, kurioje S. S. nurodė, kad SUV automobilis atsitrenkė į krovininį automobilį. Šioje byloje ginčo dėl eismo įvykio kaltininko nėra.

31. Eismo įvykį sukėlusio vairuotojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovą, ginčo dėl šio fakto byloje taip pat nėra.

32. Ieškovė draudiko atstovui Lietuvoje Van Ameyde Krogius filialui patikė pretenziją dėl 13 102,58 Eur sumos: dėl 747 Eur žalos priekabai, 601,28 Eur netiesioginių nuostolių ir 11 774,30 Eur žalos kroviniui.

33. Ieškovė žalą kroviniui grindžia 2019 m. gruodžio 12 d. AM GROUP LYON pateikta Galutine apžiūros ataskaita 1907.0157JC. Minimo dokumento IV dalyje nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Transporter“ vertė 27 254,30 Eur be PVM, jo rida (kilometro numeris) 11 km. Nustatyti tokie šio automobilio apgadinimai: galinio bamperio dangtis sudaužytas, kairės pusės galinės durelės pažeistos, kairio galinio sparno dalis apgadinta, galinė rėmo kryžmė įlenkta, sulaužytas galinis bamperis. Nurodyta, kad visas šias detales reikia pakeisti. Remonto sąmata, pagal ekspertą (padaryta prieš išmontavimą), sudaro: 2 500 Eur be PVM darbo sąnaudos ir 2 449,81 Eur be PVM prekės. Iš viso 4 949,81 Eur. Nurodyta, kad dėl konstrukcijos pažeidimo (suvirinta važiuoklės dalis: kairiojo galinio sparno sekcija, keičiama) ir pagal galiojantį „Volkswagen“ protokolą ši transporto priemonė nebus remontuojama, o konkurso būdu parduodama tokia, kokia yra. Ataskaitos VI dalyje „Išvados“ nurodyta, kad „gelbėjimo darbų kaina – 15 500,00 Eur be PVM). Likutis – 11 754,30 Eur“.

34. Atsakovas, atlikęs žalos bylos Nr. C02642 sureguliavimo procedūras, 2021-02-11 raštu „Dėl žalos atlyginimo“ informavo ieškovę, kad apskaičiuota neginčijama draudimo išmoka sudaro 4 052,37 Eur: 747 Eur žala priekabai, 250 Eur netiesioginiai nuostoliai ir 3 055,37 Eur draudiko apskaičiuota žala kroviniui.

35. 2021-06-01 raštu atsakovas informavo ieškovę, kad priskaičiavo papildomą draudimo išmoką – 1 012,93 Eur. Taigi, atsakovas ieškovei iš viso yra priskaičiavęs ir sumokėjęs 5 065,30 Eur draudimo išmoką.

Dėl draudimo išmokos dydžio autoįvykio metu apgadinus vežamą transporto priemonę kaip krovinį, draudžiamajam įvykiui įvykus Vokietijoje, dėl taikytinos teisės

36. Apeliantė ieškiniu teismo prašė priteisti 11 774,30 Eur žalos kroviniui – apgadintai naujai transporto priemonei, atsakovė sumokėjo 3 055,37 Eur žalos kroviniui atlyginimą 2021-06-14 banko pavedimu, o pirmosios instancijos teismas padidino šią sumą iki 4 949,81 Eur, tačiau apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad draudikas ieškovei neatlygino 7 706 Eur žalos.

37. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju susiklosto kelios teisinių santykių grupės: 1) iš eismo įvykio (delikto) kylantys teisiniai santykiai tarp žalą padariusio asmens ir ją patyrusio asmens (nukentėjusiojo); 2) iš draudimo sutarties kylantys teisiniai santykiai, susiję su draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos, jeigu dėl jos draudėjui kilo civilinė atsakomybė.

38. Eismo įvykiui įvykus kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, pirmos grupės (deliktiniams) teisiniams santykiams taikytina teisė nustatoma remiantis 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Reglamentas „Roma II“) 4 straipsnio nuostatomis – žalą padariusio asmens (draudėjo) atsakomybės pagrindas, apimtis, atleidimo nuo atsakomybės pagrindai, žalos vertinimas, asmenų, kurie turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nustatymas, senaties terminas ir kt. nustatomi pagal valstybės, kurioje atsirado žala, teisę. Kitaip tariant, eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė kyla tam tikromis sąlygomis, kurias apibrėžia žalos atsiradimo (paprastai eismo įvykio) vietos valstybės teisė.

39. Draudiko pareigos išmokėti nukentėjusiems asmenims draudimo išmokas egzistavimas ir šios prievolės apimtis glaudžiai susiję su atsakingų už žalą asmenų prievole atlyginti nukentėjusiems asmenims jų eismo įvykio metu patirtą žalą.

40. Draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo padarytos žalos atsiranda draudimo sutarties pagrindu ir jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo, ir šiai prievolei taikoma Vokietijos teisė.

41. Tačiau draudiko pareiga atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui kyla ne iš šiam padarytos žalos, o iš draudiką su atsakingu draudėju siejančios sutarties. Teisiniai santykiai, susiklostę tarp pareiškusio reikalavimą atlyginti žalą nukentėjusio trečiojo asmens ir žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko, yra draudimo teisiniai santykiai, atsiradę iš draudimo sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-444-611/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-686/2016, 16 punktas). Taigi tokia žala atlyginama remiantis sutartine prievole, o tokiai prievolei taikytina teisė nustatoma pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Reglamento „Roma I“) nuostatas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimas sujungtose bylose C-359/14 ir C-475/14, 54 punktas).

42. Reglamento „Roma I“ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės tiems atvejams, kai valstybė narė nustato pareigą apsidrausti nuo tam tikrų rizikų. Tokiais atvejais valstybė narė gali nustatyti, kad draudimo sutarčiai taikoma pareigą apsidrausti nustačiusios valstybės narės teisė.

43. TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, įstatymu reglamentuojamiems santykiams taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, kurio 134 straipsnyje nustatyta privalomojo draudimo sutartims taikoma kolizinė taisyklė. Draudimo įstatymo 134 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nustato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti Lietuvos Respublikoje naudojamas transporto priemones ir transporto priemones, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 punktą, įprastinė transporto priemonių buveinės vieta yra teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą turi transporto priemonė. Šioje byloje iškeltas ginčas iš draudimo teisinių santykių, susijusių su draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos, t. y. ieškovei vežant Lietuvoje neregistruotą naują transporto priemonę kaip krovinį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje taikė TPVCAPDĮ.

44. CK 1.10, 1.12 straipsniuose bei CPK 808 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti nustatoma, kas atsakingas už užsienio teisės turinio nustatymą, kai ji taikytina teismo nagrinėjamoje byloje. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pagal bendrąjį principą, kai užsienio teisę taikyti reikia tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais, užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio), o jei užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise; teismas šalies prašymu gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Tai reiškia, kad kai užsienio teisė turi būti taikoma tarptautinių sutarčių ar įstatymų nurodytais atvejais, bylą nagrinėjantis teismas pats turi nustatyti ginčui taikytiną teisę, jos turinį ir jos taikymo praktiką toje valstybėje, kurios teisė turi būti taikoma ginčui, kvalifikuoti šalių ginčą ir pritaikyti užsienio teisę. Tokiu atveju ginčo šalims nėra pareigos rinkti ir teikti teismui taikytinos užsienio teisės normų. Tačiau šalims nedraudžiama minėtu atveju teikti prašymą taikyti užsienio teisę ar argumentus, kodėl ir kurios konkrečios valstybės teisė turėtų būti taikoma. Šalims tokią pareigą įstatymas įtvirtina tik vieninteliu atveju – kai šalys savo sutartyje, iš kurios kilo ginčas, nustato užsienio teisės taikymą. Taigi, pagal CPK 808 straipsnio 1 dalį teismas įstatymų nurodytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato savo iniciatyva (ex officio).

45. Nagrinėjamoje byloje, kadangi kilo ginčas dėl žalos dydžio, kildinamo iš draudimo sutarties, t. y. iš teisinių santykių, susijusių su draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas pagal CPK 179 str. 1 d. turėjo pasiūlyti šalims pateikti draudimo sutartį ir įvertinęs jos turinį dėl atlygintinos žalos vežamam kroviniui dydžio privalėjo ex officio ir teisingai nustatyti šalių ginčui taikytiną teisę.

46. Šioje byloje teismas privalo nustatyti teisingą ieškovės įrodinėjamą žalos dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas privalo teisingai kvalifikuoti šalių teisinį santykį ir įvertinti draudimo sutarties turinį dėl atlygintinos žalos dydžio pagal Vokietijos teisę.

47. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

48. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

49. Apeliantė teismo prašo vadovautis 2019 m. gruodžio 12 d. AM GROUP LYON pateikta Galutine apžiūros ataskaita 1907.0157JC. Minimo dokumento IV dalyje nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Transporter“ vertė 27 254,30 Eur be PVM, jo rida (kilometro numeris) 11 km. Nustatyti tokie šio automobilio apgadinimai: galinio bamperio dangtis sudaužytas, kairės pusės galinės durelės pažeistos, kairio galinio sparno dalis apgadinta, galinė rėmo kryžmė įlenkta, sulaužytas galinis bamperis. Nurodyta, kad visas šias detales reikia pakeisti. Remonto sąmata, pagal ekspertą (padaryta prieš išmontavimą), sudaro: 2 500 Eur be PVM darbo sąnaudos ir 2 449,81 Eur be PVM prekės. Iš viso 4 949,81 Eur. Nurodyta, kad dėl konstrukcijos pažeidimo (suvirinta važiuoklės dalis: kairiojo galinio sparno sekcija, keičiama) ir pagal galiojantį „Volkswagen“ protokolą ši transporto priemonė nebus remontuojama, o konkurso būdu parduodama tokia, kokia yra. Ataskaitos VI dalyje „Išvados“ nurodyta, kad „gelbėjimo darbų kaina – 15 500,00 Eur be PVM). Likutis – 11 754,30 Eur“.

50. Bylos esmė yra ta, kad ieškovė, būdama šio krovinio vežėja, prašo priteisti 11 754,30 Eur, t. y. skirtumą, apskaičiuotą tarp automobilio „Volkswagen Transporter“ nurodomos vertės 27 254,30 Eur be PVM ir pardavimo kainos – 15 500,00 Eur be PVM. Iš paminėto dokumento nustatyta, kad ieškovės vežamą krovinį ekspedijavo Turinsky Transport, todėl pirmosios instancijos teismas, privalėdamas nustatyti teisingą žalos dydį, turėjo aiškintis aplinkybę, ar krovinys buvo apdraustas, ar vežėja ir ekspeditorius gavo draudimo išmoką dėl krovinio sugadinimo.

51. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, vežėjui praradus dalį arba visą krovinį, jis privalo atlyginti žalą siuntėjui, o kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis). Vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ribojama tiesioginiais nuostoliais. Krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos kainas, o jei nėra ir tokių, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Jei teismui nepateikta įrodymų apie prekių biržos ar rinkos vertę, teismas gali vadovautis ta krovinio verte, kuri yra nurodyta sąskaitoje faktūroje, lydinčioje krovinį ir pateikiamoje muitinei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011). Tačiau šioje byloje būtina nustatyti atlygintinos žalos dėl krovinio sugadinimo dydį pagal draudimo sutartį, sudarytą pagal Vokietijos teisę.

52. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė atlygino ieškovei dalį žalos – 3 055,37 Eur, o pirmosios instancijos teismas padidino šią sumą iki 4 949,81 Eur, t. y. pagal vežto ir apgadinto automobilio remonto sąmatą, ir atsakovas šios sprendimo dalies neskundė. Šios bylos esmė yra teisingas ieškovės įrodinėjamos žalos dydžio nustatymas, aiškinantis, ar krovinys buvo apdraustas, ar ieškovei ir krovinio ekspeditorei buvo išmokėta draudimo išmoka, ar apgadintas automobilis buvo parduotas už 15 500,00 Eur be PVM; taip pat taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas, aiškinantis žalos dydį ginčo atveju pagal Vokietijos teisę ir atsakovo su įvykio kaltininku sudarytą draudimo sutartį. Šioje draudimo sutartyje turėtų būti nuorodos į Vokietijos įstatymus, todėl bylos nagrinėjimas iš naujo nebūtų apsunkintas.

53. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovo W. R. Berkley Europe AG Niederlassung für Deutschland atstovas, veikiantis Lietuvoje, turi pareigą bendradarbiauti su teismu, pateikti Vokietijos draudimo įstatymo teisės normas, galiojusias draudimo sutarties sudarymo metu, ir išverstą draudimo sutarties tekstą.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

54. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti dėl nevisapusiškai išnagrinėto ieškinio, neatskleistos bylos esmės, todėl yra panaikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis