Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-12-15 · Civilinė byla Nr. e2-13832-989/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-15
Bylos Nr.
e2-13832-989/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09109-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
užsienio bendrovės Ergo Insurance SE
Trečiasis asmuo
R. J., D. R.
Advokatai
Renaldas Baliūtis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13832-989/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09109-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; (S) 2.6.10.8; 3.2.6.5; 3.1.7.6.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė,sekretoriaujant Gitai Stankevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovės užsienio bendrovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, atstovams teisininkui G. A. ir (duomenys neskelbtini) V. P.,

trečiajam asmeniui R. J. (R. J.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. R., R. J. (R. J.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės užsienio bendrovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, 2 614,06 Eur žalos atlyginimo, 128,05 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji draudėjai akcinei bendrovei (toliau – AB) „SEB bankas“ (toliau – draudėja) išdavė Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo liudijimas), kuriuo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2023 m. sausio 25 d. buvo apdrausta transporto priemonė JEEP Compass 1.4 MultiAir II Sport (103 kW), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė JEEP ir JEEP).

3. Ieškovė pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 10 d., 20.45 val., įvyko eismo įvykis Ateities g. – Didlaukio g. sankryžoje (šalia degalinės Viada, adresu Ateities g. 17b, Vilnius, ir Romerio universiteto). Apie įvykį draudėja informavo ieškovę, pateikė papildomą paaiškinimą bei eismo įvykio schemas, taip pat pateikė Eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, jog įvykio kaltininkas vairuotojas R. J. (R. J.) prisiima kaltę (atsakomybę) dėl eismo įvykio. Įvykio metu faktiškai Transporto priemonę JEEP vairavo D. R.. Bendra patirtos žalos suma yra 2 614,06 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2022 m. gegužės 10 d. įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai išmokėjo 2 614,06 Eur draudimo išmoką. Todėl galutinė nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos yra 2 614,06 Eur.

4. Ieškovė teigė, kad šiuo atveju dėl atsiradusios žalos yra atsakingas automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė VW Passat ir VW Passat), vairuotojas R. J.. Tai galima matyti iš Eismo įvykio deklaracijos 14 punkto, kurioje šis vairuotojas prisiėmė atsakomybę (kaltę) dėl eismo įvykio. Šiuo atveju Transporto priemonės JEEP vairuotojas D. R. degant žaliam šviesoforo signalui, jau išvažinėjo iš sankryžos (baiginėjo atlikti kairįjį posūkį iš Didlaukio gatvės nuo Romerio universiteto į Ateities gatvės antrąją juostą ir faktiškai jau buvo pagrindinėje Ateities gatvėje), kai tuo tarpu Transporto priemonės VW Passat vairuotojas R. J. netikėtai iš degalinės Viada įvažiavo į Didlaukio gatvę ir nepraleido D. R. (kuris jau išvažinėjo iš sankryžos). Taigi Transporto priemonės VW Passat R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 161 punktą. Transporto priemonės VW Passat vairuotojas R. J. matydamas, jog D. R. jau išvažiuoja iš sankryžos į Ateities gatvę, privalėjo jį praleisti, tačiau to nepadarė. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog Transporto priemonės VW Passat vairuotojas R. J. pripažino savo kaltę, todėl policijos į eismo įvykio vietą nekvietė. Tad akivaizdu, jog už žalą yra atsakingas būtent Transporto priemonės VW Passat vairuotojas R. J..

5. Ieškovė nurodė, kad Transporto priemonės VW Passat vairuotojas R. J. Eismo įvykio deklaracijoje nurodė, jog automobilis yra apdraustas draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE, todėl ieškinys teikiamas atsakovei. R. J. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalis) bei nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo asmenų turtui (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

6. Taip pat ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 128,05 Eur kompensacines palūkanas paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. (+ 18 dienų nuo pranešimo (2022 m. rugpjūčio 1 d.) atsakovei išsiuntimo) atsakovei) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (iki 2023 m. birželio 14 d.) (e. b. l. 40-45).

Atsiliepimas

7. Atsakovė užsienio bendrovė Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti.

8. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji ir M. R. 2021 m. spalio 25 d sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-6818793, pagal kurią buvo apdrausta automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2022 m. spalio 24 d. Pagal ieškovės 2022 m. rugpjūčio 1 d. pretenziją – ginčo eismo įvykio metu susidūrė Transporto priemonė VW Passat, vairuojama R. J., ir Transporto priemonė JEEP, vairuojama D. R..

9. Atsakovė, atlikusi žalos administravimą, nustatė, kad už ginčo įvykį yra atsakingas Transporto priemonės JEEP, kurio valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas ieškovę, vairuotojas. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešime dėl priimto sprendimo (žalos Nr. 6818793-2850_1-001/ pretenzija 2022/116848) ieškovei nurodė, kad Transporto priemonės JEEP vairuotojas pažeidė KET 157 punktą ir šis pažeidimas sąlygojo eismo įvykio kilimą ir žalos atsiradimą. Tarp šalių nėra ginčo, kad Transporto priemonė VW Passat ginčo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o Transporto priemonė JEEP transporto priemonių kasko draudimu pas ieškovę. Tačiau yra ginčas dėl eismo įvykio aplinkybių, Transporto priemonės JEEP vairuotojo patirtos žalos dydžio bei kompensacinių palūkanų skaičiavimo.

10. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės pateiktos eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje Transporto priemonės VW Passat vairuotojo parašas yra perbrauktas dviem susikryžiuojančiomis linijomis. Tai vienareikšmiškai paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę, kad Transporto priemonės VW Passat vairuotojas pripažino savo kaltę eismo įvykio deklaracijoje. Be to, eismo įvykio deklaracija nėra vienintelis dokumentas, kuriuo remiantis yra sprendžiama dėl atsakomybės už eismo įvykį. Ieškovė argumentus dėl eismo įvykio iš esmės grindžia Transporto priemonės JEEP vairuotojo papildomu paaiškinimu ir eismo įvykio schema, kurie buvo sudaryti vienašališkai prieš pat pateikiant ieškovei ieškinį. Taip pat juose pateikti duomenys prieštarauja eismo įvykio dalyvių parašais Eismo įvykio deklaracijoje patvirtintoms ir pačios ieškovės pateiktose nuotraukose nurodytoms aplinkybėms.

Atsiliepimas

11. Atsakovė akcentavo, kad, jeigu automobiliai būtų kontaktavę taip, kaip nurodė ieškovė, tada sugadinimai niekaip negalėjo atsirasti Transporto priemonės VW Passat vidurinėje dalyje. Remiantis ieškovės vienašališkai sudaryta eismo įvykio schema, Transporto priemonės JEEP turėjo būti sugadintos nepataisomai dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, o Transporto priemonės VW Passat turėjo būti sugadinta visa priekinė dalis. Taigi Transporto priemonė VW Passat, priešingai nei teigia ieškovė, jau buvo įvažiavusi į pagrindinį kelią, o Transporto priemonės JEEP vairuotojas nedavė kelio Transporto priemonės VW Passat vairuotojui ir dėl to eismo įvykio metu buvo sugadinti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai.

12. Atsakovė nurodė, kad Transporto priemonės JEEP pirma registracija 2022 m. sausio 18 d., apskaičiuotas nusidėvėjimas dalims – 1,01 proc., keistinų dalių suma (su PVM) – 1 671,69 Eur, nusidėvėjimo suma – 16,88 Eur. Taip pat transporto priemonių kasko draudimo sutartyje, pagal kurią buvo apdrausta Transporto priemonė JEEP, autoavarijos atveju buvo numatyta 100 Eur išskaita, o tuo tarpu ieškovė sumokėjo draudimo išmoką, netaikant Draudimo liudijime numatytos išskaitos, ir jos reikalauja iš atsakovės, nepateikdama tokio savo elgesio pagrindimo. Atsakovė pažymėjo, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius, taip pat, ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens.

Šalies argumentai

13. Ieškovė teismui pateikė dubliką, kuriuo prašė atmesti atsakovės argumentus ir tenkinti ieškovės ieškinį.

14. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovės apdraustos Transporto priemonės VW Passat vairuotojas savo parašu pripažino, jog yra atsakingas dėl eismo įvykio, kadangi kitu atveju nebūtų Eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje įrašęs nei savo vardo ir pavardės, nei uždėjęs savo parašo. Vėlesnis parašo nubraukimas (jeigu parašas tikrai nubrauktas VW Passat vairuotojo iniciatyva) niekaip nepaneigia aplinkybės, jog VW Passat vairuotojas įvykio metu save laikė atsakingu dėl eismo įvykio. Be to, atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, dėl kokių priežasčių parašas buvo nubrauktas. Juolab, nei vardas, nei pavardė Eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje nebuvo nubraukti. Tad vien tik parašo nubraukimas nėra visa lemiantis. Be to, toks parašo nubraukimas (jeigu parašas tikrai nubrauktas VW Passat vairuotojo iniciatyva) kelia daug abejonių bei neaiškumų, dėl kokių priežasčių jis buvo nubrauktas ir kada jis buvo nubrauktas. Be to, transporto priemonės VW Passat vairuotojas R. J. pripažįsta, jog neturėjo pirmenybės teisės įvažiuoti į sankryžą, kadangi važiavo iš šalikelės.

Atsiliepimas

15. Atsakovė teismui pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti.

16. Atsakovė triplike nurodė, kad tai, jog pati ieškovė pateikė Eismo įvykio deklaraciją ir savo reikalavimą grindžia paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, yra akivaizdu, jog parašas Eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje galėjo būti perbrauktas tik paties Transporto priemonės VW Passat vairuotojo iniciatyva. Eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje vien vardo ir pavardės nurodymas, esant valingai užbrauktam parašui, nepatvirtina ieškovės deklaruojamo fakto, kad Transporto priemonės VW Passat vairuotojas neva prisiėmė kaltę dėl eismo įvykio. Be to, nėra reti ir atvejai, kai eismo įvykio dalyvis, pildydamas eismo įvykio deklaraciją, pats suklysta ar yra suklaidinamas kitų asmenų ir parašu prisiima atsakomybę už eismo įvykį, faktiškai būdamas dėl jo nekaltas. Dėl to draudikas, net ir esant eismo įvykio dalyvio valingam kaltės prisiėmimui, privalo tai patikrinti, tinkamai atlikus žalos administravimą.

17. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė ignoruoja objektyvius įrodymus, pagal kuriuos gatvės iš kurių išvažiavo Transporto priemonės JEEP ir VW Passat yra lygiareikšmiai šalutiniai keliai pagrindinės Ateities gatvės atžvilgiu, o, be to eismas šioje sankryžoje buvo reguliuojamas šviesoforo. Taigi pagal ieškovės pateiktą eismo įvykio vietą ir aplinkybes Transporto priemonė VW Passat niekaip negalėjo išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Be to, Transporto priemonės JEEP vairuotojas eismo įvykio deklaracijos 12 punkte pažymėjo, kad eismo įvykis atsitiko jam išvažiuojant iš stovėjimo vietos, tačiau po to šį pasirinkimą užbraukė. Taigi elgiantis analogiškai kaip ieškovė, samprotaudama apie Transporto priemonės VW Passat vairuotojo parašo nubraukimo aplinkybes, būtų galima kelti klausimus dėl Transporto priemonės JEEP vairuotojo eismo įvykio deklaracijos 12 punkte pasirinktos ir po to nubrauktos situacijos, tačiau šie klausimai būtų tik dirbtiniai, kadangi, kaip jau buvo minėta, objektyvūs įrodymai pagrindžia, kad nei Transporto priemonė JEEP, nei Transporto priemonė VW Passat neišvažiavo iš stovėjimo vietos, o važiavo lygiareikšmiais keliais, kuriuose pirmumą turėjo Transporto priemonės VW Passat vairuotojas.

18. Trečiasis asmuo D. R. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl aptariamo eismo įvykio yra kaltas Transporto priemonė VW Passat vairuotojas R. J., todėl ieškinys yra pagrįstas.

19. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2022 m. birželio 5 d., apie 20.40 val. nuosava šeimos Transporto priemone JEEP išvažiavo iš studentų bendrabučio, esančio Didlaukio 59, važiavo Didlaukio gatve, kol pasiekė Ateities-Didlaukio reguliuojamą sankryžą, prieš kurią sustojo, nes jam degė draudžiamas šviesoforo signalas. Užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui ir sankryžoje nesant jokių transporto priemonių ar kitokių kliūčių pasuko į kairę į antrą (kairiąją) Ateities g. eismo juostą, jam pasukus į kairę į jį iš dešinės įvažiavo Transporto priemonė VW Passat, kuri išvažiavo iš Ateities g., iš šalia esančios teritorijos (Viada degalinė, esanti adresu Ateities 17b) nelaukdama, kol trečiasis asmuo užbaigs manevrą.

20. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atliekant posūkį į kairę susidūrimo metu buvo Ateities g. antroje eismo juostoje. Ateities gatvė yra pagrindinis kelias Ateities 17b atžvilgiu, kuri yra šalia esanti teritorija pagal KET ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo apibrėžimus. Todėl Transporto priemonės VW Passat vairuotojas, iš šios teritorijos išvažiuodamas į Ateities g., privalėjo duoti kelią visoms Ateities g. važiuojančioms transporto priemonėms (KET 102 punktas), juolab, kad trečiasis asmuo, prieš jam įvažiuojant į Ateities g., iš esmės jau išvažinėjo iš sankryžos.

21. Trečiasis asmuo paaiškino, kad po susidūrimo abu automobilius patraukė prie kelkraščio, jog netrukdytų eismui. Iškart po įvykio, apytiksliai apie 20.45 val., trečiasis asmuo paskambino tel. 112 ir papasakojo apie situaciją, dispečeris paklausęs ar yra sužeistų žmonių ir sužinojęs, kad niekas nenukentėjo, nurodė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Apie įvykį informavo A. R. (tėvą), kuris yra Transporto priemonės JEEP savininkas. A. R. apie 20.53 val. tel. 1626 susisiekė su ieškove, iš kurios buvo gautas patarimas registruoti įvykį jų svetainėje. R. J. pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją bei nupiešus įvykio schemą ir užpildžius B transporto priemonės stulpelį pasirašė deklaraciją ir pasakė, kad neturi laiko laukti, kol trečiasis asmuo užpildys A transporto priemonės stulpelį, paprašė susisiekti su juo rytoj ir išvažiavo. Kai R. J. paliko įvykio vietą, trečiasis asmuo paskambino tel. 112 tikslu užfiksuoti šį faktą.

22. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2022 m. birželio 6 d., R. J. prašymu, susitiko su juo prie PC „Mandarinas“ ir pateikė jam pilnai užpildytos deklaracijos antrą lapą, kurį jis perskaitęs pasiėmė (e. b. l. 140-141, 153-154).

23. Trečiajam asmeniui R. J. procesiniai dokumentai įteikti 2023 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. trečiojo asmens tėvui (e. b. priedo l. ). Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismo posėdžio metu ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovas advokatas Renaldas Baliūtis prašė ieškinį tenkinti, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2022 m. gegužės 10 d., Eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta vėliau.

25. Teismo posėdžio metu atsakovės užsienio bendrovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, atstovai teisininkas G. A. ir (duomenys neskelbtini) V. P. prašė ieškinį atmesti, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai nurodė, kad pagal taisyklių 26 punktą Eismo įvykio deklaracija turi būti patvirtinama parašais, o šiuo atveju to nėra. Iš pateiktų fotonuotraukų abiem Transporto priemonėms turėjo degti žalia šviesa. Transporto priemonė JEEP pasuko į kairę, pasukant į dešinę degė žalia šviesa. KET 157 punkte numatyta, kad privaloma vadovautis šviesoforo signalu. Anot atsakovės atstovų, Transporto priemonės JEEP vairuotojas buvo kaltas ir neteisus, o Transporto priemonė VW Passat suko į dešinę, Transporto priemonė JEEP turėjo praleisti ir žalos nebūtų buvę. KET 161 punktas nereguliuoja šios situacijos, nes šio punkto taikymo sąlyga yra skirtingi šviesoforo signalai. Pažymėjo, kad sankryža yra lygiareikšmė, o sukimo į kairę nėra pirmenybės, transporto priemonė, sukanti į kairę, turėjo praleisti transporto priemonę, sukančią į dešinę.

Atsiliepimas

26. Trečiasis asmuo R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis išvažinėjo iš Viados, užsidegus žaliam šviesoforui, suko į dešinę, įvykio kaltininkas, vairavęs Transporto priemonę JEEP, įvažiavo į priekines ir galines dureles. Trečiasis asmuo su Transporto priemonės JEEP vairuotoju sustojo stotelėje, tada Transporto priemonės JEEP vairuotojas lyg ir sutiko dėl įvykio. Trečiasis asmuo su Transporto priemonės JEEP vairuotoju apsikeitė kontaktais, susitarė susitikti vėliau. Skubėjo, nes trečioje asmens R. J. automobilyje laukė mažametis (1 metų) vaikas, stresinėje situacijoje blogai užpildė deklaraciją. Autobusų stotelėje D. R. pripažino kaltę. Trečiasis asmuo R. J. iškart po avarijos užbraukė parašą, supratęs, kad deklaracija yra klaidingai užpildyta. Su R. buvo susitikę ir 2023 m. birželio 6 d. daugiau deklaracijos lapų neturėjo. Per visą vairavimo stažą (nuo 18 m.) turėjo iki 5 įvykių, todėl su klaidomis užpildė eismo įvykio deklaraciją.

27. Trečiasis asmuo D. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai (e. b. priedo l. 6). Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (e. b. l. 161).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

28. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė draudėjai AB „SEB bankas“ išdavė Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2023 m. sausio 25 d. buvo apdrausta transporto priemonė JEEP Compass 1.4 MultiAir II Sport (103 kW), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7-10).

29. Atsakovė ir M. R. 2021 m. spalio 25 d sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-6818793, pagal kurią buvo apdrausta automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2022 m. spalio 24 d. (e. b. l. 64-69)

30. Iš 2022 m. birželio 5 d. eismo įvykio deklaracijos (toliau – ir Eismo įvykio deklaracija) nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2022 m. birželio 5 d. 21.00 val., šalia degalinės Viada, adresu Ateities g. 17b, ir Romerio universiteto. Eismo įvykio deklaracija patvirtina, kad trečiojo asmens D. R. vairuojamas automobilis JEEP važiuodamas sankryžoje iš Didlaukio g. pusės ir sukdamas į kairę (į Ateities g.) susidūrė su automobiliu WV Passat, kurį vairavo trečiais asmuo R. J. (e. b. l. 16).

31. Byloje pateikti UAB „Autobrava Motors“ 2022 m. liepos 19 d. remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiuota Audatex sistema, suma 2 722,04 Eur (e. b. l. 26-29), UAB „Autobrava Motors“ 2022 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SIM2031407, suma 2 614,06 Eur (e. b. l. 30-31), A. R. prašymas išmokėti draudimo išmoką (2 614,06 Eur) UAB „Autobrava Motors“ (e. b. l. 32).

32. Ieškovė dėl įvykio metu nukentėjusios Transporto priemonės JEEP suskaičiavo 2 614,06 Eur išmoką ir ją 2022 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 752546 pervedė UAB „Autobrava Motors“ (e. b. l. 33-34).

33. Atsakovė 2023 m. birželio 30 d. pranešimu kreipėsi į R. J. prašydama pateikti informaciją, susijusią su eismo įvykiu (e. b. l. 166).

34. Ieškovė į atsakovę kreipėsi su 2022 m. rugpjūčio 1 d. pretenzija dėl 2 614,06 Eur sumos (e. b. l. 35). Atsakovė ieškovei 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikė pranešimą dėl priimto sprendimo, kuriame nurodė, kad dėl eismo įvykio atsakingu laikytinas Transporto priemonės JEEP vairuotojas (e. b. l. 70).

35. Byloje pateikta atsakovės Žalų administravimo departamento Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 4 d. išvada dėl Transporto priemonių VW Passat ir JEEP eismo įvykio (toliau – Išvada), kurioje nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl Transporto priemonės JEEP vairuotojo kaltės, kuris išvažiuodamas iš Didlaukio g. ir sukdamas į kairę, į Ateities g., nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į Transporto priemonės VW Passat, išvažiuojančios iš kelio, vedančio į Viadą degalinę ir sukančią į dešinę, kairės pusės duris (e. b. l. 154-157).

36. Byloje pateikti A. R. 2023 m. birželio 7 d. papildomi paaiškinimai (toliau – Papildomi paaiškinimai), kuriuose A. R. nurodė, kad važiuojant Didlaukio g., esant leidžiamai šviesoforo šviesai, Ateities-Didlaukio sankryžoje, pasuko į kairę į Ateities g. Posūkio metu į jį įvažiavo (iš dešinės) automobilis VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išvažiavo į Ateities g. iš VIADOS degalinės, esančios adresu Ateities 17B. A. R. automobilio apgadinimai: sudaužytas priekinis dešinys žibintas, pažeistas bamperis, pažeistas priekinis dešinys sparnas, neatsidaro priekinės dešinės durys, gali būti papildomai paslėptų defektų – reikalinga eksperto apžiūra ir išvados (e. b. l. 13).

37. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą, t. y. išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs civilinę atsakomybę – iš jo draudiko (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalis).

38. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Daugelyje kasacinio teismo priimtų nutarčių nurodoma, jog atvejais kai reikalavimas atlyginti žalą pareiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką, tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokia išvada grindžiama tuo, kad draudiko pareiga žalą padariusio asmens (apdraustojo) civilinės atsakomybės atveju išmokėti draudimo išmoką kyla iš draudiką ir žalą padariusį asmenį siejančios draudimo sutarties, nustatančios šalių teises ir pareigas; šių teisių ir pareigų apimtis lemia nukentėjusiojo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013, 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013, 2016 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-43-706/2016 ir kt.).

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju, draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

40. Taigi, ieškovė turi įrodyti Transporto priemonės VW Passat valdytojo civilinės atsakomybės sąlygas kaip pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimus.

41. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė aplinkybe, jog jai buvo pateikta Eismo įvykio deklaracija, kurioje VW Passat vairuotojas pripažino savo kaltę. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės pateiktos Eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje VW Passat vairuotojo parašas yra nubrauktas.

42. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, eismo įvykio deklaracijoje nurodyti faktai turi būti patvirtinami eismo įvykio dalyvių parašais (26 punktas). Į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas asmuo R. J. teismo posėdžio metu teismui paaiškino, kad savo kaltės, pasirašydamas deklaraciją, nepripažino. Trečiasis asmuo R. J. patvirtino, jog deklaracijoje parašą nubraukė, supratęs, kad deklaracija buvo klaidingai surašyta. Trečiasis asmuo R. J. paaiškino, kad D. R. iš karto po įvykio pripažino savo kaltę, o trečiasis asmuo R. J. pasirašė deklaraciją ir ją pildė kaip už įvykį neatsakingas asmuo, bet pastebėjęs klaidingai užpildytą deklaraciją, nubraukė savo parašą, o su D. R. susitarė susiskambinti kitą dieną ir užpildyti deklaraciją. Tačiau vėliau su D. R. susisiekti nepavyko. Taigi byloje surinkti duomenys – Eismo įvykio deklaracijos tekstas, kuriame R. J. parašas yra nubrauktas, taip pat paties trečiojo asmens R. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu – patvirtina, kad R. J. nepripažino savo kaltės dėl įvykio, todėl ieškovė neturėjo pagrindo vadovautis Eismo įvykio deklaracija, kaip patvirtinančia trečiojo asmens R. J. atsakomybę dėl įvykio.

43. Pastebėtina ir tai, kad Eismo įvykio deklaracija nėra vienintelis dokumentas, kuriuo remiantis yra sprendžiama dėl atsakomybės už eismo įvykį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad jei draudikui kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į įvykį, eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytą informaciją ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kai eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytos aplinkybės nesutampa su kitomis aplinkybėmis ar informacija, jis privalo išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, siekdamas nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. <...> eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, nors ir yra pagrindinis, tačiau ne vienintelis dokumentas, esantis pagrindu draudikui spręsti apie aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Nei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018).

44. Ieškovė savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo iš esmės grindė JEEP vairuotojo pranešimu apie įvykį, Papildomais paaiškinimais, pranešėjo pateikta įvykio schema, taip pat Eismo įvykio deklaracija.

45. Tačiau, teismas sprendžia, kad nurodyti įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovė išsamiai ištyrė įvykio aplinkybes. Be to, Papildomuose paaiškinimuose ir pranešėjo vienasmeniškai pateiktoje įvykio schemoje pateikti duomenys prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Taip pat juose pateikti duomenys prieštarauja eismo įvykio dalyvių parašais Eismo įvykio deklaracijoje patvirtintoms ir pačios ieškovės pateiktose nuotraukose fiksuotoms aplinkybėms (žr. šio sprendimo 50-57 punktai).

46. Ieškovė teigė, kad JEEP vairuotojas, degant žaliam šviesoforo signalui jau išvažinėjo iš sankryžos (baiginėjo atlikti kairįjį posūkį iš Didlaukio gatvės nuo Romerio universiteto į Ateities gatvės antrąją juostą ir faktiškai jau buvo pagrindinėje Ateities gatvėje), kai tuo tarpu VW Passat vairuotojas netikėtai įvažiavo į Didlaukio gatvę ir nepraleido JEEP vairuotojo (kuris jau išvažinėjo iš sankryžos). Ieškovė teigė, kad VW Passat išvažiavo iš šalikelės ir tai motyvavo Eismo įvykio deklaracijos 12 laukelyje nurodyta įvykio schema. Su šiais ieškovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti toliau dėstomais argumentais ir motyvais.

47. Atsakovės Žalų administravimo departamento Transporto priemonių žalų administravimo skyrius atliko ginčo eismo įvykio tyrimą, kurio pagrindu pateikė išvadą „Dėl automobilių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio“ (toliau – Išvada, e. b. l. 134). Šioje išvadoje konstatuota, kad abiem eismo įvykio dalyviams kartu degė vienodas šviesoforo signalas – tiek išvažiuojančiam iš „Viada“ degalinės, tiek išvažiuojančiam iš Didlaukio g. Išvada patvirtino, kad sankryža yra lygiareikšmė, todėl ieškovės argumentai, jog VW Passat vairuotojas išvažiavo iš šalikelės, yra atmestini kaip nepagrįsti. Išvada patvirtino ne tik tai, kad abu vairuotojai išvažiavo iš lygiareikšmių šalutinių kelių pagrindinės Ateities gatvės atžvilgiu, bet ir tai, kad eismas šioje sankryžoje buvo reguliuojamas šviesoforo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad VW Passat neišvažiavo iš stovėjimo vietos, o važiavo lygiareikšmiu keliu kartu su JEEP vairuotoju, todėl pirmumą turėjo VW Passat vairuotojas, sankryžoje sukęs į dešinę, nes JEEP vairuotojas šioje sankryžoje suko į kairę (KET 161 punktas).

48. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė jokiais įrodymais nepaneigė atsakovės Išvadoje pateiktų vertinimų (CPK 178 straipsnis). Nors teismas siūlė ieškovei spręsti klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo, ieškovė atsisakė galimybės skirti ekspertizę nagrinėjamoje byloje (e. b. l. 175).

49. Pažymėtina, kad Eismo įvykio deklaracijos 15 laukelyje abu eismo įvykio dalyviai pasirašydami patvirtino, kad JEEP buvo sugadintas priekinis dešinys sparnas, bamperis, žibintas, durys (šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės pateiktas pranešimas apie įvykį bei pateikti Papildomi paaiškinimai, o VW Passat buvo sugadintos kairės pusės galinės ir priekinės durys.

50. Ieškovės pateiktos nuotraukos, taip pat trečiojo asmens R. J. pateiktos nuotraukos (e. b. 176-183) bei atsakovės pateikta Išvada patvirtina, kad JEEP iš pradžių kontaktavo su VW Passat savo (JEEP) bamperio priekine dalimi ir dėl to buvo sugadintas JEEP bamperis, o po to kontaktas „nuslydo“ toliau, sugadindamas JEEP dešinės pusės sparną. Pažymėtina, kad pagal ieškovės pateiktą remonto sąmatą, buvo keičiamas JEEP priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinis dešinės pusės žibintas, o priekinės dešinės pusės durelės ir variklio gaubtas buvo tik dažomi.

51. Vadovaujantis Išvadoje, taip pat atsakovo Transporto priemonių kompleksinių žalų grupės vadovo V. P., turinčio techninį išsilavinimą, paaiškinimais, nustatyta, kad automobilio JEEP sugadinimai, pažeidimai susidarė dėl deformacinės jėgos poveikio į priekinę dešinės pusės kampinę dalį.

52. Taip pat vadovaujantis Išvados duomenimis, pagal esamus užfiksuotus priekinio bamperio dešinės pusės kampinės dalies ir priekinio dešinės pusės žibinto sugadinimus (foto 4) šioje vietoje įvyko pirminis kontaktas su VW Passat kairės pusės durimis. Toliau abiem automobiliams judant, labiau suartėjant dėl judesio trajektorijos, įvyko slystamojo pobūdžio antrinis kontaktas. Antrinio kontakto metu jau kontaktavo automobilio JEEP priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės sparnas su automobilio VW Passat kairės pusės durimis (foto 4 – juodos/geltonos rodyklės). Aiškūs automobilio JEEP priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno apgadinimai (dažų nubrozdinimai, sparno ir bamperio deformacijos, įlenkimai, pažeidimų trajektorijos/trąsos) užfiksuoti (foto 6). Išdidintame 6 fotografijos (priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno) sugadinimų fragmente (foto 7 – pažymėta raudonomis rodyklėmis) yra aiškiai matyti, jog priekinio bamperio kraštinė dalis prie priekinio dešinės pusės sparno yra ištempta/deformuota link sparno, t. y. į galinę dalį, tai akivaizdžiai patvirtina, jog šie pažeidimai susidarė kontakto metu jėgai veikiant iš priekinės į galinę automobilio JEEP dalį ir tai parodo, kad abiejų automobilių kontaktavimo tarpusavyje metu automobilio JEEP greitis buvo santykinai didesnis, nei automobilio VW Passat.

53. Tokie esantys JEEP priekinio bamperio (kraštinės dalies ištempimas link galinės dalies) ir priekinio dešinės pusės sparno deformacijos/pažeidimai (iš priekinės dalies) leidžia daryti išvadą, jog būtent JEEP posūkio į kairę metu, važiuodamas didesniu nei VW Passat greičiu, atsitrenkė į automobilio VW Passat, darančio posūkį į dešinę, kairės pusės duris.

54. Nors ieškovė teigė, kad tuo atveju, jeigu JEEP būtų įvažiavęs į VW Passat automobilį, tokiu atveju būtų apgadintas JEEP bamperis iš priekio ir šono ir klaidingai nurodė, kad bamperio priekis ir šonas nėra sugadinti. Tiek pačios ieškovės pateiktos nuotraukos, pranešimas apie įvykį ir Papildomi paaiškinimai patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas JEEP priekinis dešinės pusės žibintas, taip pat fiksuoti priekinio bamperio dešinės pusės kampinės dalies sugadinimai.

55. Išvadoje užfiksuota JEEP automobilio įvažiavimo į VW Passat eiga, kuri patvirtina, kad pagal esamus užfiksuotus priekinio bamperio dešinės pusės kampinės dalies ir priekinio dešinės pusės žibinto sugadinimus, yra akivaizdžiai matyti, jog kaip tik šioje vietoje ir įvyko pirminis kontaktas su automobilio VW Passat kairės pusės durimis (mėlynos/ raudonos rodyklės nuotraukoje). Toliau abiem automobiliams judant, labiau suartėjant dėl judesio trajektorijos, įvykio slystamojo pobūdžio antrinis kontaktas. Antrinio kontakto metu jau kontaktavo automobilio JEEP priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės sparnas (apdaila) su automobilio VW Passat kairės pusės durimis (juodos/geltonos rodyklės nuotraukoje).

56. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė klaidingai teigė, jog VW Passat įvažiavo į JEEP. Teismas pritaria atsakovės padarytoms išvadoms, kad byloje surinkta medžiaga, atsakovės atliktas tyrimas (kurio rezultatai fiksuoti Išvadoje) patvirtina, kad VW Passat negalėjo įvažiuoti į JEEP, nes techniniu požiūriu nėra įmanoma VW Passat kairės pusės priekinėmis ir galinėmis durelėmis įvažiuoti į VW Passat priekinio bamperio dešinės pusės kampinę dalį ir priekinį žibintą. Priešingai, pagal bylos faktines aplinkybes yra darytina išvada, kad būtent JEEP posūkio į kairę metu savo priekinio bamperio dešinės pusės kampine dalimi ir priekiniu dešinės pusės žibintu įvažiavo į automobilio VW Passat, darančio posūkį į dešinę, kairės pusės duris.

57. Šios pirmiau minėtos aplinkybės (sugadinimų gretinimas) patvirtina, kad VW Passat kontakto metu jau buvo įvažiavęs į pagrindinę gatvę, o JEEP, neteisėtai nedavęs jam kelio, atsitrenkė į VW Passat, ir paneigia ieškovės pateiktuose Papildomame paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad JEEP faktiškai jau važiavo pagrindine gatve, o VW Passat netikėtai išvažiavo iš degalinės ir sudarė kliūtį JEEP užbaigti manevrą.

58. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog, tuo atveju, jeigu įvykis būtų įvykęs ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, automobilių sugadinimai būtų kitokie nei nurodyta Eismo įvykio deklaracijoje ir nuotraukose. Remiantis ieškovės vienašališkai sudaryta eismo įvykio schema, JEEP turėjo būti sugadintos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, o VW Passat turėjo būti sugadinta visa priekinė automobilio dalis. Tačiau jau aukščiau aprašyti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina kitus automobilių sugadinimus (žr. nuotraukas ir Išvadą).

59. Ieškovė teigė, kad VW Passat vairuotojas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 161 punktą. KET 161 punkte yra nustatyta, kad, įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius. KET 161 punkto turinys patvirtina, kad šios normos tikslas – leisti pabaigti eismo dalyviams atlikti veiksmą, kuris buvo pradėtas esant tam veiksmui leidžiamam signalui. Taigi esminė minėtos teisės normos taikymo sąlyga yra skirtingi šviesoforo signalai, reguliuojantys eismo dalyvių judėjimą, t. y. vieno eismo dalyvio atžvilgiu įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, jis privalo leisti užbaigti manevrą kitam eismo dalyviui, kurio atžvilgiu jau dega draudžiamas šviesoforo signalas, jeigu manevras buvo pradėtas degant leidžiamam šviesoforo signalui.

60. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad tiek JEEP, tiek VW Passat eismą reguliavo šviesoforo signalai be papildomos rodyklės (žr. atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedai Nr. 7 ir 8, taip pat Išvada). Net ir ieškovės pateiktas asmens, kuris nevairavo JEEP eismo įvykio metu, A. R. papildomi paaiškinimai pagrindžia, kad JEEP važiavo esant leidžiamam šviesoforo signalui. Jeigu JEEP atžvilgiu degė žalias šviesoforo signalas, tai toks pats signalas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, degė ir VW Passat atžvilgiu. Šios aplinkybės patvirtina, kad negalėjo susiklostyti ieškovės cituojamo KET 161 punkte nurodyta situacija, leidžianti pabaigti JEEP pradėtą manevrą.

61. Pažymėtina, kad ieškovė savo reikalavimus grindė eismo įvykyje nedalyvavusio asmens A. R. paaiškinimais ir vienašališkai sudaryta eismo įvykio schema. Tačiau paminėtina, kad nurodyta eismo įvykio schema neatitinka Eismo įvykio deklaracijoje pateikiamos schemos, taip pat ši schema buvo vienašališkai sudaryta asmens, siekiančio gauti draudimo išmoką, nedalyvaujant VW Passat vairuotojui. Be to, remiantis ieškovės pateikta vienašališkai sudaryta eismo įvykio schema, JEEP turėjo būti sugadintos dešinės pusės priekinės ir galinės durys, o VW Passat turėjo būti sugadinta visa priekinė automobilio dalis. Tačiau pirmiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad VW Passat, priešingai nei teigė ieškovė, jau buvo įvažiavęs į pagrindinį kelią, o JEEP vairuotojas nedavė kelio VW Passat automobilio vairuotojui ir dėl to eismo įvykio metu buvo sugadinti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai.

62. Vadovaujantis KET 157 straipsniu, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad JEEP sukus į kairę (sankryžoje išvažiuojant iš Didlaukio g. ir sukant į kairę, į Ateities g.) JEEP valdytojas privalėjo duoti kelią lygiareikšmiu keliu sukančiam į dešinę VW Passat valdytojui.

63. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad JEEP vairuotojas, pažeisdamas KET 157 straipsnį, nedavė kelio VW Passat automobilio vairuotojui ir dėl to kilo eismo įvykis bei atsirado žala.

64. Apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad eismo įvykis kilo dėl automobilio JEEP vairuotojo kaltės, kuris išvažiuodamas iš Didlaukio g. ir sukdamas į kairę, į Ateities g., nedavė kelio VW Passat, išvažiuojančiam iš kelio, vedančio į „Viada“ degalinę, ir sukančio į dešinę, ir atsitrenkė į VW Passat kairės pusės duris.

65. Nors ieškovė ginčijo trečiojo asmens R. J. pateiktas automobilio nuotraukas (e. b. 176-183), teigdama, kad neaišku, kokio automobilio nuotraukos pateiktos, taip pat teigdama, kad pateiktose nuotraukose automobilio sugadinimai yra per didelio mąsto buvusiam įvykiui, visgi šiuos ieškovės teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Trečiasis asmuo R. J. pateikdamas nuotraukas nurodė, kad tai VW Passat automobilio, dalyvavusio ginčo įvykyje nuotraukos. Be to, nuotraukose fiksuoti automobilio sugadinimai yra atitinkantys kitus byloje surinktus įrodymus (Eismo įvykio deklaraciją, Papildomus paaiškinimus, pranešimo apie įvykį turinį, trečiojo asmens R. J. paaiškinimus). Teismas sutinka su atsakovės specialisto V. P. paaiškinimu, kad VW Passat automobilio sugadinimų apimtį lėmė aplinkybė, jog į VW Passat atsitrenkė visureigis. Be to, jau minėta, ieškovė atsisakė ekspertizės skyrimo (e. b. l. 175), o kitais įrodymais atsakovės pateiktų įrodymų (ypatingai nustatytų Išvadoje, atliekant įvykio tyrimą) ir argumentų nepaneigė.

66. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

67. Ieškovei, neatlikus išsamaus įvykio ištyrimo ir nenustačius aplinkybių, neįrodžius VW Passat valdytojo neteisėtų veiksmų dėl įvykio, vien draudimo išmokos išmokėjimo faktas nėra laikytinas pakankamu ieškiniui tenkinti, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Nenustačius neteisėtų veiksmų kaip esminės ir būtinos atsakomybės sąlygos, teismas toliau nevertina kitų atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio, žalos) VW Passat valdytojo atžvilgiu,

68. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus teismo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

70. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos. Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

71. Ieškinį atmetus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos 44,57 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. R., R. J. (R. J.), atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, 44,57 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė